Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. D. ir atsakovo A. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1942-431/2010 pagal ieškovo S. D. ieškinį atsakovams 181-osios gyvenamųjų namų statybos 181-ajai bendrijos ir A. Š. dėl 181-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos sprendimų pašalinti ieškovą iš bendrijos narių, priimti atsakovą į bendriją narius ir nuosavybės teisės įgijimo sandorio pripažinimo negaliojančiais, bei atsakovo A. Š. priešieškinį ieškovui S. D. dėl nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas S. D. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo 181-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau – bendrija) visuotinio bendrijos narių susirinkimo 2001 m. vasario 27 d. protokolinį sprendimą dalyje dėl ieškovo S. D. pašalinimo iš bendrijos; pripažinti negaliojančiu visuotinio bendrijos narių susirinkimo 2005 m. balandžio 12 d. protokolinį sprendimą dalyje dėl A. Š. priėmimo į bendriją vietoj S. D.; pripažinti negaliojančiu atsakovo A. Š. nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo sandorį, patvirtintą bendrijos išduota 2005 m. birželio 7 d. pažyma; pripažinti ieškovui S. D. nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. Š. priešieškiniu prašė S. D. ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą; priteisti iš S. D. atsakovo A. Š. sumokėtą S. D. įsiskolinimą bendrijai (64 929,05 Lt) ir sumokėtus mokesčius už komunalines paslaugas (22 064,51 Lt), iš viso - 86 993,56 Lt bei penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimai byloje buvo grindžiami šiomis svarbiausiomis aplinkybėmis.

Bendrijos 1994 m. spalio 27 d. visuotinis narių susirinkimas pritarė, kad bendrijos narė R. G. būtų atleista iš bendrijos narių ir į jos vietą priimtas S. D.. 1994 m. lapkričio 10 d. buvo sudarytas bendrijos pajaus, tikslinių įnašų ir kreditinio įsiskolinimo perrašymo aktas, kuriame nurodyta, kad ieškovas S. D., įstodamas į bendriją, perima visas R. G. turėtas bendrijoje teises, pareigas bei R. G. vardu įmokėtą 94 200 rublių (atitikmuo - 942 Lt.) pajų bei 30 085 Lt kreditinį įsiskolinimą, o taip pat nepabaigtą statyti namą (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną ieškovas pateikė bendrijai rašytinį įsipareigojimą grąžinti aukščiau nurodytą kreditinį įsiskolinimą su palūkanomis per 25 metus. 1994 m. gruodžio 12 d. sutartimi R. G. perleido ieškovui S. D., o pastarasis priėmė jai nuosavybės teise priklausantį 942 Lt. dydžio pajų bei 30 085 Lt. kreditinį įsiskolinimą už statomą keturių kambarių butą su rusiu ir garažu (duomenys neskelbtini).

Ieškovas, priėmęs iš bendrijos butą, savo lėšomis atliko jame pilną apdailą ir bute gyvena nuo 1994 m. iki šiol. Ilgainiui su bendrijos vadovybe prasidėjo nesutarimai dėl bendrijos paimtų namo statybai bei aplinkos sutvarkymui kreditų panaudojimo, dėl ieškovui nurodomų sumokėti eksploatavimo išlaidų skaičiavimo bei pagrįstumo. Ieškovas kaip pajininkas ne kartą kreipėsi į bendriją su prašymu suteikti jam informaciją dėl kredito panaudojimo, pateikti detalius komunalinių mokesčių paskaičiavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, siūlė pavesti revizoriui atlikti bendrijos veiklos reviziją dėl išlaidų ir įsiskolinimų pagrįstumo.

Bendrijos vadovybė ieškovo reikalavimus ignoravo, be to, netenkino ieškovo daugkartinių reikalavimų pateikti pažymą, reikalingą jo ir šeimos gyvenamosios vietos deklaravimui bute. Bendrijos pirmininkas M. U. taip pat ignoravo ieškovo daugkartinius žodinius ir raštu išdėstytus prašymus nurodyti bendrijos banko sąskaitos numerį, į kurią ieškovas galėtų iš karto pervesti visą jam tenkančią bendrijos kredito ir palūkanų dalį. Ieškovui buvo atsakyta, jog kredito grąžinimas, prieš tai nesumokėjus visų eksploatavimo ir kitų mokesčių bendrijai, negalimas.

Bendrijos vadovybė pradėjo ieškovui nuolat grasinti pašalinimu iš bendrijos, ne kartą nurodė, kad ieškovas pašalintas už skolas. Nepaisant to, ieškovui prašant, jam nebuvo pateiktas visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimas šiuo klausimu bei nebuvo pateikta duomenų, pagrindžiančių ieškovo skolas, ieškovui nebuvo grąžintas jam priklausantis pajus, kas privalu nario pašalinimo atveju, ieškovui ir toliau buvo teikiamos apmokėjimui sąskaitos, kuriose buvo reikalaujama sumokėti jam tenkančią bendrijos kredito statybai dalį su palūkanomis. Tokias nepatvirtintas kalbas apie ieškovo pašalinimą iš bendrijos jis vertino kaip bendrijos vadovybės grasinimą, verčiant jį sumokėti nepagrįstai skaičiuojamas eksploatacinių ir kitų mokesčių sumas.

2005 m. birželį ieškovui iš kitų asmenų pavyko sužinoti bendrijos banko sąskaitos numerį į kurį ieškovas nedelsdamas pervedė visą jam tenkančią bendrijos paimto kredito ir palūkanų dalį - 24 921, 66 Lt. 2005 m. liepos 20 d. ieškovas pateikė bendrijai prašymą išduoti pažymą, reikalingą VĮ Registrų centras įregistruoti jo nuosavybės teisę į butą, tačiau 2005 m. liepos 27 d. raštu bendrija ieškovą informavo, kad vietoj jo, pašalinto iš bendrijos 2001 m. vasario 27 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimu, į bendriją 2005 m. balandžio 12 d. sprendimu buvo priimtas naujas narys - atsakovas A. Š., kuris jau padengė visas ieškovo mokėtinas sumas. Ieškovui jo sumokėta likusi kredito dalis buvo grąžinta.

Atsakovas (181-oji gyvenamųjų namų statybos) bendrija nepripažino ieškinio ir nurodė, kad 2001 m. vasario 27 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo metu S. D., vadovaujantis bendrijos įstatų 4.4. punktu, buvo pašalintas iš bendrijos narių ir neteko teisinio pagrindo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), o tik teisę reikalauti, kad bendrija grąžintų jo sumokėtą pajų. Šis nutarimas registruotu laišku buvo išsiųstas atsakovui. Kad apie priimtą nutarimą atsakovo buvo žinoma ir 2002 metais liudija paties ieškovo 2002 m. rugsėjo 15 d. prašymas bendrijos pirmininkui M. U. ir vyr. finansininkei A. M. ir 2002 m. lapkričio 8 d. laiškas bendrijai iš S. D. atstovo. Todėl atsakovas prašė taikyti CK 1.125 straipsnyje numatytą 3 mėnesių juridinio asmens nutarimo apskundimo ieškinio senatį. Nurodė, kad vietoj ieškovo į bendriją priimtas A. Š. 2005 m. gegužės 19 d. padengė visas S. D. skolas bendrijai ir bendrijos kredito dalį už butą, todėl jam bendrija išdavė pažymą apie visišką atsiskaitymą su bendrija ir banku už butą, esantį (duomenys neskelbtini). A. Š. įregistravo savo nuosavybę į šį butą.

Atsakovas A. Š. su ieškiniu nesutiko ir pritarė bendrijos argumentams, kad S. D. apie jo pašalinimą iš bendrijos buvo žinoma dar 2002 metais. Atsakovas vienintelis turi teisėtai įgytą nuosavybę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir todėl turi teisę naudotis, valdyti ir disponuoti savo turtu, bei reikalauti pašalinti visus trukdymus, pažeidžiančius šią teisę (LR Konstitucijos 23 str., LR CK 4.93 str.). Prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

Priešieškiniu atsakovas A. Š. nurodė, kad S. D. su šeima iki šiol nepagrįstai naudojasi A. Š. nuosavybės teise priklausančiu butu ir nemoka už komunalines paslaugas. Vilniaus m. I apylinkės teisme pradėta, tačiau iki sprendimo šioje byloje priėmimo yra sustabdyta civilinė byla dėl trukdymų nuosavybės teisei įgyvendinti pašalinimo ir iškeldinimo iš ginčo buto. A. Š., negalėdamas naudotis savo butu, patiria nuostolius, o S. D. nepagrįstai praturtėjo, gyvendamas A. Š. priklausančiame bute, todėl iš S. D. prašė priteisti 86 993,56 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė:

pripažino negaliojančiu atsakovo 181-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos visuotinio bendrijos narių susirinkimo 2001 m. vasario 27 d. protokolinį sprendimą dalyje dėl ieškovo S. D. pašalinimo iš 181-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos;

pripažino negaliojančiu atsakovo 181-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos visuotinio bendrijos narių susirinkimo 2005 m. balandžio 12 d. dienos protokolinį sprendimą dalyje dėl A. Š. priėmimo į 181-ąją gyvenamųjų namų statybos bendriją vietoj ieškovo S. D.;

pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo A. Š. nuosavybės teisės į butą adresu (duomenys neskelbtini) įgijimo sandorį, kurį patvirtina 181-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos išduota 2005 m. birželio 7 d. pažyma;

taikė restituciją natūra - įpareigojo 181-ąją gyvenamųjų namų statybos bendriją grąžinti A. Š. jo sumokėtąją 64 929,05 Lt sumą, bei pripažinti, kad butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinamas 181-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai nuosavybės teise.

Teismas priteisė S. D. iš 181-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos turėtas bylinėjimosi išlaidas: 5310 Lt žyminio mokesčio, 8500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 2878,41 Lt išlaidų ekspertizei apmokėti, o iš A. Š. 5310 Lt žyminio mokesčio ir 8500Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu bendrijos visuotinio bendrijos narių susirinkimo 2001 m. vasario 27 d. protokolinį sprendimą dalyje dėl ieškovo S. D. pašalinimo iš bendrijos.

Teismas pažymėjo, kad S. D. buvo bendrijos narys, kuris turėjo teisę į sumokėtą pajų, teisę valdyti ir naudotis jam perduotu nebaigtu statyti butu, kurį savarankiškai įsirengė ir jame gyvena su šeima nuo 1994 metų, atitinkamai įgydamas pareigą mokėti atitinkamus mokesčius už šio turto naudojimą ir jam teikiamas paslaugas, bet neturėjo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą.

Bendrijos įstatų 4 punkte numatyta, kad bendrijos narys gali būti pašalintas iš bendrijos, jeigu jis iki nustatyto termino nesumoka stojamojo mokesčio, pajaus ir kitų įmokų, nevykdo bendrijos įstatų reikalavimų, visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų. Bendrijos visuotiniame narių susirinkime 2001 m. vasario 27 d. priimtas nutarimas pašalinti S. D., keletą metų nemokantį mokesčių už paslaugas, iš bendrijos. Kadangi pašalinimas iš bendrijos narių yra sunkiausias pasekmes nariui sukelianti sankcija, šia priemone susirinkimas turėjo pasinaudoti protingai, teisingai, sąžiningai, siekdamas, kad ji būtų adekvati (proporcinga) pažeidimui, tačiau duomenys, dokumentai ir aplinkybės, kurių pagrindu priimtas nutarimas, susirinkimo metu nebuvo vertintos, be to, iš ieškovo, kaip bendrijos nario, buvo atimta teisė dalyvauti bendrijos narių susirinkime (apie šio klusimo nagrinėjimą susirinkime jam nepranešta, kadangi ieškovo pašalinimo iš bendrijos klausimas nebuvo įtrauktas atskiru klausimu į darbotvarkę, o buvo improvizuotai iškeltas susirinkimo metu). Ieškovui nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti, pažeisti LR Vyriausybės 1993 m. nutarimu Nr. 280 patvirtintų Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 5 punktas, 13.1. punktas; bendrijos įstatų 1.6 punktas, 4.1.1. punktas, 6.5 punkto nuostatos, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str.).

Priėmus sprendimą dėl viso pajaus dar nesumokėjusio bendrijos nario S. D. pašalinimo iš bendrijos narių, privalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl jam priklausančio sumokėto pajaus bei kitų įmokų santaupų grąžinimo (įstatų 4.5. punktas), tačiau šis klausimas nebuvo sprendžiamas nei 2001 m. vasario 27 d. bendrijos narių susirinkime, nei vėliau. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad pašalintojo nario įmokų ir pajaus grąžinimo klausimai turi būti sprendžiami pašalintojo iniciatyva jam kreipiantis į naują jo vietoje priimtą bendrijos narį, nes toks aiškinimas prieštarauja bendrijos įstatams ir negali būti laikomas teisėtu bendrijos sprendimas negrąžinti įmokėto pajaus dalies, padarant užskaitas dėl susidariusių kitų skolų, nes tai nėra vienarūšiai reikalavimai.

