Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis

išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. J., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama administraciniu teisės pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. J. 2016 m. gegužės 6 d. 21.15 val., būdama Kupiškio r. sav., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešdama apie tai, kad buvo išžaginta savo sugyventinio, dėl ko policijos įstaiga, reaguodama į žinomai melagingą iškvietimą, patyrė 23,22 € vertės išlaidas.

L. J., kaip matyti iš jos pozicijos (b.l. 5), su pažeidimu sutinka ir gailisi, prašo, jeigu būtų skirta bauda, ją pakeisti viešaisiais darbais.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 12-13), jog 2016-05-16 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje, nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 15-16), jog pagal L. J. pranešimą nuvykus į nurodytą vietą aiškinantis aplinkybes nebuvo požymių, kad prieš L. J. būtų padarytas seksualinio pobūdžio nusikaltimas. A. R. paaiškinimu (b.l. 18-19), jog L. J. po to, kai tarp jų įvyko nesutarimai dėl tarpusavio santykių, iškvietė policiją ir pasakė, kad jis ją išžagino, nors jie abu prieš tai santykiavo bendru sutarimu. Blaivumo testo šaknelėmis (b.l. 24-25), jog A. R. 2016-05-06 21.39 val. nustatytas vidutinis girtumas (2,20 promilės), L. J. 2016-05-16 21.41 val. – taip pat vidutinis girtumas (1,96 promilės). L. J. apklauso protokolu (b.l. 27-28), jog tą 2016-05-16 vakarą su A. R. santykiavo bendru sutarimu, apie tai, kad išžagino, policijai pranešė dėl vėliau kilusių tarpusavio nesutarimų. Garso įrašu (b.l. 35), jog 2016-05-06 bendruoju pagalbos telefonu paskambinusi iš balso akivaizdžiai neblaivi moteris, prisistačiusi L. J., praneša, jog ją „išprievartavo“ sugyventinis.

Teismo ištirtų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, jog L. J. skambindama bendruoju pagalbos telefonu ir pranešdama apie nebūtą nusikaltimą melagingai iškvietė policijos pareigūnus, todėl jos veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 186 straipsnį. Nustatyta, jog L. J. skambino ir melagingai informavo apie išžaginimą po kilusio tarpusavio konflikto tarp jos ir jos sugyventinio A. R., ji šią aplinkybę vėliau pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu.

L. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog padaręs pažeidimą pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinanti aplinkybė yra tai, jog L. J. administracinį pažeidimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Skiriant administracines nuobaudas atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas pažeidimas, nukreiptas į nustatytą valdymo tvarką, dėl melagingo iškvietimo buvo vykstama į Kupiškio rajoną, (duomenys neskelbtini) seniūniją, pranešta buvo apie nebūtą sunkų nusikaltimą, reagavo 5 policijos pareigūnai). Taip pat teismas atsižvelgia į asmenybę (neteista, bausta administracine tvarka, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena sunkinanti), L. J. skiriama bauda, baudos dydis nustatomas sankcijos ribose, arčiau maksimumo. Nors L. J. prašo jai paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais. Teismas, skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu gali visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais (ATPK 313 straipsnio 4 dalis). Tačiau L. J. administracinį teisės pažeidimą padarė būdama neblaivi (vidutinio girtumo), pranešė apie nebūtą sunkų nusikaltimą, dėl ko nedelsdami sureagavo penki policijos pareigūnai (30 b.l.) be to, tai yra nebe pirmas kartas, kai L. J. be pagrindo skambinėja bendruoju pagalbos telefonu (b.l. 8-11), teismas pripažįsta, jog nenustatyta reikšmingų aplinkybių, dėl kurių L. J. būtų pagrindas paskirtą baudą pakeisti viešaisiais darbais. Žmogus, nebe pirmą kartą darantis teisės pažeidimus, neturėtų tikėtis, jog jam būtų taikomos lengvatinės atsakomybės išimtys (viešieji darbai yra įkainoti 6 eurais už valandą (ATPK 314 straipsnis), kai minimalus valandinis atlygis yra 2,32 € (2016 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)). Kita vertus, L. J. nepateikė įrodymų apie savo sunkią turtinę padėtį, o vien ta aplinkybė, kad vartoja alkoholį, kuri nėra pirmo būtinumo prekė, patvirtina, kad galimybių disponuoti savo lėšomis, kurios galėtų būti nukreiptos ir baudai apmokėti, turi.

Institucija, surašiusi administracinį teisės pažeidimo protokolą, pridėjo 2015-06-09 pažymą dėl išlaidų, patirtų vykstant į žinomai melagingą iškvietimą, apskaičiavimo ir vertės nustatymo (b.l. 30-31), kurioje nurodė, jog L. J. iškvietimo vertė yra 147,31 €, šią sumą prašo sumokėti į SEB banko sąskaitą Nr. LT197044060007828723. Prašymas tenkinamas iš dalies. Pagal ATPK 37 straipsnį, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, teismas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. Institucija pateikė pažymą dėl išlaidų, patirtų dėl melagingo iškvietimo, tačiau į ją įtraukė išlaidas, skirtas policijos pareigūnų apmokėjimui, socialinio draudimo įmokų išlaidas, melagingo iškvietimo trukmę, tarnybinio automobilio išlaidas kurui. Teismas pripažįsta, jog policija, vykdama į žinomai melagingą iškvietimą transporto priemone, galėjo turėti išlaidų, kurios skirtos ne jų funkcijoms, numatytoms Policijos veiklos įstatyme, atlikti, tai yra galėjo turėti išlaidų (kuro, išlaidų, skirtų papildomai apmokamam pareigūnų darbui dėl iškvietimo), todėl iš esmės prašymas tenkinamas, tačiau iš pažymos yra nustatyta, jog šios išlaidos yra 23,22 € išlaidos kurui. Išlaidas pareigūnų darbo apmokėjimui, kurias prašo priteisti, Panevėžio apskrities VPK ir šiaip būtų turėjusi, o pareigūnams, kaip matyti iš pateiktos pažymos, policija viršvalandžių neapmokėjo. Todėl teismas tenkina prašymą iš dalies ir įpareigoja L. J. atlyginti Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK 23,22 € dydžio turtinį nuostolio, kitoje dalyje prašymą atmeta. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (2016 m. birželio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-56-139/2016).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 37 straipsniu, 186 straipsniu, 286-288 straipsniais, teismas

nutaria:

L. J. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 186 straipsnį ir nubausti 150 € (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bauda.

Prašymą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais atmesti.

Įpareigoti L. J. atlyginti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui padarytą 23,22 € (dvidešimt tris eurus 22 euro centus) turtinį nuostolį, lėšas pervedant į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato sąskaitą Nr. LT197044060007828723, kitoje dalyje prašymą dėl nuostolio atlyginimo atmesti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Kupiškio rajono apylinkės teismą. Teisėjas Virginijus Skaraitis