Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisėja L. Kuzmickienė Teisminio proceso Nr. 1-74-1-00024-2011-5

NUOSPRENDIS

2012 m. kovo 9 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Zarasų rajono apylinkės prokuratūros l.e.p. vyriausiojo prokuroro bei nuteistųjų D. S. ir J. J. apeliacinius skundus dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2011-12-12 nuosprendžio, kuriuo:

J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas L. B. atžvilgiu) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas V. S. atžvilgiu) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 5 d. 1 p. ir 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmė subendrintos apimant ir iš dalies sudedant ir J. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš J. J. priteista 4900 Lt nukentėjusiesiems J. B. ir V.S. B. padarytai turtinei žalai atlyginti.

D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Dėl kaltinimo pagal BK 24 str. 6 d. ir 187 str. 2 d. D. S. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir M. P., A. G. bei M. G., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nuteistas už tai, kad savavaldžiavo ir sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o D. S. nuteistas už tai, kad savavaldžiavo, t.y., J. J. nuo 2010-12-05 iki 2011-01-22 panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajai L. B., neteisėtai nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos savavališkai vykdamas ginčijamą savo tariamą teisę dėl skolos, reikalavo iš L. B. 4000 Lt, o būtent: 2010-12-05 19.20 val. siuntė jai grasinančio pobūdžio žinutes su turiniu „patikėk oi tau bus! Čia viskas tik prasideda mažute! Perduok linkėjimus Juozui“ bei jos artimam asmeniui – tėvui J. B., o 2011 m. sausio 21 d., apie 21 val., Zarasų mieste, Širvio gatvėje 26-8, D. S. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, paprašęs D. S. degaus skysčio tikslu sunaikinti L. B. tėvo J. B. automobilį „Proton“, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. S. bute paėmęs butelį su degiu skysčiu, 2011 m. sausio 22 d., apie 1.10 val., nuėjo prie J. B. automobilio „Proton“, v.n. (duomenys neskelbtini) stovėjusio Zarasų mieste, S. Nėries gatvėje prie namo Nr. 55, automobilių stovėjimo aikštelėje, plytos gabalu išdaužęs automobilio stiklą ir įmetęs į salono vidų uždegtą butelį su degiu skysčiu, ir taip visuotinai pavojingu būdu sunaikino automobilį „Proton“, v.n. (duomenys neskelbtini) padarydamas nukentėjusiajam J. B. ir nukentėjusiajai V.S. B. 5000 Lt turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais J. J. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir 187 str. 2 d.

Taip pat J. J. ir D. S., veikdami bendrai su M. G., A. G. ir M. P. neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą vertė nukentėjusįjį V. S. perduoti J. J. 2000 Lt, o būtent: 2011 m. kovo 6 d., apie 16.00 val., J. J., M. G., M. P. ir A. G., būdami apsvaigę nuo alkoholio, bei D. S., veikdami kartu, D. S. likus lauke sėdėti automobilyje, o J. J., M. G., A. G. ir M. P. užėjus į L. N. priklausantį namą, esantį Valstiečių g. 6, Zarasų mieste, neturėdami teisėto pagrindo, pavartodami fizinį smurtą, t.y. J. J. priėjęs prie nukentėjusiojo V. S., kuris gulėjo lovoje, sudavė jam vieną smūgį ranka į veidą ir atvirai pareikalavo, jog nukentėjusysis V. S. perduotų savo turtą – 2 000 Lt, po ko, M. G., priėjęs prie nukentėjusiojo spyrė jam į antakį, nuo ko V. S. nukrito ant žemės, po ko J. J., M. G., A. G. ir M. P. spardė nukentėjusįjį į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko J. J. ir M. G. išsitraukus dujinius revolverį ir pistoletą ir pradėjus jais grasinti nukentėjusiajam, reikalaujant nukentėjusiojo pasiskolinti pinigų, ar paimti greitąją paskolą grasinant jei nukentėjusysis bandys bėgti „bus nušautas“, ir taip privertė nukentėjusįjį išeiti į lauką, kur paguldė jį į kieme stovėjusio automobilio AUDI A4, v.n. (duomenys neskelbtini) bagažinę ir nuvažiavo Zarasų miesto centro kryptimi, taip atimdami nukentėjusiajam V. S. laisvę, po ko Zarasų mieste, Vytauto skg. prie namo Nr. 6, išleidę nukentėjusįjį iš automobilio bagažinės, nuvedė į K. A. butą, esantį Vytauto skg. 6-13, Zarasų m., kur paėmę iš nukentėjusiojo V. S. asmens tapatybės kortelę, bandė internetu paimti jo vardu greitąjį kreditą, tačiau to padaryti nepavykus, toliau grasindami pavartoti fizinį smurtą vertė nukentėjusįjį pasiskolinti pinigų, o pastarajam jų neradus J. J., M. G., A. G., M. P. nuvežė jį prie Vaisinės ežero, esančio Kopūstinės k., Zarasų sen., Zarasų r., kur grasindami pavartoti fizinį smurtą pradėjo šaudyti į viršų iš dujinio revolverio ir pistoleto, nuvedė nukentėjusįjį į jo namus, esančius Kopūstines k., Zarasų sen., Zarasų r., kur pasinaudoję palaužta nukentėjusiojo galimybe priešintis, pagrobė nuo spintelės televizorių LG – 500 litų vertės, priklausantį nukentėjusiajam V. S., po ko, tęsdami savo nusikalstamą veiką, būdami nukentėjusiojo namuose, siekdami paveikti nukentėjusįjį paklusti neteisėtam reikalavimui perduoti reikalaujamus pinigus, reikalavo iš nukentėjusiojo kitą dieną perduoti 750 litų nurodydami, kad jis dar liks skolingas 300 Lt, taip nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą savavaldžiavo, t.y. savavališkai vykdė ginčijamą ir nerealizuotą savo tariamą teisę dėl nukentėjusiojo V. S. 2000 Lt skolos. Tokiais savo veiksmais J. J., M. G., M. P., A. G. ir D. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.

D. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011-01-21, apie 21 val., Zarasų mieste, Širvio gatvėje 26-8, savo namuose, veikdamas bendrai su J. J., J. J. paprašius degaus skysčio tikslu sunaikinti L. B. tėvo J. B. automobilį „Proton“ v.n. (duomenys neskelbtini) padėjo padaryti nusikalstamą veiką teikdamas priemones, o būtent davė J. J. butelį su degiu skysčiu, po ko J. J. visuotinai pavojingu būdu sunaikino automobilį „Proton“ v.n. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės. Zarasų rajono apylinkės teismas 2011-12-12 nuosprendžiu D. S. dėl šio kaltinimo išteisino, padaręs išvadą, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Nuteistojo J. J. teigimu, jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatyto BK 294 str. 2 d. požymių. Apylinkės teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad neva tai savavaldžiavimas nukentėjusiosios L. B. atžvilgiu ir nukentėjusiojo J. B. automobilio sudeginimas yra tarpusavyje susijusios (tęstinės) veikos, tačiau faktinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad J. J. veiksmai apgadinti J. B. automobilį nėra visiškai susiję su L. B. rašytomis SMS žinutėmis, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie jo atliktus veiksmus, kuriais nukentėjusiųjų L. B., V. S. B. ir J. B. atžvilgiu laikotarpyje nuo 2010-12-05 iki 2011-01-22 dienos būtų naudojama psichinė prievarta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų D. S. ir J. J. apeliaciniai skundai atmestini. Zarasų rajono apylinkė prokuratūros l.e.p. vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistojo D. S. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais įrodymais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, teisingai kvalifikavo D. S. padarytą veiką pagal Lietuvos Respublikos 294 str. 2 d.

Nors D. S. nepripažįsta savo kaltės, dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jo kaltė įrodyta bylos medžiaga.

