- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-28
- Bylos Nr.
- II-149-999/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00060-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Daina Dyburienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. V.
- Pareiškėjas
- R. V.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-418-2022 pakeitimo ir švelnesnės nuobaudos paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03- ANR_N-418-2022 (toliau – Nutarimas) R. V. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirta 1 000 Eur bauda už tai, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame prekybiniame kioske, adresu (duomenys neskelbtini), nustatytas nelegalaus darbo faktas. Nurodytoje darbo vietoje, operatyvaus patikrinimo metu pardavėjo pareigose dirbo – N. M., neturėdamas sudarytos darbo sutarties. Bendrovės vadovas – R. V., (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 23 d. 12.35 val., iki 2022 m. birželio 23 d. 13.10 val., būdamas atsakingu už bendrovės darbuotojų paiešką, įdarbinimą, vadovaujantis privalomais Lietuvos Respublikos teisės aktais, leido dirbti pardavėjo pareigose N. M., nesudaręs su minėtu asmeniu rašytinės darbo sutarties bei laiku nepranešęs Valstybinio socialinio fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pakeisti Nutarimą ir skirti švelnesnę – 200 Eur baudą. Pareiškėjas administracinio nusižengimo padarymo fakto neginčija ir skirtą nuobaudą sumokėjo. Mano, kad padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės leidžia paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą baudą. Atkreipia dėmesį, kad Nutarime nurodoma, jog jis būdamas įmonės vadovu, leido pardavėjo pareigose dirbti N. M., su N. M. nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei laiku nepranešęs VMI apie N. M. priėmimą į darbą. Atkreipia dėmesį, kad darbo sutarties sąlygas su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu N. M. suderino bendraudami telefonu dar 2022 m. birželio 22 d., tą pačią dieną parengta ir pasirašyta darbo sutartis, kartu sutariant, jog vaikinas atvyks ir dirbti pradės kitą dieną. Kitą dieną taip ir įvyko – N. M. atvykus į darbą, jo duomenis ir darbo sutartį elektroniniu būdu dar iki VMI atlikto patikrinimo N. M. vietoje, nusiuntė įmonės buhalterei. Teigia, kad bendrovėje direktoriaus pareigas eina tik nuo 2021 m. rugsėjo 13 d., o aktyvi prekybos veikla įmonėje vyksta tik nuo 2022 m. birželio mėnesio – realios patirties vadovauti įmonei ir valdyti personalą pažeidimo padarymo metu turėjo vos maždaug vieną mėnesį. Pažeidimo padarymo metu žinojo, kad VSDFV apie darbuotojo įdarbinimą reikia pranešti bent dieną prieš darbuotojui pradedant dirbti, tačiau jis nesuvokė, kad šio reikalavimo pažeidimas reiškia nelegalų darbą. Tuo labiau, kad nelegalaus darbo nesiekė – N. M. darbas nuo 2022 m. birželio 23 d. buvo įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko grafiką ir apskaitos žiniaraštį, už tą dieną jam priskaičiuotas priklausantis darbo užmokestis ir visi mokėtini mokesčiai. Vasaros sezonu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvyksta dirbti daugiausiai moksleiviai iš kitų miestų, o būnant Šventojoje jiems brangiai kainuoja būsto nuoma, todėl jaunuoliai yra labai motyvuoti dirbti ir nešvaistyti laiko laisvalaikiui. Toks buvo ir N. M., todėl manė, kad jis pats elgiasi sąžiningai, leisdamas N. M. nedelsiant pradėti dirbti sutartą darbą. Apibendrindamas nurodo, kad visos aukščiau išvardytos faktinės aplinkybės rodo tai, kad padarytas pažeidimas formaliai atitinka nelegalaus darbo požymius, tačiau šis pažeidimas buvo padarytas nesiekiant, kad darbuotojas dirbtų nelegaliai ir į tokią situaciją pakliuvo dėl patirties stokos, siekdamas gero naujam darbuotojui. Padarytas pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių nei darbuotojui, nei VSDF biudžetui. Mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir skiriant švelnesnę nei 1 000 Eur baudą (b. l. 3).
