Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus transimeksa“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir veiksmų atlikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus transimeksa“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2023 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. RAA-2100; 2) tenkinti pareiškėjos 2023 m. liepos 4 d. prašymą – atidėti prievolių vykdymo reikalavimą pagal (duomenys neskelbtini) (2019 m. rugsėjo 19 d.) iki Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) bus užbaigta administracinė procedūra ir bus priimtas ir įsigalios sprendimas pagal UAB ,,Vilniaus transimeksa“ skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 18KP-18-9. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėja 2023 m. birželio 14 d. gavo VMI pranešimą, kad akcizų informacinėje sistemoje (AIS) buvo patvirtintas akcizais apmokestinamų prekių (toliau – AAP) išgabenimas iš AAP sandėlio eksportuoti iš Lietuvos Respublikos su elektroniniais gabenimo dokumentais (duomenys neskelbtini) (2019-09-19), (duomenys neskelbtini) (2022 m. sausio 7 d.), tačiau nėra gauti pranešimai apie eksporto operacijų užbaigimą. Pranešimu pareiškėja buvo įpareigota iki 2023 m. liepos 17 d. užbaigti eksporto formalumus arba deklaruoti akcizų deklaracijoje priskaičiuotus akcizus ir juos sumokėti.

Pareiškėja teigia, kad eksporto procedūra pagal eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) yra užbaigta. Prekių išgabenimą iš Sąjungos muitų teritorijos bei jų importą į paskirties vietą, t. y. į Turkiją, ir eksporto procedūros pagal eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) užbaigimą patvirtinta prekių savininko paaiškinimai, transporto važtaraščiai, sąskaitos už prekes, Turkijos importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini). Apie tai buvo informuota ir Vilniaus teritorinė muitinė. Vilniaus teritorinė muitinė 2021 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 18KP-18-9 nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą patvirtinti prekių išvežimą iš Sąjungos muitų teritorijos. Dėl to pareiškėja Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą apskundė Muitinės departamentui, bei pateikė įrodymus apie prekių importo procedūrų įforminimą Turkijoje. Muitinės departamentas yra sustabdęs pareiškėjos skundo nagrinėjimą, nes kreipėsi į Turkijos muitų ir prekybos ministeriją dėl prekių importo patvirtinimo, kurioms buvo įforminta eksporto deklaracija (duomenys neskelbtini) ir atitinkamas (duomenys neskelbtini) (2019 m. rugsėjo 19 d.). Tik gavus atsakymą iš trečiosios šalies kompetentingos institucijos Muitinės departamentas išnagrinės pareiškėjos skundą ir priims sprendimą dėl eksporto fakto patvirtinimo ir atitinkamai pareiškėjai palankaus sprendimo priėmimo atveju bus pateiktas pranešimas MDAS sistemoje (Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema).

Pažymi, kad pareiškėja neturi teisinio ir faktinio pagrindo iki teisiškai reikšmingų faktų paaiškėjimo užbaigti eksporto formalumus pagal (duomenys neskelbtini) (2019 m. rugsėjo 19 d.), taip pat negali deklaruoti akcizų deklaracijoje priskaičiuotus akcizus, kadangi prekės yra tinkamai eksportuotos ir, turimų dokumentų pagrindu, importuotos Turkijoje.

Pareiškėjos vertinimu VMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 110 straipsnio 1 dalimi, 156 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos skundo nagrinėjimą turėtų sustabdyti.

