Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė Kartanienė Teisėja Lilija TarčevskajaBaudžiamoji byla Nr. 1S-114-303/2012 Procesinio sprendimo kategorija:2.5.14.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. vasario 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo V. M. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus pataisos namų teikimas dėl nuteistojo V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bausmės pradžia: 2001-07-20. Bausmės pabaiga: 2014-07-20. 2/3 bausmės V. M. atliko 2010-03-20.

Nuteistojo nuomone, teismas atsižvelgė tik į jo teisinę padėtį bloginančias aplinkybes, ir neatkreipė dėmesio į tai, kad pataisos namų administracija savo 2011-05-10 teikime dėl jo lygtinio paleidimo tarpininkavo. Nurodo, kad per laikotarpį, kol pataisos namų administracija kreipėsi į teismą su 2012-01-09 teikimu, jis nuobaudų neturėjo, buvo skatintas. Tuo tarpu pataisos namų administracijos atstovas nepagrįstai nepaaiškino teismui, kokius konkrečiai pažeidimus, už kuriuos buvo baustas aštuonis kartus, jis padarė ir kada tie pažeidimai buvo padaryti. Nuteistojo teigimu, pataisos namų administracijai netarpininkaujant dėl jo lygtinio paleidimo, jis už tuos pačius nusižengimus baudžiamas antrą kartą.

Nuteistasis mano, kad jam turi būti suteikta galimybė įrodyti, kad jis nori gyventi padoriai, daugiau nenusikalsti, padėti motinai. Pažymi, kad realiai yra atlikęs ¾ bausmės, be to, atkreipia dėmesį į tai, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, savo elgesiu bei darbu žada tai įrodyti, jei jam būtų suteikta galimybė.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nuostatas, teismas gali, o ne privalo, priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t.y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.

Kaip matyti iš teismui pateiktos pataisos namų administracijos teikimo ir asmens bylos medžiagos, nuteistasis V. M. formaliai atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus: laikomas pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, yra atlikęs 2/3 paskirtos bausmės, raštu įsipareigojęs įrodyti savo doru elgesiu ir stropiu darbu pasitaisymą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais.

Tačiau formalus nuteistojo atitikimas įstatymo keliamiems reikalavimams dėl lygtinio paleidimo nėra pakankamas pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, t.y. ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui, atkreipiant pareiškėjo dėmesį į tai, kad ir pataisos įstaigos administracijos nuomonė, priimant spendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo besąlygiškai nesaisto.

Analizuojant nuteistojo V. M. asmens bei teikimo bylose esančius dokumentus matyti, jog pataisos namų administracija kreipėsi į teismą su teikimu dėl V. M. lygtinio paleidimo, vadovaudamasi įstatymo normomis. Tai yra pataisos įstaigos pareiga – nuteistasis V. M. formaliai atitiko sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Tačiau Vilniaus pataisos namų administracija, atsižvelgusi į nuteistojo elgesį – į tai, kad režimo reikalavimus V. M. pažeidė aštuonis kartus, dėl pastarojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netarpininkauja.

Iš teismui pateiktos nuteistąjį V. M. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad, pastarasis Vilniaus pataisos namuose nuo 2003-05-16 laikomas paprastosios grupės sąlygomis, dirba, Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo keletą specialybių, pasirinktinai dalyvauja socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimuose, išklausė paskaitų ciklą, skirtą asmenims, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, vykdomųjų dokumentų jo atžvilgiu įstaigoje negauta (asmens byla, II dalis, b.l. 36, 108; teikimo byla, b.l. 1, 6). Be to, kaip pagrįstai skunde nurodo pareiškėjas, jis buvo 7 kartus skatintas. Tačiau, sprendžiant iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, V. M. nustatyto režimo reikalavimus buvo pažeidęs 8 kartus, 4 kartus baustas. Ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, kaip pagrįstai pažymėjo teikimą nagrinėjęs teismas, pataisos namų administracijos yra įvertintas patenkinamai.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, apylinkės teismas pagrįstai vertino tai, kad praeityje V. M. buvo teistas. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei bei nesunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, pagrįstai atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei jos pavojingumo laipsnį. Be to, sprendžiant iš psichologinės išvados bei nuteistojo charakteristikos, nuteistasis nors ir nėra linkęs inicijuoti konfliktus, visgi kilus konfliktinei situacijai, aplinkybes traktuodamas kaip neteisybę, gali pasielgti impulsyviai ir agresyviai, ką patvirtina ir nuteistojo asmens byloje užfiksuoti duomenys (asmens byla, II dalis, b.l. 91, 92; teikimo byla, b. l. 3, 4). Ir nors, pasak psichologinės tarnybos specialistės, nuteistasis kuria pakankamai realistiškus, su darbo paieška bei gyvenimo stiliaus keitimu susijusius ateities planus, kas vertintina teigiamai, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. M. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra aukštesnė nei žema, o tolimesnės ateities planų įgyvendinimas gali priklausyti nuo nuteistojo ryžto ir vidinės motyvacijos pokyčiams (asmens byla, II dalis, b.l. 116-133; teikimo byla, b. l. 4). Reikia pažymėti ir tai, kad po pirmojo pataisos įstaigos administracijos 2010-05-24 teikimo dėl V. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pastarajam pataisos namų direktoriaus 2010-12-23 nutarimu Nr. 1140 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ buvo skirtas papeikimas (asmens byla, II dalis, b.l. 105, 106).

Visos šios, aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad V. M. toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Pažymėtina ir tai, kad visgi dar pakankamai didelė nuteistajam paskirtos bausmės dalis yra neatlikta, o paleidus V. M. iš pataisos įstaigos lygtinai, išties, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, valstybės taikomos priemonės, nebus adekvačios siekiamam tikslui – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, be to, tikėtina, jog būtų apvilti ir nukentėjusiosios lūkesčiai dėl teisingumo principo įgyvendinimo (BK 41 straipsnio 2 dalį).

Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, siejamos su jo ateities planais, t. y. tai, kad jis nori gyventi padoriai, daugiau nenusikalsti, padėti savo garbingo amžiaus motinai, taip pat vertinamos teigiamai, tačiau negali būti priešpastatomos viešajam interesui bei turėti lemiamos įtakos, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-01-17 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos argumentacija pakankama, o tai, kad V. M. asmens byloje esantys bei kiti su teikimo nagrinėjimu susiję duomenys buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų pareiškėjas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teikimas buvo išnagrinėtas nevisapusiškai ir neobjektyviai.

Dėl pasakyto naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.