Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, 8 klasių išsilavinimo, nedirba, našlys, gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2008-11-12 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 1 d., 140 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. mušdamas sukėlė S. K. ir L. M. fizinį skausmą, o būtent: jis 2016-06-19 apie 15.00 val., Ukmergės g. 387, Vilniuje, prie kavinės „Mėnulis“ sukėlęs konfliktą, kumščiu tyčia sudavė savo sugyventinei S. K. vieną kartą į galvos sritį ir vieną kartą L. M. į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiosioms S. K. ir L. M. fizinį skausmą, šiais veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Be to, J. S. nesunkiai sužalojo L. M., o būtent: jis, 2016-06-19 apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, žodinio konflikto metu iš L. M. atėmęs lazdą, šia lazda tyčia sudavė L. M. ne mažiau kaip septynis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai L. M. didelę (apie 8 cm skersmens) hematomą dešinėje plaštakoje ir daugybines poodines kraujosruvas pilvo sienoje ir rankose bei kojose, t.y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl didelės dešinės plaštakos hematomos gijimo ilgai sirgo, bet jai nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis J. S. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad kaltę dėl pirmo epizodo pripažįsta iš dalies. Ji parodė, kad datos tiksliai nepamena, gali būti, kad 2016-06-19d. apie 15 val. jis prie kavinės „Mėnulis“ sutiko pažįstamus Č. M., V. V., S. K. ir L. M.. Prieš tai buvo išgėręs keturis litrinius butelius alaus, jautėsi šiek tiek apsvaigęs. S. K. jo sugyventinė, o L. M. yra jos motina. Konfliktas su Č. M. prie minėtos kavinės „Mėnulis“ kilo dėl S. K.. Ji pradėjo juos skirti, tačiau į galvą J. S. S. K. nemušė, tik atstūmė ją su ranka į krūtinę. Nuo pastūmimo S. K. nenugriuvo ir nesiskundė, kad skauda. L. M. norėjo išskirti konfliktuojančius J. S. ir Č. M., todėl J. S. atsitiktinai trenkė per ranką L. M.. Jai galėjo skaudėti, nes ji sušuko iš skausmo.

Kaltinamasis J. S. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad kaltės dėl antro epizodo visiškai nepripažįsta ir parodė, kad L. M. nemušė. Iš minėtos kavinės „Mėnulis“ J. S. nuėjo pas kaimyną adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo buto koridoriuje, gėrė alų. Atėjo L. M., paėmė kaimyno alaus butelį ir pradėjo mušti J. S.. Tada jis buvo nestipriai girtas, išgėręs litrą 7,5 proc. stiprumo alaus. Kai L. M. jį sumušė, koridoriuje buvo kaimynas B. K.. L. M. jis nieko nedarė. L. M. su savimi nieko neturėjo, lazdos niekur nebuvo. Jis stovėjo koridoriuje ir kalbėjo. Ar L. M. buvo sužalota, nekreipė dėmesio. J. S. nežino, iš kur pas ją atsirado sužalojimai, kadangi tokie sužalojimai pas ją atsiranda ne pirmą kartą. Jis nematė, kad birželio 19d. L. M. nugriuvo. S. K. nebuvo sužalota.

Nukentėjusioji L. M. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad J. S. jų šeimoje gyvena apie 30 metų. Jį priėmė pagyventi, jis padėdavo dirbti ūkio darbus. Vėliau, kai mirė dukters sugyventinis, pradėjo gyventi su dukra S. K. ir tapo labai svarbus. 2016-06-19 jie šventė S. K. gimimo dieną, sėdėjo kieme ir gėrė vyną. Vėliau prisėdo ant suoliuko prie kavinės „Mėnulis“, kur gėrė alų Č. M. ir V. V.. Pamatė ateinantį J. S., kuris metė ant asfalto akmenį ir kumščiu trenkė S. K. į galvą, po ko ji rankomis užsidengė viršugalvį. L. M. trenkė J. S. į nugarą su maža pintine. J. S. pasisuko ir trenkė L. M. vieną kartą į veidą prie akies dešinėje pusėje, dėl ko jai labai suskaudo. Č. M. ją užstojo. Tada J. S. pradėjo muštis su Č. M., nugriuvo ant asfalto. Vėliau sugrįžo į namus ir ji sėdėjo kieme ant suoliuko. J. S. atsinešė tris butelius alaus ir atsisėdo ant slenksčio. Po to paėmė du butelius alaus ir nuėjo pas kaimyną. Supykusi ji J. S. buteliu trenkė per nugarą, sakė, kad neleis namo, tačiau J. S. lipo į namą per langą. Tuomet L. M. į rankas paėmė nedidelę lazdą, bet J. S. atėmė ir trenkė jai vieną kartą per abi šlaunis. Nuo smūgio lazda lūžo. Tuomet L. M. paėmė pušinę lentą, kuri buvo maždaug dviejų metrų ilgio. J. S. šia lenta trenkė jai per rankas ir kojas, nuo skausmo daugiau nieko neprisimena ir negali pasakyti kiek kartų jai J. S. trenkė su lenta. Kai ji gulėjo ant žemės, J. S. ją mušė kojomis. Po to jai skaudėjo visą kūną. J. S. ją mušė prie namų slenksčio. Po to nukentėjusiosios L. M. ranka buvo juoda. Ant pilvo buvo guzas, ant klubo atsirado mėlynės. Į gydytojus nesikreipė, galvojo, kad praeis, po sumušimo keturias dienas gulėjo lovoje, tačiau nepraėjo. Atvažiavo sūnus, pamatė sužalojimus ir liepė važiuoti į polikliniką. Dėl sužalojimų buvo paguldyta į ligoninę, po to dar vartojo vaistus.

Nukentėjusioji S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su J. S. yra sugyventiniai. 2016 m. birželio 19 d. su savo mama L. M. ji pardavinėjo uogas, o grįždamos namo prisėdo prie kavinės, kur sėdėjo V. V. ir Č. M., kurie buvo išgėrę. Atėjo J. S. ir paklausė, kodėl jie ten sėdi, paėmė S. K. už drabužių, kad ji eitų namo. J. S. norėjo trenkti Č. M., tačiau pataikė L. M. į ranką. Ji nežino, ar jai skaudėjo. J. S. nemušė L. M. į galvą. Kai J. S. susimušė su Č. M., S. K. nuėjo namo. Kitą dieną matė, kad L. M. buvo aprišta ranka. J. S. ir kaimynas pasakojo, kad buvo atbėgusi L. M. ir mušė J. S. į galvą. Jis kentėjo, nieko nedarė. S. K. matė, kad L. M. sėdėjo kieme su Č. M. ir V. V., J. S. ten nebuvo. Nežino, kada jis grįžo. Kitų L. M. sužalojimų nematė, tik aprištą ranką. Kvietė greitąją medicinos pagalbą, L. M. išvežė į Lazdynų ligoninę, kur ji buvo apžiūrėta ir liepta kreiptis pas savo gydytoją. L. M. jai sakė, kad ją sumušė J. S..

Liudytojas Č. M. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad su J. S., S. K. ir L. M. yra pažįstami. Su V. V. jis 2016-06-19 sėdėjo prie kavinės „Mėnulis“. Kartu su jais buvo S. K. ir L. M.. Atėjo J. S., griebė akmenį ir metė į asfaltą. Po to su ranka trenkė vieną smūgį S. K. į galvą ir klausė jos, ar jai jau neskauda galvos. Iš skausmo S. K. sušuko. L.M. atsistojo ir trenkė J. S. per nugarą užstodama dukrą. J. S. tuomet trenkė vieną smūgį nukentėjusiajai L. M. į smilkinį, po ko L. M. susigriebė už veido. Č. M. užstojo moteris, todėl susikibo su J. S., kuris buvo visiškai girtas. S. K. ir L. M. buvo blaivios. Po konflikto J. S. nuėjo link parduotuvės „BIG“,o jie keturiese nuėjo link jų namų, esančių (duomenys neskelbtini). Ten dar išgėrė alkoholio ir jis nuėjo miegoti. L. M. po to pamatė po savaitės. Ji parodė pilvą, kuris buvo mėlynas iki krūtinės, mėlynes ant rankų, nugaros. L. M. jam pasakė, kad ją sumušė J. S.. Jis mano, kad abiejų sumušimų metu nukentėjusiosioms turėjo skaudėti.

Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį J. S. ir nukentėjusiąsias S. K., L. M.. Vasarą, prieš Jonines, gali būti, kad 2016-06-19, įvyko konfliktas, kai V. V., Č. M., S. K. ir L. M. sėdėjo pavėsinėje prie kavinės „Mėnulis“. J. S. atbėgo iš namų, su savimi nešėsi akmenį, kurį numetė. J. S. buvo labai girtas. Jis pribėgo prie S. K. ir paklausė, ar jai dar skauda galvą ir tuomet trenkė ranka S. K. į viršugalvį, dėl ko nukentėjusioji sukliko. Jis mano, kad jai skaudėjo. S. K. buvo blaivi. Tada L. M. krepšeliu, kuriame buvo uogos, trenkė J. S. per pakaušį. J. S. tuomet ranka trenkė L. M. į veidą prie smilkinio į dešinę pusę. Po to J. S. susistumdė su Č. M.. Po konflikto J. S. nuėjo link prekybos centro „BIG“, o jie keturiese nuėjo link namų. Po to, gal po 10 minučių, J. S. taip pat parėjo. Jie sėdėjo kieme, J. S. eidamas rinko akmenis. S. K. nuėjo namo ir užsidarė, kad J. S. neįeitų. J. S. apsisuko ir grįžo link kavinės „Mėnulis“. Jokio konflikto vėliau liudytojas prie namų nematė. Po kelių dienų L. M. rodė mėlynes ant pilvo, rankų, ir pasakė, kad ją sumušė J. S. su lazda, kuri lūžo. Pats J. S. nieko nepasakojo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G2589/2016(01) konstatuota, kad L. M. nustatyta didelė (apie 8 cm. skersmens) hematoma (tūrinė kraujosruva kraujo išlaja) dešinėje plaštakoje ir daugybinės poodinės kraujosruvos pilvo sienoje ir rankose bei kojose (tiksliau neįvardintos ir nelokalizuotos). Tai padaryta smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes didelės dešinės plaštakos hematomos gijimas užtruko ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai, kaip nurodyta aukščiau, padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos, tačiau kada tiksliai ir kokia seka kraujosruvos padarytos (pagal esamus medicininius duomenis) nustatyti negalima, nes požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie sužalojimų padarymo laiką, neaprašyta. Keliais smūgiais (trauminiais poveikiais) sužalojimai (kraujosruvos) buvo padarytos bent kiek tiksliau nustatyti negalima, nes kraujosruvos rankose, kojose ir pilvo sienoje tiksliau neįvardintos ir jų skaičius nenurodytas, todėl galima išvada, kad sužalojimai padaryti daugybiniais (ne mažiau kaip septyniais) trauminiais poveikiais. L. M. padaryti smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais, galimai suduodant kietais bukais daiktais per atitinkamas kūno dalis, sritis ar jomis atsimušant į tokius daiktus, tačiau tiksliau apie sužalojimų padarymo mechanizmą spręsti negalima, nes sužalojimai tiksliau nelokalizuoti ir neaprašyti (b.l. 23-24).

Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2016-07-05 18.49 val. užregistruotas pranešimas ROIK 0116000370623, kad 2016-06-19 apie 15.00 val. prie kavinės „Mėnulis“, adresu Ukmergės g. 387, Vilniuje, pareiškėją L. M. sumušė pažįstamas vyriškis, apie 17.00 val. tas pats vyriškis atėjo į namus ir dar kartą sumušė, 2016-06-28 nukentėjusioji kreipėsi į Pašilaičių polikliniką (b. l. 4).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 17,32 Eur dydžio žalos atlyginimo (b. l. 27-30).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Įrodymais baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Dėl 2016-06-19 apie 15.00 val. S. K. ir L. M. sukelto fizinio skausmo

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. J. S. ir S. K. yra sugyventiniai, t.y. šeimos nariai. J. S. kaltę dėl 2016-06-19 padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pripažino iš dalies ir parodė, jog konflikto su Č. M. metu jis nesudavė nukentėjusiajai S. K. į galvos sritį, tik atstūmė ją su ranka į krūtinę, o nukentėjusiajai L. M. sudavė per ranką. S. K. parodė, kad J. S. prieš ją nenaudojo smurto, o jos motinai L. M. J. S. sudavė į ranką, norėdamas suduoti Č. M.. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, nes tokius kaltinamojo parodymus paneigia kiti ikiteisminio tyrimo metu teisėtais baudžiamojo proceso veiksmais surinkti duomenys, kurie buvo ištirti teisme ir kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Tai nukentėjusiosios L. M. nuoseklūs ir neprieštaringi parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kuriuos teismas pripažįsta patikimais, juos patvirtina liudytojų Č. M. ir V. V. parodymai. Liudytojai Č. M. ir V. V. tiek apklausti ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus, kad matė kaip J. S., būdamas labai girtas, sudavė S. K. vieną smūgį ranka į galvą ir vieną smūgį ranka L. M. į galvą. Liudytojų Č. M. ir V. V. parodymai dėl esminių faktinių aplinkybių sutampa su nukentėjusiosios L. M. duotais parodymais. S. K. yra kaltinamojo J. S. sugyventinė ir ji, nors ir nepasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus ar atsakyti į atskirus klausimus, sutiko duoti parodymus, tačiau ji gyvena kartu su J. S., teisminio nagrinėjimo metu buvo geruose santykiuose su juo, todėl stengėsi savo parodymus priderinti prie J. S. parodymų ir tokiu būdu padėti J. S. išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo veiksmus. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl J. S. nukentėjusiosioms S. K. ir L. M. suduotų smūgių ranka į galvos sritį nukentėjusiajai S. K. ir nukentėjusiajai L. M. buvo sukeltas fizinis skausmas, nes tai patvirtina ne tik L. M. parodymai, bet ir liudytojų Č. M. ir V. V. parodymai, kad jie iš L. M. ir S. K. reakcijos į tai, sušunkant, rankomis susiimant galvą suprato, kad nukentėjusiosioms buvo sukeltas fizinis skausmas.

Teismas, įvertinęs išdėstytus faktinius duomenis bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad jie iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais ir jų pagrindu konstatuoja kaip įrodytas šias faktines aplinkybes, o būtent, kad J. S. 2016-06-19 apie 15.00 val., Ukmergės g. 387, Vilniuje, prie kavinės „Mėnulis“ sukėlęs konfliktą, kumščiu tyčia sudavė savo sugyventinei S. K. vieną kartą į galvos sritį ir vieną kartą L. M. į galvos sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiosioms S. K. ir L. M. fizinį skausmą, tai yra padarė teisingai kvalifikuotą BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl 2016-06-19 apie 17.00 val. L. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo

BK 138 str. numatyta atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Kaltinamasis J. S. teismo posėdžio metu nepripažino kaltės dėl 2016-06-19 apie 17.00 val. padarytos veikos. Jis parodė, kad L. M. galimai pati susižalojo, tačiau negalėjo paaiškinti kokiomis aplinkybėmis nukentėjusioji galėjo patirti tiek sužalojimų.Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, nes tokius kaltinamojo parodymus paneigia kiti ikiteisminio tyrimo metu teisėtais baudžiamojo proceso veiksmais surinkti duomenys, kurie buvo ištirti teisme ir kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. J. S. parodymus paneigia nukentėjusiosios L. M. parodymai, kuriuos teismas pripažįsta patikimais, nes juos patvirtina kiti teisme ištirti tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai. Nukentėjusioji L. M. parodė, kad kaltinamasis J. S. jai sudavė daug smūgių su lazda į įvairias kūno vietas. Ji prarado sąmonę dėl suduotų smūgių sukelto fizinio skausmo, todėl nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme dėl tokių objektyvių priežasčių negalėjo detalizuoti į kurias kūno vietas ir kiek kartų jai sudavė J. S.. L. M. teisme užsiminė, kad J. S. po jai suduotų smūgių su lazda dar sudavė lenta, kojomis, tačiau tokios aplinkybės nebuvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamajam neinkriminuotos ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeistų. Nukentėjusiosios L. M. parodymus patvirtina specialisto išvadoje konstatuoti L. M. sužalojimai, tai yra hematoma (tūrinė kraujosruva - kraujo išlaja) dešinėje plaštakoje ir daugybinės poodinės kraujosruvos pilvo sienoje ir rankose bei kojose, kurios padarytos smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes didelės dešinės plaštakos hematomos gijimas užtruko ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Liudytojai Č. M. ir V. V. patvirtino teisme, kad L. M. parodė ir jie matė daugybines kraujosruvas ant L. M. kūno, kurias iš L. M. žodžių jai padarė J. S. su lazda. Nenustatyta jokių duomenų, kad liudytojai Č. M. ir V. V., įspėti dėl melagingų parodymų davimo, būtų suinteresuoti apkalbėti J. S.. S. K. taip parodė, kad L. M. jai sakė, kad ją sumušė J. S., nors pati to nematė.

Teismas, įvertinęs išdėstytus faktinius duomenis bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad jie iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais ir jų pagrindu konstatuoja kaip įrodytas šias faktines aplinkybes, o būtent, kad J. S. 2016-06-19 apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, žodinio konflikto metu iš L. M. atėmęs lazdą, šia lazda tyčia sudavė L. M. ne mažiau kaip kaip septinis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai L. M. didelę (apie 8 cm skersmens) hematomą dešinėje plaštakoje ir daugybines poodines kraujosruvos pilvo sienoje ir rankose bei kojose, t.y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl didelės dešinės plaštakos hematomos gijimo ilgai sirgo, bet jai nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. tai yra padarė teisingai kvalifikuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 str., yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad J. S. padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus (BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: J. S. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas (b. l. 77). Jis Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 82, 85), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per penkis metus dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 83). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - laisvės apribojimo bausmę.

2016-09-13 nutarimu J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69).

Teismui yra pateiktas 2016-08-05 Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriame prašoma iš kaltinamojo J. S. priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 17,32 Eur dydžio žalą dėl nukentėjusiosios L. M. gydymo. Iš pateikto Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio matyti, kad nusikalstamais veiksmais buvo sužalota L. M., kuri dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, L. M. gydymo išlaidos sudarė 17,32 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinio ieškinio dydis nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo J. S. priteistina 17,32 Eur dydžio suma Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Teismui taip pat yra pateiktas 2017 m. sausio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas Nr. (2.16) NTP-7-408, kuriame prašoma iš kaltinamojo J. S. valstybės naudai priteisti 118,70 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Nagrinėjamu atveju, J. S. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 3 p. Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas priteisti iš J. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 118,70 Eur dydžio išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 – 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes iš dalies sudėti, ir J. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams įpareigojant:

- dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 str. 6 d. 3 p.);

- laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 str. 7 d.);

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.).

J. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš J. S. dėl nukentėjusiosios L. M. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje patirtas išlaidas 17,32 Eur sumai Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo priteisti iš J. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 118,70 Eur dydžio išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkinti.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinimas apie laisvės apribojimo bausmę: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos: 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje-Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g.135 tel. 276 01 45); daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.