- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- 1A-733-238/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Ramūnas Antanavičius, Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- E. M.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
- Kategorijos
- 2.4.6.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-733-238/2015;
Teisėjas: Raimundas Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01738-2011-3;
2015 m. lapkričio 19 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, nuteistajam E. M., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d. (vagystė iš UAB „Fima“) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal LR BK 214 str. 1 d. (neteisėtas D. B. mokėjimo kortelės įgijimas) – laisvės atėmimu 1 metams, pagal LR BK 215 str. 1 d. (neteisėtas D. B. mokėjimo kortelės panaudojimas) – laisvės atėmimu 2 metams, pagal LR BK 182 str. 3 d. – 40 parų arešto, pagal LR BK 214 str. 1 d. (neteisėtas A. A. mokėjimo kortelės įgijimas) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal LR BK 215 str. 1 d. (neteisėtas A. A. mokėjimo kortelės panaudojimas) – laisvės atėmimu 1 metams, pagal LR BK 178 str. 2 d. (vagystė iš UAB „Costum) – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 6 d., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir sudėjimo būdu, nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. ir 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
E. M. pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2011-12-29, apie 15.55 val., UAB „Fima“ ofise, esančiame Draugystės g. 19, Kaune, įsibrovęs į neužrakintą kabinetą, iš kabineto pagrobė svetimą turtą – UAB „Fima“ priklausantį personalinį kompiuterį „Lenovo 3000 N200“, 2592 litų, t. y. 750,69 eurų, vertės.
Be to, jis pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012-01-24, apie 14.40 val., prie prekybos centro „Maxima“, esančio Pramonės pr. 29, Kaune, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavęs D. B. vardu išduotą AB Ūkio banko mokėjimo kortelę Nr. 6765 1590 8628 4573, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, skirtą finansinei operacijai inicijuoti.
Be to, jis pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012-01-24, apie 14.40 val., prie prekybos centro „Maxima“, esančio Pramonės pr. 29, Kaune, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavęs D. B. vardu išduotą AB Ūkio banko mokėjimo kortelę, 2012-01-24 14.49 val. AB Ūkio banko bankomate, esančiame Pramonės pr. 29, Kaune, pateikdamas D. B. vardu išduotą AB Ūkio banko mokėjimo kortelę Nr. 6765 1590 8628 4573 ir įvesdamas jam žinomą PIN kodą, per du kartus gaudamas 540 litų, t. y. 156,39 eurus, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, skirtą finansinei operacijai inicijuoti.
Be to, jis pagal LR BK 182 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2012-01-24, apie 14.49 val., AB Ūkio banko bankomate, esančiame Pramonės pr. 29, Kaune, pateikdamas svetimą D. B. vardu išduotą AB Ūkio banko mokėjimo kortelę Nr. 6765 1590 8628 4573 ir išgrynindamas pinigus, apgaulės būdu, savo ir kitų naudai, įgijo svetimą turtą-D. B. priklausančius 540 litų, t. y. 156,39 euro.
Be to, jis pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012-02-13, apie 12.40 val., prie prekybos centro „Savas“, esančio Savanorių pr. 346, Kaune, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavęs A. A. vardu išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. 4797 0941 0553 3238, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, skirtą finansinei operacijai inicijuoti.
Be to, jis pagal LR BK 215 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012-02-13, apie 12.40 val., prie prekybos centro „Savas“, esančio Savanorių pr. 346, Kaune, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavęs A. A. vardu išduotą AB „SEB“ mokėjimo kortelę, 2012-02-13, apie 12.58 val., AB „DnB“ ir AB „SEB“ bankų bankomatuose, esančiuose Savanorių pr. 346, Kaune, pateikdamas A. A. vardu išduotą AB „SEB“ mokėjimo kortelę Nr. 4797 0941 0553 3238 ir įvesdamas PIN kodą, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, skirtą finansinei operacijai inicijuoti.
