- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- e2S-1204-585/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- M. M.
- Ieškovas
- P. M.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. (P. M.) ieškinį atsakovei M. M. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Proceso esmė
1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo P. M. pateikė ieškinį atsakovei M. M., kuriuo prašoma nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnametės dukros V. M. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, priteisti vaikui išlaikymą, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, o taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnametės dukters V. M., laikiną gyvenamąją vietą su tėvu; nustatyti laikinąją bendravimo tvarką tarp M. M. ir nepilnametės dukters V. M. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: atsakovė M. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaiką iš gyvenamosios vietos (ugdymo įstaigos) 16.30 val. ir grąžinant vaiką tą pačią dieną iki 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą; atsakovė M. M. turi teisę su dukra V. M. bendrauti kas antrą šeštadienį paimant vaiką iš gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaiką tą pačią dieną iki 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Skundžiama nutartimi teismas nustatė, jog šalių vaikui šiuo metu yra ketveri metai, visą savo gyvenimą vaikas gyvena savo tėvo gyvenamojoje vietoje, todėl ši aplinka yra vaikui pažįstama. Vaiko teisių apsaugos specialistai, apsilankę ieškovo gyvenamojoje vietoje ir įvertinę ten esančias gyvenamąsias sąlygas nustatė, kad vaikui sudaryta tinkama ir saugi aplinka, vaikas yra aprūpintas visais jam pagal amžių reikiamais buitiniais ir asmeniniais daiktais, grėsmės vaikui tėvo šeimoje nėra. Tarp vaiko ir tėvo P. M. bei tarp vaiko ir kartu gyvenančios močiutės H. M. susiformavęs emocinis ryšys. Atsakovė šiuo metu neturi vaikui gyventi tinkamų sąlygų, gyvena Vilniaus miesto krizių centre. Todėl siekiant užtikrinti vaiko gyvenimo stabilumą bei saugumą, manytina, kad geriausius vaiko poreikius šiuo metu atitiks vaiko gyvenimas su tėvu P. M., kuris gali tinkamai rūpintis vaiku, suteikti jam palankią bei saugią emocinę aplinką, kas tokio amžiaus vaiko raidai yra ypatingai svarbu. Ieškovo prašymą dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkino. Teismas taip pat sprendė, jog ieškovo prašoma nustatyti laikinoji motinos bendravimo su vaiku tvarka neprieštarauja vaiko interesams, neatitraukia jo nuo ikimokyklinio ugdymo proceso ir užtikrina galimybę vaikui bendrauti su motina iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo abiem patogiu laiku.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atsakovė M. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ja. Apeliantė savo atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
3.1. Iki šalių konflikto dukra visą laiką gyveno su apeliante, kuri tinkamai ja rūpinosi. 2019-05-10 ieškovas su skundžiama nutartimi atvyko į krizių centrą ir pasiėmė vaiką. Vaikas gyveno su apeliante krizių centre.
Atsiliepimas
3.2. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesuteikė galimybės apeliantei pateikti atsiliepimą į prašymą, skundžiamą nutartį priėmė neišsiaiškinęs visų reikšmingų aplinkybių.
3.3. Ieškovas gyvenamosios vietos neturi, gyvena pas savo motiną, kur nėra karšto vandens bei vonios, todėl tinkamų sąlygų vaikui ieškovo gyvenamojoje vietoje nėra, o apeliantei su dukra yra suteiktos sąlygos gyventi krizių centre su visais patogumais.
3.4. Skundžiamojoje nutartyje teismas analizavo vaiko ir vaiko močiutės H. M. prisirišimo lygi. Pažymėtina, kad įstatymas pirmiausiai nustato teisę ir pareigą tėvams, o ne kitiems asmenims, auginti ir prižiūrėti vaikus.
2. Ieškovas P. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas be kitų argumentų grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Ieškovas nekliudo atsakovei bendrauti su dukra, kelis kartus pats vežė dukrą į Vilnių, kad atsakovė galėtų pabendrauti su dukra, reguliariai telefonu teikia informaciją apie dukrą.
4.2. Vaikas visą savo gyvenimą gyveno ieškovo namuose, o krizių centre su atsakove gyveno vos 5 dienas, todėl vaikas yra pripratęs prie ieškovo aplinkos.
4.3. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų smurtavęs prieš ieškovę ar prieš vaiką.
4.4. Krizių centras nėra tinkama vieta gyventi vaikui, kitos gyvenamosios vietos atsakovė neturi, todėl ji negalės tinkamai užtikrinti vaiko poreikius į saugią gyvenamąją aplinką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
5. Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
6. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną nepilnametės šalių dukters gyvenamąją vietą su ieškovu. Skundžiama nutartimi teismas nustatė, jog ieškovo gyvenamoji aplinka šalių dukrai yra pažįstama ir artima. Taip pat, kad ieškovas tinkamai vykdo tėvo pareigas.