Netenkinus pareiškėjos prašymo dėl prievolių vykdymo reikalavimo atidėjimo, pareiškėjai bus padaryta neatitaisoma žala. Prekės buvo išgabentos dar 2019 metais, taigi, Muitinės departamentui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą ir nustačius, kad eksporto procedūros buvo užbaigtos, pareiškėja neturėtų objektyvios galimybės susigrąžinti be pagrindo sumokėtų akcizų (Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 15 straipsnio 9 dalis). Įpareigoti pareiškėją teikti deklaraciją ir mokėti akcizus kol muitinės įstaigoje vis dar yra nustatinėjamas prekių eksporto faktas, yra objektyviai nelogiška ir netikslinga, o toks reikalavimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (MAĮ 8 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja nuo pradžių aktyviai dalyvavo procese, siekdama įrodyti tinkamą eksporto užbaigimą ir aktyviai gynė savo teises. Pareiškėja negali būti atsakinga už tai, kad administracinė procedūra muitinės įstaigoje užsitęsė ilgiau nei 4 mėnesius nuo prekių gabenimo pradžios. Be to, atsakovė reikalavimą užbaigti eksporto formalumus arba deklaruoti akcizų deklaracijoje priskaičiuotus akcizus ir juos sumokėti pareiškėjai pateikė praėjus daugiau nei 3 metams po prekių gabenimo pradžios, t. y. ženkliai praleidusi 4 mėnesių terminą. Tokie VMI veiksmai leidžia daryti prielaidą, kad VMI pati mano, jog prievolių vykdymas turi būti atidėtas iki bus užbaigta administracinė procedūra Muitinės departamente.

Atsakovė VMI atsiliepime teismo prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėja yra AAP sandėlio savininkė. Tokiam veiklos vykdytojui taikomi aukšti patikimumo reikalavimai dėl to, kad AAP sandėlio savininko veikla susijusi su akcizų atidėjimo režimu ir dėl tokios veiklos atsiranda vėlesnio prievolių įvykdymo rizika. Raštu pareiškėja buvo informuota apie VMI stebėsenos rezultatus ir, atsižvelgus į juos, prašoma užtikrinti Akcizo įstatymo normų vykdymą. Raštu siekiama įgyvendinti mokesčių administratoriui tenkančią pareigą bendradarbiauti su mokesčių mokėtoju, taip padedant pastarajam naudotis jo teisėmis ir vykdyti pareigas (MAĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tačiau pareiškėjai skundžiamas raštas faktiškai nesukelia jokių teisinių, materialinių pasekmių (pareiškėja skunde nenurodė kokias konkrečiai teisines, materialines pasekmes jai sukėlė skundžiamas raštas ir nepridėjo tai pagrindžiančių įrodymų), todėl šis raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, dėl ko negali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

Pažymi, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (MAĮ 8 straipsnio 1 dalis). Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo, mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556–2255/11 ir kt.).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai nurodė, kad pareiškėjos prašymas nebuvo išnagrinėtas. Mano, kad reiktų šiuo atveju taikyti įstatymo analogiją su Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio nuostata apie procedūros stabdymą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai nurodė, kad ginčijamas raštas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, todėl administracinė byla nutrauktina. Nurodė, kad pareiškėja į valstybės biudžetą turi sumokėti apie 105 000 Eur dydžio akcizo mokestį. Pareiškėjai nepateikus akcizų deklaracijos ir pagal ją nesumokėjus mokesčių į valstybės biudžetą bus atliktas pareiškėjos mokestinis patikrinimas, kurio metu gali būti stabdoma procedūra.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VMI rašto, kuriuo nurodyta, kad atsakyta į pareiškėjos prašymą, tačiau iš esmės pareiškėja buvo pakartotinai informuota apie prievolę pateikti akcizų deklaraciją ir Akcizo įstatymo nustatyta tvarka sumokėti akcizus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja 2019 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę su prašymu patvirtinti prekių išvežimą pagal eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) (2019-09-19). Prašyme nurodė, kad prekės skirtos Turkijos gavėjui, buvo nukreiptos į Italijos uostą. Dėl susidariusių ilgų eilių, krovinys buvo nukreiptas į Kroatijos pasienį, per kurį laivu ir buvo išgabentas į Turkiją. Su prašymu pateikė Turkijos importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-10-16) kopiją ir kitus dokumentus.

Vilniaus teritorinė muitinė 2021 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 18KP-18-9 „Dėl atsisakymo tenkinti prašymą patvirtinti prekių išvežimą iš Sąjungos muitų teritorijos“ nusprendė: 1) netenkinti pareiškėjos prašymo; 2) eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) (2019-09-19) pripažinti negaliojančia. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, jį apskundė Muitinės departamentui. Muitinės departamentas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 1A-56 nusprendė sustabdyti UAB „Vilniaus transimeksa“ skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 18KP-18-9 nagrinėjimą Muitinės departamente iki bus gautas atsakymas iš Turkijos muitinės.

VMI 2023 m. birželio 14 d. raštu Nr. RAA-1657 „Dėl gabenimo procedūrų užbaigimo“ pareiškėją informavo, kad atlikdami AAP sandėlio savininkui UAB „Vilniaus transimeksa“ priklausančio AAP sandėlio (duomenys neskelbtini) veiklos bei mokestinių įsipareigojimų įvykdymo stebėseną, nustatė, kad akcizų informacinėje sistemoje (AIS) buvo patvirtintas AAP išgabenimas iš AAP sandėlio eksportuoti iš Lietuvos Respublikos su elektroniniais gabenimo dokumentais (duomenys neskelbtini) (2019-09-19), (duomenys neskelbtini) (2022-01-07), tačiau nėra gauti pranešimai apie minėtų gabenimų eksporto operacijų užbaigimą. VMI prašė iki 2023 m. liepos 17 d. užbaigti nurodytų gabenimų eksporto formalumus arba deklaruoti akcizų deklaracijoje priskaičiuotus akcizus ir juos sumokėti Akcizo įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėja 2023 m. liepos 4 d. informavo VMI, kad patikrinus Bendrovės duomenis pagal elektroninį gabenimo dokumentą (duomenys neskelbtini) (2022-01-07) nustatyta, jog galimai susidariusi akcizo suma yra 2,85 eurų. Ši suma bus sumokėta iki nustatyto termino teisės aktų nustatyta tvarka. Patikrinus Bendrovės duomenis pagal elektroninį gabenimo dokumentą (duomenys neskelbtini) (2019-09-19) nustatyta, kad dėl šių prekių (alkoholiniai gėrimai) eksporto procedūrų 2019 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus teritorinėje muitinėje buvo įforminta eksporto deklaracija (duomenys neskelbtini). Teritorinė muitinė nustatė, kad eksporto procedūros pagal šią deklaracija nebuvo baigtos. Bendrovė, siekdama užbaigti eksporto procedūrą, Vilniaus teritorinei muitinei pateikė prekių savininko paaiškinimus, taip pat transporto važtaraščių, sąskaitas už prekes, Turkijos importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas. Vilniaus teritorinė muitinė 2021 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 18KP-18-9, kuriuo atsisakė tenkinti prašymą patvirtinti prekių išvežimą iš Sąjungos muitų teritorijos. Dėl šio Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo Bendrovė pateikė skundą Muitinės departamentui, kadangi buvo surinkti įrodymai apie prekių importo procedūrų įforminimą Turkijoje. Muitinės departamentas sustabdė skundo nagrinėjimą, nes nustatė, jog administracinės procedūros užbaigimui yra būtina papildoma informacija ir Muitinės departamentas muitinės įgyvendinamų teisės aktų nustatyta tvarka turi kreiptis į kompetentingą užsienio valstybės instituciją dėl šios informacijos pateikimo. Turimais duomenimis Muitinės departamentas 2022 m. kovo 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Turkijos muitų ir prekybos ministeriją dėl prekių importo patvirtinimo, kurioms buvo įforminta eksporto deklaracija (duomenys neskelbtini) ir atitinkamas e-(duomenys neskelbtini) (2019-09-19). Tik gavus atsakymą iš trečiosios šalies kompetentingos institucijos Muitinės departamentas išnagrinės Bendrovės skundą ir priims sprendimą dėl eksporto fakto patvirtinimo. Dėl to pareiškėja prašė VMI atidėti prievolių vykdymo reikalavimą pagal (duomenys neskelbtini) (2019-09-19) iki bus užbaigta administracinė procedūra Muitinės departamente.

VMI 2023 m. rugpjūčio 10 d. skundžiamame rašte Nr. RAA-2100 „Dėl akcizų prievolių vykdymo“ nurodė, kad VMI AIS duomenimis 2019 m. rugsėjo 19 d. iš UAB „Vilniaus transimeksa“ akcizais apmokestinamų prekių sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) ir eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini) buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės į Turkijos Respubliką gavėjui (duomenys neskelbtini). AIS duomenimis, pranešimas, kuriuo patvirtinamas AAP išgabenimo iš Europos Sąjungos teritorijos faktas nėra gautas. Pakartotinai prašė iki 2023 m. rugsėjo 17 d. (pratęstas terminas) užbaigti nurodytų gabenimų eksporto formalumus arba deklaruoti akcizų deklaracijoje priskaičiuotus akcizus ir juos sumokėti Akcizo įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad MAĮ 110 straipsnio, 156 straipsnio nuostatos taikytinos tik mokestinių ginčų atveju.

Pareiškėja nesutikdama su ginčijamu raštu kreipėsi į teismą su skundu.

Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje, priimdama sprendimus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) bei viešojo administravimo principais. VAĮ nustato tiek administracinio sprendimo formos, tiek ir turinio reikalavimus. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje detalizuojama, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta, tarpe kitų dalykų, ir administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) bei administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Be to, viešojo administravimo subjekto priimamas administracinis sprendimas turi būti priimtas laikantis viešojo administravimo principų, įskaitant išsamumo (viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį) ir objektyvumo (administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs) reikalavimų (VAĮ 3 straipsnis).

Pareiškėja prašyme atidėti eksporto gabenimo procedūros užbaigimą arba atidėti akcizų deklaracijos pateikimą ir pagal ją mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjimą grindė aplinkybe, kad Muitinės departamentas nagrinėja pareiškėjos skundą dėl eksporto procedūros užbaigimo ir jo metu yra sustabdytas ginčo nagrinėjimas iki informacijos iš trečiosios šalies gavimo.

Skundžiamame rašte nurodyta, kad pareiškėja turi iki 2023 m. rugsėjo 17 d. užbaigti gabenimų eksporto formalumus arba deklaruoti akcizų deklaracijoje priskaičiuotus akcizus ir juos sumokėti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat nurodyta, kad MAĮ 110 straipsnio ir 156 straipsnio nuostatos taikytinos tik mokestinio ginčo atveju, tačiau skundžiamame rašte prašymas nebuvo išspręstas. Daroma nuoroda į MAĮ 2 straipsnio 22 punktą (mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą)), nesusiejant to su pareiškėjos prašymu ir situacijos faktinėmis aplinkybėmis.

Teismo vertinimu, ginčijamame rašte atsakovė pareiškėjai iš esmės neatsakė į esminį pareiškėjos prašyme nurodytą siekį sužinoti, kokios pasekmės pareiškėjai kils, jeigu pastaroji neįvykdys VMI rašte nurodyto įpareigojimo iki rašte nurodytos dienos užbaigti gabenimų eksporto procedūros formalumus arba deklaruoti akcizų deklaracijoje priskaičiuotus akcizus ir juos sumokėti. Iš esmės pareiškėjai nepaaiškino, kokia procedūra VMI bus atlikta VMI turint informaciją, kad Muitinės departamentas nagrinėja ginčą tarp pareiškėjos ir teritorinės muitinės dėl gabenimo eksporto procedūros užbaigimo. Šiuo atveju VMI siūlo pareiškėjai užbaigti gabenimų eksporto formalumus arba deklaruoti akcizų deklaracijoje priskaičiuotus akcizus ir juos sumokėti Akcizų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau visiškai neatsako į pareiškėjos argumentus, kad ji to negali padaryti dėl Muitinės departamente vykstančio ginčo, kurio baigtis turės tiesioginę reikšmę akcizų mokesčio sumokėjimui Akcizų įstatymo nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdyta nedeklaruota mokestinė prievolė, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi teisę savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku nepateikia atitinkamo mokesčio deklaracijos. Mokestinės prievolės dydis nustatomas pagal ankstesnių mokesčių mokėtojo pateiktų to mokesčio deklaracijų duomenis ir (arba) kitą mokesčių administratoriui šio ir kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka šio mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų pateiktą informaciją (MAĮ 104-1 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio nuostatos nepanaikina mokesčių mokėtojo pareigos mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoti mokestį ir pateikti mokesčio deklaraciją. Jeigu, pasibaigus mokesčio deklaracijos pateikimo terminui, mokesčių mokėtojas pateikia mokesčio deklaraciją, mokesčių administratoriaus nustatyta mokestinė prievolė patikslinama pagal tos pateiktos mokesčio deklaracijos duomenis (MAĮ 104-1 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio nuostatos neriboja mokesčių administratoriaus teisės atlikti mokestinį patikrinimą to mokestinio laikotarpio, dėl kurio mokesčių administratorius nustatė mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę, ir šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoti (perskaičiuoti) mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį (MAĮ 104-1 straipsnio 4 dalis).

Ginčijamame rašte nėra išsamiai išdėstytas teisinis ir faktinis pagrindas, motyvai dėl ko atsisakoma nagrinėti prašymą yra nepakankami, pareiškėjai nėra paaiškinta, tolimesnės VMI procedūros pareiškėjai neįvykdžius VMI pasiūlymo užbaigti gabenimo eksporto formalumus arba deklaruoti akcizų deklaracijoje priskaičiuotus akcizus ir juos sumokėti Akcizų įstatymo nustatyta tvarka. Taigi ginčijamas VMI raštas naikintinas vien šiuo pagrindu, t. y. kaip neatitinkantis imperatyvių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, kurių neįgyvendinus negalima administracinio sprendimo laikyti teisėtu ir pagrįstu. Panaikinus ginčijamą raštą, atsakovė įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prievolių pagal akcizų įstatymą atidėjimo (procedūros sustabdymo).

Atitinkamai nesutiktina su atsakovės argumentais dėl to, jog administracinė byla turėtų būti nutraukta, kadangi skundžiamas raštas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo rašto, jame turėjo būti atsakyta (išspręstas) pareiškėjos prašymas dėl mokestinės prievolės atidėjimo (stabdymo), kas tiesiogiai liečia pareiškėjos pareigas pagal Akcizų įstatymą deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymo antrojo (viešojo administravimo pagrindai) ir trečiojo (administracinės procedūros ypatumai) skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal kituose įstatymuose <..> nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjat prašymus ar skundus nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys įstatymai <...>. Atitinkamai nesant nustatytos faktinės situacijos ir teisinio reguliavimo dėl procedūros stabdymo specialiame įstatyme (MAĮ), gali būti svarstoma dėl administracinės procedūros stabdymo pagal bendrąsias viešojo administravimo nuostatas (VAĮ 25 str.) pagrindų egzistavimo, tokiu būdu iš esmės išsprendžiant pareiškėjo prašymą.

Pareiškėja teismo taip pat prašo tenkinti pareiškėjos 2023 m. liepos 4 d. prašymą – atidėti prievolių vykdymo reikalavimą pagal (duomenys neskelbtini) (2019 m. rugsėjo 19 d.) iki Muitinės departamente bus užbaigta administracinė procedūra ir bus priimtas ir įsigalios sprendimas pagal UAB ,,Vilniaus transimeksa“ skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2021 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 18KP-18-9.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Dėl to skundas šioje dalyje atmestinas, nes nenustatyta teisinio pagrindo teismui perimti viešojo administravimo subjekto kompetenciją, nes teismas įprastai neatlieka viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 1 370,35 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja teismui pateikė 2023 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 370,35 Eur už skundo parengimą ir pateikimą, 2023 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymą. Pareiškėja už skundą sumokėjo 22,50 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nesilaikyti šio straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos) Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

Pareiškėjai teisinės paslaugos buvo suteiktos 2023 m. III ketvirtį (pateiktas skundas), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2023 m. I ketvirčio – 1 947,9 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundą (ieškinį), rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5, todėl maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 4 869,75 Eur (2,5 x 1 947,9).

Kadangi pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių vidurkio, - pareiškėjai iš atsakovės priteistina pusė patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

iš dalies patenkinti pareiškėjos UAB „Vilniaus transimeksa“ skundą.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. RAA-2100 ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. liepos 4 d. prašymą.

Kitus skundo reikalavimus atmesti.

Iš dalies patenkinti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti pareiškėjai UAB „Vilniaus transimeksa“ iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 696,42 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir keturiasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.