- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- 1-500-929/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20779-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- V. Č.
- Nukentėjusysis
- A. Č.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, registruotas (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, nedirba, teistas:
2006 m. birželio 28 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 1 d., paskirta bausmė – bauda (6 MGL) 750 Lt;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-01 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., paskirta bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant visą bausmės laiką: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; 2) per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo, vadovaujantis BK 72² str., taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį įpareigojimą įvykdyti per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, į paskirtą bausmę įskaityta viena para laikinajame sulaikyme išbūto laiko,
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-28 nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., paskirta subendrinta bausmė - 30 (trisdešimt) parų arešto.
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. (3 veikos) ir 145 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Č. 2015 m. balandžio 11 d., apie 20.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.33‰ girtumo laipsnis) konflikto metu suėmė nukentėjusiajai motinai A. Č. už abiejų rankų riešų ir juos suspaudė, šluotos kotu ne daugiau trijų kartų sudavė nukentėjusiajai A. Č. į nugaros viršutinę dalį ir rankas, dėl ko nukentėjusioji A. Č. suklupo ant kelių, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajai A. Č. fizinį skausmą.
Be to, jis 2015 m. liepos 25 d., apie 22.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.50‰ girtumo laipsnis) konflikto metu, atsigulęs lovoje šalia nukentėjusiosios motinos A. Č., išstūmė nukentėjusiąją A. Č. iš lovos, dėl ko ji nukrito ant grindų, po ko vieną kartą sudavė nukentėjusiajai A. Č. į krūtinę ir nenustatytą smūgių skaičių į galvą ir kojas, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajai A. Č. fizinį skausmą.
Be to, jis 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 13.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.85‰ girtumo laipsnis) konflikto metu sugriebęs nukentėjusiąją motiną A. Č. už kojų, išmetė ją iš lovos, dėl ko ji nugara nukrito ant grindų, po ko vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai A. Č. į dešinę koją, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajai A. Č. fizinį skausmą.
Be to, jis 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 13.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.85‰ girtumo laipsnis) konflikto metu, panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją motiną A. Č., paimtu ir laikomu rankoje peiliu, atsuktu ašmenimis į nukentėjusiąją A. Č., grasino nukentėjusiąją A. Č. nužudyti, tokiais veiksmais sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai A. Č. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo A. Č. (2015 m. balandžio 11 d. veika)
Kaltinamasis V. Č. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad neprisimena, kada jis su nukentėjusiąja A. Č. keikėsi, stumdėsi, aiškinosi, tačiau minėtas aplinkybes pripažįsta. Jis kartais su nukentėjusiąja apsistumdo, būna ir fizinis kontaktas. Neatsimena konkretaus veiksmo ir visų aplinkybių. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jie yra teisingi, dabar neatsimena visų aplinkybių.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. Č. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis 2015 m. balandžio 11 d. kartu su motina vartojo alkoholį, išgėrė 0,5 l degtinės, trumpam buvo užėjęs jo pažįstamas Vytautas (pavardės nepamena, gyvena (duomenys neskelbtini), buto taip pat nepamena), pastarasis pasiskolino pinigų ir išėjo. Tai buvo jau ne pirma diena, kai vartojo alkoholį. Išgėrus ėmė diskutuoti apie jo sugyventinę, pykosi, ką sakė motina, nepamena dėl girtumo, taip pat nepamena, ar buvo dar žmonių, kurie gėrė kartu. Prisipažįsta, kad su motina susistumdė, patraukė ją suėmęs už pečių, patraukė už rūbų, kas vyko toliau, nepamena, tačiau šluotos kotu nukentėjusiosios nedaužė (T. 1, b. l. 34, 43, 44, 117, 118).
