Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-19 · Administracinė byla Nr. I-4054-463/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-19
Bylos Nr.
I-4054-463/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02598-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Jolanta Malijauskienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4054-463/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02598-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjui A. G.

viešame teismo posėdyje (vaizdo konferencijos būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai, Vilniaus pataisos namų, ir Vilniaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2, 15), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN) 2018 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 28-310 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas); 2) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 2S-2338 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) priteisti 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu nesutinka su jam paskirta nuobauda dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo, kuris buvo konstatuotas, nustačius, kad pareiškėjas buvo pastebėtas 1 gyvenamojo korpuso 2 aukšte, nors gyvena 3 aukšte. Anot pareiškėjo, judėjimas tarp aukštų nėra draudžiamas, kadangi VPN nėra jokių skiriamųjų ženklų, informuojančių, kur nuteistiesiems lankytis draudžiama, bei pasirašytinai neinformuojama į kokį aukštą galima eiti, o į kokį negalima, be to nėra tarp aukštų praleidimo punktų. Papildomai nurodė, kad į 2 aukštą jam buvo leista eiti būtent Dinaminės priežiūros tarnybos darbuotojo ir tik jam atėjus į 2 aukštą jau kitas pareigūnas pareiškė, kad buvo pažeista lokalizacija, nors, kaip matyti, jokios lokalizacijos tarp aukštų nėra. Todėl atsižvelgus į tai, mano, kad jis už tai, kad buvo pastebėtas kitame aukšte nei gyvena, buvo nubaustas nepagrįstai. Dėl šios susidariusios situacijos pareiškėjas patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė dideliu psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, fiziniai negalavimai, todėl prašo ją atlyginti.

Teismo posėdyje pareiškėjas pateikė žodinį atsisakymą nuo skundo dalies dėl reikalavimo priteisti 2 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį pareiškėjas palaikė ir prašė ją tenkinti visiškai. Nurodė, kad nuobauda jam paskirta už akių. Pažymėjo, kad Departamentas, neapklausė pareigūno, kuris nukreipė pareiškėją eiti į 1 gyvenamojo korpuso 3 aukštą, todėl netinkamai išnagrinėjo jo skundą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VPN atsiliepimu (b. l. 34–38) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo atliktas pažeidimas, t. y. buvimas ten, kur negyvena ir nedirba, konstatuotas pagrįstai. Paaiškinta, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta paskirta 1 gyvenamojo korpuso 3 aukšte, bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, 1 gyvenamojo korpuso aukštai sujungti bendra laiptine, kuria nuteistieji bendrai naudojasi eidami į lauką pasivaikščioti, į medicinos dalį, paskambinti telefonu ir pan. Nuteistieji neturi teisės būti kituose 1 gyvenamojo korpuso aukštuose, kuriuose gyvena kiti nuteistųjų būriai. Nuteistieji, atvykdami į VPN, supažindami su jų teisinę padėtį, režimo reikalavimus reglamentuojančiais teisės aktais. Anot VPN, nuteistiesiems puikiai žinoma, kad jiems draudžiama lankytis vietose, kur jie negyvena ir nedirba be pataisos įstaigos direktoriaus leidimo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo paaiškinime abstrakčiai nurodė, kad jis buvo vietoje, kur nedirba ir negyvena, nes buvo atėjęs spręsti problemų. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentuotų svarbių priežasčių, kodėl jis pažeidė nustatytą režimą, todėl skunde teismui pateikiama pareiškėjo versija turėtų būti vertinama kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės paveikė jo fizinę ir psichinę sveikatą. Skundžiama nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo jos naikinti ir tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais argumentais. Atitinkamai pareiškėjui neįrodžius VPN neteisėtų veiksmų nėra pagrindo priteisti jo prašomą neturtinę žalą.

Teismo posėdyje VPN atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 52).