Teismas nustatė, kad bendrijai suteikto 1 224 785,14 Lt kredito suma buvo paskirstyta kiekvienam bendrijos nariui ir periodinės išmokos skaičiuojamos taip, kad nariai atsiskaitytų su bendrija iki 2017 m. Ieškovui bendrija iki 2001 m. vasario 27 d. buvo priskaičiavusi 2808,56 Lt mokėtino kredito ir 2502,13 Lt palūkanų, ieškovas sumokėjo 352,54 Lt skolos ir 133,79 Lt palūkanų. Tuo tarpu bendrijos 2002 m. kovo 19 d. ieškovui pateiktame pranešime, 2005 m. birželio 7 d. naujam nariui A. Š. išduotoje pažymoje nurodoma, kad likusi nesumokėta kreditinio įsiskolinimo suma yra 24 924,66 Lt, vadinasi, ieškovo sumokėta kredito suma yra 5160,34 Lt, o pagal bendrijos 2009 m. vasario 13 d. paruoštą pažymą S. D. grąžino 5790,54 Lt kredito dalį bei 5814,45 Lt palūkanų, kas, įvertinant metinių kredito dengimo mokėjimų dydį, reiškia, kad tris su pusę metų ieškovas mokėjo jam priklausančią kredito dalį, o jeigu pagrindu imti bendrijos buhalterinėje apskaitoje nurodytas ieškovui priklausančias mokėti sumas (5t.,b.l.49 bei ekspertės skaičiavimai), tai ieškovas sumokėjo didžiąją dalį jam priskaičiuotų mokėtinų sumų arba net sumokėjo daugiau negu reikėjo pagal grafiką.

Esant tokiai situacijai, kai, tvarkant bendrijos apskaitą 1999-2001 m. laikotarpiu nesilaikyta teisės aktų reikalavimų ir ieškovas, būdamas bendrijos nariu negalėjo gauti prašomų mokėjimų buhalterinio ir teisinio pagrindimo, teismas sprendė, kad ginčijamo bendrijos narių susirinkimo nutarimo priėmimo metu S. D. skola dėl bankui nemokamų kredito dalių ir palūkanų nebuvo pagrįsta buhalterinės apskaitos dokumentais, nes nurodoma likusi nesumokėto kredito dalis neatitinka buhalterinių įrašų, o sumokėtoji dalis (kurią nurodo pati bendrija) praktiškai atitinka mokėtinas per metus sumas pagal kredito grąžinimo grafiką. Todėl bendrijos narių 2001 m. vasario 27 d. susirinkimui nebuvo pagrindo spręsti S. D. pašalinimo iš bendrijos narių klausimo tuo pagrindu, kad nebuvo mokamas kreditas bei palūkanos bankui (pajaus įmokos).

Pagal susiklosčiusių tarp šalių teisinių santykių metu nustatytą teisinį reglamentavimą kooperatyvo (bendrijos) narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą, tampa buto savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu (Butų kodekso 117 straipsnio 3 dalis, priimta 1990 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. I-680 redakcija). Pagal GNSB Nr. 181 įstatus bendrijos narys įgyja nuosavybės teisę į butą išmokėjęs pajų, o bendrojo naudojimo patalpos, konstrukcijos ir inžinerinė įranga yra bendroji dalinė nuosavybė. Pagal 1990 m. spalio 16 d. įstatymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnio prasmę, kooperatyvo valdymo organai, išduodami pažymą apie visišką pajaus išmokėjimą, turėjo joje nurodyti ne tik pajaus išmokėjimo faktą, bet ir buto savininką po visiško pajaus išmokėjimo. Tokia nuostata išplaukė ir iš tuo metu galiojusių Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų pavyzdinių įstatų 26, 32, 34 punktų.

Apygardos teismas sprendė, kad pašalinimas iš bendrijos pagal įstatus galėjo būti sąlygotas ne tik nesumokėtų pajaus ar kitų (nagrinėjamu atveju – mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas) įmokų, bet ir įstatų reikalavimų ar bendrijos narių susirinkimo nutarimų nevykdymo, o nuosavybės įsigijimas yra siejamas tik su pajaus sumokėjimu, todėl ir teisės įgyti nuosavybę netekimas turėtų būti sąlygojamas būtent pajaus ar jo dalies nemokėjimu, t.y. neteisėta būtų atimti galimybę bendrijos nariui tapti buto savininku ne dėl nesumokėto pajaus, bet dėl nesumokėtų komunalinių mokesčių.

Nustatyta, kad S. D. už kitas paslaugas, tarpe kurių nėra įvertinti mokėjimai už šaltą ir karštą vandenį bei šildymą, per 1999 - 2001 metus turėjo būti apskaičiuota 10957,50 Lt, o jis už komunalinius patarnavimus sumokėjo 978,14 Lt, t.y. 9979,36 Lt mažiau. Nustatyta, kad ieškovas atsijungė nuo bendros šildymo sistemos, pagal savo sudarytas sutartis su tiekėjais mokėjo už jo butui teikiamas paslaugas pagal skaitiklio parodymus. Apie ieškovo atsijungimą nuo bendros šildymo sistemos ir atskirų skaitiklių pasistatymą bendrija buvo informuota. Bendrijoje nebuvo nagrinėtas klausimas dėl ieškovo atsijungimo nuo bendros sistemos ir mokėjimo už jo butui teikiamas paslaugas pagal individualiai sudarytas sutartis ir pastatytus skaitiklius atitikimo bendrijos interesams klausimas, nebuvo derinami mokesčių mokėjimo klausimai su paslaugų tiekėjais, įvertinant jų pasirašytas sutartis ir su vienu iš bendrijos narių, nespręstas bendrijai išrašomų sąskaitų sumų mažinimas ta apimtimi, kuria vienas jos narys susimoka pagal individualius skaitiklius. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, taip pat įvertinęs, kad šios bylos nagrinėjimo dalyku nėra S. D. skolos bendrijai už komunalines paslaugas nustatymas, sprendė, kad bendrijos narių 2001 m. vasario 27 d. susirinkimui nebuvo pagrindo spręsti S. D. pašalinimo iš bendrijos narių klausimo tuo pagrindu, kad nebuvo mokami komunaliniai mokesčiai, nes nei tuo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu bendrija neturi patikimų įrodymų, sudarančių vienareikšmišką pagrindą tvirtinimui, jog bendrijos narys nemoka komunalinių mokesčių.

Be to, bendrijos narių 2001 m. vasario 27 d. susirinkimo nutarimas dėl S. D. pašalinimo iš bendrijos narių yra neteisėtas, nes priimtas nedalyvaujant reikiamam narių skaičiui (visuotinio narių susirinkimo sprendimai dėl nario pašalinimo priimami dviejų trečdalių bendrijos narių dauguma (įstatų 6.6 p.)). Susirinkime dalyvavo 16 narių iš tuo metu bendrijoje buvusių 26 narių, taigi pašalinimui susirinkime turėjo pritarti mažiausiai 17 narių. Negali būti vertinamas kaip teisėtas narių, nedalyvavusių susirinkime, parašų surinkimas ant protokolo priedo.

Pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, kad 2002 m. rugsėjis 15 d. ieškovas žinojo arba turėjo žinoti apie jo pašalinimo iš bendrijos faktą, nes apie tai liudija jo rašytas raštas bendrijai (b.l.131). Ieškinys dėl juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu pareikštas praleidus CK 1.125 straipsnio 4 dalyje numatytą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą. Tačiau, kadangi ieškovui nebuvo pateiktas susipažinimui bendrijos narių susirinkimo protokolas, su kuriuo ieškovas galimai susipažino tik 2005 m. rugpjūčio 30 d. (l t., b.l. 22), taip pat įvertinęs tai, kad ieškovui per įstatuose nustatytą trijų mėnesių terminą nebuvo grąžintos indeksuotos pajaus ir kitos įmokos, kad ieškovui ir toliau kaip bendrijos nariui (iki 2005 m.) buvo teikiamos apmokėjimui sąskaitos su kredito ir palūkanų sumomis, kad ieškovas nevaržomai naudojosi butu, nes iškeldinimo procedūra pradėta 2005 m., teismas patenkino ieškovo prašymą atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą senaties terminą.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu bendrijos visuotinio bendrijos narių susirinkimo 2005 04 12 protokolinį sprendimą dalyje dėl A. Š. priėmimo į bendriją vietoje S. D..

Teismas sprendė, kad bendrijos sprendimas priimti naują narį priimtas neteisėto 2001 02 27 sprendimo pašalinti ieškovą iš bendrijos kitą narį pagrindu. Iš neteisės negali atsirasti teisė, todėl sprendimas priimti A. Š. į bendriją yra neteisėtas, prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens įstatams, protingumo, sąžiningumo principams (CK 2.82 str. 4 d.).

Be to, atsakovo A. Š. priėmimo į narius metu buvo pažeisti bendrijos įstatų 1.4 punktas, 2.1.6 punktas, CK 2.46 straipsnis. Pagal įstatus nauji bendrijos nariai priimami narių visuotinio susirinkimo nutarimu, kai pageidaujantis būti bendrijos nariu įmoka stojamąjį mokestį ir pajų. Tai, kad A. Š. sumokėjo S. D. skolas bendrijai, nelaikytina viso pajaus sumokėjimu. Skirtingais pagrindais susidariusių skolų padengimas nėra pajaus įmoka.

Nustačius, kad ieškovo S. D. pašalinimas iš bendrijos ir atsakovo A. Š. priėmimas bendrijos nariu yra neteisėti, konstatuotina, kad atsakovas A. Š. neturėjo teisėto pagrindo įgyti nuosavybės teisės į butą, todėl tenkintinas reikalavimas pripažinti negaliojančiu atsakovo A. Š. nuosavybės teisės į butą adresu (duomenys neskelbtini) įgijimo sandorį, kurį patvirtina bendrijos išduota 2005 06 07 dienos pažyma (CK 1.80 str.).

Taikytina restitucija natūra, įpareigojant bendriją grąžinti A. Š. jo sumokėtąją 64 929,05 Lt sumą bei pripažinti, kad butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinamas bendrijai nuosavybės teise.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas A. Š. yra advokatas, kuris neabejotinai turi patirtį bei specialių žinių sandorių sudarymo klausimais. Todėl situacija, kai atsakovas priima sprendimą tapti bendrijos nariu ir įsigyti 5 kambarių, 185,01 kv. m. bendro ploto butą, už kurį jam tenka sumokėti bendrijai tik 64 929,05 Lt pajaus, kai rinkos vertė yra daug kartų didesnė, leidžia abejoti atsakovo sąžiningumu ir atsakovo veiksmus vertinti kaip siekį pernelyg pigiai, nesąžiningai pasinaudojant situacija bendrijoje, įsigyti didelės vertės turtą. Pats A. Š. sumokėtą bendrijai priėmimo į jos narius momentui 64 929,05 Lt sumą, kuri buvo paskaičiuota kaip buvusio nario nesumokėta dalis pajaus ir įsiskolinimas bendrijai už teiktas paslaugas, prašo priteisti iš ieškovo, t.y. minėtų sumų nelaiko įmoka (pajumi) už įsigyjamą butą.

Reikalavimas pripažinti ieškovui S. D. nuosavybės teisę į butą adresu (duomenys neskelbtini) atmestinas, nes teismui nepateikti įrodymai apie likusią sprendimo priėmimo dienai mokėtiną kredito ir priskaičiuotų palūkanų sumą.

Dėl priešieškinio.

Priešieškinį teismas atmetė. Klausimas dėl 64 929,05 Lt sumos, kuri atsakovo buvo sumokėta bendrijai jo priėmimo į bendrijos narius momentu, išspręstas taikant restituciją, o prašymas priteisti 22 064,51 Lt sumokėtųjų mokesčių už komunalines paslaugas negali būti tenkinamas, nes jis pareikštas asmeniui, kuris pagal pareikštą reikalavimą neturi pareigos atsakyti.

Atsakovas A. Š. vykdė/privalėjo vykdyti savo prievolę bendrijai, mokėdamas mokesčius, o ne dengti S. D. įsiskolinimą (dėl kurio egzistuoja ginčas), todėl neteisėti atsakovo argumentai, kad jis, kaip tretysis asmuo, įvykdė ieškovo prievolę, todėl turi su skolininku susijusias kreditoriaus teises (CK 6.50 str.). Šios bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės nustatyti, ar bendrija yra kreditorius ieškovo atžvilgiu dėl nesumokėtų mokesčių už suteiktas paslaugas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas S. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 05 27 sprendimą dalyje, kuria ieškovo S. D. ieškinys buvo atmestas bei išspręstas klausimas dėl restitucijos taikymo, pripažįstant, kad butas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. Š. grąžinamas bendrijai nuosavybės teise, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti ieškovui S. D. nuosavybės teisę į butą adresu (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Materialinės teisės normos ieškovo nuosavybės teisių į butą atsiradimą sieja vien tik su bendrijos nario pajaus (ir jokių kitų įmokų) sumokėjimu. Teismas sprendimo 6 lape pateikė pagrįstą ginčo išnagrinėjimui aktualių teisės normų išaiškinimą ir padarė pagrįstą išvadą, kad narystė bendrijoje neturėtų būti tapatinama su teise į gyvenamąjį plotą – nuosavybės įgijimas yra siejamas su pajaus sumokėjimu. Ieškovas yra įgijęs jau sumokėtą pajų iš ankstesnės bendrijos narės ir perėmęs iš bendrijos butą, todėl teismas, prieštaraudamas savo paties prieštaringoms išvadoms, neteisėtai nepripažino ieškovui nuosavybės teisės į butą tuo pagrindu, kad jis nesumokėjęs bendrijos palūkanų ir kredito dalies. Kredito su palūkanomis mokėjimo prievolė, prisiimta 25 metams, yra visiškai savarankiška ir nekliudo nuosavybės teisės į butą įsigijimui, o nuosavybės teisė atitinkamai nekliudo vykdyti pareigojimų dėl kredito padengimo. 1995-11-24 VĮ Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras pažyma patvirtino, kad butas priklauso ieškovui.

Atsakovas A. Š. apeliaciniu skundu, prie kurio prisidėjo ir bendrija, prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovo S. D. ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Bendrijos nariams buvo žinoma, kad S. D. ilgą laiką nemoka mokesčių už komunalines paslaugas, o pats ieškovas buvo įspėtas, kad dėl to gali būti pašalintas iš bendrijos, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad sprendimas pašalinti ieškovą buvo priimtas spontaniškai ir neįvertinus dokumentų, aplinkybių.

2. Ieškovas apie bendrijos narių susirinkimą, kurio nutarimas ginčijamas byloje, žinojo, nes buvo informuotas kaip ir kiti nariai bei kitus kartus pranešimu į pašto dėžutę.

3. Nepagrįsta teismo išvada, kad susirinkime nebuvo kvorumo. Dėl aritmetinės klaidos nebuvo įskaičiuotas K. A., kuris pats pasisakė dėl ieškovo pašalinimo iš bendrijos. Be to, valią pašalinti ieškovą iš bendrijos narių parašais išreiškė net 23 bendrijos nariai iš 25.

4. Ieškovo pajų sudaro ne tik buvusios bendrijos narės 942 Lt (94 200 rub.) pajus, bet ir ieškovui tenkantis 30 715,20 Lt kreditinis įsiskolinimas (tai pažymėta ir 2009 11 16 ekspertizės akte). Ieškovo pašalinimo iš bendrijos metu, jis nebuvo sumokėjęs 24 624,66 Lt pajaus, kurį sumokėjo naujai priimtas narys – A. Š.. S. D. bendrijai pervesta analogiška suma jam pagrįstai buvo grąžinta, kaip sumokėta jam jau nebesant bendrijos nariu.

5. Bendrijos narys privalo mokėti visas įmokas ir tikslines rinkliavas (bendrijos įstatų 4.3.2. punktas), o ieškovas nemoka už elektros energiją bendro naudojimo patalpose, šiukšlių išvežimą, atlyginimo bendrijos buhalterei ir pirmininkui, mokesčių bankui ir skaičiavimo centrui. Pirmosios instancijos teismas taipogi nustatė, kad ieškovas bendrijai įsiskolinęs 9 979,36 Lt. Todėl priemonė – ieškovo pašalinimas iš bendrijos – adekvati, juo labiau, kad jis pašalintas 2001 02 27, o naujas narys priimtas tik 2005 04 12, taigi ieškovas visą tą laiką galėjo spręsti nesutarimus su bendrija.

6. Teismas, net ir įvertinęs ekspertizės išvadas, nei patvirtino, nei paneigė ieškovui apskaičiuoto įsiskolinimo už vandenį bei šildymą (12 853,02 Lt).

7. Ieškovas savavališkai (nesuderinęs su savivaldybe), neteisėtai atsijungė nuo bendros šildymo sistemos.

8. Teismas nepagrįstai netaikė keletą metų praleisto ieškinio senaties termino (3 mėn.). Teismas nepagrįstai ieškovui pateiktą informaciją apie jo pašalinimą iš bendrijos vertino tik kaip gąsdinimą. Ieškovas apie pašalinimą iš bendrijos žinojo jau 2002 09 15. Jeigu asmuo, turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties terminą nereaguoja, kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę tikėtis, jog toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

9. Teismas viršijo ieškinio reikalavimų ribas taikydamas restituciją ir įpareigodamas bendriją grąžinti A. Š. 64 929,05 Lt bei ginčo butą nuosavybės teise grąžinti bendrijai. Pažymėtina, kad abu atsakovai (A. Š. ir bendrija) turi teisinį suinteresuotumą ne vienas prieš kitą, o prieš ieškovą.

10. Teismas nepagrįstai A. Š. laikė nesąžiningu įgijėju. Nors ginčo buto vertė - 632 000 Lt, buvo akivaizdu, kad dėl šio buto reiks bylinėtis. Kadangi bute tebegyvena už paslaugas nemokantis S. D. su šeima, o už paslaugas moka A. Š., akivaizdu, kad tokį probleminį butą jis įgijo ne per pigiai.

11. Priešieškinis atmestas nepagrįstai. Iš ieškovo atsakovui turėjo būti priteista bent 40 004,39Lt (64 929, 05 Lt - 24 924, 66 Lt) skolos už komunalines paslaugas, kurią atsakovas A. Š. iš karto sumokėjo, kai buvo priimtas į bendrijos narius, bei priteisiant iš ieškovo atsakovui A. Š. 22 064,51 Lt sumokėtųjų mokesčių už komunalines paslaugas, kuriuos atsakovas A. Š. bendrijai sumokėjo kaip narys, nors paslaugomis naudojosi ir naudojasi (t.y. gavo ir gauna naudą) ieškovas S. D.. Jeigu, teismo nuomone, atmestini argumentai dėl trečiojo asmens teisės įvykdyti prievolę (CK 6.50) taikymo, tai teismui nebuvo kliūčių taikyti CK 6.242 straipsnį (nepagrįstas praturtėjimas) ar kitą esamą teisinę situaciją atitinkančią teisės normą.

12. Ieškinį tenkindamas iš dalies, teismas privalėjo konkrečiai nurodyti, kokia proporcinga dalimi ieškinys tenkinamas ir kuria - atmetamas bei, atsižvelgdamas į šias dalis, paskirstyti šalims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Gauti trys atsiliepimai.

S. D. atsiliepimu prašo atsakovo A. Š. skundą atmesti ir tenkinti S. D. skundą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bendrijos 2001 02 27 narių susirinkimo nutarimą pašalinti ieškovą iš bendrijos narių neteisėtai priimtu. Šis nutarimas priimtas apie klausimo nagrinėjimą neinformavus paties ieškovo, be to, pritaikyta priemonė neadekvati (ieškovas neišklausytas, nenagrinėti duomenys apie ieškovo mokėjimus). Ieškovas apmokėdavo neginčijamas išlaidas, taip pat ir priskaičiuotus mokėjimus už kreditą. Ieškovas netgi siekė pilnai atsiskaityti už kreditą, tačiau bendrija jam nelaido to padaryti, kol jis neapmokės visų priskaičiuotų mokesčių už komunalines paslaugas.