Nukentėjusioji A. Č. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad ji 2015 m. balandžio 11 d. pargriuvo ant batų dėžės, atsikėlė, nuėjo į virtuvę ir atsisėdo, nežino, ką pasakė, tačiau kaltinamasis atėjo ir su šluota sudavė jai per nugarą, neatsimena, kiek buvo smūgių. Kaltinamasis su draugu gėrė, ji sėdėjo virtuvėje, vėliau kaltinamasis susipyko su draugu ir draugas išbėgo. Tada kaltinamasis atėjo ir pasakė, kad dėl jos kaltinamasis išvijo draugą. Ji rankomis užsidengė galvą, šluotos pagrindas nulūžo nuo smūgių, jai sunku buvo kvėpuoti, skaudėjo šonus nuo smūgių su šluota. Po to kaltinamasis nuėjo miegoti, o ji nuėjo pas kaimynę kviesti policijos. Panašiai buvo, kaip ji ikiteisminio tyrimo metu nurodė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. Č. parodė, kad ji gyvena vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena viena, kartais užeina sūnus V. Č.. V. Č. daug kartų yra prieš ją smurtavęs, ne kartą yra kvietusi policiją. 2015 m. balandžio 11 d., apie 15 val. sūnus atėjo į butą su kažkokiu jai nepažįstamu girtuoklėliu, jie gėrė alkoholinius gėrimus, darė netvarką namuose. Ji apie 20 val. jau pradėjo jų prašyti išeiti iš buto, kad nebūtų girtuokliavimo. Tas kitas asmuo iš buto išėjo ir tada sūnus pradėjo ant jos rėkti, kad ji maždaug negali nieko jam uždrausti, ir tada pradėjo su šepečio kotu mušti per nugarą, per rankas, ji visaip gynėsi, stengėsi išvengti smūgių, o jis ir rankomis stumdė, tampė, smurto metu jis paėmė telefoną, kad ji negalėtų paskambinti policijai. Kai jis baigė smurtauti, atsigulė ant sofos ir ruošėsi miegoti. Ji išbėgo pas kaimynę ir iškvietė policiją. Tiksliai negali pasakyti, kiek kartų trenkė, net maždaug negali apibūdinti, trenkė, stumdė daug kartų. Kiekvieną kartą, kai ateina, sūnus muša ją, jis turi atėmęs buto raktą, todėl neturi galimybės jo neįleisti. Be to, ji parodė, kad 2015 m. balandžio 11 d., apie 15 val., į jos namus, (duomenys neskelbtini), atėjo V., kartu atėjo jai nepažįstamas vyras, kurį pats V. greitai išprašė iš namų. Kadangi sūnus namuose vartojo alkoholį, buvo neblaivus, ji vakare apie 20 val. jo prašė, kad išeitų iš namų. Jis nesutiko, supyko. Ji paėmė mobilųjį norėdama iškviesti policiją, sūnus telefoną iš jos atėmė, pradėjo ant jos rėkti. Jų konfliktas kilo ir vyko virtuvėje. Jai nusisukus nuo jo prie virtuvinės spintelės, sūnus pagriebė kampe stovėjusią šluotą ir plastmasiniu kotu sudavė ne daugiau trijų kartų, nuo smūgių parkrito ant kelių, o tada bandė rankomis užsidengti galvą, nes galvojo, kad trenks dar, bet nukrito šluotos apatinė dalis ir sūnus šluotos kotą numetė prie jos. Pažymi, kad smūgiai jai buvo suduoti į nugaros viršutinę dalį, kur tiksliai trenkė į rankas, ji jau nepamena. Fizinį skausmą dėl smūgių juto, taip pat dėl to, kad suklupo. Pažymi, kad prieš smūgius šluotkočiu sūnus, atiminėdamas jos telefoną, abiem rankomis suėmė jai už riešų, ant kairės rankos riešo po to atsirado mėlynė, ji juto skausmą (T. 1, b. l. 16, 21).
Liudytojas K. K. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis jam yra matytas, nes buvo pora iškvietimų dėl smurto Tuskulėnų gatvėje. Jis tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nukentėjusioji buvo bute, sakė, kad sūnus jai trenkė su šluota, buvo pokalbis dėl sūnaus išgėrinėjimo. Šluota buvo per kotą sulūžusi, moteris lyg sakė, kad lūžo nuo smūgio. Neatsimena, ar matė sužalojimus ant nukentėjusiosios kūno. Kaltinamasis buvo neblaivus, pripažino smurtavęs, prašė motinos atleisti, nerašyti pareiškimo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. K. parodė, kad 2015 m. balandžio 11 d. buvo gautas iškvietimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas. Atvykus rado A. Č., kuri buvo šoke, labai verkė ir nieko negalėjo normaliai paaiškinti, sužinojo, kad į namus grįžo jos neblaivus sūnus V. Č., tarp jų kilo konfliktas, jis su plastmasinės šluotos kotu trenkė jai į nugarą (sumušimų nerodė) ir grasino susidoroti. Sūnus jiems atvykus ėmė atsiprašinėti motinos, sakė, kad daugiau tai nepasikartos, jis savo kaltės neneigė, prašė, kad motina nerašytų pareiškimo. Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, motina buvo blaivi, tik labai išsigandusi (T. 1, b. l. 22).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio K. K. 2015 m. balandžio 11 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, kad pareigūnai įvykio vietoje nustatė, kad 2015 m. balandžio 11 d., apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), į namus grįžęs A. Č. neblaivus sūnus V. Č., kuris pasak A. Č., ją mušė rankomis, paėmęs šepetį daužė jai per nugarą, sakė, kad bijo sūnaus, nes jis grasino jai susidoroti (T. 1, b. l. 11-12).
2015 m. balandžio 12 d. protokole-pareiškime nurodoma, kad pareiškėją A. Č. 2015 m. balandžio 11 d., apie 20 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), sumušė neblaivus sūnus, stumdė, tampė ir su šluotos kotu daug kartų trenkė per nugarą, rankas ir kitas vietas (T. 1, b. l. 7).
2015 m. balandžio 22 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad 2015 m. balandžio 11 d., apie 20.44 val. pagalbos telefonu kreipėsi neprisistačiusi moteris nurodydama, kad kaimynė paprašė iškviesti policiją, nelabai supranta, nes kaimynė verkia, sakė, kad muša sūnus (T. 1, b. l. 26-27).
2015 m. balandžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad virtuvėje ant grindų guli pusiau lūžęs plastikinis šepečio kotas (T. 1, b. l. 13-15).
Asmens neblaivumo nustatymo pažymoje užfiksuota, kad V. Č. 2015 m. balandžio 11 d., 21.21 val. nustatytas 2.33‰ girtumo laipsnis (T. 1, b. l. 30).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs ir ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. Č. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (2015 m. balandžio 11 d. veika), visiškai įrodyta.
BK 140 str. 2 d. numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad neprisimena įvykio aplinkybių, tačiau kartu parodė ir tai, kad su nukentėjusiąja vyksta konfliktai, kartais apsistumdo, būna fizinis kontaktas. Teismo posėdžio metu paskelbus jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad šie parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. pripažino, kad su motina susistumdė, patraukė ją suėmęs už pečių, patraukė už rūbų, kas vyko toliau, nepamena, tačiau šluotos kotu nukentėjusiosios nemušė. Kaltinamasis pripažino, kad su nukentėjusiąja buvo fizinis kontaktas, tačiau kategoriškai neigia ją mušęs su šluota. Teismas pažymi, kad nors kaltinamasis tik iš dalies pripažįsta jam inkriminuojamas faktines aplinkybes ir tvirtina, kad su šluotos kotu nukentėjusiosios nemušė, tačiau tokia jo versija paneigiama byloje surinktų įrodymų visuma. Nukentėjusioji A. Č. aplinkybę, kad kaltinamasis jai sudavė šluotos kotu, patvirtino apklausiama teismo posėdžio metu. Be to, teismo posėdžio metu paskelbus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji nurodė, jog šie parodymai yra teisingi. Šiuose parodymuose taip pat nuosekliai nurodoma, kad kaltinamasis ją mušė su šluota, su šluota sudavė į nugaros viršutinę dalį ir rankas. Tokios aplinkybės užfiksuotos ir protokole-pareiškime, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas K. K., jis apklausiamas teisme nurodė, kad nukentėjusioji buvo bute, sakė, kad sūnus jai trenkė su šluota. Be to, šis liudytojas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis jiems atvykus neneigė savo kaltės, tai nurodyta ir liudytojo surašytame tarnybiniame pranešime. Visi šie įrodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl šiais įrodymais teismas remiasi priimdamas šį nuosprendį. Tuo tarpu kaltinamojo V. Č. tiek teismo posėdžio metu, tiek teismo posėdžio metu paskelbtuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodomos aplinkybės nesutampa su kitais byloje esančiais įrodymais ir yra paneigtos kitų bylos įrodymų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad visos kaltinime nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Be to, teismas pažymi, kad nukentėjusioji A. Č. yra V. Č. motina, todėl ji remiantis BK 248 str. laikytina artima kaltinamojo giminaite.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. Č. 2015 m. balandžio 11 d., apie 20.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.33‰ girtumo laipsnis) konflikto metu suėmė nukentėjusiajai motinai A. Č. už abiejų rankų riešų ir juos suspaudė, šluotos kotu ne daugiau trijų kartų sudavė nukentėjusiajai A. Č. į nugaros viršutinę dalį ir rankas, dėl ko nukentėjusioji A. Č. suklupo ant kelių, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajai A. Č. fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo V. Č. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo A. Č. (2015 m. liepos 25 d. veika)
Kaltinamasis V. Č. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad nepripažįsta, jog sudavė smūgius, gal iš dalies jis su nukentėjusiąja ir susistumdė, galėjo būti konfliktas, jis kartais su nukentėjusiąja apsistumdo, būna fizinis kontaktas, tačiau neatsimena savo veiksmų, todėl negali paaiškinti. Jis parodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. Č. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2015 m. liepos 25 d., apie 19.00 val., jis bute, (duomenys neskelbtini), buvo su nukentėjusiąja. Jis nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų ir vaistų mamai, nes ji buvo susižeidusi koją. Kai atnešė vaistus ir alkoholinius gėrimus, t.y. du butelius vyno 0,5 l ir vieną butelį degtinės 0,5 l, tuo metu visi santykiai buvo geri. Tada jis jai perrišo koją ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes jai skaudėjo, kai jis perrišo koją, ji jį keikė necenzūriniais žodžiais. Jis tylėjo ir į jos įžeidinėjimus nereagavo. Taigi, perrišus jai kojos tvarstį, jie abu pradėjo gerti alkoholinius gėrimus, kai viską išgėrė, vėl apsibarė, po to jis žiūrėjo televizorių, tuo tarpu mama išėjo į koridorių, ji nieko jam nesakė. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė, pristatė į 1 PK. Jis savo mamai A. Č. tikrai netrenkė ranka per veidą ir jos nestūmė, tarp jų buvo tik žodinis konfliktas. Jis alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja, yra dirbantis. Dėl žodinių konfliktų gailisi, bet fizinės prievartos prieš mamą jis nenaudojo (T. 1, b. l. 43, 44, 69, 117, 118).
Nukentėjusioji A. Č. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad ji gulėjo lovoje, jos sūnus buvo išgėręs, jos sūnus atsisėdo gale kojų, norėjo atsigulti ir ją su rankomis išstūmė iš lovos. Ji nukrito ant grindų šonu, po to sūnus nieko nedarė, jos nemušė, jis užmigo. Kaimynai iškvietė pareigūnus. Be to, ji parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, jais galima tikėti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. Č. parodė, kad 2015 m. liepos 25 d., apie 18.00 val. į svečius atėjo sūnus V. Č., jis buvo išgėręs. Pastarasis paprašė jos pinigų, bet ji jam nedavė, nes neturėjo. Sūnus išėjo ir sugrįžo su buteliu degtinės, jis vienas išgėrė atsineštą butelį. Ji tuo metu gulėjo lovoje, jis atsigulė už jos ir staigiai ją pastūmė bei išmetė iš lovos. Ji nugriuvo ant žemės, grindų, išsigando ir pradėjo šaukti garsiai. Tada sūnus iš kojos ar rankos sudavė jai į krūtinę, po to dar sudavė smūgius į galvą ir kojas, ji gulėjo ir nejudėjo. Po to sūnus atsigulė, ji išėjo iš kambario ir iškvietė policijos pareigūnus. Tai ne pirmas kartas, kai sūnus V. ją sumuša. Ji su sūnumi nekonfliktavo, nes jo bijo, juto smūgius ir skausmą kūne. Labai išsigando ir jo bijojo, todėl ne viską atsimena (T. 1, b. l. 56, 57).
Liudytoja O. J. apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamąjį yra mačiusi, kelis kartus važiavo į iškvietimus. Kvietė moteris, kad sūnus yra neblaivus, smurtauja. 2015 m. liepos 25 d. iš VPK gavo iškvietimą, kad sūnus smurtauja, atvykus, kreipėsi pranešėja, kad sūnus smurtauja, yra neblaivus, užėjus į kambarį buvo sūnus (liudytoja teismo posėdžio metu atpažino, kad tai kaltinamasis). Nukentėjusioji skundėsi, kad sūnus pastoviai neblaivus, smurtauja. Visų aplinkybių neatsimena, nes su kaltinamuoju buvo keli atvejai. Ji tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes jie yra teisingi, be to, visos aplinkybės yra užfiksuotos jos surašytame tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. J. parodė, kad 2015 m. liepos 25 d. gavo iškvietimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sūnus smurtavo prieš motiną. Atvykus nurodytu adresu pasitiko A. Č., ji buvo labai susijaudinusi, drebėjo, paaiškino, kad prieš ją smurtavo girtas sūnus. Ji pasakė, kad sūnus V. Č. ją stumdė, ranka trenkė į veidą. Pasakė, kad jau ir ankščiau sūnus prieš ją smurtavo. V. Č. buvo visiškai neblaivus, paaiškino, kad nemušė mamos, netriukšmavo ir kad mama išsigalvojo, o jis ramiai miegojo. Moteris paaiškino, kad sūnus ateina pas ją visuomet neblaivus, nori atvesti pas ją gyventi savo draugę, kitų draugų į svečius, dėl to nuolat konfliktuoja. Pažymi, kad šiuo adresu dėl smurto vyko pirmą kartą, yra anksčiau gavusi iškvietimą, jei neklysta, prieš porą mėnesių, kuriame nurodyta, kad A. Č. prašo išprašyti sūnų iš namų. Tą kartą V. Č. išėjo savo noru (T. 1, b. l. 59).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyresniosios patrulės O. J. 2015 m. liepos 25 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, kad į pareigūnus įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), kreipėsi pranešėja A. Č., kuri paaiškino, kad neblaivus sūnus V. Č. trenkė jai ranka per veidą, stumdė, triukšmavo neleido ilsėtis, V. Č. buvo visiškai neblaivus (T. 1, b. l. 46-47).
2015 m. rugpjūčio 27 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad 2015 m. liepos 25 d., apie 22.41 val. pagalbos telefonu kreipėsi A. Č. nurodydama, kad girtas sūnus ją muša, visuomet kelia prieš ją ranką (T. 1, b. l. 62).
Asmens neblaivumo nustatymo pažymoje užfiksuota, kad V. Č. 2015 m. liepos 25 d., 23.15 val. nustatytas 2.50‰ girtumo laipsnis (T. 1, b. l. 77).
Teismas, įvertinęs ir ištyręs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. Č. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (2015 m. liepos 25 d. veika), visiškai įrodyta.
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio savo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., neigė, nurodydamas, kad jis nesmurtavo prieš motiną, nesudavė jai. Nors kaltinamasis tvirtino, kad nesudavė motinai, tačiau tuo pačiu nurodo, kad gal su nukentėjusiąja ir susistumdė, galėjo būti konfliktas, nes jis kartais su nukentėjusiąja apsistumdo, būna fizinis kontaktas. Teismas kaltinamojo parodymus, kad jis nesudavė motinai, vertina kaip gynybinę poziciją, kuri yra paneigiama kitų byloje esančių įrodymų visuma. Nukentėjusioji A. Č. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad gulėjo lovoje, jos sūnus buvo išgėręs, atsisėdo gale kojų, norėjo atsigulti ir ją su rankomis išstūmė iš lovos. Teismo posėdžio metu paskelbtuose nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodyta, kad kaltinamasis atsigulęs į lovą, nukentėjusiąją išstūmė iš lovos ir išstūmęs iš lovos kaltinamasis iš kojos ar rankos sudavė jai į krūtinę, po to dar sudavė smūgius į galvą ir kojas. Tokias aplinkybes tam tikra apimtimi patvirtina ir policijos pareigūnės O. J. parodymai duoti teismo posėdžio metu, pareigūnės surašytas tarnybinis pranešimas dėl smurto artimojoje aplinkoje, apžiūros protokolai. Visi šie įrodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl minėtais įrodymais teismas remiasi priimdamas nuosprendį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad visos kaltinime nurodytos aplinkybės yra įrodytos.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. Č. 2015 m. liepos 25 d., apie 22.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.50‰ girtumo laipsnis) konflikto metu, atsigulęs lovoje šalia nukentėjusiosios motinos A. Č., išstūmė nukentėjusiąją A. Č. iš lovos, dėl ko ji nukrito ant grindų, po ko vieną kartą sudavė nukentėjusiajai A. Č. į krūtinę ir nenustatytą smūgių skaičių į galvą ir kojas, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajai A. Č. fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo V. Č. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo A. Č. ir grasinimo nužudyti (2015 m. rugpjūčio 8 d. veikos)
Kaltinamasis V. Č. apklausiamas teismo posėdžio metu nepripažino savo kaltės ir teigė, kad neišmetė motinos iš lovos, jos nespardė ir negrasino nužudyti. Paties konflikto neatsimena, tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, tačiau nori papildyti, kad jis kartais su nukentėjusiąja apsistumdo, būna fizinis kontaktas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. Č. neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d., ir parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 13 val. tarp jo ir motinos įvyko žodinis konfliktas, kurio metu motina priekaištavo dėl jo draugės, kad ji jam netinkama ir kad vartoja alkoholinius gėrimus. Jis su savimi atsinešė degtinės butelį ir gėrė virtuvėje. Motina gulėjo lovoje, o jie konfliktavo žodžiu pakeltu tonu. Jis motinos nestvėrė už kojų ir neištempė nuo lovos ant grindų, nespardė į dešinę koją. Keikėsi necenzūriniais žodžiais, buvo labai susijaudinęs. Neėmė virtuvinio peilio į rankas ir negrasino motinai, kad ją nužudys. Konflikto metu motina iškvietė policijos pareigūnus, o jis pasislėpė kambaryje esančioje spintoje, kai policijos pareigūnai atvyko, jis išėjo iš spintos ir trenkė koja į spintos duris (T. 1, b. l. 43, 44, 110, 117, 118).
Nukentėjusioji A. Č. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad tiksliai neprisimena įvykio. Peilis buvo ant stalo, tačiau jis nukrito, kai atvyko pareigūnai, peilis gulėjo prie stalo. Kaltinamasis nieko nedarė su peiliu pastarasis tik pakėlė ranką, kurioje laikė peilį, ji pradėjo rėkti, verkti, vėliau peilis gal jam išslydo iš rankų. Kaltinamasis jos nepuolė, tik pasakė kelis žodžius, jis sakė, kad ji trukdo jam gyventi, tačiau jai negrasino, ji tik pradėjo rėkti, nes pabijojo, kadangi kaltinamasis turėjo peilį. Ji ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nemelavo.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. Č. parodė, kad ji yra ligonė, po insulto, sūnus nuolat smurtauja prieš ją. 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 13.00 val. sūnus, būdamas neblaivus, atėjo pas ją. Jie su juo anksčiau buvo susipykę, atėjęs jis pasakė, kad nori susitaikyti. Po to jis atsisėdo kambaryje ir pradėjo gerti degtinę, keikėsi, sakė, kad ją užmuš, nes jam reikia buto, ji tuo metu gulėjo lovoje. Po to jis pasakė, kad jam reikia pagulėti, griebė ją už kojų ir išmetė ant grindų, ji nukrito ant nugaros, tada jis spyrė jai į dešinę koją. Ji atsikėlė ir nuėjo į virtuvę. Netrukus sūnus irgi atėjo, vėl pradėjo keiktis, sakė, kad jai jau užtenka gyventi ir paėmė peilį bei, laikydamas peilio ašmenis nukreiptus į ją, pasakė, kad ją nudobs, kad ji jam daugiau gyventi netrukdys. Tada ji pabėgo iš buto į laiptinę ir iškvietė policiją, o sūnus pasislėpė kambario spintoje, iš jos išlindo tik kai jam liepė pareigūnai. Prieš išlįsdamas jis spyrė į spintos duris ir jas sulaužė. Peilį, kuriuo jai grasino, jis padėjo virtuvėje ant spintelės (T. 1, b. l. 93).
Liudytojas M. K. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena, prisimena tik tiek, kad lyg įtariamasis slėpėsi spintoje, kai jie atvyko, nukentėjusioji bendravo su jo kolega G. A., tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jie yra teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad patruliuojant kartu su G. A., gavo iškvietimą, kad Vilniuje, Tuskulėnų g., sūnus smurtauja prieš motiną. Atvykus nurodytu adresu G. A. bendravo su nukentėjusiąja, jis kaip stažuotojas mokėsi, kaip atitinkamai elgtis atitinkamoje situacijoje. Pamena tik tiek, kad įtariamasis buvo pasislėpęs spintoje, po to jį pristatė į 1 PK. Daugiau nieko papildomai papasakoti negali, negali nurodyti, ar ant nukentėjusiosios buvo sužalojimai, nes nepamena (T. 1, b. l. 99).
Liudytojas G. A. apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji jam yra žinomi, nes vyko pas juos kelis kartus pagal iškvietimus. Kaltinamasis smurtauja prieš motiną, girtauja. Kadangi iškvietimų buvo ne vienas, konkrečiai šio įvykio aplinkybių nelabai prisimena, tačiau ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Atsimena, kad kai atvyko, moteris buvo apsiverkusi, kaltinamasis buvo pasislėpęs spintoje, kaltinamąjį ištraukė ir išvežė į komisariatą. Nukentėjusioji rodė mėlynes ant rankų, tik nežino, kada tos mėlynės atsirado, nes nukentėjusioji sakė, kad sūnus pastoviai smurtauja. Kaltinamasis viską neigė, sakė, kad yra blaivas, nukentėjusioji kažką minėjo apie peilį, kad kaltinamasis jį turėjo. Jis visas aplinkybes nurodė tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. A. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d. gavo iškvietimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sūnus smurtavo prieš motiną. Juos pasitiko A. Č., ji buvo apsiverkusi, labai susijaudinusi, drebėjo, paaiškino, kad prieš ją smurtavo girtas sūnus. Ji pasakė, kad sūnus jau savaitę geria, jai grasina, reikalavo pinigų, ją įžeidinėjo, keikėsi. Trenkė ranka, kur, nepatikslino. V. Č. sėdėjo pasislėpęs spintoje, pareikalavus išlipti - neišlipo, jį ištraukė. V. Č. buvo visiškai girtas, aiškino, kad jis nieko nedarė, o jo motina pati sugalvojo. Paaiškina, kad motina V. bijo, yra įbauginta, iš pradžių sakė, kad sūnus ją mušė, o paskui, kai pamatė, kad sūnų išsiveš, ji pradėjo prašyti to nedaryti. Pažymi, kad šiuo adresu lankosi ne pirmą kartą, žino, kad A. Č. įbauginta sūnaus, tai žinodamas nuėjo su ja į virtuvę, jo porininkas liko su V. Č. kambaryje. Moteris paaiškino, kad sūnus girtauja, jai grasina, kad atims iš jos butą ir paliks gatvėje. Pasakė, kad rašyti pareiškimą ji bijo, smurtas kartojasi nuolat (T. 1, b. l. 97-98).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio G. A. 2015 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, kad pareigūnai įvykio vietoje nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus V. Č. smurtavo prieš savo mamą A. Č., trenkė su ranka (T. 1, b. l. 95-96).
2015 m. rugpjūčio 8 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 13 val. pas pareiškėją A. Č. į namus atėjo neblaivus sūnus V. Č. ir panaudojo prieš ją fizinį smurtą, grasino peiliu (T. 1, b. l. 80-81).
2015 m. rugpjūčio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad virtuvėje ant spintelės šalia šaldytuvo guli virtuvinis peilis, kambaryje esančios spintelės durys nulaužtos (T. 1, b. l. 83-88).
Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokole užfiksuota, 2015 m. rugpjūčio 8, apie 13.42 val. pagalbos telefonu kreipėsi A. Č. nurodydama, kad girtas sūnus geria ir visokiais žodžiais sakė, kad ją užmuš (T. 1, b. l. 103).
Asmens neblaivumo nustatymo pažymoje užfiksuota, kad V. Č. 2015 m. rugpjūčio 8 d., 14.25 val. nustatytas 2.85‰ girtumo laipsnis (T. 1, b. l. 115).
Teismas, įvertinęs ir ištyręs visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo V. Č. kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. (2015 m. rugpjūčio 8 d. veikos), visiškai įrodyta.
Kaltinamasis savo kaltę padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d., neigia, nurodydamas, kad jis neišmetė motinos iš lovos, nespardė ir negrasino nužudyti.
Pats kaltinamasis neigia naudojęs smurtą prieš motiną, tačiau smurto panaudojimo aplinkybė įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad neatsimena tiksliai aplinkybių, tačiau nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nuosekliai parodė, kad kaltinamasis išmetė ją už kojų ant grindų, po to spyrė jai į dešinę koją. Tokias jos nurodytas aplinkybes tam tikra apimtimi patvirtina ir liudytojo G. A. parodymai, apžiūros protokolas, protokolas-pareiškimas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimojoje aplinkoje, kuriamo užfiksuotas smurto panaudojimo prieš A. Č. faktas. Visi šie įrodymai yra nuoseklūs, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl šiais įrodymais teismas remiasi priimdamas nuosprendį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad visos kaltinime nurodytos aplinkybės yra įrodytos.
Teismas daro išvadą, kad V. Č. 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 13.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.85‰ girtumo laipsnis) konflikto metu sugriebęs nukentėjusiąją motiną A. Č. už kojų, išmetė ją iš lovos, dėl ko ji nugara nukrito ant grindų, po ko vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai A. Č. į dešinę koją, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajai A. Č. fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 2 d.
BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Toks grasinimas turi būti konkretus ir realus. Vertinant grasinimo realumą atsižvelgtina į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Nors kaltinamasis neigia, kad grasino nukentėjusiajai, jog ją nužudys, tačiau grasinimo faktas įrodytas byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusioji A. Č. teismo posėdžio metu tiksliai negalėjo nurodyti įvykio aplinkybių, tačiau jis pati nurodė, kad ne viską prisimena, yra po insulto, sutrikusi. Tuo tarpu kiti byloje esantys įrodymai visiškai įrodo grasinimo faktą. Teismo posėdžio metu paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios parodymus, nukentėjusioji patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Šiuose parodymuose užfiksuota, kad kaltinamasis V. Č. paėmė peilį bei, laikydamas peilio ašmenis nukreiptus į ją, pasakė, kad ją nudobs, kad ji jam daugiau gyventi netrukdys. Tokias aplinkybes iš dalies patvirtina ir liudytojo G. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos teismo posėdžio metu liudytojas patvirtino, byloje esantys apžiūros protokolai. Teismo vertinimu, kaltinamojo grasinimai buvo realūs ir konkretūs, nes buvo pagrindas manyti, kad jie gali būti įgyvendinti. Tokia išvada darytina, įvertinus, tai, kad nukentėjusioji teismo proceso metu nurodė, kad kai kaltinamasis paėmė peilį, ji pradėjo rėkti ir verkti, nes bijojo. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas G. A., kuris nurodė, kad, jiems atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji buvo apsiverkusi, išsigandusi. Panašias aplinkybes liudytojas nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tuomet jis parodė, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi, verkė, buvo įbauginta. Grasinimo turinys, kontekstas, leidžia daryti išvadą, kad V. Č. grasinimą išsakė taip, kad nukentėjusioji tikėtų, kad jis realiai gali būti įvykdytas, ir tokios nukentėjusiosios būsenos norėjo. Kaltinamojo grasinimai buvo lydimi peilio demonstravimu ir smurtu prieš A. Č.. Šių aplinkybių visetas rodo, kad buvo pakankamo pagrindo manyti, kad V. Č. grasindami sunkiai sutrikdyti sveikatą ar nužudyti galėjo būti įvykdyti, todėl tokie veiksmai atitinka BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Be to, grasinimų realumą rodo ir tai, kad kaltinamasis anksčiau jau buvo ne kartą prieš nukentėjusiąją smurtavęs.
Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad V. Č. 2015 m. rugpjūčio 8 d., apie 13.00 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.85‰ girtumo laipsnis) konflikto metu, panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją motiną A. Č., paimtu ir laikomu rankoje peiliu, atsuktu ašmenimis į nukentėjusiąją A. Č., grasino nukentėjusiąją A. Č. nužudyti, tokiais veiksmais sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai A. Č. manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokie V. Č. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 145 str. 1 d.
Dėl bausmių už padarytas nusikalstamas veikas skyrimo
V. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę visų padarytų nusikaltimų atžvilgiu sunkina tai, kad jis nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. Č. teismas taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – trys tyčiniai nesunkūs smurtinio pobūdžio nusikaltimai prieš artimąjį giminaitį – senyvo amžiaus motiną bei vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus gyvybei ar sveikatai, veikos baigtos, jos padarytos namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, nedirba, Vilniaus priklausomybės ligų centre gydytas nuo 2010 m. lapkričio 9 d. iki 2010 m. lapkričio 22 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (T. 1, b. l. 139), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2012 m. spalio 18 d. iki 2012 m. spalio 24 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas (T. 1, b. l. 140), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (T. 1, b. l. 141).
Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam V. Č. už kiekvieną padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo, numatančio atsakomybę už atitinkamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., pagal BK 140 str. 2 d. (2015 m. rugpjūčio 8 d. veika) ir 145 str. 1 d. (2015 m. rugpjūčio 8 d. veika) paskirtos bausmės, bendrintinos bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme visiškai apimant švelnesnę bausmę, kadangi veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 140 str. 2 d. (2015 m. balandžio 11 d. veika) ir BK 140 str. 2 d. (2015 m. liepos 25 d. veika).
V. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 str. nustatyta tvarka V. Č. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. balandžio 11 d., 21.13 val. iki 2015 m. balandžio 12 d., 12.35 val. (T. 1, b. l. 29, 38), nuo 2015 m. liepos 25 d., 23.06 val. iki 2015 m. liepos 27 d., 16.25 val. (T. 1, b. l. 64, 74), 2015 m. rugpjūčio 8 d., 14.17 val. iki 2015 m. rugpjūčio 9 d., 13.25 val. (T. 1, b. l. 105, 113), šis laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 str.):
- vokas su CD disku su BPC garso įrašais (T. 1, b. l. 63), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje;
- peilis pakuotėje, perduotas pagal 2015 m. rugpjūčio 18 d. kvitą B serija BBB Nr. 1PK000936 saugoti į Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (T. 1, b. l. 89, 90), nesant prašymo jį grąžinti, sunaikintinas kaip menkavertis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 str.,
nusprendžia:
V. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2015 m. balandžio 11 d. veika), ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2015 m. liepos 25 d.), ir skirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2015 m. rugpjūčio 8 d. veika), ir skirti jam 25(dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. (2015 m. rugpjūčio 8 d. veika), ir skirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 dalį ir 145 str. 1 d. (2015 m. rugpjūčio 8 d. veikos) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. Č. paskirti subendrintą bausmę – 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (2015 m. balandžio 11 d. veika) ir 140 str. 2 d. (2015 m. liepos 25 d. veika) paskirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su apėmimo būdu subendrintomis bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d., ir V. Č. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d., 9 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-01 baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-28 nuosprendžiu paskirta subendrinta 30 (trisdešimt) parų arešto bausme bei paskirti V. Č. galutinę bausmę – 90 ( devyniasdešimt) parų arešto.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. balandžio 12 d., nuo 2015 m. liepos 25 d. iki 2015 m. liepos 27 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 8 d. iki 2015 m. rugpjūčio 9 d., taip pat nuo 2015-10-30 iki 2015-10-31 (iš viso 5 dienas).
Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. Č. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
V. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- voką su CD disku su BPC garso įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;
- peilį pakuotėje, perduotą pagal 2015 m. rugpjūčio 18 d. kvitą B serija BBB Nr. 1PK000936 saugoti į Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.