Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. Š. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 273 str. 1 d. 70 MGL (9100 litu) dydžio bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. 30 MGL (3900 litu) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 3 d. bausmes subendrintos visiško sudejimo budu ir galutine bausme paskirta - 100 MGL (13000 litu) dydžio bauda.

Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys patenkintas, iš J. Š. valstybei priteista 37471,51 litai žalai atlyginti.

Daiktiniai irodymai benzininiai pjuklai „Husqvarna 55“ ir „Husqvarna 40“ konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

nustate:

J. Š. nuteistas už tai, kad neturedamas leidimo iškirto didesni negu vieno hektaro savo miško plota, o butent:

jis laikotarpiu nuo 2006 m. rugsejo menesio pradžios iki 2007 m. sausio menesio Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), jam nuosavybes teise priklausancio Paežerio girininkijos 384 miško kvartalo 2, 3, ir 4 miško sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeides 2001-04-10 Lietuvos Respublikos Mišku istatymo Nr. IX-240 9 str. 6 p. bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2004-07-14 isakymu Nr. D1-386 patvirtintu „Leidimu kirsti miška išdavimo tvarkos“ aprašo 3 p. reikalavimus, draudžiancius atlikti privaciuose miškuose kirtimus negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, - pasitelkes darbams I. I., S. A., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir kitus, tycia plynai iškirto 4,3 ha miško plota, paruošdamas 386,41 m³ medienos, del ko buvo padaryta 37471,51 Lt žala aplinkai.

Taip pat J. Š. nuteistas už tai, kad trukde prokurorui atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, o butent:

jis 2007 m. gegužes 9 d. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), tycia trukde vykdyti Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2007 m. kovo 20 d. nutarima del „Daiktu, turinciu reikšmes nusikalstamai veikai tirti pardavimo” tuo, kad jo nurodymu S. A. ekskavatoriumi „Komatsu” perkase išvažiavima iš miško kirtavietes, del ko Vilniaus apskrities Valstybines mokesciu inspekcijos paskelbta supaprastinta konkursa del medienos pirkimo laimejusi UAB „Pavilnio šilas” negalejo išsivežti iš kirtavietes nupirktos medienos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kratos metu išimti pjuklai „Husgvarna“ 40 ir 55 bei liudytojos P. parodymai neirodo nuteistojo kaltes. Apeliantas mano, kad teismas priimdamas apkaltinamaji nuosprendi remesi prieštaringais irodymais, prieštaravimu nepašalino.

Skunde pažymima, kad teismas nevertino nuteistojo gynejos pateiktu nuotrauku, iš kuriu matyti, jog iš jo gyvenamosios vietos kirtavietes nematyti. Kirtavietes nematyti ir iš liudytojos A. namu. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepasisake ir del kratos atliktos pas nuteistaji rezultatu.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad R. B. parode, jog S. A. dirbo miškovežiu, o ne traktoriumi. O liudytojas I. I. teige, kad miškovežiu dirbo nenustatytas asmuo vardu „Anton“, S. A. dirbo traktoriumi „Belarus“. Pats S. A. niekada neprisipažino, jog dalyvavo kirtime, veže mediena ar kaip nors kitaip kirto miška. Apie miško kirtima jam nebuvo nieko žinoma. Nuteistasis atkreipia demesi i tai, kad R. B. ir I. I. parodymai prieštarauja vieni kitiems. I. I. teige, jog kirtavieteje buvo 3-4 kartus, o R. B. teige, jog jis dirbo kiekviena diena, tai tesesi du metus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nežinojo, kada bus vykdomas prokuroro nutarimas realizuoti mediena, apie nutarimo vykdyma jam pranešta nebuvo. Pažymima, jog nuteistojo veiksmai buvo nukreipti ne i trukdyma prokurorui vykdyti savo pareigas, o i tai, kad jo žeme nebutu gadinama. Teismas nevertino aplinkybes, jog buvo sudarytas susitarimas su S. Z., kuris irodo, kad buvo galimybe mediena išvežti kitu keliu. Aplinkybe, jog nuteistais nenorejo trukdyti ivykdyti prokuroro nutarimo patvirtina ir M. A. raštas prokurorei bei liudytojo S. J. parodymai.