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apskrities VMI atsiliepime į R. V. skundą prašė Nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Teigia, kad Klaipėdos apskrities VMI 2022 m. rugpjūčio 17 d. R. V. atžvilgiu išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir priėmė nutarimą, kuriuo R. V. paskyrė minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – 1 000 Eur baudą. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo išsamiai ir objektyviai įvertintos visos reikšmingos bei ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Administracinė nuobauda skirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisingumo bei proporcingumo principais, atsižvelgiant į pažeidėjo kaltės formą bei rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes – būtent į tai, kad R. V. padarė tyčinį pažeidimą, neatsakingai vykdydamas savo, kaip bendrovės vadovo, pareigas, tačiau savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Be to, nagrinėjant bylą buvo laikomasi nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, Nutarimas priimtas remiantis ištirtais ir visapusiškai įvertintais įrodymais, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjas iš esmės neginčija nei padaryto pažeidimo fakto, nei surinktų bei ištirtų įrodymų visumos ar jų vertinimo. Pareiškėjas skundą grindžia tuo, jog pažeidimą padarė dėl nepatyrimo ir vedinas gerų ketinimų darbuotojo atžvilgiu ir tuo, kad savo veiksmais nesukėlė jokių neigiamų pasekmių nei darbuotojo, nei VSDF biudžetui bei tai, kad baudą jau sumokėjo. Nepaisant to, pareiškėjas pripažino žinojęs, jog VSDF būtina pranešti apie darbuotojo įdarbinimą ne vėliau kaip prieš dieną iki jam pradedant dirbti ir tai, kad su darbuotoju turi būti sudaryta rašytinė darbo sutartis, tačiau tokių, jam žinomai privalomų veiksmų savalaikiai neatliko. Skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima skirti švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą, nėra išskirtinės ar galinčios sąlygoti nuobaudos sušvelninimą. Nelegalus darbas yra vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Pareiškėjas padarė šiurkštų teisės pažeidimą – jam skirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda. Skundu pareiškėjas prašo sumažinti 1 000 Eur paskirtą baudą iki 200 Eur, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad Klaipėdos apskrities VMI skirta bauda jam sukeltų nepakeliamų finansinių pasekmių ar darytų kitokį neproporcingą neigiamą poveikį – priešingai, jis pats nurodė, jog baudą jau sumokėjo. Mano, kad baudos sumažinimas iki 200 Eur pažeistų administracinio nubaudimo tikslus ir niekaip neatgrasytų asmens nuo tolimesnių pažeidimų darymo, kadangi neteisėtų veiksmų pasekmės būtų neadekvačiai švelnios (b. l. 31-32).
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. V. palaikė skundą jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad nelegalaus darbo vykdyti neketino ir dar prieš atvykstant VMI darbuotojui patikrinti, jis buhalterei jau buvo išsiuntęs įdarbinimo dokumentus, kad ši perduotų juos į Sodrą ir atsiųstų galutinai paruoštą sutartį. Faktą, kad Sodra turi būti informuota diena prieš pradedant darbuotojui dirbti žinojo, tačiau darbuotojas atvyko iš toli, jam reikėjo mokėti nuomą, jis pats norėjo dirbti, artėjo ilgasis šventinis savaitgalis, buvo susitarta dėl visų darbo sąlygų, todėl turėjo ir norėjo suteikti visas galimybes pabandyti naujam darbuotojui dirbti ir pasipraktikuoti. Teigė, kad išimtinės aplinkybės dėl nuobaudos sumažinimo yra tai, kad praeityje niekada nebuvo nieko panašaus, administracine tvarka yra baustas tik keletą kartų. Be to, valstybei mokesčius sumokėjo ir būtų sumokėjęs už vieną dieną vėliau.
Atsiliepimas
5. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepime į skundą nurodė, kad apie paskirto posėdžio datą, laiką ir vietą yra informuota bei prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo skundas netenkintinas.
6. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
7. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad N. M. 2022 m. birželio 22 d. teikė prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. V. dėl jo priėmimo į darbą nuo 2022 m. birželio 23 d. (b. l. 22) bei kitus prašymus – dėl atlyginimo mokėjimo ir NPD taikymo (b. l. 23). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V. 2022 m. birželio 22 d. įsakymu „Dėl priėmimo į darbą“ Nr. 2022-06-22/1 priėmė N. M. dirbti pardavėju nuo 2022 m. birželio 23 d. Byloje taip pat pateikta 2022 m. birželio 22 d. darbo sutartis, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. M. (b. l. 20, 22).
9. Klaipėdos apskrities VMI 2022 m. birželio 23 d. faktų fiksavimo pažymoje Nr. (27.13)FR1050-478 nurodyta, kad vykdant Klaipėdos apskrities VMI 2022 m. birželio 3 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą, buvo patikrinta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad 2022 m. birželio 23 d. apie 12.35 val. bendrovės veiklos vykdymo vietoje, lauko prekybos kioskelyje atliktas kontrolinis 0,5 l. gėrimo pirkimas už 1,7 Eur. Pardavėjas N. M. su grąža 0,3 Eur neišdavė jokio apskaitos dokumento patvirtinančio įvykusią ūkinę operaciją. Patikrinus „SoDra“ duomenis, nustatyta, kad N. M. nėra įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pateiktame raštiškame paaiškinime nurodė, kad aukščiau nurodytame prekybos kioskelyje pradėjo dirbti nuo 2022 m. birželio 23 d. 10 val., darbo sutarties su bendrove nėra pasirašęs, sutarta, kad bus mokamas valandinis darbo užmokestis (b. l. 16 – 17).
10. Klaipėdos apskrities VMI 2022 m. liepos 5 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (27.13)FR1043-2808 nurodoma, kad nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra R. V. Bendrovė įregistruota ir faktiškai vykdoma veikla – maisto, gėrimų ir tabako gaminių mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse. 2022 m. birželio 23 d. 12.35 val. operatyvaus patikrinimo metu bendrovės veiklos vykdymo vietoje lauko prekybiniame kioskelyje „(duomenys neskelbtini)“, atliktas gėrimo kontrolinis pirkimas. Prekybiniame kioskelyje dirbančiam pardavėjo pareigose N. M. sumokėjus grynais pinigais, jis atidavė grąžą. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė kioskelyje vykdo prekybą (ledais, gaiviaisiais gėrimais, kava, salotomis, įvairiais užkandžiais). Patikrinus darbuotojų įdarbinimus nustatyta, kad N. M. pagal 2022 m. birželio 23 d. 12.38 val. duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra įdarbintas. Pateiktame raštiškame paaiškinime N. M. nurodė, kad prekybiniame kioskelyje pradėjo dirbti 2022 m. birželio 23 d. nuo 10 val. į darbą atėjo pasimokyti, prašyme dėl priėmimo į darbą yra pasirašęs, kad darbą pradės nuo kitos dienos, t. y. nuo 2022 m. birželio 24 d., o rašytinės darbo sutarties dar nėra pasirašęs. Buvo sutarta, kad bus mokamas valandinis darbo užmokestis. Patikrinimo rezultatai įforminti 2022 m. birželio 23 d. Faktų fiksavimo pažymoje Nr. (27.13)FR1047-478. 2022 m. birželio 28 d. raštu Nr. (28.1)-D2-4212 buvo kreiptasi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą Klaipėdos skyrių dėl informacijos pateikimo apie N. M. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. birželio 29 d. raštu Nr. (7.2E) DV_S-52903 gautas atsakymas, kuriame nurodyta N. M. valstybinio socialinio draudimo pradžios data 2022 m. birželio 23 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui per Elektroninę draudėjo aptaravimo sistemą Bendrovė pateikė 2022 m. birželio 23 d. 12.51 val. Pažymėtina, kad bendrovė apie N. M. įdarbinimą privalėjo VSDF valdybą informuoti prieš vieną dieną, nustatyta, kad bendrovėje buvo dirbamas nelegalus darbas. Tuo bendrovė nesivadovavo ir pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies ir UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus (b. l. 14 – 15).
11. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
12. Pažymėtina, kad nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas kilti. Nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba (2) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Nagrinėjamu atveju R. V. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nubaustas dėl to, kad su darbuotoju N. M. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir mažiausiai prieš vieną dieną nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą.
13. Teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
14. DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
15. Be to, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis, būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016).
16. Pareiškėjas neginčija, kad padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pažeisdamas UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir DK 42 straipsnio 2 dalį bei 43 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nurodė žinojęs, kad reikėjo atlikti atitinkamus veiksmus, t. y. tai, kad VSDF būtina pranešti apie darbuotojo įdarbinimą ne vėliau kaip prieš dieną iki jam pradedant dirbti ir tai, kad su darbuotoju turi būti sudaryta rašytinė darbo sutartis, tačiau šių veiksmų jis neatliko ir tai pripažino. Šiuo aspektu pareiškėjo nurodomi argumentai, kad jis ėmėsi veiksmų tą pačią dieną pradėjus dirbti darbuotojui ir yra pažeidimas, kadangi šiuos veiksmus jis turėjo atlikti vėliausiai dieną prieš. Rašytiniai byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad R. V. padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl darytina išvada, kad jis buvo nubaustas teisėtai ir pagrįstai.
17. Pareiškėjas teismui pateiktu skundu ginčija paskirtos nuobaudos, t. y. baudos dydį ir prašo teismo skirti jam 200 Eur baudą. Šį prašymą grindžia tuo, kad nebuvo padaryta jokios žalos ir jos padaryti nesiekė, tik norėjo leisti greičiau pradėti dirbti iš kito miesto atvykusiam jaunuoliui. Be to, praeityje niekada neturėjo problemų su VMI.
18. Svarbu paminėti, kad administracinės nuobaudos skiriamos, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
19. Skundžiamu nutarimu Pareiškėjui R. V., įvertinus administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatyta jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskirta minimali sankcijoje numatyta 1 000 Eur bauda. Pareiškėjas prašo pakeisti nutarimą ir skirti jam 200 Eur baudą, t. y. švelnesnę nuobaudą negu numatyta įstatymo.
20. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
21. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą nusižengimą, siekiant prevencijos tikslų. Teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.
22. Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir R. V. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. R. V. buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įvertinus jo asmenybę ir nusižengimo padarymo aplinkybes, jam buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda. Pareiškėjas baudą sumokėjo, pripažino padaręs nusižengimą. Dirba direktoriumi, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2022 m. birželio mėnesį uždirbo 1 019,54 Eur atskaičius mokesčius, kas tuo metu buvo beveik lygu vidutiniam darbo užmokesčiui Lietuvoje. Be to, R. V. nenurodė jokių išimtinių aplinkybių dėl savo finansinės padėties, nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas turi nepakeliamų finansinių įsipareigojimų ar kitų būtinų finansinių išlaidų, o ir paskirtą baudą pareiškėjas yra sumokėjęs.
23. Taigi, apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, svarbu pabrėžti, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismo vertinimu, R. V. išvardintos aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą švelninti asmens teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
24. Įvertinus aukščiau aptartų aplinkybių visumą, R. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo R. V. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03- ANR_N-418-2022, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.