7. Apeliacinės instancijos teismas su pastaraisiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka. Iš šalių nurodytų aplinkybių bei civilinėje byloje Nr. e2-5188-371/2019 esančių duomenų, kuriais ieškovas prašė vadovautis sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, matyti, jog tarp šalių įvyko konfliktas, buvo kviesta policija. Ieškovo teigimu konflikto metu nebuvo smurtaujama, tačiau apeliantė nurodo priešingas aplinkybes. Iš paties ieškovo nurodytų aplinkybių matyti, jog atsakovei užsidarius tualeto patalpoje siekiant atsiriboti nuo ieškovo, šis, galimai naudodamas jėgą, pateko į užrakintą patalpą, kurioje buvo apeliantė ir prieš jos valią paėmė iš jos rankų telefoną. Nurodytos aplinkybės, jas vertinant kartu su faktu, kad apeliantė tuojau po to apsigyveno Krizių centre, preliminariai leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovas konflikto metu galėjo smurtauti. Detaliai nurodomo įvykio aplinkybes tirs policija bei teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės.
8. Kaip jau minėta, pagal Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, o tokių taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
9. Kadangi įstatymas imperatyviai nurodo, kad teismas privalo vadovauti vaiko maksimalaus teisių ir interesų apsaugos prioritetu, šalių nepilnametės dukters laikinoji gyvenamoji vieta taikant laikinąsias pasaugos priemones negali būti nustatyta su asmeniu, iš kurio veiksmų yra pagrindas manyti, kad jis šeimoje naudojo smurtą. Galimas smurto panaudojimas šeimos aplinkoje, netgi nepriklausomai nuo to, kad jis nebuvo tiesiogiai panaudotas prieš vaiką arba net ne vaiko akivaizdoje, leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad vaiko laikinas gyvenamosios vietos nustatymas su galimai smurtavusiu tėvu tuo laikotarpiu gali sukelti grėsmę vaikui, jo vystymuisi, ugdymo sėkmei ir bendrai vaiko gerovei, todėl neatitinka geriausių vaiko interesų. Esant preliminariai nustatomam smurto faktui, kyla grėsmė, kad toks faktas gali kartotis ir daryti neigiamą įtaką nepilnamečiam vaikui. Todėl esant preliminariems duomenims apie smurto panaudojimą, vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su smurtą galimai panaudojusiu tėvu. Pakartotinai ir pabrėžtinai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas atskirojo skundo pagrįstumo klausimą ir pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą klausimą tik preliminariai vertina nurodytas aplinkybes, o galutinį sprendimą dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos teismas priims tik iš esmės ištyręs visas reikšmingas aplinkybes.
10. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti / sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus. Be to, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1437-178/2018).
11. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį taip pat nurodė, jog apeliantė neturi tinkamos gyvenamosios vietos vaikui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis nurodytomis aplinkybėmis nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė šiuo metu gyvena Vilniaus miesto krizių centre, kuri yra suteikusi apgyvendinimo paslaugas tiek apeliantei, tiek šalių nepilnametei dukrai. Byloje esant šiems įrodymais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra galimybės teigti, kad apeliantė neturi tinkamų gyvenimo sąlygų nepilnametei dukrai. Ieškovo nurodytos aplinkybės, jog apeliantė galimai gyvena su kitu vyru bendru atveju gali būti reikšmingos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, tačiau, įvertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes, galimai patvirtinančias smurto panaudojimą, apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako, nes nagrinėjamu atveju jos nėra tiek reikšmingos, kiek sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos laikinojo nustatymo klausimą yra reikšmingos atskleistos galimo smurto panaudojimo ir su tuo susijusios jo pasikartojimo rizikos aplinkybės.
12. Pateiktu atskiruoju skundu apeliantė nurodo, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įvertino šalių nepilnametės dukters susiformavusį ryšį su mergaitės senele – ieškovo motina. Apeliantės teigimu teismas pirmiausia turi užtikrinti šalių nepilnametės dukters santykių stabilumą su tėvais, o ne su kitais artimais giminaičiais. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka. Pareiga auklėti ir rūpintis savo vaikais pirmiausia yra nustatyta tėvams. Vien tai, jog šalių nepilnametė dukra turi stiprų ryšį su tėvo motina negali būti absoliutus pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, kuris gyvena savo motinos bute.
13. Apeliacinės instancijos teismas įvertindamas nurodytas aplinkybes sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė įstatymo normas, todėl priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas aukščiau aptartų motyvų pagrindu netenkina ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
14. Pateiktu atskiruoju skundu apeliantė prašė panaikinus skundžiamą nutartį klausimą išspręsti iš esmės ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą kartu su ja. Apeliantės prašymas nustatyti laikiną nepilnametės dukters gyvenamąją vietą kartu su ja apeliacinėje instancijoje negali būti sprendžiamas, nes jis nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Apeliantė atitinkamą prašymą turi teisę pareikšti pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315, 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės:
Netenkinti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje.