Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. M., ieškovės atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui, atsakovui A. Č. ir išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Naktinienei,

uždarame teismo parengiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui A. Č. dėl tėvystės nepilnamečiams vaikams nustatymo, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja, nes vaikams užtikrina geras, tinkamas gyvenimo sąlygas, auklėja juos ir visapusiškai jiems padeda. Atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamojoje vietoje, jai dalyvaujant. Atsakovas bendravimo laiką privalo suderinti prieš tris dienas.

5. Teismo posėdyje ieškovė prašė tenkinti ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis, kad leistų atsakovui pasiimti su savimi bendravimui nepilnamečius vaikus. Neprieštaravo, jog išlaikymo įsiskolinimą atsakovas sumokėtų per 12 mėnesių laikotarpį.

7. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu jis visiškai sutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais. Prašė leisti bendravimui su savimi pasiimti nepilnamečius vaikus, o susidariusį išlaikymo įsiskolinimą prašė išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui. Atsisakė DNR ekspertizės tėvystės nustatymui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

9. Atsakovas ieškinį dėl tėvystės nepilnamečiams vaikams nustatymo, gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pripažino visiškai, sutiko su ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

10. Atsižvelgęs į tai teismas nustatė, jog nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, todėl baigė bylos nagrinėjimą iš esmės ir šios aplinkybės suteikia teisę teismui surašyti sutrumpintus sprendimo motyvus (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl tėvystės nustatymo.

11. Byloje nustatyta, kad A. M. yra nepilnamečių vaikų, gimusių (duomenys neskelbtini), A. M. ir M. M., motina, vaikų gimimo įrašuose duomenų apie vaikų tėvą nėra. A. M. teigimu, atsakovas A. Č. yra gimusių dvynukų tėvas, nes susipažinus su atsakovu, pradėjo draugauti, santykių su kitais vyrais neturėjo, abu dažnai susitikinėdavo, tapo artimi ir po kiek laiko suprato, jog laukiasi. (Duomenys neskelbtini) gimė dvynukai: A. M. ir M. M.. Vaikų tėvas, atsakovas A. Č., nesutiko kartu nueiti pas notarę, kad pripažintų tėvystę.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaikai gimė nesusituokusiai motinai, ir vaikų kilmė iš tėvo pusės nebuvo nustatyta bendru pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystę gali nustatyti teismas. CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaikų teisė žinoti savo biologinius tėvus, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tėvystės nustatymui. CK 3.148 straipsnis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos CPK numatytos priemonės.

13. Atsakovas A. Č. teismo posėdžio metu ieškinį pripažino. Jis atsisakė DNR ekspertizės tėvystės nustatymui. Ieškovė taip pat nenurodė abejonių dėl A. Č. tėvystės sūnui A. M. ir dukrai M. M.. Išvadą teikianti institucija išvadoje pažymėjo, jog sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl atsakovo tėvystės nustatymo nepilnamečiams vaikams A. M. ir M. M.. Atsižvelgiant į tai, nustatoma, kad atsakovas A. Č. yra A. M. ir M. M., gimusių (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, vaikas A. M. – atsakovo sūnus, vaikas M. M. – atsakovo dukra. Atsakovui išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

14. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme (CK 3.169 straipsnio 1 dalis), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Šiuo atveju bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai A. M. ir M. M. gyvena kartu su motina A. M., kuri visapusiškai rūpinasi jais. Atsakovas neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Išvadą teikianti institucija taip pat pateikė išvadą, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaikų interesus, kadangi ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos sąlygos vaikams gyventi, ilsėtis ir lavintis. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečių vaikų interesus, todėl A. M. ir M. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina A. M. jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

15. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. CK 3.165 straipsnio 3 dalis numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu ir tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

16. Atsakovas iš esmės nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovės ieškinyje prašomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Atsakovas prašė leisti bendravimui su savimi pasiimti nepilnamečius vaikus. Nenustatyta, jog ieškovė sudaro kliūtis atsakovui bendrauti su vaikais. Atsižvelgiant ir į išvadą teikiančios institucijos išvadą, įvertinus vaikų amžių, teismo vertinimu atsakovas visų pirma turi dėti pastangas dėl atvykimo bendravimui vaikų gyvenamoje vietoje. Teismas nenustatė, jog ieškovės siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka kaip nors pažeistų jo interesus.

17. Atsižvelgiant šiuos argumentus bei į ieškovės, jos atstovo, atsakovo ir institucijos teikiančios išvadą atstovės paaiškinimus, nustatytina ieškovės prašoma atsakovo dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus ir bendravimo su jais tvarka.

18. Neprieštaraujant ir ieškovei, atsižvelgiant į vaikų amžių, pagal šią tvarką atsakovui nustatytinas pereinamasis laikotarpis (nenustatant jo konkrečiai), kurio metu atsakovas A. Č. gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais, gimusiais (duomenys neskelbtini), A. M. ir M. M., vaikų gyvenamoje vietoje, dalyvaujant ieškovei A. M.. Praėjus šiam pereinamajam laikotarpiui, sūnui ir dukrai pripratus prie tėvo, atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais pasiimant juos bendravimui su savimi, nedalyvaujant ieškovei. Bendravimo laiką atsakovas privalo suderinti su ieškove prieš tris dienas. Išaiškintina, jog tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, teismas gali nustatyti kitokią bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

19. Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikai gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaikų tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikai atskirti nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaikų įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

20. Ieškovė prašė iš atsakovo dviejų nepilnamečių vaikų, gimusių (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 250,00 Eur kiekvienam vaikui, išlaikymą priteisti nuo 2023 m. kovo 28 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant pinigines lėšas į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos. Piniginių lėšų, skirtų nepilnamečiams vaikams, tvarkytoja uzufrukto teisėmis prašoma paskirti ieškovę.

21. Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaikų poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaikų poreikius, svarbius jų, kaip kiekvienos savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.

22. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų.

23. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata (išspręstos bylos) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikų tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Gaunamas minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaikų visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai.

25. Iš ieškovės bei jo atstovo, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimų nustatyta, jog vaiko poreikiams per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė kaip 600,00 Eur suma, abiem vaikams apie 1200,00 Eur. Vaikai yra ugdomi (duomenys neskelbtini) lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė negali viena patenkinti būtiniausių vaikų poreikių, negali kasdien aprūpinti kokybišku maistu, gerais, naujais drabužėliais. Vaikai auga, jiems reikėtų ir lavinamųjų žaislų ir vitaminų, kurių dėl gaunamų pajamų ieškovė taip pat negali nupirkti. Bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovė kas mėnesį gauna 260,96 Eur socialinio pobūdžio pajamas ir išmokas vaikams, iš kurių dar turi susimokėti mokesčius asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui. Ieškovės nuosavybe yra registruota 2003 m. pirmos registracijos transporto priemonė. Kitų išlaikytinių ieškovė neturi. Minėtos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, jog ieškovės turtinė padėtis yra pakankamai sudėtinga.

26. Atsakovas neturi įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, šias aplinkybes patvirtina ir registrų pažymos. Nėra duomenų ir apie atsakovo įdarbinimą ar kitus išlaikytinius, įsiskolinimus. Tačiau nuo pat vaikų gimimo atsakovas nemokėjo pinigų vaikų išlaikymui.

27. Teismas, nustatydamas priteistiną išlaikymo dydį nepilnamečių vaikų išlaikymui, atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes ir kriterijus, reikšmingus įvertinant išlaikymo dydį, taip pat į tėvų galimybes teikti vaikams tokio išlaikymo dydį, t. y. šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, tačiau sutiko su ieškovės prašoma priteisti 250,00 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui per mėnesį. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas žmogus, todėl tikėtina, kad gali skirti ieškovės ieškinyje dviem nepilnamečiams vaikams prašomą išlaikymą sumą – po 250,00 Eur dydžio kiekvienam vaikui materialinį išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis vaikui. Šiuos argumentus pagrindžia ir bylos rašytiniai duomenys.

28. Kadangi atsakovas yra suaugęs sąmoningas žmogus, išlaiko save, todėl, teismo vertinimu, geba įvertinti galimybes ir pasirengimą išlaikyti sūnų ir dukrą. Teismas konstatuoja, jog teismo nustatytas iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis (po 250,00 Eur kiekvienam vaikui) yra pagrįstas, proporcingas šalių turtinei padėčiai bei minimalių vaikų poreikių patenkinimui ir sprendimo priėmimo dienai yra pakankamas vaikų vystymosi sąlygų užtikrinimui įvertinus ir vaikų amžių (abu gimę (duomenys neskelbtini)) bei jų poreikius. Teismo vertinimu ieškovės nurodyti ugdomų darželyje vaikų poreikiai nėra pagrįstai padidinti ar neproporcingi. Todėl įvertinus aukščiau išdėstytą, teismo vertinimu vaiko poreikių suma per mėnesį sudaro ne mažiau kaip 600,00 Eur, abiem vaikams ne mažiau kaip 1200,00 Eur. Todėl iš atsakovo priteistinas dviem nepilnamečiams vaikams, gimusiems (duomenys neskelbtini), išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis po 250,00 Eur kiekvienam vaikui, nuo 2023 m. kovo 28 d. iki vaikų pilnametystės, pervedant šias lėšas į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

29. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo dviejų nepilnamečių vaikų, gimusių (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2023 m. kovo 27 d., mokant po 250,00 Eur (abiem vaikams) kas mėnesį, kas sudaro 6000,00 Eur.

30. CK 3.200 straipsnyje numatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaikais negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad prašomu išlaikymo įsiskolinimą priteisti laikotarpiu atsakovas išlaikymo dviem nepilnamečiams vaikams neteikė.

31. Atsakovas priešingų šiems argumentų nepateikė ir neįrodinėjo, kad nuo pat gimimo teikė išlaikymą sūnui ir dukrai. Nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2023 m. kovo 27 d., yra 6000,00 Eur (24 x 250,00 Eur = 6000,00 Eur).

32. Nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavedama tvarkyti uzufrukto teise jų motinai A. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaikų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaikų tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis). Ieškovė A. M. skirtina lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

33. Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo.

34. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė išdėstyti prašomo išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumą 12 mėnesių nurodydamas, mokant po 500,00 Eur per mėnesį išlaikymo įsiskolinimo. Savo prašymą grindžia aplinkybėmis, kad dėl savo turtinės padėties neturi galimybės iš karto sumokėti išlaikymo įsiskolinimo.

35. Ieškovė teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad atsakovui priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumos mokėjimas būtų išdėstytas dalimis 12 mėnesių laikotarpiui.

36. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. CPK 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant šį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais.

37. Atsakovo siūlomas teismo sprendimo įvykdymo dėl įsiskolinimo sumos mokėjimo terminas atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus ir išlaiko išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą. Teismo nuomone, sutinkant ir išvadą teikiančiai institucijai, 12 mėnesių termino priteisto įsiskolinimo išdėstymui nustatymas nepažeis nepilnamečių vaikų interesus ir teisėtus lūkesčius bei nepaneigs ir paties teismo sprendimo.

38. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, atsakovo prašymas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkintinas, sprendimo vykdymas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo išdėstomas 12 mėnesių laikotarpiui, pareigojant atsakovą kas mėnesį ieškovei sumokėti po 500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

Bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimai.

39. Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Valstybei išlaidos už ieškovės atstovavimą sudaro 290,00 Eur.

40. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo byloje turėtų būti sumokėtas 135,00 Eur žyminis mokestis ((2 x 250,00 Eur) 500,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc., mažinant 75 proc. = 135,00 Eur), už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo turi būti mokamas 110,00 Eur žyminis mokestis, už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo turi būti sumokėtas 135,00 Eur žyminis mokestis (6000,00 x 3 proc., mažinant 75 proc. = 135,00 Eur), už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (išvestinis dėl bendravimo tvarkos nustatymo) turi būti sumokėtas 110,00 Eur žyminis mokestis, taigi iš viso už ieškinio reikalavimus turi būti sumokėtas 490,00 Eur žyminis mokestis. Teismas šioje byloje patyrė 33,35 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

41. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, taip pat į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, kad ieškovė bylose dėl išlaikymo priteisimo atleista nuo žyminio mokesčio, bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš atsakovo valstybės naudai pagal paskaičiavimus galėtų būti priteistina 490,00 Eur žyminio mokesčio suma ir 33,35 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma.

42. Tačiau teismui pagal įstatymą suteikta teisė spręsti klausimą paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių bei nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Ieškinys tenkintas visiškai ieškovės naudai, o atsakovas teismo posėdžio metu ieškinį pripažino. Byla teisme išnagrinėta per vieną teismo posėdį, parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovui visiškai pripažinus ieškovės ieškinį. Tačiau atsakovas atvykti į pirmą parengiamąjį teismo posėdį vengė, todėl buvo priimta nutartis jį atvesdinti.

43. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei teisingumo, protingumo principus ir į visumą nurodytų aplinkybių, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti CPK 96 straipsnio 5 dalį (99 straipsnio 2 dalis) ir priteisti iš atsakovo 25 procentus valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 122,50 Eur (490,00 Eur x 25 proc. = 122,50 Eur) žyminio mokesčio, 8,31 Eur (33,35 Eur x 25 proc. = 8,31 Eur) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 72,50 Eur (290,00 Eur x 25 proc. = 72,50 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra vaikų, gimusių (duomenys neskelbtini), A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), biologinis sūnus, M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.

Nustatyti nepilnamečių vaikų, gimusių (duomenys neskelbtini), A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų, gimusių (duomenys neskelbtini), A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų, 00 centų) kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. kovo 28 d. iki vaikų pilnametystės, pervedant šias lėšas į A. M. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 25 dienos. Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams, gimusiems (duomenys neskelbtini), A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2023 m. kovo 27 d. (už 24 mėnesius), kuris sudaro 6000,00 Eur (šešis tūkstančius eurų, 00 centų).

Atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą išdėstyti išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą dalimis tenkinti ir priteistą 6000,00 Eur (šešių tūkstančių eurų, 00 centų) išlaikymo įsiskolinimą išdėstyti dalimis 12 (dvylikai) mėnesių laikotarpiui, pareigojant atsakovą įsiteisėjus teismo sprendimui kas mėnesį ieškovei A. M. sumokėti po 500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

Skirti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų, gimusių (duomenys neskelbtini), A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tokią atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalyvavimo auklėjant nepilnamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini), A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir bendravimo su jais tvarką: atsakovas A. Č. pereinamuoju laikotarpiu (nenustatant jo konkrečiai) gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais jų gyvenamoje vietoje, dalyvaujant ieškovei A. M.. Praėjus šiam pereinamajam laikotarpiui, sūnui ir dukrai pripratus prie tėvo, atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais pasiimant juos bendravimui su savimi, nedalyvaujant ieškovei. Bendravimo laiką atsakovas privalo suderinti su ieškove prieš tris dienas.

Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 122.50 Eur (vieno šimto dvidešimt dviejų eurų, penkiasdešimties centų) žyminio mokesčio sumą valstybei, žyminį mokestį pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,31 Eur (aštuonių eurų, trisdešimt vieno cento) sumą procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, bylinėjimosi išlaidas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 72,50 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų, penkiasdešimties centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaikų gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per sprendimą priėmusius Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.