Nuteistasis teigia, kad nagrinejant byla galejo buti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistojo gyneja palaike apeliacini skunda. Prokurore mano, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 273 str. 1 d. J. Š. nuteistas pagristai, taciau jo veiksmuose nera BK 231 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiu. Prašo apeliacini skunda patenkinti iš dalies ir nuosprendi del J. Š. nuteisimo pagal BK 231 str. 1 d. panaikinti bei J. Š. išteisinti, jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, o nuosprendžio dali del bausmiu subendrinimo panaikinti. Civilinio ieškovo atstove nurodo, kad žalos dydis apskaiciuotas remiantis normatyviniais aktais ir prašo apeliacini skunda, kiek jis liecia žalos aplinkai atlyginima, atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinis skundas sukonstruotas tokiu budu, kad analizuojami atskiri bylos duomenys ir daroma išvada del ju ydingumo ir irodomosios vertes neturejimo, nurodomi atskiru irodymu prieštaringumai detalese, kurios svarbiausiu šioje bylos klausimu – kieno nurodymu iškirstas miškas, yra nereikšmingos, atkreipiamas demesys i nenustatytas byloje aplinkybes, kiek asmenu dalyvavo kertant miška, kas tai per asmenys, kiek laiko vyko kirtimas, kur išvežta visa iškirsta mediena, kuriu nustatymas itakos teismo išvadoms negali tureti.

Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatas irodymai vertinami ne atsietai vienas nuo kito, o ju tarpusavio saryšyje, kaip visuma, leidžianti konstatuoti esant nustatytas turincias reikšmes aplinkybes. Taip vertinant irodymus abejoniu del apelianto kaltes neteisetai iškirtus miška nekyla.

Liudytojas I. I. pirmosios instancijos teisme parode, kad jis traktoriumi išlygindavo kelia miškovežiui, užbere melioracijos griovi žememis, krove i kruva rastus. Traktorius ir miškovežis buvo J. Š.. Dirbo L., J., S. ir A., pastarasis asmuo vairavo miškoveži. Nukirsti medžiai buvo vežami i lentpjuve, kuri yra J. Š. priklausancioje teritorijoje. Žmones i kirtaviete traktoriumi veždavo S. I kirtaviete atvykdavo ir J. Š., duodavo nurodymus. Nuteistasis nurode liudytojui, kurioje vietoje reikia užkasti griovi (t. 3, b. l. 74-75).

Liudytoja R. B. pirmosios instancijos teisme parode, kad ji mate, kaip mediena buvo vežama i J. Š. teritorija. Mediena veže iš miško, priklausancio nuteistajam. A. su miškovežiu transportavo medžius, o S. tvarke atliekas. J. Š. miške nedirbdavo, bet prižiurejo darba. Jis budavo ir lentpjuveje, rodydavo kur krauti medžius. I. I. pas J. Š. dirbo apie du metus, dirbo ivairius ukio darbus. Kirtaviete matydavo iš teritorijos, kurioje dirbo, mate miškoveži bei kirtavieteje dirbancius žmones. Kai budavo geras oras, darbininkai vykdavo i miška, kai blogas - dirbo lentpjuveje. Darbininkai i miška buvo vežami traktoriumi (t. 3, b. l. 77).

Kaip matyti, šiu liudytoju parodymai nera prieštaringi, priešingai, jie sutampa net detalese (abu liudytojai nurode, kad miškovežiu dirbo asmuo vardu A., žmones i kirtaviete buvo vežami traktoriumi, kuri vairavo S.). Pažymetina, kad liudytoja R. B. nurode I. I. pas J. Š. dirbus dvejus metus, taciau ji neteige, jog visa ta laika jis dirbo kirtavieteje. Atsižvelgtina ir i tai, kad liudytoja paaiškino, jog miško kirtimas vyko apie metus. Apelianto nurodomi liudytoju parodymu prieštaravimai yra jo paties iš liudytoju parodymu konteksto ištrauktu teiginiu laisva interpretacija. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad R. B. darbininkus mate ne iš 500 metru, kaip teigia apeliantas, bet iš arciau, dar prieš juos vežant i kirtaviete. Nera jokio pagrindo manyti, kad I. I. ir R. B. galejo apkalbeti nuteistaji. Savo teisiu gynimas istatymu nustatyta tvarka neleidžia teigti, kad liudytojai gali apkalbeti apelianta. Kolegijos nuomone, aplinkybe, kad liudytojai gerai nemoka lietuviu kalbos, neturejo itakos ju parodymu teisingumai, kadangi ju parodymai yra susije su matytais ivykiais, o ne su apelianto kalbomis buityje. Minetu liudytoju parodymai yra nuoseklus, juos patvirtina kiti byloje esantys irodymai.

Liudytoja L. A. pirmosios instancijos teisme parode, jog mate, kaip buvo kertamas miškas. Miškas buvo kertamas nedarbo ir švenciu dienomis. Mediena buvo vežama i J. Š. priklausancia teritorija. Mate, kaip nuteistojo automobilis važiuoja i kirtaviete (t. 3, b. l. 71-72). Liudytojas V. A. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog mate, kaip buvo kertamas miškas. Miškoveži ir traktoriu mate fermos teritorijoje. Kalbejosi su miškovežio vairuotoju del kelio gadinimo (t. 3, b. l. 72). Kaip matyti iš aptartu parodymu, jokiu esminiu prieštaravimu tarp liudytoju parodymu nera.

Nepagristas nuteistojo teiginys, kad V. A. negalejo atpažinti S. A., o asmens parodymo atpažinti metu gauti duomenys negali buti laikomi irodymais. V. A. S. A. atpažino kaip asmeni, dalyvavusi miško kirtime. S. A. liudytojas atpažino pagal veido bruožus (t. 2, b. l. 52-55). Iš liudytojo paaiškinimo matyti, jog liudytojas atpažino asmeni, dalyvavusi miško kirtime, o ne asmeni, vairavusi miškoveži. Papildomos apklausos, vykusios 2007 m. gegužes 14 d., metu V. A. nurode, kad miško kirtime dalyvavo trys asmenys. Vienas ju buvo vyresnio amžiaus, jo ugis apie 175 cm, stambaus kuno sudejimo, o kiti du vyriškiai buvo apie dvidešimties metu amžiaus, vidutinio kuno sudejimo, ugis iki 175 cm. Tuos asmenis atpažinti galetu (t. 1, b. l. 91-92). S. A. atitiko liudytojo nurodytus požymius, jis yra 1987 metu gimimo, 170 cm ugio, kuno sudejimas vidutinis, ir buvo atpažintas. Taigi asmens parodymo atpažinti metu gauti duomenys laikytini irodymais. Šis procesinis veisikams atliktas laikantis BPK reikalavimu. Aplinkybe, jog V. A. galejo atpažinti S. A. kaip asmeni, dalyvavusi miško kirtime, patvirtina anksciau aptarti liudytoju I. I. ir R. B. parodymai. Nors liudytojas V. A. pirmosios instancijos teisme ir parode, kad S. A. yra butent tas asmuo, kuris vairavo miškoveži, taciau šis parodymu netikslumas, ivertinus praejusi laiko tarpa nuo ivykiu iki parodymu davimo teisme, laikytinas sažininga liudytojo klaida.

Iš nuteistojo pateiktu V. A. ir L. A. gyvenamosios vietos fotonuotrauku negalima daryti išvadu, jog iš šios vietos kirtavietes nesimato. Tokios išvados neleidžia daryti ir nuotraukos, neva darytos iš J. Š. gyvenamosios vietos. Iš 2007 m. gegužes 10 d. ivykio vietos apžiuros protokolo ir prie jo pridetu nuotrauku matyti, kad kirtaviete yra matoma iš J. Š. gyvenamosios vietos (jam priklausancios teritorijos) (t. 2, b. l. 36-38) .

J. Š. kalte iš dalies irodo ir liudytoju G. M. bei R. S. parodymai. Liudytojai pirmosios instancijos teisme nurode, kad gave pranešima, jog yra iškirstas miškas, jie nuvyko pas J. Š.. J. Š. pripažino, kad miška iškirto jis (t. 3, b. l. 70-71). Abejoti šiu liudytoju parodymu patikimumu nera jokio pagrindo. Tuo labiau, kad tokio prisipažinimo galimybe patvirtina aukšciau aptarti kitu liudytoju parodymai.

Tai, kad pas apelianta kratos metu nebuvo rasta mediena ar malkos nei patvirtina, nei paneigia jo kaltes. Pažymetina, jog kratos metu buvo rasti benzininiai pjuklai (t. 1, b. l. 135-136).

Nuteistojo veikos kvalifikavimui, jo kaltes nustatymui neturi reikšmes, kiek asmenu dalyvavo kirtime, ju tapatybes nenustatymas. Taip pat nera reikšmingos aplinkybes, kiek laiko vyko kirtimas bei kur dingo mediena. Atkreiptinas demesys, kad byloje yra nustatyta, kad kirtimo darbuose dalyvavo I. I. bei S. A..

Apylinkes teismas pagristai atmete S. A. parodymus del jo dalyvavimo miško kirtime, kadangi jie prieštarauja byloje surinktiems ir aptarties irodymams, kuriais abejoti nera pagrindo.

Taigi J. Š. pagristai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 273 str. 1 d., jo kalte visiškai irodo byloje surinkti ir pirmosios bei apeliacines instancijos teismo aptarti irodymai. Ta aplinkybe, kad apylinkes teismas per klaida i nuosprendi iraše teisme neapklaustos liudytojos parodymus, itakos teismo išvadu pagristumui neturi. BK 273 str. 1 d. numatytas nusikaltimas savo miško ploto iškirtimas apima ne tik betarpiškus veiksmus kertant miška, bet ir kitus savininko veiksmus, kurie rodo, kad miškas iškirstas savininko valia. Taigi J. Š. veiksmai kaip nusikaltimo vykdytojo kvalifikuoti teisingai.

Apeliantas nurodo, kad apylinkes teismas nuosprendyje nenurode nusikalstamos veikos tikslo ir motyvo. Pažymetina, kad šiu aplinkybiu nustatymas priklauso nuo inkriminuojamos veikos pobudžio. Apeliantui inkriminuotoje veikoje motyvai ir tikslai i nusikaltimo sudeti neieina. Šios aplinkybes reikšmingos ir bylose, kuriose iškyla abejoniu del asmens pakaltinamumo. Šioje byloje tokiu abejoniu nera.

J. Š. nuteistas ir už tai, kad tycia trukde vykdyti Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2007 m. kovo 20 d. nutarima del medienos pardavimo. Prokuroro nutarimu buvo nuspresta parduoti 170,17 m3 medienos, laikomos kirtavieteje Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Nutarimas perduotas vykdyti Vilniaus apskrities Valstybinei mokesciu inspekcijai (t. 2, b. l. 1). Pagal ši nutarima Vilniaus apskrities Valstybine mokesciu inspekcija supaprastinto konkurso budu mediena pardave UAB „Pavilnio šilas“. Taip prokuroro nutarimas buvo ivykdytas. Apeliantas jokiais savo veiksmais netrukde atlikti prokurorui jo pareigu, susijusiu su baudžiamosios bylos tyrimu. Trukdymas pirkejui išvežti iškirsta mediena nera trukdymas vykdyti prokuroro nutarima. Taigi J. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. išteisintinas jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Byloje nera jokiu duomenu, kurie leistu teigti, kad byla butu išnagrinejes šališkas teismas ar kaip nors butu pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Ta aplinkybe, kad miško iškirtimas buvo aprašytas spaudoje, tokio apelianto teiginio nepatvirtina. Pirmosios instancijos teismas pagristai konfiskavo nuteistajam priklausancius benzininius pjuklus, kaip nusikalstamos veikos irankius (BK 72 str. 2 d. 2 p.). Iš tikruju, BK specialiosios dalies straipsniuose turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemone, nenumatomas. Taciau tai nereiškia, kad ši priemone negali buti taikoma. Iš nusikalstamos veikos gauti materialia verte turintys daiktai konfiskuojami pagal BK 72 str. 2 d. 3 p. Mediena realizuota ikiteisminio tyrimo eigoje. Kilus gincui, klausimas gali buti išsprestas pagal nuosprendžio vykdymo proceso normas. Apeliantas klaidingai teigia, kad parduota mediena yra jo nuosavybe. Jo nuosavybe buvo miškas, o paciam miško savininkui neteisetai iškirtus miška gauta mediena yra ne miško savininko nuosavybe, o iš nusikalstamos veikos gautas turtas.

Pagal BK 60 str. 2 d., skirdamas bausme, teismas neatsižvelgia i tokia atsakomybe sunkinancia aplinkybe, kuri istatyme numatyta kaip nusikaltimo sudeties požymis. Apylinkes teismas J. Š. atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažino tai, kad saugomoje teritorijoje esancio vandens telkiniu apsauginiu mišku grupei priklausancio miško iškirtimas dideliame plote sukele sunkius ir daugeli metu neatstatomus padarinius. Priešingai apelianto tvirtinimui, tuo ši istatymo nuostata pažeista nebuvo, nes sunkinancia atsakomybe aplinkybe pripažintas ne pats didelis iškirsto miško plotas, už ka nustatyta baudžiamoji atsakomybe, o tai, kad tai padaryta saugomoje teritorijoje vandens telkiniu apsauginiu mišku grupei priklausanciame miške. Baudžiamoji atsakomybe nepriklauso nuo to, kuriai mišku grupei priklauso iškirstas miškas.

Kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad skiriant bausme negali buti atsižvelgiama i administracines nuobaudas, del kuriu vyksta teisinis gincas. Taciau paskirta bausme savo rušimi ir dydžiu rodo, kad faktiškai apylinkes teismas i jo pagristai nurodyta atsakomybe sunkinancia aplinkybe ir nepagristai nurodyta administracine nuobauda neatsižvelge. Be to, apeliantas kelia ne bausmes dydžio, o savo kaltes klausima. Pripažinusi, kad pagal BK 273 str. 1 d. J. Š. nuteistas pagristai, kolegija konstatuoja, kad jam paskirta bausme negali buti laikoma per griežta.

Baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas ši klausima išsprende tinkamai. Žalos dydis apskaiciuotas vadovaujantis atitinkamu Vyriausybes nutarimu.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Vilniaus rajono apylinkes teismo 2008 m. vasario 15 d. nuosprendi del J. Š. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. panaikinti ir priimti nauja nuosprendi.

J. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 231 str. 1 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Nuosprendžio dali del bausmiu subendrinimo panaikinti.

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.