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalies dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padaro didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Jei savavaldžiaujant panaudota psichinė ar fizinė prievarta nukentėjusiajam ar jam artimam asmeniui, veika kvalifikuojama pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė nesiejama su didelės žalos padarymu asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

D. S. nuteistas už tai, kad savavaldžiavo bendrininkaudamas su J. J., M. G., A. G. ir M. P., savavališkai vykdydami tariamą J. J. teisę į žalos atlyginimą iš nukentėjusiojo V. S.. D. S. nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo kaip bendrininkas, savavališkai vykdydamas ne savo, bet kito bendrininko tariamą teisę. Pažymėtina, jog bendrininko veiksmus kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą, svarbu nustatyti, kad jis suvokia, jog kitas bendrininkas savavaldžiauja, t.y. reikalauja gražinti tariamą skolą, ginčijamą kito asmens, pritaria kito bendrininko ketinimams ir dalyvauja realizuojant nusikaltimo sudėtį.

Taigi, nurodyti bylos duomenys aiškiai patvirtina, kad D. S., nors tiesiogiai fizinės ar psichinės prievartos nenaudojo, bet, suvokė kitų bendrininkų veiksmų neteisėtą pobūdį ir tikslą, tokiems veiksmams pritarė ir savo dalyvavimu prisidėjo prie kitų vykdytojų veiksmų sumanymo. Byloje nėra nustatyta, kad D. S. būtų išreiškęs nepritarimą atliekamiems neteisėtiems veiksmams prieš nukentėjusįjį. Taigi D. S. ir kitų kaltinamųjų veiksmų visuma atitiko bendro sumanymo tikslus, buvo kryptinga ir vieninga. Todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 294 str. 2 d.

Dėl nuteistojo J. J. apeliacinio skundo

Nukentėjusioji L. B. teigė, jog J. J. jai jokių pinigų neperdavinėjo. Mano, kad jis reikalavo iš jos pinigų kaip kompensacijos už sugadintą gyvenimą. Grasino, jog tėvai turės parduoti butą, jo reikalaujamos sumos keitėsi. Iki automobilio sudeginimo reikalavo grąžinti jo dovanotus žiedus. Buvo grasinimai prieš automobilio padegimą, rašydavo jai žinutes. Sakė, kad sudegins automobilį, kad kaime močiutės namui kas nors gali atsitikti, kad su ja susidoros. Grasinimai buvo realūs, tai matosi iš žinučių turinio. Grasino jos tėvui, močiutei. Sakė, kad automobilis degs, sprogs ir klausė, ar močiutė saugiai gyvena, kad derėtų susirūpinti jos saugumu. Jai dėl to buvo baisu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. B. davė analogiškus parodymus.

Teismas neturi pagrindo netikėti aukščiau nurodytais nukentėjusiųjų parodymais. Jie yra nuoseklūs, analogiški, vieni kitiems neprieštarauja. Nenustatyta jokių objektyvių duomenų, dėl ko L. B. norėtų apkalbėti J. J. ir nepagrįstai jį apkaltinti.

Be nukentėjusiųjų parodymų tai, kad J. J. grasino L. B. bei naudojo jos atžvilgiu psichinę prievartą patvirtina ir byloje esantis L. B. priklausančio mobiliojo telefono apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 102-104). Priešingai, nei teigia J. J. savo skunde, iš nukentėjusiajai rašytų SMS žinučių turinio matyti, kad J. J. jai grasino („patikėk, oj tau bus! Čia viskas dar tik prasideda mažute! Perduok J. linkėjimus“).

Nukentėjusioji L. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teigė, kad be minėtų SMS žinučių buvo ir kitų grasinimų, tarp kurių ir automobilio padegimas. Nukentėjusieji J. B. ir V. B. patvirtino tai girdėję iš dukros. J. J. savo kaltę dėl L. B. ir V. B. priklausančio automobilio „Proton“, v.n. Nr. (duomenys neskelbtini) padegimo pilnai pripažino. Iš nukentėjusiųjų parodymų darytina išvada, kad J. J. ketinimas sudeginti L. B. tėvo automobilį susiformavo ne tą pačią dieną, kai automobilis buvo sudegintas. Kaip minėta, nukentėjusiųjų parodymai sutampa tarpusavyje, jie parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, juos patvirtina ir tolesni J. J. veiksmai, t.y. automobilio sunaikinimas, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais.

Už nusikalstamos veikos, numatyto BK 294 str. 2 d. padarymą baudžiamas asmuo, kuris nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar turimą teisę panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jam artimam asmeniui.

Kolegija pažymi, jog kilus ginčui tarp civilinių santykių šalių dėl skolos grąžinimo, asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, privalo kreiptis į kompetentingas institucijas, kurios išspręstų šį ginčą, o ne prievarta bandyti įgyvendinti savo teisę. Tačiau J. J. į kompetentingas institucijas nesikreipė, o savo skolą bandė atgauti neteisėtomis priemonėmis. Aukščiau nurodyti duomenys pilnai patvirtina J. J. kaltę nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos vykdžius ginčijamą savo teisę į skolą panaudojant psichinę prievartą nukentėjusiosios L. B. atžvilgiu. Todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 294 str. 2 d. dėl savavaldžiavimo L. B. atžvilgiu.

Taip pat J. J. neigia savo kaltę dėl savavaldžiavimo V. S. atžvilgiu. J. J. skunde neigia vartojęs prieš V. S. fizinį smurtą. Nurodo, jog pas nukentėjusįjį važiavo su tikslu, kad jis atlygintų padarytą žalą dėl jo sveikatos sutrikdymo. Namuose pas L. N. jis V. S. ginklu negrasino, šio ginklo nenaudojo, ji pasiėmė tiktai savigynai. Momento, kai buvo mušamas V. S., jis nematė. Nukentėjusiojo V. S. pasiskolinti pinigų ar paimti greitąją paskolą niekas nereikalavo. Važiuoti į Kopūstinės kaimą pas nukentėjusįjį pasiūlė jis pats, taip pat jis nurodė, kad iš turimų dviejų televizorių jis vieną galintis atiduoti. Namuose pas nukentėjusįjį jokie grasinimai ar smurtas jo atžvilgiu nebuvo naudojamas. Taip pat jie geranoriškai susitarė, kad atidavęs televizorių V. S. dar lieka skolingas 750 Lt, be to jie su nukentėjusiuoju buvo susitarę, kad jeigu jis už padarytus kūno sužalojimus atlygins 1000 Lt, jis, J. J., jam šį televizorių grąžins. Apie jokius papildomus 300 Lt taip J. J. ir nukentėjusiojo jokios kalbos nebuvo, šių pinigų jis nereikalavo. Jokio išankstinio susitarimo tarp jo ir kitų kaltinamųjų prieš nukentėjusįjį V. S. vartoti smurtą nebuvo.

Šie nuteistojo teiginiai vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jie yra pilnai paneigti bylos medžiaga.

J. J. apklausiamas apylinkės teismas nurodė, kad buvo sumuštas ir važiavo pas V. S. aiškintis bei reikalauti atlyginti padarytą žalą. Tą žinoję patvirtino ir kaltinamieji A. G., M. G. ir M. P..

Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų matyti, kad apie tai, kad apie tai, jog dėl to, kad buvo sumuštas važiuos aiškintis bei reikalaus 1500 Lt, jis telefonu kalbėjo su D. S. (t. 1, b.l. 170), su A. G. tarėsi, jog važiuos (t. 1, b.l. 190-191, 197-198, 202, 204, 209, 2011). Su A. G. J. J. taip pat tarėsi, jog jeigu nebus sumokėti pinigai, tai reikės „palaužyt biškį“, „per šonkaulius pareit jiems“, paimti televizorių ar dar ką nors, (t. 1, b.l. 195-196, ), sakė, kad jei ką, „jis gali paskolą septynis pem paimti“ (b.l. 204). Taip pat J. J. pokalbio metu A. G. sakė, jog, jeigu neatiduos pinigų, tai „pušką...kakton atstatysiu...pažiūrėsim, ką sakys“ (t. 1, b.l. 205). 2011-03-05 A. G. priklausančiu telefonu J. J. kalbėjo su nenustatytu asmeniu, kuris rusų kalba ir pasakė, jog rytoj ruošiasi atvažiuoti ir nubausti tą vaikiną.

Apylinkės teisme apklaustas kaltinamasis A. G. parodė, kad užėjus į butą, kur buvo V. S., J. J. laikė rankoje pistoletą ir pakėlė V. S., šis šoko ir įvyko susistumdymas. J. J. tarėsi su V. S. dėl žalos atlyginimo. V. S. buvo pasiūlyta paimti paskolą. Tačiau 2011-03-14 akistatos su nukentėjusiuoju metu bei 2011-03-17 apklausiamas įtariamuoju A. G. teigė, kad atėjus į butą J. J. pradėjo reikalauti iš V. S. sumokėti jam 1000-2000 Lt. Po to, J. J. sudavė V. S. vieną smūgį į veidą ir išsitraukęs pistoletą pradėjo juo mosikuoti prieš nukentėjusįjį. Apylinkės teisme paklaustas, kodėl pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. G. paaiškinti negalėjo, nurodė, kad galėjo susipainioti. Tokie A. G. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai sutampa su nukentėjusiojo V. S. parodymais.

Nukentėjusysis V. S. apklausiamas apylinkės teisme nurodė, jog 2011-03-06 jis miegojo draugo bute. Į namus užėjo J. J., M. G., A. G. ir M. P.. J. J. grasino jam ginklu, pirmas trenkė jam kumščiu į veidą, reikalavo pinigų už tai, kad buvo sumuštas. Po to spyrė į antakį, bet kas tiksliai nežino, nors J. J. stovėjo arčiausiai. Jis nugriuvo, užsidengė veidą, o jį toliau spardė, bet nežino kas. Jautė smūgius į nugarą, galvą, rankas. Jį sumušė, nes jis nėjo su J. J. kartu į lauką. Jam sakė, kad važiuotų ir pasiskolintų pinigų, tačiau jis nesutiko. Po to, jį kažkas nutempė į automobilį. Iš pradžių jis priešinosi, bet po to ne. Jis siūlė kur važiuoti skolintis pinigų. Su juo kartu eidavo J. J., kad jis nepabėgtų. Buvo nuvažiavę pas J. J. draugą, kur šis su jo, t.y. V. S. pasu, bandė paimti paskolą, bet jam nesigavo. Po to, J. J. paklausė, ar jis neturi televizoriaus. Jis pasakė, kad turi ir tuomet jie nuvažiavo pas jį. Kadangi namuose buvo mama, kad ji nesinervintų jis jai pasakė, kad tai jo draugai ir kad jis jiems skolina televizorių ir pats jį išnešė ir įdėjo į bagažinę. J. J. sakė, kad jis važiuotų kartu, tačiau jis pabėgo. Nukentėjusysis pripažino, kad pats rodė iniciatyvą surasti žmogų, kad gauti pinigų ir tai darė tik todėl, kad J. J. greičiau nuo jo atsikabintų. J. J. sakė, kad jei jis bėgs, tai šaus.

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. duoti parodymai iš esmės yra analogiški jo bylos teisminio nagrinėjimo metu duotiems parodymams. Apylinkės teisme V. S. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino. Be to, kad 2011-03-06 V. S. buvo sumuštas ir jam buvo padaryti sužalojimai kariame antakyje, kairiame voke, abiejų ausų kaušelių srityse bei kairėje šlaunyje patvirtina ir 2011-03-09 specialisto išvada Nr. G88/11(08).

Tai, kad iš V. S. buvo reikalaujama pinigų ir jo atžvilgiu buvo naudojamas smurtas, patvirtino ir apylinkės teisme apklausta liudytoja L. N., kurios namuose miegojo V. S. iki atvykstant kaltinamiesiems. Ši liudytoja nurodė, kad atėjo 4 asmenys ir už rankų ir kojų V. S. tempė. Sakė kažką apie mušimą per galvą lygintuvu, minėjo kažkokius pinigus. Viktoras prašė, kad jie padėtų, tačiau jie bijojo. Kad V. S. per prievartą buvo tempiamas už rankų ir kojų, jam buvo prakirstas antakis, jis prašė iškviesti policiją, taip pat patvirtino ir liudytoja T. N..

Teismas neturi pagrindo netikėti aukščiau nurodytais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei specialisto išvada. Kaltinamojo J. J. teiginiai, kad nukentėjusysis bei liudytojos įvykio metu buvo neblaivūs ir galėjo neprisiminti visų aplinkybių, jas supainioti, atmestini. Kaip matyti, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme nukentėjusiojo V. S. ir liudytojų L. N. bei T. N. parodymai esminėse detalėse sutampa, vieni kitus papildo, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojos jiems žinomas aplinkybes paaiškino išsamiai ir jų parodymai sutapo.

Taigi aukščiau nurodytų duomenų visuma pilnai įrodyta, jog J. J., siekdamas įgyvendinti savo teisę – gauti iš V. S. žalos atlyginimą už jo sveikatos sužalojimą, panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą bei grasindamas ginklu, reikalavo iš jo sumokėti pinigus gaunant juos iš ko nors arba paimti paskolą, o nepavykus pinigų gauti atiduoti televizorių ir jį pasiėmė. Tokiu būdu J. J. savavaldžiavo V. S. atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam J. J., nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Už J. J. padarytas nusikalstamas veikas skirdamas bausmes apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarė 3 apysunkius nusikaltimus), jo asmenybę (praeityje teistas, niekur nedirba, žalos neatlygino), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Įvertinęs visas aplinkybes, apylinkės teismas J. J. paskyrė tinkamas bausmes, kurių švelninti nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde J. J. teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 75 str. nuostatų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, tačiau tik tuo atveju, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas ar taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kitas bylos aplinkybes. J. J. praeityje teistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą, nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Bylos duomenimis J. J. nėra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės (nesumokėjęs jam 2007-07-18 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtos baudos).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgoje (BK 75 ir 92 str.) nurodyta, jog nors BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Nors J. J. skunde nurodo, jog savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau tiek iš bylos duomenų, tiek iš jo apeliacinio skundo darytina priešinga išvada, o būtent, kad jis savo kaltę neigia ir gailisi tik dėl to, kad taip įvyko. Toks dalinis kaltės pripažinimas nelaikytinas nuoširdžiu ir negali būti pripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į tai, kad J. J. dėl padarytų nusikalstamų veikų neprisipažino, klaidino ikiteisminį tyrimą, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jis padarė tris tyčinius apysunkius nusikaltimus esant neišnykusiam teistumui, niekur nedirba, nukentėjusiesiems žalos neatlygino, kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadai, kad bausmės tikslai jam gali būti pasiekti atidedant paskirtosios bausmės vykdymą. J. J. skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos padaryti priešingai išvadai. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis gyvena kartu su motina B. J., kuri yra neįgali, jai reikalinga jo parama bei priežiūra, jis yra vienintelis darbingas narys šeimoje, taip pat nesuteikia pagrindo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, J. J. niekur nedirba, nėra duomenų, kad teikia savo motinai kokį nors išlaikymą.

Dėl Zarasų rajono apylinkė prokuratūros l.e.p. vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, jog Zarasų rajono apylinkės teismas 2011-12-12 nuosprendžiu nepagrįstai išteisino D. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 187 str. 2 d., todėl šioje dalyje nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas, apkaltinamasis nuosprendis.

Nustatyta, kad D. S. 2011-01-21, apie 21 val., Zarasų mieste, Širvio gatvėje 26-8, savo namuose, veikdamas bendrai su J. J., J. J. paprašius degaus skysčio, turint tikslą sunaikinti L. B. tėvo J. B. automobilį „Proton“ v.n. (duomenys neskelbtini) padėjo padaryti nusikalstamą veiką teikdamas priemones, o būtent davė J. J. butelį su degiu skysčiu, po ko J. J. visuotinai pavojingu būdu sunaikino automobilį „Proton“ v.n. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės.

Kolegijos nuomone, išteisindamas D. S. dėl šio kaltinimo Zarasų rajono apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

Nors D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad J. J. degaus skysčio automobilio padegimui nedavė, tačiau šie jo parodymai vertintini kritiškai, kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. D. S. neneigė, kad J. J. jam sakė, jog jam reikalingas benzinas, kadangi jis nori padegti L. B. tėvų automobilį, kadangi ši negražino jam skolos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu 2011-01-31 J. J. parašė nuoširdų prisipažinimą, kuriame nurodė, kad 2011-01-21 būdamas pas D. S. prisiminė L. B. skolą, iš pykčio paprašė D. S. benzino. D. S. davus benzino, jis vienas nuėjo ir padegė L. B. tėvų automobilį. 2011-01-31 apklausos metu D. S. parodė, kad tiksliai nežino, kokį skystį jam davė D. S., tai buvo 0,5 litro plastikinis butelis, kuriame buvo mažiau nei pusė kažkokio skysčio. Prokuroro prašymu, įtariamasis J. J. tą pačią dieną buvo apklaustas Zarasų rajono apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur taip pat nurodė, kad paprašė D. S. benzino, nes buvo supykęs ant L.. Pasakė, kad nori padegti L. tėvų automobilį. Po jų pokalbio, D. S. padėjo koridoriuje 0,5 l talpos butelį su degiu skysčiu. Butelis buvo užkištas servetėle. Jis butelį įsikišo į striukės vidinę kišenę. Po 24 valandos jis, D. ir A. G. išėjo į lauką. D.ir A. liko prie laiptinės, o jis nuėjo prie L. tėvo automobilio. Pakeliui rado plytą, išdaužė automobilio stiklą ir, padegęs servetėlę, įmetė butelį į automobilį. Tuomet pasišalino, grįžo pas D. S. ir ten nakvojo.

Tačiau apklausiamas apylinkės teisme J. J. savo parodymus pakeitė, teigė, kad D. S. jam degaus skysčio nedavė, degų skystį jis surado koridoriuje, išeidamas iš buto. Tačiau, kaip matyti iš paties J. J. parodymų, jis iš D. S. buto susiruošė išeiti jau turėdamas tikslą padegti L. B. tėvų automobilį ir po to grįžti atgal. Vadinasi, J. J. jau žinojo apie degaus skysčio buvimą, o ne atsitiktinai jį surado. Be to, apylinkės teisme paklaustas, kodėl jis pakeitė ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, J. J. negalėjo paaiškinti kodėl taip pasielgė, teigė, jog ne taip suformulavo. Pagalvojo, kad D. S. padėjo skystį. Pasakė taip spontaniškai. J. J. taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo rašyti nuoširdų prisipažinimą niekas nevertė.

Pagal BPK 189 straipsnį ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo kai manoma, kad bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti duotus parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. Nagrinėjamuoju atveju, ikiteisminio tyrimo metu J. J. parašius nuoširdų prisipažinimą, prokuroras manydamas, kad įtariamasis gali pakeisti savo parodymus naudingais savo draugams, pateikė prašymą apklausti įtariamąjį pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa svarbi tuo, kad toks įtariamojo parodymų procesinis įforminimas turi reikšmės tokių parodymų įrodomajai galiai ir iš esmės prilygsta įrodomajai galiai parodymų, duotų teismo proceso metu. Jeigu kaltinamasis teismo posėdžio metu pakeičia parodymus ir jie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tuomet įtariamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu teisiamajame posėdyje tiriami, balsu perskaitomi ir vertinami kartu su kitais bylos duomenimis.

Taigi, apylinkės teismas nepagrįstai nevertino J. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šie parodymai buvo pagarsinti bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu. J. J. negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo teisėjui davė būtent tokius parodymus. Kaltinamojo paaiškinimus, kad neteisingai suformulavo, kolegija nelaiko įtikinamais. Kaip matyti iš 2011-01-31 įtariamojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo, J. J. detaliai išdėstė visas L. B. tėvų automobilio padegimo aplinkybes, tiksliai nurodydamas, ką kam pasakė ir kas ką padarė. Nors D. S. apylinkės teisme neigė davęs J. J. degaus skysčio, tačiau nei jis, nei J. J. neparodė, kad matė, jog degus skystis koridoriuje buvo iki tol, kol J. J. papasakojo jam, kad nori padegti automobilį.