Be to, jis pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2012-02-22, apie 16.40 val., veikdamas su E. R., kuris už šios nusikalstamos veikos padarymą yra nuteistas 2013-06-14 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pro neužrakintas duris įsibrovė į UAB „Costum“, esančios Ringuvos g. 61A, Kaune, valdybos pirmininko M. Š. kabinetą ir pagrobė svetimą turtą – UAB „Costum“ priklausantį nešiojamą kompiuterį „Dell Vostro 3350“, 1999 litų, t. y. 578, 95 eurų, vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis E. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendį pakeisti ir, pritaikius LR BK 75 straipsnio nuostatas, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba sumažinti paskirtos bausmės dydį, taip pat prašo į bausmės laiką įskaityti Vokietijoje suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. sausio 14 d. iki nuosprendžio priėmimo. Skunde nurodo, kad jam buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, kadangi nusikaltimus jis padarė 2011 m. pabaigoje ir 2012 m. pradžioje, kuomet turėjo priklausomybę nuo narkotikų ir alkoholio, todėl nesugebėjo savęs kontroliuoti. Nuo to laiko jis visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą, atsiribojo nuo priklausomybių, sukūrė šeimą, augina 4 mažamečius vaikus, turi nuolatinį darbą, gyvenamąją vietą, yra gerai charakterizuojamas darbovietės ir gyvenamosios aplinkos, todėl darytina išvada, kad nusikaltimų jis ateityje nebedarys. Teigia, kad nori grįžti į šeimą, padėti žmonai auginti vaikus ir sąžiningai dirbti.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Apeliantas prašo sušvelninti bausmę arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą, kadangi nusikaltimus jis padarė kuomet turėjo priklausomybę nuo narkotikų ir alkoholio, todėl nesugebėjo savęs kontroliuoti, teigia, kad nuo to laiko jis visiškai pakeitė savo gyvenimo būdą, atsiribojo nuo priklausomybių. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų LR BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Apylinkės teismas nurodė, kad skirdamas bausmę E. M., atsižvelgė į tai, kad jis teistas už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiūrą įrašytas nuo 2003-08-28, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, taip pat atsižvelgė į tai, kad jis padarė šešis apysunkius baigtus tyčinius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat nurodė, kad nors kaltinamasis Vokietijoje vedęs, pateikė duomenis, kad gyvena Vokietijoje, ten charakterizuojamas teigiamai, augina keturis vaikus, vienas kurių yra bendras jo ir sutuoktinės, tačiau baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, kaltinamasis 2012-07-27 buvo suimtas Vokietijoje už ten padarytus nusikaltimus, teismo nuteistas 1,5 metų laisvės atėmimo bausme ir 2012-12-07 buvo paleistas lygtinai, be to, jis buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį E. M. buvo konvojuotas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvą išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus neilgam laikotarpiui, todėl padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad nusikaltimų darymas tapo kaltinamojo gyvenimo būdu.
Kaip jau minėta anksčiau, E. M. teistas, nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, taigi jis yra recidyvistas (LR BK 27 straipsnio 1 dalis). Visa tai rodo, jog ankstesni teistumai ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Todėl įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. nubausti E. M., užtikrinti teisingumo principą. Manytina, kad kitos rūšies bausmių nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, gali būti pasiekti bausmės vykdymą atidedant. Apeliantas nurodo, kad šiuo metu jis visiškai pakeitė gyvenimo būdą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis turėjo pakankamai galimybių įrodyti savo pasitaisymą, tačiau vėl darė nusikalstamas veikas, teigiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir nesistengė pasitaisyti. Šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti vien tik nuteistojo žodžiais, kuomet byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų bei nebenusikals.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikšmę nustatydamas bausmės rūšį bei dydį, ir už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė artimas sankcijose numatytam vidurkiui. Kolegija konstatuoja, kad paskirtos bausmės dydis yra adekvatus padarytiems nusikaltimams ir nėra jokio pagrindo bausmės dydžio mažinti, nes paskirtoji bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir LR BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
E. M. atžvilgiu taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad paskirtoji bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui, tokių aplinkybių apeliantas nenurodo ir savo apeliaciniame skunde.
Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad šioje dalyje (dėl bausmės) teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo E. M. apeliacinio skundo dalis atmetama.
Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo į bausmės laiką įskaityti Vokietijoje suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. sausio 14 d. iki nuosprendžio priėmimo. Šis prašymas pagrįstas. Iš byloje esančio Žemės Aukščiausiojo teismo Kelne 2015 m. sausio 28 d. nutarimo matyti, kad E. M. Vokietijoje, Alfteryje, buvo sulaikytas 2015 m. sausio 14 d., pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2013 m. gruodžio 13 d. prašymą dėl arešto ir kreipimosi dėl ekstradicijos baudžiamajam persekiojimui (3 t., b. l. 198–200). Atsižvelgiant į tai, kad E. M. šioje byloje buvo sulaikytas 2015 m. sausio 14 d., laikotarpis nuo šios dienos iki jo perdavimo Lietuvos Respublikai taip pat turi būti įskaitytas į bausmės laiką. Šiuo atveju teismas į bausmės laiką įskaitė tik laiką išbūtą suėmime nuo 2015-02-20 iki nuosprendžio priėmimo dienos. Todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas LR BPK 328 straipsnio 4 punkto, 326 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
Kauno apygardos teisme 2015 m. spalio 16 d. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus buvo gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už nuteistajam E. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas 55,93 Eur.
Toks prašymas netenkintinas.
LR BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.
Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo priteisti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutarė:
nuteistojo E. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, E. M. į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. sausio 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos - 2015 m. birželio 10 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.