Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-4387-356/2024, pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei S. T. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė „PlusPlus Capital“ AS ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės: 1 431,99 Eur skolos, 850,10 Eur negautų pajamų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 68,00 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovė S. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2020-07-01 pradinė kreditorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakove sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 2 500,00 Eur kreditas 38 mėn. laikotarpiui. Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.6. punktas numato, kad kredito gavėjas turi teisę prašyti suteikti papildomą kredito sumą (Kredito davėjui tenkinus prašymą, yra pateikiamos pakeistos Sutarties specialiosios sąlygos – Sutarties bendrųjų sąlygų 3.7. punktas). Atsakovė pateikė prašymą papildomai sumai gauti: 2020-08-22 papildomai 1 000,00 Eur kredito sumai. Galutinė kredito grąžinimo data – 2025-08-01. Atsakovė privalėjo sumokėti iš viso 5 883,32 Eur. Atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl pradinė kreditorė 2022-05-03 Sutartį nutraukė. Ieškovės apskaičiuota atsakovės nepadengta skolos suma (negrąžintas kreditas) – 1 431,99 Eur.

Tarp pradinės kreditorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės „PlusPlus Capital“ AS (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą ieškovei 2021-09-20 priedo pagrindu. Tokiu būdu ieškovė įgijo reikalavimo teises į atsakovę. Apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovė buvo informuota 2022-06-02 pranešimu.

Ginčo, kad sudarydama sutartį atsakovė veikė kaip vartotoja, tarp šalių nėra. Darytina išvada, kad tarp šalių nuo 2020-07-01 susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (CK 6.886 straipsnis), tokį faktą nustačius, esant tam pagrindui, atsakovės atžvilgiu gali būti taikomos vartotojų apsaugą reglamentuojančios teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas nuolat laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto.

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl sutarties sąlygų nesilaikanti šalis prisiima su tuo susijusią riziką.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.158 straipsnis nustato, kad kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai ir kad šios pareigos šalys negali savo susitarimu pakeisti ar panaikinti. Šalių sąžiningumo pareiga egzistuoja nuo pat sutartinių santykių pradžios iki sutarties pabaigos. Prievolės baigiasi, kai jos tinkamai įvykdomos (CK 6.123 straipsnio 1dalis).

Pradinė kreditorė, kuri perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei, savo prievolę pagal vartojimo kredito sutartį įvykdė tinkamai, nes paskolos sumas perdavė atsakovės nuosavybėn. Atsakovė tinkamai nevykdė jai pagal Sutartį tekusios prievolės grąžinti kreditą ir atlikti kitus Sutartyje numatytus mokėjimus nustatytais terminais, tuo pagrindu pradinė kreditorė Sutartį nutraukė, taigi yra pagrindas nustatyti esant visas keturias atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Atsakovė nevykdė jai pagal Sutartį tekusios prievolės grąžinti paskolos sumą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 1 431,99 Eur skolą, yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 1.138 straipsnio 4 punktas).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 850,10 Eur negautas pajamas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų kreditorė negavo iš anksto suplanuotų pajamų, kurias sudarydama Sutartį pagrįstai tikėjosi ir planavo gauti, todėl yra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovės naudai priteisti negautas pajamas, kurios apskaičiuotinos atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį bei paskolos grąžinimo terminą. Atsižvelgiant į tai, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų Sutartis buvo nutraukta ir kreditorė šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, 850,10 Eur negautų pajamų suma ieškovės naudai priteistina iš atsakovės.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos ieškovės naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą 2 282,09 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-05-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys tenkinamas, iš atsakovės ieškovei priteisiama 2 282,09 Eur bendra skolos suma. Teismo paskaičiavimu, ieškinio sumai esant 2 282,09 Eur, turi būti mokamas 51,00 Eur žyminis mokestis (2 282,09 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Ieškovė ieškinį apmokėjo 68,00 Eur žyminiu mokesčiu, kurį prašo priteisti iš atsakovės. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei grąžinama 17,00 Eur žyminio mokesčio permoka (68,00 Eur – 51,00 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovei paaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistina 51,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis). Iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 15,86 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai: 1 431,99 Eur skolą, 850,10 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 282,09 Eur sumą už laikotarpį nuo 2024-05-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 51,00 Eur žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 15,86 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos mokesčio kodas - 5662.

Grąžinti ieškovei „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, 17,00 Eur žyminio mokesčio (mokėtojas - PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, juridinio asmens kodas 303012217, sumokėta 2024-04-25).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.