Lietuvos Tesimo ekspertizės centro 2009 11 16 akte Nr. 11-2205(09) (akto 23, 24, 25 psl.) konstatuota, kad pagal skaitiklių parodymus ieškovas tinkamai atsiskaitė. Bendrijos 2007 09 19 pažymoje nurodyta, kad nuo 1998 m. liepos bendrijos narių tarpusavio susitarimu už šaltą ir karštą vandenį pradėta skaičiuoti „pagal skaitiklių parodymus”. Po 1997 m./1998 m. žiemą ieškovo bute įvykusios centrinio šildymo sistemos avarijos, ieškovas naudojosi tik jo bute įrengtu elektriniu vandens šildytuvu-boileriu. Jo įsigijimo, įrengimo ir ieškovo atsijungimą nuo centrinio šildymo faktas įrodytas.

2. Bendrija neatidžiai skaičiuodavo komunalinių mokėjimų sumas, klaidos konstatuotos ir ekspertizės akte (7-8, 10 akto puslapiai). Bendrija neturi dokumentų apie ieškovui išrašytas sąskaitas, kas patvirtina, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie jam priskaičiuotas sumas. Ieškovas ne kartą bandė dėl jų aiškintis, tačiau tai bendrija ignoravo.

3. Bendrijos nario pajus neapima bendrijos nario įsipareigojimų pagal bendrijos kredito sutartį. 1994 12 12 dienos sutartyje tarp ieškovo ir buvusios bendrijos narės R. G. atskirtas ieškovo perimtas iš R. G. 942 Lt. pajus (buvęs 94 200 rub. dydžio) bei 30 085 Lt. kreditinis įsiskolinimas. Bendrijos įstatų 3.1.2. ir 3.1.3 punktai bei LR Vyriausybės 1993 m. nutarimu Nr. 280 patvirtintų Gyvenamojo namo statybos bendrijos pavyzdinių įstatų 11.2 punktas, 11.3 punktas, apibrėždami bendrijos lėšas, taip pat atriboja bendrijos narių pajus ir bendrijos gautus kreditus.

4. 2001 02 27 bendrijos narių susirinkime dalyvavo net ne 16, o tik 12 narių. Tą įrodo, kad paskutiniu klausimu balsavo 8 “už” ir 4 “prieš”. Pažymėtina, kad 8 iš 16 nesudarytų balsų daugumos ir sprendimas 8 balsais nebūtų priimtas. Protokolas galimai klastotas, netgi V. G. jame esantys parašai akivaizdžiai skirtingi, o punktuose 6 ir 7 skirtingų narių parašai sutampa.

5. Teismas pagrįstai ieškinio senaties praleidimo priežastis buvo pripažinęs pagrįstomis. Ieškovui nebuvo pateiktas 2001 02 27 susirinkimo protokolas, todėl ieškovas tegalėjo vadovautis gandais apie parašų rinkimą dėl jo pašalinimo iš bendrijos. Kadangi ieškovui ir toliau buvo apskaičiuojamos grąžintino kredito sumos, jis gandus apie pašalinimą laikė tik gąsdinimu.

6. A. Š. nesumokėjo stojamojo mokesčio ir pajaus (sumokėjo tik likusią kredito dalį ir tariamas ieškovo skolas), nepateikė notariškai patvirtinto įsipareigojimo laikytis bendrijos įstatų, todėl laikantis bendrijos įstatuose nustatytos tvarkos, negalėjo tapti bendrijos nariu.

7. Teismas pagrįstai restituciją taikė ex officio.

8. Apeliantas neįrodė, kad moka už komunalines paslaugas, kuriomis naudojasi ieškovas. Be to, jeigu A. Š. manė, kad yra teisėtas bendrijos narys, kodėl mano turįs teisę prisiteisti sumokėtas bendrijos kredito įmokas iš ieškovo.

9. CK 6.242 straipsnis netaikytinas, kadangi ieškovas nesąžiningai nepraturtėjo.

A. Š. atsiliepimu prašo S. D. skundą atmesti, o A. Š. tenkinti. Nurodo, kad sutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl nuosavybės teisės į ginčo butą nepripažinimo bei kartoja A. Š. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl teismo sprendimo taikyti restituciją tarp atsakovų byloje ir dėl bendrijos sprendimo priimti į bendriją A. Š. teisėtumo. Nurodo, kad S. D. pašalinimo iš bendrijos metu jis buvo sumokėjęs tik dalį pajaus. Pajus apima ne tik 942 Lt bet ir bendrijos kredito dalį, tekusią ieškovui. Nuosavybės teisę į ginčo butą ieškovas būtų įgijęs tik sumokėjęs visą pajų.

Bendrija atsiliepimu prašo S. D. skundą atmesti atsakovo A. Š. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovas 181 Gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau 181 GNSB) 2001 m. vasario 27 dieną visuotiniame bendrijos narių susirinkime priėmė protokolinį sprendimą pašalinti ieškovą bendrijos narį S. D. iš bendrijos narių.

181 GNSB visuotiniame bendrijos narių susirinkimas 2005 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą atsakovą A. Š. priimti į bendriją vietoje ieškovo S. D.. Remdamasis šiuo sprendimu 18 GNSB pirmininkas M. U. 2005 m. birželio 7 d. A. Š. išdavė pažymą, kurioje pažymėjo, kad A. Š. yra bendrijos narys ir jam priklauso penkių kambarių 185,01 kv. m bendro naudojimo ploto butas Nr. 4 su rūsiais ir garažu 63,50 kv. m ploto (duomenys neskelbtini). A. Š. už butą su rūsiais ir garažu įnešęs 24 924,66 Lt kreditinį įsiskolinimą pilnai atsiskaitė su bendrija. Remiantis šia pažyma Valstybinės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas 2005 m. birželio 10 d. paminėtą turtą įregistravo A. Š. nuosavybės teises.

Atsakovas A. Š. ir 181 GNSB, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškovo S. D. ieškinys iš dalies patenkintas, o A. Š. priešieškinis atmestas, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į esmines bylos aplinkybes, neteisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo suformuluotos teismų praktikos.

Ieškovas S. D. taip pat nesutinka su teismo sprendimu, nes be pagrindo netenkintas reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teisės į ginčo butą.

Dėl sprendimo pašalinti S. D. iš bendrijos narių

Apeliaciniuose skunduose atsakovai teigia, jog visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolinis sprendimas yra priimtas laikantis procedūrų ir nuostatų, įtvirtintų bendrijos įstatuose.

Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.

GNSB 181 įstatų 4.1. punkte nustatyta, kad bendrijos narys turi teisę dalyvauti bendrijos narių susirinkimuose pats ar įgalioti jame dalyvauti savo šeimas narį ar kitą asmenį, sprendžiant visus bendrijos veiklos klausimus. Informaciją apie susirinkimą kiekvienas bendrijos narys turi gauti ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki susirinkimo (6.5 įstatų punktas). Atsakovai neįrodė, kad ieškovui buvo pateikta informacija apie susirinkimą, jame svarstomus klausimus. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, pagrįstai nurodė, kad bendrijos narių susirinkimo darbovietėje nebuvo numatytas klausimo dėl ieškovo pašalinimo iš bendrijos svarstymas, toks sprendimas buvo priimtas svarstant susidariusių skolų padengimo problemas, o ieškovo pašalinimas iš bendrijos narių kaip sunkiausia pasekmė turėjo būti naudojamas protingai, teisingai ir sąžiningai, adekvačiai padarytiems pažeidimams.

Pagal GNSB 181 įstatų 6.6 punktą visuotinis bendrijos narių susirinkimas sprendimą dėl narių šalinimo iš bendrijos gali priimti dviejų trečiųjų bendrijos narių balsų dauguma. Iš teismui pateikto protokolo seka, kad tokia dauguma už ieškovo pašalinimą iš bendrijos narių nebalsavo. Atsakovų paaiškinimai, kad protokole padaryta klaida, kad už sprendimą pašalinti ieškovą iš bendrijos narių pasirašė ir bendrijos nariai nedalyvavę susirinkime, negali būti vertinami kaip pateisinantys įstatuose nustatytų taisyklių pažeidimą.

Bendrijos įstatų 4.4 punkte nustatyti atvejai kada bendrijos narys gali būti pašalinamas iš bendrijos: kai bendrijos narys iki nustatyto termino nesumoka stojamojo mokesčio, pajaus ir kitokių įmokų (4.4.1 įstatų punktas) ir kai nevykdo bendrijos įstatų reikalavimų, visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų (4.4.2 įstatų punktas). Kaip nurodyta GNSB 181 visuotinio narių susirinkimo įvykusio 2001 m. vasario 27 d. protokole susirinkimas nutarė pritarti siūlymui surengti vardinį balsavimą surenkant bendrijos narių parašus dėl S. D. pašalinimo iš bendrijos, remiantis GNSB 181 įstatų 4.4 punktu.

Aiškinant tokį sprendimą semantine logine prasme susirinkime nutarta pritarti siūlymui surinkti bendrijos narių parašus dėl S. D. pašalinimo iš bendrijos už 1999-2001 metų skolas bendrijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendrijos įstatuose nėra numatytas sprendimų priėmimas surenkant parašus. Sprendimai dėl bendrijos nario pašalinimo yra išimtinė visuotinio narių susirinkimo teisė ir sprendimas turi būti priimtas dviejų trečiųjų balsų dauguma. Taigi surinkus parašus kaip nutarė visuotinių bendrijos narių susirinkimas, ko įstatymas nedraudžia, turėjo būti priimtas visuotinio bendrijos narių susirinkimo atitinkamos daugumos sprendimas, tačiau jokio sprendimo po parašų surinkimo visuotinis narių susirinkimas nepriėmė, todėl seka, kad sprendimo pašalinti S. D. iš bendrijos narių nėra. Parašų surinkimas negali būti prilygintas visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimui.

Be to, sprendimas, net jeigu būtų priimtas visuotiniame bendrijos narių susirinkime, nebūtų teisėtas, nes pagal bendrijos įstatų 4.4.1 punktą bendrijos narys iš bendrijos gali būti pašalintas, kai jis iki nustatyto termino nesumoka stojamojo mokesčio, pajaus ir kitokių įmokų. Pagal visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimo prasmę S. D. iš bendrijos narių pašalintas už 1999-2001 metų skolas bendrijai. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs bendrijos veiklos finansinę ekspertizę, pagrįstai nustatė, kad S. D. sumokėjo didžiąją dalį jam priklausančių mokėti sumų arba sumokėjo daugiau negu reikėjo mokėti pagal grafiką iki 2017 metų.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad ieškovas S. D. nesutinka su bendrijos jam priskaičiuojamais mokesčiais už šilumą, vandenį ir kitus komunalinius patarnavimus, negali būti vertinamos kaip priežastis pašalinti jį iš bendrijos narių. Byloje nustatyta, kad S. D. ėmėsi priemonių iškilusiems nesutarimams išspręsti, reikalavo pateikti ataskaitas apie lėšų panaudojimą, sudarė sutartis su komunalinius patarnavimus teikiančiomis įmonėmis dėl paslaugų teikimo ir kt. Iškilę nesutarimai turėjo būti sprendžiami teisiniais instrumentais (kaip nustatyta bendrijos įstatų 7.4 punkte – teismine tvarka), netaikant kraštutinės priemonės – pašalinimo iš bendrijos..

Apeliantai 181 GNSB ir A. Š. nurodo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, o pirmosios instancijos teismas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujino be pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui S. D. apie visuotiniame bendrijos narių susirinkime 2001 m. vasario 27 d. priimtą sprendimą pašalinti jį iš bendrijos narių nebuvo žinoma, per įstatų 4.5 punkte nustatytą 3 mėnesių terminą nebuvo grąžintas indeksuotas pajaus ir kitos įmokos, iki 2005 metų ieškovui buvo teikiamos apmokėjimui sąskaitos su kredito ir palūkanų sumomis, ieškovas nevaržomai naudojosi butu ilgą laiką, byloje nėra įrodymų kad sprendimas pašalinti ieškovą iš bendrijos jam būtų įteiktas, todėl pagrįsta apygardos teismo išvada, kad ieškovas informaciją apie jo pašalinimą iš bendrijos galėjo suprasti kaip poveikį ginče dėl komunalinių ir kitų mokesčių. Todėl ieškinio senaties terminas atnaujintas pagrįstai.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu bendrijos 2001 m. vasario 27 d. sprendimą pašalinti S. D. iš bendrijos.

Dėl sprendimo priimti A. Š. bendrijos nariu

Apeliantas A. Š. teigia, kad 181 GNSB visuotinio bendrijos narių susirinkimo 2005 m. balandžio 12 d. protokolinis sprendimas dėl jo priėmimo į bendriją yra teisėtas, o pirmosios instancijos teismas pripažino jį negaliojančiu nepagrįstai.

181 GNSB įstatų 4.4 punkte nustatyta, kad bendrijos nariai yra fiziniai asmenys, kurių sąrašas patvirtintas steigiamajame susirinkime ir vėliau šių įstatų nustatyta tvarka priimti asmenys. Nauji nariai priimami narių visuotinio susirinkimo nutarimu, kai pageidaujantis būti bendrijos nariu įmoka stojamąjį mokestį ir pajų bei pateikia notariškai patvirtintą įsipareigojimą laikytis bendrijos įstatų (įstatų 2.1.6 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Š. bendrijos įstatuose nustatytų reikalavimų pageidaudamas būti bendrijos nariu neįvykdė. Pareiškime nurodyta, kad jis įsipareigoja sumokėti visas S. D. skolas bendrijai, bankui ir atsiskaityti už visas dabartines ir ateities pretenzijas. Byloje nepateikti įrodymai, kad jis būtų sumokėjęs nustatytą stojamąjį mokestį ir pajų bei kad būtų pateikęs notariškai patvirtintą įsipareigojimą laikytis bendrijos įstatų. Įsipareigojimas sumokėti kito asmens skolos bendrijai, bankui negali būti prilyginamos bendrijos įstatuose nustatytų reikalavimų įvykdymui.

Teisėjų kolegija mano, kad priimti naują bendrijos narį galima, jeigu bendrijos įstatų nustatyta tvarka pašalinamas bendrijos narys ir yra laisva bendrijos nario vieta. Bendrijos įstatų 4.5 punkte nustatyta, kad bendrija privalo įteikti sprendimą (jo nuorašą) asmeniui, kuris pašalintas iš bendrijos narių, per 3 mėnesius nuo sprendimo apie pašalinimą iš bendrijos priėmimo dienos grąžinti tokiam asmeniui jo pajų ir kitų įmokų sankaupas. Byloje nustatyta, jog bendrija 2001 m. vasario 27 d. visuotinio bendrijos narių susirinkime priėmusi sprendimą pašalinti S. D. iš bendrijos paminėtų reikalavimų nevykdė ilgą laiką ir 2005 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą priimti naują bendrijos narį A. Š.. Šios aplinkybės vertinamos kaip laisvos bendrijos nario vietos nebuvimas, todėl naujo nario priėmimas nebuvo galimas.

Pirmosios instancijos teismas bendrijos sprendimą priimti A. Š. bendrijos nariu pagrįstai pripažino negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 180 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis).

Kadangi bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas priimti A. Š. bendrijos nariu pripažintas negaliojančiu pagrįstai, apygardos teismo sprendimas pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento A. Š. nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat pagrįstas, nes išnyko pagrindas teisei į nuosavybę. Byloje nustatyta, kad A. Š. nustatyto dydžio pajaus nesumokėjo, o pagal bendrijos įstatų 2.4 punktą bendrijos narys nuosavybės teisę į butą, įgyja išmokėjęs pajų. Bendrija, išduodama A. Š. pažymą, kurios pagrindu jis įregistravo nuosavybės teises į butą, šio buto jam neperdavė, pažymoje nurodė neteisingus duomenis apie pilną pajaus sumokėjimą.

Dėl restitucijos taikymo

Apeliantas A. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis yra sąžiningas įgijėjas, be to, teismas, nesant jo reikalavimo, priteisė atitinkamas sumas iš 181 GNSB bendrijos.

Teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka. Kai sandoris negalioja dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visą, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 straipsnio 2 d.). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai ar per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Taigi restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. Š. negaliojančio bendrijos narių susirinkimo pagrindu buvo priimtas bendrijos nariu ir jam išduotos pažymos pagrindu įregistravo nuosavybės teises į butą, o bendrija iš A. Š. negaliojančio sandorio pagrindu gavo 64 929,05 Lt. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias restituciją ir priėmė pagrįstą sprendimą butą grąžinti bendrijai, o 64 929,05 Lt A. Š..

Apelianto A. Š. argumentai, kad jis reikalavimo 181 GNSB dėl sumokėtų 64 929,05Lt nereiškė, o šias sumas reikalavo priteisti iš S. D., dėl ko mano, jog teismas nepagrįstai netenkino jo reikalavimo bei viršijo reikalavimų ribas, atmestini. Sprendžiant ieškovo S. D. reikalavimus nustatyta, kad pagal ginčijamus sandorius A. Š. turtas – butas buvo įregistruotas nuosavybės teise, todėl teismas pripažinęs minėtus sandorius negaliojančiais ex officio turėjo spręsti restitucijos klausimą – toks sprendimas įstatymams ir teismų praktikai neprieštarauja (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas A. Š. negali gintis, kad yra sąžiningas įgijėjas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo nesąžiningumą, savo sprendimą motyvavo tinkamai, teisėjų kolegija su šiais motyvais sutinka ir jų nekartoja. Papildomai pažymėtina, kad atsakovas, būdamas advokatas ir tinkamai informuotas apie galiojančią teisę, stodamas į bendrijos narius nesilaikė bendrijos įstatų 2.1.6 punkto reikalavimų – pageidaujant būti bendrijos nariu įmokėti stojamąjį mokestį ir pajų bei pateikti notariškai patvirtintą įsipareigojimą laikytis bendrijos įstatų. Nesilaikydamas nustatytų reikalavimų A. Š. veikė nesąžiningai siekdamas tapti bendrijos nariu ir įgyti teises į butą.

Dėl S. D. apeliacinio skundo

S. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis atmestas ieškinys pripažinti jam nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir kuria šis butas iš A. Š. grąžintas 181 GNSB, nes mano, jog buto pajų yra įgijęs teisėtai, todėl nuosavybės teisė į butą turėjo būti pripažinta S. D., o ne GNSB.

Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Bendrijos įstatų 2.4 punkte įtvirtinta, kad išmokėjęs pajų, bendrijos narys įgyja nuosavybės teisę į butą, kuriuo disponuoja savo nuožiūra, o bendrojo naudojimo patalpos, konstrukcijos ir inžinierinė įranga yra bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrijos narys nuosavybės teisę į butą įgyja išmokėjęs visą pajų. Ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo, koks yra viso pajaus dydis, kokia dalis jo apmokėta ir kokia dalis turi būti sumokėta pagal kredito sutartį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra ginčas tarp bendrijos ir A. D. dėl pajaus dydžio ir pagal kredito sutartį mokėtinų sumų už pajų. Neįrodžius, kad S. D. sumokėjo visą pajų, tenkinti jo reikalavimą nėra pagrindo. Dalies pajaus sumokėjimas pagal bendrijos įstatų 2.4 punktą negali būti pagrindu nuosavybės teisėms į butą įgyti.

Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra reikšmingi tarp šalių iškilusio ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

S. D. prašymas nagrinėti apeliacinius skundus žodinio proceso tvarka netenkintinas. Byloje yra visi jos išnagrinėjimui reikalingi įrodymai, papildomi šalių paaiškinimai nėra būtini.

Kadangi abu apeliaciniai skundai atmetami, apeliantų dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme turėtos išlaidos joms nepriteisiamos. Procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš proceso dalyvių nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.