Taigi teismas neturi pagrindo atmesti ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus J. J. parodymus kaip nepatikimus. Šie duomenys surinkti nepažeidžiant įrodymų leistinumo principo. Jie sutampa su įvykio aplinkybėmis. Be to, iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų matyti, kad J. J. ir D. S. bendravo tarpusavyje apie parodymų pakeitimą. J. J. žadėjo D. S., kad pakeis parodymus (t.1, b.l. 165), D. S. kalbėjo apie tai, kad kuo greičiau J. J. duos parodymus, tuo greičiau jam susitvarkys reikalai darbe (t. 1, b.l. 166, 167). Šios aplinkybės rodo, kad D. S. ragino J. J. pakeisti parodymus ir šis juos pakeitė, siekdamas padėti D. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Taigi, nurodyti duomenys patvirtina, kad D. S. padėjo J. J. padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d., t.y. padegti nukentėjusiesiems J. B. ir V. B. priklausantį automobilį „Proton“ v.n. (duomenys neskelbtini) duodamas jam butelį su degiu skysčiu. D. S. žinojo, kad J. J. ketina padegti automobilį iš keršto L. B., paprašytas davė J. J. degaus skysčio jo nusikalstamam ketinimui realizuoti ir norėjo taip veikti. Tokiu būdu, kolegija laiko, kad D. S. kaltė yra įrodyta.

Pripažinus D. S. kaltu pagal BK 24 str. 6 p. ir 187 str. 2 d. jam skirtina bausmė. D. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Už šią nusikalstamą veiką skiriant bausmę D. S. atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje neteistas, dirba, padėjo padaryti tyčinį apysunkį nusikaltimą, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įvertinus šias aplinkybes jam skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė už BK 187 str. 2 d. sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad D. S. dirba, charakterizuojamas teigiamai, jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo antraeilis, kolegijos nuomone, yra pagrindas manyti, jog subendrinus už BK 24 str. 6 p. 187 str. 2 d. ir 294 str. 2 d. numatytus nusikaltimus D. S. paskirtas bausmes, bausmės tikslai gali būti paskirti paliekant Zarasų rajono apylinkės teismo 2011-12-12 nuosprendžiu D. S. taikytą bausmės vykdymo atidėjimą.

Pripažinus D. S. kaltu dėl bendrininkavimo su J. J. sunaikinant J. B. ir V. S. B. priklausantį automobilį „Proton“ v.n. (duomenys neskelbtini) naikintina 2011-12-12 Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria iš kaltinimo J. J. buvo pašalintas bendrininkavimas su D. S.. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 2 d. padarymo, J. J. atsakomybę sunkinančia pripažintina aplinkybė, jog jis nusikalto bendrininkų grupėje, tačiau bausmė J. J. paliekama ta pati, kadangi dėl J. J. paskirtos bausmės dydžio nėra nei prokuroro, nei nukentėjusiųjų skundo.

Taip pat keistina nuosprendžio dalis, kuria iš dalies patenkintas J. B. ir V. B. civilinis ieškinys ir iš J. J. priteista 4900 Lt nukentėjusiesiems padarytai turtinei žalai atlyginti, priteisiant šią sumą atlyginti solidariai iš J. J. ir D. S..

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 328 str. 4 p., 329 str. 2 p.,

nusprendė:

nuteistųjų J. J. ir D. S. apeliacinius skundus atmesti.

Zarasų rajono apylinkė prokuratūros l.e.p. vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2011-12-12 nuosprendžio dalį, kuria D. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 187 str. 2 d.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 187 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. iš dalies sudedant subendrinti šią bausmę su bausme, Zarasų rajono apylinkės teismo 2011-12-12 nuosprendžiu D. S. paskirta pagal BK 294 str. 2 d., ir D. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2011-12-12 nuosprendžio dalį, kuria J. J. iš kaltinimo pagal BK 187 str. 2 d. pašalintas bendrininkavimas su D. S..

Pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2011-12-12 nuosprendžio dalį, kuria priteista iš J. J. 4900 Lt nukentėjusiesiems J. B. ir V.S. B. padarytai turtinei žalai atlyginti, nurodant: priteisti iš J. J. ir D. S. solidariai 4900 Lt nukentėjusiesiems J. B. ir V.S. B. padarytai turtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeista.