Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-04-29 · Byla Nr. A2.6.-5783-929/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-29
Bylos Nr.
A2.6.-5783-929/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04294-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Pažeidėjas
K. Š.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5783-929/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04294-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai K. Š.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Š. 2016 m. vasario 3 d., apie 16.49 val., Vilniuje, Verkių g. 29, vairuodama automobilį Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė trinkelių tvorelę ir ją apgadino.

Be to, K. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir už tai, kad ji toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Teismo posėdžio metu apklausta administracinėn atsakomybėn traukiama K. Š. pripažino savo kaltę dėl to, kad sukėlė eismo įvykį, bet pasišalino netyčia. Ji parodė, kad važiavo iš klinikos namo, sukdama išgirdo keistą garsą, sustojo, pamatė, kad į tvorelę įbrėžė mašiną, suprato, kad kliudė tvorelę. Garsas buvo braukimo, nestiprus, sustojo kažkur už 2 metrų, automobilio šonas buvo įbrėžtas, dažai buvo nubrėžti, tačiau įlenkta nebuvo, tvorelės neapžiūrėjo, nes negalvojo, kad kažkas galėjo atsitikti tvorelei, nes jos automobilis buvo tik įbrėžtas. Tvorelė buvo neaukšta, iš trinkelių. Ji tą dieną jautėsi prastai, buvo temperatūra, išvažiavo gydytis. Jos automobilis draustas. Ji atlygino žalą už tvorelę.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno 2016 m. vasario 3 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2016 m. vasario 3 d., apie 16.55 val. buvo gautas pranešimas, kad Verkių g. 29 automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino gatvės bortelį ir iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio vietoje Ogmios miesto teritorijos apsaugos darbuotojas paaiškino, kad stovėdamas lauke išgirdo, kaip kažkas automobiliu užkabino trinkelių pakopą ir kiek toliau pavažiavęs vairuotojas išlipo iš automobilio, jį pažiūrėjo ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 6).

E. P. 2016 m. vasario 3 d. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad jis 2016 m. vasario 3 d., apie 16.24 val. išgirdo metalinį girgždesį, iš toli pastebėjo, kad sustojo automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo moteris, kuri apžiūrėjo savo automobilio dešiniąją durelių pusę ir nuvažiavo (b. l. 10).

AB „Ogmios miestas“ pažymoje nurodoma, kad 2016 m. vasario 3 d., apie 16.49 val., Vilniuje, Verkių g. 29, prekybinės zonos „Ogmios miestas“ teritorijoje, esančios vaizdo kameros užfiksavo, kaip automobilio Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, važiuodama prekybos zonos teritorijoje esančiu keliu, kliudo ir apgadina trinkelių tvorelę. Automobilio vairuotoja K. Š. susisiekė su jais, pokalbio metu labai jaudinosi ir išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl padaryto pažeidimo. Preliminariu statybininkų įvertinimu, eismo įvykio metu trinkelių tvorelei padaryta žala – apie 50 eurų, K. Š. padarytą žalą atlygino. AB „Ogmios miestas“ administracija neturi jokių nei materialinių, nei moralinių pretenzijų vairuotojai K. Š..

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinkus įrodymus – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. Š. parodymus, duotus teismo posėdyje, liudytojo E. P. paaiškinimus tyrimo metu, policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, eismo įvykio schemoje, papildomuose duomenyse bei fotolentelėje užfiksuotus duomenis, nustatė, kad K. Š. 2016 m. vasario 3 d., apie 16.49 val., Vilniuje, Verkių g. 29, vairuodama automobilį Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė trinkelių tvorelę ir ją apgadino. Iš byloje esančių duomenų apie eismo įvykį, fotolentelių bei K. Š. paaiškinimų nustatyta, kad jos automobilio bei trinkelių apgadinimų pobūdis ir mastas atitinka tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad K. Š. kaltė sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta AB „Ogmios miestas“ priklausanti trinkelių tvorelė, įrodyta, taip ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimus, todėl tokia jos veika kvalifikuojama pagal ATPK 127 str. 2 d.

K. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas taip pat ir už ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. tai, kad ji pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus.

Teismas pažymi, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos, paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2AT-4-2011). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).

K. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad važiuojant Ogmios miesto privačioje teritorijoje, atlikdama manevrą į dešinę išgirdo keistą garsą. Pavažiavusi du metrus sustojo, išlipo iš automobilio , jį apžiūrėjo ir pamatė įbrėžimo žymę. Pažiūrėjusi į posūkio vietą nematė, kad būtų nukritusios trinkelės ar kas nors sulaužyta, todėl nepamanė, kad kažkam padarė žalos. Byloje esančioje fotolentelėje užfiksuota, kad tvorelės trinkelės yra nubrauktos, aptrupėję, tačiau neiškritę, tvorelė nenuvirtusi. Teismui pateikti medicininiai dokumentai patvirtina ir K. Š. nurodytą aplinkybę, kad eismo įvykio metu ji blogai jautėsi, sirgo gripu. Byloje nėra objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, kurie paneigtų K. Š. paaiškinimus, jog ji nesuprato, kad dėl jos sukelto eismo įvykio buvo apgadinta trinkelių tvorelė. Pažymėtina ir tai, kad jos automobilis buvo draustas privalomu civilinės atsakomybės draudimu. Todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad K. Š. tyčia pasišalino iš eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta AB „Ogmios miestas“ priklausanti trinkelių tvorelė, vietos. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia konstatuoti K. Š. neatsargią kaltės formą, t. y. kad ji nebūdama pakankamai rūpestinga ir atidi, detaliau neapžiūrėjo trinkelių tvorelės, kurią kliudė atlikdama posūkio manevrą, todėl nepastebėjo apgadinimų. Tačiau, kaip minėta, ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad K. Š. nepadarė veikos, turinčios ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str.1 d. 1 p.).

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą teismas atsižvelgia į šio pažeidimo pobūdį, K. Š. asmenybę –charakterizuojama teigiamai, studijuoja (duomenys neskelbtini)universitete, turi sveikatos sutrikimų. Teismas taip pat atsižvelgia į nustatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, K. Š. skirtina ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 224, 286 str., 287 str. 1 d. 1 ir 2 p.,

nutaria:

K. Š. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 40 (keturiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant K. Š. veikoje šio pažeidimo sudėties.

Byloje esantį CD-R diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa PaužaitėNuorašas tikras