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimu (b. l. 22–25) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad išnagrinėjus padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas buvo tinkamai atskleistas ir užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda paskirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybe, todėl nėra pagrindo jos panaikinti. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė apsiginti, t. y. 2018 m. birželio 5 d. buvo gautas pareiškėjo paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jis į 2 aukštą užėjo spręsti išskilusias problemas. Departamento vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių svarbių, neatidėliotinų aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo buvimą patalpoje, kurioje galėjo būti tik pataisos įstaigos direktoriaus leidimu. Pareiškėjas savo teise kreiptis su prašymu į bausmės vykdymo institucijos pareigūnus nepasinaudojo, todėl nėra pagrindo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais panaikinti skundžiamus Nutarimą ir Sprendimą bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teismo posėdyje Departamento atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), ir Sprendimo, kuriuo Nutarimas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. birželio 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. 43-412 „Dėl 5-ojo būrio nuteistojo A. G. drausmės pažeidimo“ (b. l. 41) nurodyta, kad 2018 m. birželio 5 d. 10³⁰ val. užėjus į 1 gyvenamojo korpuso 2 aukšto koridoriuje buvo pastebėtas pareiškėjas, kuris ten negyvena ir nedirba. Pareiškėjas savo 2018 m. birželio 5 d. paaiškinime (b. l. 42) nurodė, kad tarnybiniame pranešime nurodytu laiku buvo užėjęs į 2 aukštą spręsti iškilusias problemas. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 5 d. padarė bausmės režimo reikalavimo pažeidimą, VPN direktorius priėmė skundžiamą Nutarimą (b. l. 43), kuriuo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 73.11 papunkčio reikalavimą, ir nutarta, jog pareiškėjui skiriama nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Nesutikdamas su šiuo Nutarimu, pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su skundu (b. l. 26–27), prašydamas panaikinti jam paskirtą nuobaudą. Departamentas, susipažinęs ir išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė skundžiamą Sprendimą (b. l. 4–5), kuriuo konstatuota, kad VPN surinkta dokumentinė medžiaga dėl nuobaudos skyrimo pakankamai įrodo pareiškėjo kaltę, jam paskirta nuobauda yra teisėta ir adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui ir sunkumui, todėl jos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja BVK (2017 m. birželio 22 d. redakcija) ir jame nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką reglamentuojančios Taisyklės (2017 m. lapkričio 28 d. redakcija). BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. BVK 110 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atitinkamai BVK 142 straipsnis reglamentuoja laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamas nuobaudas. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalies 3 punktą, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamas draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Nuobaudų skyrimo tvarką detalizuoja Taisyklės, kurių 205 punktas numato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Taisyklių 73.11 papunktyje įtvirtinta, kad nuteistieji turi nesilankyti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius leidžia.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po tarnybinio pranešimo dėl pareiškėjo drausmės pažeidimo, pareiškėjui buvo suteikta galimybė apsiginti, t. y. byloje yra pateiktas pareiškėjo paaiškinimas (b. l. 42). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad nuobauda jam buvo paskirta už akių, vertintina kaip neatitinkanti tikrovės ir nepagrįsta. Nustatant nagrinėjamos administracinės bylos ribas atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neginčija, kad tarnybiniame pranešime nurodytu laiku lankėsi 1 gyvenamojo korpuso 2 aukšte, kuriame jis negyvena ir nedirba. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų išduotas leidimas lankytis šioje patalpoje. Visgi nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su jam paskirta nuobauda, teigdamas, kad ji jam paskirta nepagrįstai, atsižvelgus į tai, kad, pirma, VPN nėra skiriamųjų ženklų, informuojančių, kur nuteistiesiems lankytis draudžiama, ir jis nebuvo informuotas apie tai, kur galima, o kur negalima eiti, ir, antra, jis į 3 aukštą, kuriame nedirba ir negyvena, buvo nukreiptas VPN pareigūno.

Visų pirma pažymėtina, kad Taisyklių 73.11 papunkčio turinys yra išaiškintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad draudimas lankytis Taisyklių 73.11 punkte paminėtose vietose yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai pataisos įstaigos direktorius išduoda leidimą. Tokio draudimo nesilaikymas yra pagrindas konstatuoti padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą (žr. 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-762-143/2016 ir kt.).

Vertinant pirmąją pareiškėjo argumentų grupę, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo suformuotą praktiką bylose dėl nuteistiesiems paskirtų nuobaudų pagrįstumo ir teisėtumo, pagal kurią atsižvelgiama į tai, ar asmuo, kuriam taikoma atsakomybė, buvo supažindintas su laisvės atėmimo įstaigoje taikomomis taisyklėmis (žr. 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1262/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, VPN atsiliepime nurodyta, kad nuteistieji, atvykdami į VPN, yra supažindinami su jų teisinę padėtį, režimo reikalavimus reglamentuojančiais teisės aktais ir žino, kad jiems draudžiama lankytis vietose, kur jie negyvena ir nedirba be VPN direktoriaus leidimo. Kaip matyti, objektyviais duomenimis nėra įrodyta, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su teisės aktais, reglamentuojančiais jo teisinę padėtį, režimo reikalavimus. Todėl nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas VPN buvo laikomas mažiausiai pusę metų (b. l. 40), daro išvadą, kad pareiškėjas turėjo žinoti, kad jam draudžiama būti patalpose, būriuose, teritorijose, kuriose nedirba ir negyvena, be VPN direktoriaus leidimo. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad nebuvo įspėjamųjų / draudžiamųjų ženklų, nustačius, kad pareiškėjas neginčijo, jog buvo kitame aukšte, kuriame negyveno ir nedirbo, bei, kad nėra abejonių, kad pareiškėjas turėjo žinoti apie aptariamą draudimą, teisėjų kolegijos vertinimu, nepateisina pareiškėjui teisės aktų nustatyto imperatyvaus draudimo nevykdymo. Todėl šis argumentas atmestinas kaip teisiškai neturintis esminės reikšmėms, sprendžiant dėl paskirto nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis nebuvo supažindintas su vietomis, kur jam galima eiti, o kur ne, atmestini kaip nepagrįsti, nes teisės aktai nenumato VPN pareigos raštiškai supažindinti kiekvieną nuteistąjį su konkrečiomis vietomis, kuriose jam negalima būti. Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teigti, kad pareiga laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių nustatyta būtent nuteistiesiems.

Pareiškėjo argumentas dėl priežasties, kodėl jis buvo 1 gyvenamojo korpuso 2 aukšte, iš esmės susijęs su tinkamu jam paskirtos nuobaudos individualizavimu. BVK 143 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į pareiškėjo rašytinį paaiškinimą (b. l. 42), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas 2018 m. birželio 5 d. buvo užėjęs į 2 aukštą spręsti iškilusias problemas. Būtent, be kita ko, atsižvelgus į tokį paties pareiškėjo paaiškinimą, buvo priimtas skundžiamas Nutarimas. Kaip matyti, pareiškėjas tik po daugiau nei mėnesio, skunde Departamentui (b. l. 26–27), nurodė aplinkybę, kad jis buvo nukreiptas VPN pareigūno, tačiau tame pačiame skunde pareiškėjas neindividualizavo, koks tai buvo pareigūnas. Atsižvelgus į tai, teismo kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su Departamento skundžiame Sprendime padaryta išvada, kad ši aplinkybė yra pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Kad pareiškėjo pozicija yra nenuosekli patvirtina ir jo kreipimasis į teismą, pažymint, kad konkretų pareigūną pareiškėjas teismui nurodė tik tikslindamas skundą (b. l. 15). Visgi, teismo posėdyje pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad šio pareigūno parodymai būtų pagrindas panaikinti jam paskirtą nuobaudą. Tačiau, teismo posėdyje pateiktas pareiškėjo pasakojimas atskleidžia, kad pareiškėjas aukšte, kuriame negyvena ir nedirba, buvo rastas vienas, o ne vedamas pareigūno, tik patvirtina, kad jo versija dėl buvimo ten, kur nedirba ir negyvena, yra prieštaringa ir neįtikinama. Įvertinus, kad pareiškėjui nuobauda paskirta atsižvelgus į visą surinktą faktinę medžiagą, kuri nėra nuginčyta, nustačius, kad pareiškėjas pažeidė imperatyvų draudimą, sprendžiama, kad prieštaringa ir neįtikinama pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis buvo nukreiptas VPN pareigūno, jokia prasme nepaneigia fakto, kad pareiškėjas, neturėdamas VPN direktoriaus leidimo, ėjo į kitą aukštą, kur negyveno ir nedirbo, taip pažeisdamas vidaus tvarkos taisykles. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodoma priežastis yra tik būdas išvengti drausminės atsakomybės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visa, kas nurodyta, ir vadovaudamasi byloje surinkta rašytine medžiaga, teismo posėdyje išsakytais žodiniais paaiškinimais, sprendžia, kad Nutarimas motyvuotas objektyviais duomenimis bei konkrečiomis normomis, kurios sudarė pagrindą skirti BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą nuobaudą – draudimą iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), paskirta nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį ir nelaikytina per griežta atsakomybės priemone. Sprendimo, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, turinys leidžia konstatuoti, kad Departamentas iš esmės tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis BVK, taip pat Taisyklių nuostatomis, yra aiškus ir motyvuotas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas taip pat prašo atlyginti neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus VPN veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp VPN neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigūnai / darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nagrinėjamu atveju nenustačius VPN neteisėtų veiksmų, kitos Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos nėra nustatinėjamos. Atsižvelgus į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaJolanta MalijauskienėDonatas Vansevičius