Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-276-908/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-16
Bylos Nr.
1-276-908/2019
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00058-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Gruodienė
Kaltinamasis
K. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-276-908/2019Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00058-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1.; 1.2.14.6.1.; (S) 1.2.18.10.; 1.2.29.1.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Virginijai Kazlauskaitei,kaltinamajam K. S., jo gynėjui advokatui A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimų vadovu, teistumo neturintis, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia bendrininkų grupe su asmeniu Nr. 1, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00055-14, iš kurio buvo atskirtas tyrimas Nr. 1-02-6-00058-2018-3 K. S. atžviliu, panaudojant įmones: UAB (duomenys neskelbtini) registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje; UAB (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Alytuje; UAB (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini) Šakių r. nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagaminant ir panaudojant netikrus šių įmonių dokumentus, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., Vilniuje, apgaule įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – 17 663,28 Eur mokėtiną pridėtinės vertės mokestį už 2014 m. sausio – 2016 kovo mėn., suklastojo dokumentus, dėl to buvo padaryta didelė materialinė žala, bei pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas – 5000 eurų, o būtent:

jis, nuo 2014-01-01 iki šiol būdamas UAB (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktorius, kuris pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostatas, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, turėdamas teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, 2014 m. sausio mėnesį, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitarė su asmeniu Nr. 1, kurio atžvilgiu vyksta kitas ikiteisminis tyrimas, kad pastarasis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks UAB (duomenys neskelbtini) kito juridinio asmens vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas – faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai įmonei (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas, o jis (K. S.) šiuos dokumentus įtrauks į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) sumažins Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM ir tokiu būdu panaikins dalį šios bendrovės turtinės prievolės.

Įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą K. S. laikotarpiu nuo 2014 metų sausio mėn. iki 2016 metų kovo mėnesio, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė asmeniui Nr. 1, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus bei nurodė kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose – faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB (duomenys neskelbtini). Po to, asmuo Nr. 1, kurio atžvilgiu atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) realiai nesuteikė jokių paslaugų UAB (duomenys neskelbtini), pagamino žinomai netikrus UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dokumentus, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras: serija 2015-04-30 serija SOFI Nr. 100 A, 2015-05-29 serija SOFI Nr. 104, 2015-06-30 serija SOFI Nr. 109A, 2015-07-30 serija SOFI Nr. 115, 2015-08-24 serija SOFI Nr. 119, 2015-09-23 serija SOFI Nr. 125, 2015-10-29 serija SOFI Nr. 132, 2015-11-27 serija SOFI Nr. 138, 2015-12-28 serija SOFI Nr. 146, 2016-01-29 serija SOFI Nr. 152, 2016-02-29 serija SOFI Nr. 156, 2016-03-31 serija SOFI Nr. 160; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras: 2014-01-31 serija ON Nr. 14/008, 2014-02-17 serija ON Nr. 14/012, 2014-02-28 serija ON Nr. 14/013, 2014-03-06 serija ON Nr. 14/016, 2015-12-31 serija ON Nr. 15/103, 2015-12-31 Nr. ON 15/104; UAB (duomenys neskelbtini) vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras: serija 2014-12-31 serija SM Nr. 14/092, 2014-12-31 serija SM Nr. 14/098, 2015-05-06 serija SM Nr. 15/023, 2015-05-25 serija SM Nr. 15/026, 2015-07-16 serija SM Nr. 15/034, 2015-07-27 serija SM Nr. 15/036, 2015-08-03 serija SM Nr. 15/040, 2015-12-31 serija SM Nr. 15/077, jog minėtos įmonės (UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) tariamai pardavė, o bendrovė UAB (duomenys neskelbtini) iš viso tariamai nupirko paslaugų už 45 170 eurų, tame tarpe 9 486 eurų PVM.

Minėtus netikrus dokumentus pasirašius UAB „S. M. Lt“ direktoriui, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui (asmenims atitinkamai Nr. 1, 2 ir3, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00055-14), šie dokumentai buvo perduoti K. S..

K. S., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir 13 str. 3 d. nuostatą, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, žinodamas, kad UAB „S. M. LT“, UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) realiai jokių paslaugų nesuteikė ir darbų neatliko, tyčia laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, pasirašė aukščiau išvardintus žinomai netikrus dokumentus, šiuos netikrus dokumentus laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. perdavė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkei N. N., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, bei nurodė juos įtraukti į UAB UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, pateiktas PVM sąskaitas faktūras įtraukiant į buhalterinę apskaitą.

Po to, K. S., gautų UAB „S. M. LT“, UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų pagrindu, iš UAB UAB (duomenys neskelbtini) bankinės sąskaitos laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. mokėjimo pavedimais į UAB „S. M. LT“, bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus iš viso 45 170 eurų, asmenys Nr. 1, 2 ir 4, kurių atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00055-14, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., Vilniuje, organizavo minėtų pinigų išgryninimą ir be tiksliai nenustatyto dydžio pinigų dalies, kurią pasiliko už netikrų dokumentų pagaminimą, perdavimą ir pinigų nuėmimą, išgrynintas pinigines lėšas, perdavė UAB UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui K. S.. K. S. gavęs pinigines lėšas, dalį jų, tai yra 5 000 eurų, tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis panaudojo savo asmeninėms reikmėms, tokiu būdu pasisavindamas UAB (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, kitą dalį piniginių lėšų tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) reikmėms, vystyti bendrovės veiklą;

jis, veikdamas vieninga tyčia, 2014 m. kovo mėnesį, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitaręs su asmeniu Nr. 1, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00055-14, kad šis už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateiks UAB (duomenys neskelbtini) kito juridinio asmens vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas – faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas - skrajučių, bei leidinių platinimo paslaugas, 20 procentų padidintomis kainomis, o jis (K. S.) šiuos dokumentus įtrauks į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) gaus UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų piniginių lėšų.

Įgyvendindams nusikalstamą sumanymą, K. S. laikotarpyje nuo 2014 metų sausio mėn. iki 2016 metų kovo mėnesio Vilniuje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pateikė asmeniui, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00055-14, UAB (duomenys neskelbtini) rekvizitus bei nurodė, kokios paslaugos ir kiek padidintos kainos turėtų būti įrašytos juridinio asmens PVM sąskaitose – faktūrose parduodamos UAB (duomenys neskelbtini) Po ko, asmuo, kuro atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00055-14, žinodamas, kad UAB „S. M. Lt“, daliai paslaugų nepagrįstai padidino įkainius, pagamino suklastotus UAB „S. M. Lt“ dokumentus: į UAB „S. M. Lt“ PVM sąskaitas faktūras 2014-03-19 serija SM Nr.14/019, 2014-03-31 serija SM Nr. 14/023, 2014-04-17 serija SM Nr. 14/026, 2014-04-30 serija SM Nr. 14/034, 2014-05-16 serija SM Nr. 14/038, 2014-05-30 serija SM Nr. 14/042, 2014-06-16 serija SM Nr. 14/047, 2014-06-30 serija SM Nr. 14/051, 2014-07-16 serija SM Nr. 14/055, 2014-07-31 serija SM Nr. 14/059, 2014-08-18 serija SM Nr. 14/062, 2014-08-29 serija SM Nr. 14/065, 2014-09-18 serija SM Nr. 14/069, 2014-10-01 serija SM Nr. 14/072, 2014-10-17 serija SM Nr. 14/075, 2014-10-31 serija SM Nr. 14/080, 2014-11-17 serija SM Nr. 14/084, 2014-11-28 serija SM Nr. 14/088, 2014-12-31 serija SM Nr. 14/099, 2015-01-16 serija SM Nr. 15/002, 2015-01-30 serija SM Nr. 15/004, 2015-02-17 serija SM Nr. 15/009, 2015-02-27 serija SM Nr. 15/012, 2015-03-16 serija SM Nr. 15/014, 2015-03-31 serija SM Nr. 15/016, 2015-04-17 serija SM Nr. 15/018, 2015-04-30 serija SM Nr. 15/021, 2015-05-29 serija SM Nr. 15/028, 2015-05-15 serija SM Nr. 15/024, 2015-06-18 serija SM Nr. 15/030, 2015-06-30 serija SM Nr. 15/032, 2015-07-17 serija SM Nr. 15/035, 2015-07-31 serija SM Nr. 15/038, 2015-08-17 serija SM Nr. 15/041, 2015-08-31 serija SM Nr. 15/044, 2015-09-18 serija SM Nr. 15/047, 2015-09-30 serija SM Nr. 15/050, 2015-10-30 serija SM Nr. 15/058, 2015-10-19 serija SM Nr. 15/056, 2015-11-18 serija SM Nr. 15/063, 2015-11-30 serija SM Nr. 15/066, 2015-12-30 serija SM Nr. 15/075, 2015-12-18 serija SM Nr. 15/071, 2016-01-20 serija SM Nr. 16/004, 2016-01-29 serija SM Nr. 16/006, 2016-02-29 serija SM Nr. 16/013, 2016-02-19 serija SM Nr. 16/010 įrašė žinomai melagingus duomenis apie skrajučių ir leidinių platinimo paslaugas viso 194 695,26 Eur sumai, tame tarpe 44 862,45 eurų PVM, nepagrįstai 20 procentų padidindami skrajučių ir leidinių platinimo paslaugas, viso padidindami 38 939,05 eurų sumai, bei 20 procentų padidindami pirkimo PVM, iš viso 8 177,20 eurų.

Minėtus suklastotus dokumentus pasirašius UAB „S. M. Lt“ direktoriui (asmeniui Nr. 1, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00055-14), šie dokumentai buvo perduoti K. S..

K. S., žinodamas, kad šie dokumentai suklastoti, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 13 str. 3 d., kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, juos perdavė UAB „G. G.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai N. N., nežinojusiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, bei nurodė juos įtraukti į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, kurie pateiktas PVM sąskaitas faktūras įtraukė į buhalterinę apskaitą.

Po to, K. S. gautų UAB „S. M. LT“ dokumentų pagrindu iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2014-04-22 iki 2016-03-23 mokėjimo pavedimais į UAB „S. M. LT“, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pervedus iš viso 257 038,42 eurų, asmuo Nr. 1, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00055-14, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio iki 2016 m. kovo Vilniuje organizavo minėtų pinigų išgryninimą ir 11 procentų nuo iš banko sąskaitų pervestų pinginių lėšų perdavė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui K. S., kuris gavęs pinigines lėšas tiksliai nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) reikmėms, vystyti bendrovės veiklą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką K. S. nurodė UAB „G. G.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai N. N., nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, kad ji pateiktų netikrų UAB „S. M. LT“, UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitų faktūrų pagrindu surašytų UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijas už 2014 m. sausio mėn. - 2016 m. balandžio mėn., kuriose padidino įsigytų prekių pirkimo PVM 17 663,20 eurų sumai (iš jų: 9486 eurų neįvykusių operacijų pirkimo PVM+ 8177,20 eurų 20% padidintų paslaugų pirkimo PVM), kurias surašė, bei 2014-03-03, 2014-03-25, 2014-04-22, 2014-12-31, 2014-06-25, 2014-07-25, 2014-09-25, 2014-09-25, 2014-10-27, 2014-11-25, 2015-04-23, 2015-11-25, 2015-02-24, 2015-03-25, 2015-04-27, 2015-05-25, 2015-06-25, 2015-07-24, 2015-08-14, 2015-12-01, 2015-10-26, 2015-11-25, 2015-12-28, 2016-01-25, 2016-03-25, 2016-03-25, 2016-04-25 pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu. Tokiu būdu K. S., veikdamas bendrininkų grupe kartu su asmeniu Nr. 1 ir asmeniu Nr. 4, kurių atžvilgiu atliekas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00055-14), apgaule panaikino UAB (duomenys neskelbtini) turtinę prievolę – sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš viso 17 663,20 eurų PVM, pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) turtą - 5000 eurų, suklastojo PVM sąskaitas – faktūras, dėl ko buvo padaryta didelė materialinė žala, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje panaudodamas dėl atvaizduotų neįvykusių operacijų tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas-faktūras paslaugas, kurių faktiškai, UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) nesuteikė, o UAB „S. M. Lt“ suteikė nepagrįstai padidintomis kainomis, iškreipė tikrąją UAB (duomenys neskelbtini) ūkinę, komercinę būklę bei duomenis apie turtą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. sausio mėn. - 2016 m. kovo mėn.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. S. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo ir šiuo metu yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Jo vadovaujama monė įsteigta 2003 m. jos veikla: reklama, t. y. leidinių platinimas, renginių organizavimu. Jis susipažino su J. V. sporto klube, išsikalbėjo, papasakojo Justinui apie verslą, kylančioas problemas, o būtent grynųjų pinigų poreikį, kad yra problematiška jų gauti. J. pasiūlė bendradarbiauti su savo ar pažįstamo asmens įmonėmis, padidinant paslaugų vertę, sumokant 10 proc. už papildomą darbą. Paslaugos buvo teikiamos realiai, nes jis bijojo papulti į situaciją, kokia buvo praeityje (jau buvo teistas už tokią veiklą). J. V. jį patikino, kad nebus vykdomas PVM grobstymas. J. V. prisijungė prie banko per internetinę bankininkystę ir parodė, kad yra sumokėtas PVM. Jo (K. S.) pagrindinis reikalavimas buvo negrobstyti PVM. Toms įmonėms, kurios paminėtos kaltinamajame akte, esančioms Kaune, jis davė žmonių, kurie nešios lankstinukus, skrajutes klientams į pašto dėžutes. Tie žmonės dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimus. Dalį žmonių pačios įmonės susirado, bet didesnę dalį surado jie. Uždėjo 20 proc. PVM ir tą sumą grąžindavo jam. Buvo ramus, nes manė, kad neapgaudinėja valstybės, kad viskas sumokėta. Jo manymu, turėjo daugiau kontroliuoti, kad nevyktų sukčiavimas. Gaudavo grynųjų pinigų, dalį grynųjų (keletą tūkstančių) panaudojo sau, o kitą dalį panaudojo savo verslui plėtoti Baltarusijoje. Jis spranta tai, kuo kaltinamas, ir žino, kad nereikėjo taip elgtis. Jo pasiteisinimas daugiau moralinis, t. y. turi omenyje, kad nenorėjo piktybiškai nusikalsti. Kartais būdavo tikrinama, kaip vyksta skrajučių platinimas, o kartais netikrindavo. Patikrindavo skrajučių kiekį, kiek jų yra išplatinta. Už kiekvieną skrajutę yra tarifas. 20 proc. padidina sumą. Gaudavosi 8 Eur, parašydavo 9 Eur. Išrašydavo didesnes sumas, J. V. pasiimdavo 10 proc, likusią sumą grąžindavo jam. Jie pinigus išgrynindavo, bet kaip išgrynindavo, jam tiksliai nesakė, sakė, kad turi didelius nuostolius. Mano, kad paslaugos būdavo atliktos, nes, jei nebūtų skrajučių platinimo, tai klientai greitai pastebėtų, kad negauna laikraščių, skrajučių. Kontrolę paslaugų atlikimo stebėdavo klientas ir jie žiūrėdavo, kaip vyksta platinimas. Supranta, kad jo veiksmai buvo nusikalstami. Žiūrėjo į tai per daug laisvai, neįvertindamas teisinės pusės. Galvojo, kad jei valstybė nepatiria nuostolių, tai tokiu atveju yra tik lengvas sukčiavimas. Įmonės dalį PVM mokėjo, dalį PVM pasisavindavo. Supranta, kad padarė nusikaltimą.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus K. S. nurodė, kad pinigus (5000 Eur) panaudojo kelionėms, kažką už juos sau pirko. Tais pinigais (5000 Eur) pasinaudojo pats. Didesnė dalis (40 000 Eur) buvo panaudota Baltarusijoje, žurnalo asmenims, vykstantiems į Lietuvą, platinimui. Žurnalą leido UAB „G. G.“. Kita dalis pinigų investuota Latvijoje, nes žadėjo padėti steigti įmonę. Lyg ir vykdė statybas, tvarkė ofisą. Pinigų sumas susirašydavo pas save ant lapo. Apie juos neinformavo nei bendraakcininkų, nei buhalterių. Neatsimena, ar sąskaitas-faktūras pasirašinėdavo jis, ar vadybininkas, bet tas asmuo tai darė jo nurodymu. Šiuo metu su VMI yra atsiskaitęs. Įnešė į kasą 5000 Eur. PMV sumokėjo į VMI sąskaitą. Dėl kaltinamamo, susijusio su akte (4 tomas, b. l. 115, 2 psl.) išvardytomis konkrečiomis sąskaitomis-faktūromis, prisipažįsta. Sutinka, kad 20 proc. neatitiko realybės. Pripažįsta viską, ką yra padaręs. Su kaltinime minimų įmonių direktoriais nebuvo susitikęs, jam J. V. jų nepristatė. J. V. tik nurodė, kad tai jo įmonės, teigė, turįs keletą įmonių. J. V. nurodė „UAB „S. M. Lt“ dėl 20 proc. Prireikus didesnės grynųjų pinigų sumos, tos įmonės išrašys fiktyvias sąskaitas. J. V. pas jį atvykdavo dažnai. Jis į Justiną kreipdavosi pagal poreikį. J. V. pasakydavo, kad reikalinga tokia suma ir šis suorganizuodavo dokumentus gauti šiai sumai. Jo (K. S.) žmona dirba. Jis gauna 1200 Eur pašalpą už vaiką, kadangi šiuo metu yra tėvystės atostogose. Bendrai įvertinus, šeimos mėnesio pajamos yra apie 3000 Eur. Jie turi paėmę paskolas butui įsigyti. Už tai kas mėnesį moka 750 Eur. Jis gauna dividendus, nes yra 4 įmonių akcininkas. Dividendai sudaro 10 000-15 000 Eur į metus (t. 4, b. l. 148-153).

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Ikiteisminio tyrimo metu K. S. paaiškino, kad savo kaltę dėl visų inkriminuojamų nusikaltimų pripažįsta iš dalies, kadangi pinigų nepasisavino ir nesiekė sukčiauti, o savo neteisėtais veiksmais, suderintais su J. V., siekė gauti grynųjų neapskaitytų pinigų, kurie buvo naudojami UAB „G. G.“ veikloje. Savo veiksmais nesiekė išvengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą, nes buvo įsitikinęs, kad PVM, kurį jo vadovaujama UAB „G. G.“ pervesdavo J. atstovaujamom įmonėm, į valstybės biudžetą sumoka pastarosios. Pagal jam pareikštą įtarimą parodymus duoti sutinka savanoriškai. Gali paaiškinti, kad jo vadovaujamos UAB „G. G.“ veikla yra reklaminės medžiagos platinimas visos Lietuvos teritorijoje. Toks platinimas vyksta per jų įmonės darbuotojus arba per individualius asmenis, kurie nenorėdavo išimti individualios veiklos pažymėjimų bei pageidaudavo gauti atlyginimą už savo darbą grynais pinigais. Prieš kelis metus (kada tiksliai nepamena) sporto klube susipažino su V. V., kuris nurodė, kad jo brolis J. V. gali padėti platinti lankstinukus ir atsiskaityti su tuos lankstinukus platinančiais asmenimis. Su J. V. sutarė, kad jis per savo įmonę, kurios pavadinimo, kiek prisimena, šis neminėjo, organizuos reklaminių lankstinukų platinimą Kauno regione bei atsiskaitymą su fiziniais asmenimis. Tuo pačiu, Justinui pasakė, kad vadovaujamai įmonei UAB „G. G.“ reikėtų grynųjų neapskaitytų pinigų atsiskaitymams su fiziniais asmenimis, platinančiais reklaminius lankstinukus kituose Lietuvos regionuose. J. V. pasiūlė jam padidinti platinimo paslaugų sumas jo atstovaujamos įmonės PVM sąskaitose-faktūrose, išrašytose jo vadovaujamai įmonei, arba išrašyti jo vadovaujamai įmonei visiškai fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras su tikrovę neatitinkančiais duomenimis (pvz., už dizaino paslaugas). Jį toks variantas tenkino, nors ir suprato, kad tai neteisėtas veikimo būdas, kadangi kitos išeities toje situacijoje neturėjo. Tokią paslaugą Justinas pasiūlė už tam tikrą atlygį, o būtent, su juo sutarė, kad už nurodytų visiškai fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų arba PVM sąskaitų-faktūrų su nepagrįstai užkelta paslaugų kaina išrašymą jo vadovaujamai įmonei, Justinui liks 10 procentų nuo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų sumų be PVM. Toliau pagal šį jų susitarimą UAB „G. G.“ per banką apmokėdavo Justino atstovaujamos įmonės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, o Justinas nuo fiktyvių PVM sąskaitų-faktūrų arba padidintos dalies sumos PVM sąskaitose-faktūrose už suteiktas paslaugas pats tiesiogiai jam neoficialiai grąžindavo grynais 90 procentų sumos be PVM, kurį Justino atstovaujama įmonė turėjo sumokėti į valstybės biudžetą. Kaip ir kas išgrynindavo grąžinamus pinigus, nežino. Pinigų grąžinimas dažniausiai vykdavo UAB „G. G.“ ofise jokiems tretiesiems asmenims nedalyvaujant. Justinas nuo pat jų susitarimo pradžios patikino jį, kad visas jo vadovaujamos įmonės jo atstovaujamai įmonei sumokėtas PVM bus pervedamas valstybei. Kaip buvo iš tikrųjų, jam nežinoma, bent jau jam tikrinant šią įmonę viešai prieinamose duomenų bazėse, nebuvo nurodyta, kad Justino įmonė yra skolinga biudžetui. Gali pasakyti, kad Justino atstovaujama įmonė buvo ne viena, bet kelios, t. y. kiek pamena, UAB „S. M.“ ir UAB (duomenys neskelbtini) Galimai buvo ir kitų įmonių, tačiau šiam momentui tiksliai pasakyti negali. Kodėl įmonės keitėsi, nežino, Justinas nieko neaiškindavo, tik iš jo kalbos suprato, kad visos yra veikiančios ir Justinas su jomis yra susijęs, tačiau kokiu būdu, nežino. Visus duomenis apie fiktyvių paslaugų pobūdį, jų kiekį bei vertę, kuriuos reikia įrašyti į Justino atstovaujamų įmonių fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras, pateikiamas jo vadovaujamai įmonei, taip pat, duomenis apie padidintas sumas kitose PVM sąskaitose-faktūrose, Justinui nurodydavo K. S.. Remiantis šiais duomenimis bendrovei „G. G.“ reikalingoms sumoms būdavo išrašomos PVM sąskaitos - faktūros su padidintomis sumomis arba visiškai fiktyvios PVM sąskaitos-faktūros Justino atstovaujamų įmonių vardu. Per kelerius metus (tikslaus laikotarpio nepamena) Justinas grąžino apie 70 000-80 000 Eur (tikslios sumos šiai dienai nepamena), kurie buvo panaudoti UAB „G. G.“ veikloje įvairioms įmonės reikmėms, pagrinde neoficialiems atsiskaitymams su reklamines skrajutes platinusiais individualios veiklos neužregistravusiais fiziniais asmenimis. Iš minėtos sumos ne daugiau 4000-5000 Eur panaudojo savo reikmėms. Dėl aukščiau nurodytų savo neteisėtų veiksmų gailisi (T.3, b.l. 120-122).

Papildomos apklausos metu K. S. parodė, kad atsakydamas į klausimus dėl UAB (duomenys neskelbtini) gautų grynųjų pinigų iš J. V. nori parodyti, kad šis pagal tariamus sandorius grąžino 86 400 eurų. Visi minėtieji grynieji pinigai buvo naudojami įmonės veikloje, o būtent: apie 18 000 eurų buvo panaudota leidiniui (duomenys neskelbtini), vėliau persivadino (duomenys neskelbtini) platinimui Baltarusijoje. 2014-2015 m. buvo išplatinta per 8 kartus, tiražas: 7-8 tūkstančiai egzempliorių. Minėti pinigai buvo išmokėti asmenims, kurie tai atliko Baltarusijoje. Pinigai buvo išmokėti, neišrašant pinigų išmokėjimo kvitų. Asmenų anketinių duomenų jis neatsimena. Apie 5 000 eurų jis panaudojo savo gerbūviui. 8 000 eurų jis panaudojo UAB (duomenys neskelbtini) ofiso atnaujinimui. Darbus atliko keli darbuotojai, apie kuriuos susižinojo iš kažkokių pažįstamų. Darbus atlikti samdant darbuotojus buvo pigiau, nei samdyti statybos bendrovę. Nebuvo išrašomi darbų atlikimo aktai, tačiau yra išlikę kažkokie medžiagų įsigijimo dokumentai, kuriuos pareikalavus pateiks. Apie 35 000 eurų UAB (duomenys neskelbtini) panaudojo skrajučių platinimui, neišrašant dokumentų. Asmenys, kurie platindavo skrajutes, buvo ieškomi per studentų atstovybes, per kolegijas, per universitetus, per pažįstamus, kai reikėdavo papildomų pajėgumų. Jiems buvo mokami grynieji pinigai be apskaitos dokumentų. 20 000 eurų buvo perduota A. B., tikslių duomenų neprisimena. Su juo susipažino 2014 m. Jam buvo pasiūlyta padėti įkurti dukterinę UAB (duomenys neskelbtini) įmonę Latvijoje, todėl jam buvo duota 20 000 eurų išnuomoti ofisui, pradėti parengiamuosius verslo darbus, tačiau 2015 m. jis dingo. Pinigų neatgavo. Vėliau sužinojo, kad Andrejs numirė, o piniginių lėšų išsireikalauti nebuvo galimybės. Vėliau pats įsteigė (duomenys neskelbtini), tikslaus statuso dabar neprisimena. Kalbant apie sandorius su UAB „S. M.“ nori paminėti, kad J. V. dalį paslaugų atlikinėjo. Jam buvo perduota veiklos sritis – skrajučių platinimais Kauno regione, dalinai Vilniuje (T. 3, b. l. 123-124).

Papildomai prie anksčiau duotų parodymų K. S. paaiškino, kad, UAB „G. G.“ jau 14 m. teikia rinkodaros ir su tuo susijusias paslaugas, taip pat ir lankstinukų platinimo darbus. Šia veikla vykdoma ir šiuo metu. 2014-2016 m. laikotarpiu UAB „G. G.“ turėjo sutartis platinimo darbams su tokiomis bendrovėmis kaip UAB (duomenys neskelbtini); UAB „I. M.“, UAB „G.“; UAB „B. v.“; AB „L. p.“, UAB „F. M.“. Daugėjant platinimo paslaugas teikiančių įmonių, o taip pat esant specifiniams klientų poreikiams, buvo priversti mažinti jų teikiamų paslaugų kaštus, o, norėdami gauti daugiau užsakymų, buvo priversti mažinti įkainius, tuo pačiu rinktis pačius pigiausius platinimo kelius. Dėl sumažintų įkainių prastėjo platinimo kokybė, kadangi sunku buvo išlaikyti platintojus, mažėjant įkainiams už platinimą. Tekdavo pasitelkti vis naujus “pigesnius” žmones, kurių priežiūra, kontroliavimas ir administravimas didindavo kaštus. Vis dažniau kildavo nesusipratimų su klientais dėl nekokybiškai atliktų paslaugų. Prarado ilgalaikį klientą UAB „A.“, kuriam platino prekybos tinklo „Maxima“ reklamines skrajutes. Praradę stambų užsakovą, buvo priversti imtis mažų vienkartinių užsakymų. 2014 m. buvo pasamdyta UAB „S. M.“ platinimo darbams vykdyti Kaune, nes Kaunas dėl dydžio, darbų kiekio ir įnoringų darbuotojų buvo sudėtingas administravimo prasme. UAB „S. M.“ buvo perleisti ir kontaktai darbuotojų Kaune, su kuriais dirbo UAB „G. G.“. UAB „S. M.“ nedidelius skrajučių kiekius padėdavo platinti ir Vilniuje, tačiau pagrindinis regionas buvo Kaunas. Kaip ir su kitais subrangovais, reguliariai vykdydavo patikrinimus, siekdami patikrinti reklaminių skrajučių platinimo kokybę į gyventojų pašto dėžutes. Didelių pažeidimų nepastebėjo, todėl pasirašė sutartį su UAB „S. M.“ 2014 m., vėliau ir 2015 m. Perdavę dalį darbų UAB „S. M.“ UAB „G. G.“ galėjo vystyti labiau pelningus projektus. Su UAB „S. M.“ vadovu J. V. buvo sutarta, kad nuo įvykdytų sandorių 20 procentų sandorio vertės bus grąžinama grynaisiais pinigais. Buvo sutarę, kad nuo grąžintos sumos asmeniškai jam atiteks 11 proc. Su Justinu taip pat buvo sutarę, kad iš UAB „S. M.“, UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) bus išrašytos PVM sąskaitos faktūros už realiai nesuteiktas paslaugas, nuo kurių 45 169,70 eur bus skaičiuojami 11 procentų. Per laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2016-02-29 UAB „S. M.“ suteikė realių paslaugų už 194 695,26 Eur pagal 2014 m PVM sąskaitas faktūras Nr.14/019; 14/023; 14/26 ;14/034; 14/038; 14/042; 14/047;14/051;14/055;14/059;14/062;14/065; 14/069 ;14/072; 14/075 ;14/080 ;14/084 ;14/088 ;14/092 ;14/098 ;14/099 2015 m. Nr. 15/002; 15/004; 15/009; 15/012; 15/014; 15/016; 15/018; 15/021; 15/024; 15/028; 15/030; 15/032; 15/035; 15/038; 15/041; 15/044; 15/047; 15/050; 15/056; 15/058; 15/063; 15/066; 15/071; 15/075. 2016m. 16/004; 16/006; 16/010; 16/013. Nuo šių sąskaitų buvo grąžinta 38 939 Eur ir papildomai nuo PVM sąskaitos faktūros Nr.15/075 2291 eur. UAB „G. G.“. Šiuo laikotarpiu bendra iš UAB „S. M.“, UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) gautų sąskaitų vertė sudarė 239 864,96 Eur, iš kurių dalis sąskaitų UAB (duomenys neskelbtini) Nr.14/008; 14/012; 14/013;14/016; 15/103; 15/104. UAB „S. M.“ Nr. 14/092; 14/098; 15/023; 15/026; 15/034; 15/036; 15/040; 15/077. UAB (duomenys neskelbtini) Nr.100A; 104; 109A; 115; 119; 125; 132; 138; 146; 152; 156; 160 bendrai 45 169,70 Eur sumai buvo fiktyvios ir pagal jas paslaugos nebuvo teikiamos. Nuo grąžintų pinigų ir neįvykusių sandorių sumokėjo 11 proc. UAB „S. M.“ vadovui. Buvo sumokėta 9 504,00 Eur. Iš 95 904 Eur, kurie buvo grąžinti UAB „G. G.“, 9 504,00 Eur grąžino J. V., ne daugiau 5000 Eur panaudojo savo einamosioms reikmėms, kelionei į Italiją. Likusi 81 436 Eur suma buvo panaudota UAB „G. G.“ veikloje. 2017 m. rugsėjo 29 d. UAB „G. G.“ patikslino savo PVM deklaracijas ir nuo 95 904 Eur sumos, t.y. realiai neįvykusių sandėrių, sumokėjo pridėtinės vertės mokestį 20 140 Eur sumoje (t. 3, b. l. 125-127).

Papildomai apklaustas įtariamuoju K. S. pateikus klausimą, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, parodė, kad dėl nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai. K. S. parodė, kad šiuo metu neturi teistumo. Narkologinėse ar psichiatrinėse įskaitose neįrašytas. Jam pareikšto įtarimo ir patikslinto įtarimo esmė suprantama, dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai. Dėl jam pareikšto įtarimo nori parodyti, kad jis prisimena anksčiau duotus parodymus. Juos patvirtina ir dabar. Materialinę žalą yra atlyginęs. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai galisi (t. 3, b. l. 133-134, 142-143).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. N. paaiškino, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkės pareigose nuo 2005 metų gegužės mėn., tikslios datos neprisimena. Į darbą ją įmonėje priėmė direktorius K. S.. Bendrovė teikia reklamos paslaugas. Bendrovės patalpos yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji buhalterinę apskaitą tvarko pagal jai pateikiamus dokumentus. Pačioje įmonės veikloje, išskyrus buhalterinės apskaitos tvarkymą, nedalyvauja. Pirminės apskaitos dokumentų ji neišrašinėja. Pirminius dokumentus išrašinėja vadybininkai, tai yra jie išrašinėja PVM sąskaitas faktūras. Įmonėje atsiskaitymai vyksta tik bankiniais pavedimais. Gal būt yra atsiskaitymų ir grynaisiais pinigais, tačiau jų labai nedaug ir tiksliai neprisimena kokie jie buvo. Ji pagal gaunamus dokumentus rengia PVM deklaracijas, pelno nuostolio deklaracijas. Visus dokumentus, susijusius su įmonės veikla, jai pateikia įmonės direktorius K. S.. Atsiskaitymus pagal gautus dokumentus ir direktoriaus nurodymus atlieka ji ir tai daro bankiniu pavedimu. K. S. taip pat turi teisę daryti pavedimus. UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) UAB „S. M. Lt“ yra žinoma jai tik pagal dokumentus. Jų atstovų ji nepažįsta. Žino J. V.. Ji jo asmeniškai nepažįsta. Žino jį kaip UAB „S. M. Lt“ atstovą. Jis bendraudavo su K. S., bendraudavo ir su vadybininku M. M.. Šis vadybininkas kuruoja skrajučių platinimo paslaugą. UAB „S. M. Lt“ pradėjo bendradarbiauti su UAB „G. G." 2014 metais, tikslių datų neprisimena. Su UAB „S. M. Lt“ UAB (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl skrajučių platinimo paslaugų suteikimo, kiek atsimena, Kauno mieste. Tačiau kiek ir kokiomis apimtimis jie atliko ji negali pasakyti, kadangi nežino. Duomenis žino tik pagal pateiktus dokumentus. UAB „S. M. Lt“ pateikinėjo PVM sąskaitas faktūras bei atliktų darbų aktus. Ar šios paslaugos buvo suteiktos realiai ji nežino, mano, kad realiai, kadangi jų veikla susijusi su skrajučių platinimo paslaugomis. PVM sąskaitas faktūras ji gaudavo iš J. V. elektroninio pašto. Ji tiksliai neprisimena, gal būt pradžioje ir buvo atneštos popierinės PVM sąskaitos – faktūros, tačiau vėliau gaudavo elektroniniu paštu. Apmokėjimus atlikdavo pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus. Priėmimo perdavimo aktai buvo jai perduodami popieriniu variantu. Pasirašytus priėmimo perdavimo aktus pateikdavo vadybininkas M. M., tačiau tiksliai pasakyti negali, kadangi neprisimena, mano, kad galėjo jai dokumentus pristatinėti ir K. S.. UAB (duomenys neskelbtini) kiek atsimena, 2015 metais atliko kompiuterių priežiūros darbus, tikslių datų neprisimena. Ji jų atstovų nematė, ar darbai buvo realiai atlikti ji nežino. PVM sąskaitas faktūras jai pateikė direktorius K. S.. UAB (duomenys neskelbtini) kiek atsimena, 2015 m. gruodžio mėn. suteikė dizaino paslaugas. Ar šie darbai buvo realiai atlikti ji taip pat nežino. Jokių abejonių dėl darbų atlikimo jai nekilo. PVM sąskaitas faktūras ir darbų atlikimo aktus jai pateikė direktorius K. S.. Už atliktus darbus UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) UAB „S. M. Lt“ atsiskaitė pilnai. Pagal šių įmonių ir daugelio kitų įmonių pateiktas PVM sąskaitas faktūras buvo suformuotos PVM deklaracijos ir jos pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu (t. 3, b. l. 55-59).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. J. paaiškino, kad jis yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir turi 33 bendrovės akcijas. Taip pat jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo vadovo pareigose. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir akcininkas yra K. S.. Jam priklauso 67 procentai akcijų. UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinė veikla yra reklamos paslaugų teikimas. Jam yra žinoma, kad K. S. yra pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos susijusios su UAB (duomenys neskelbtini) veikla, tačiau jis asmeniškai apie jo daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo. Jam nėra žinomos įmonės UAB „S. M. Lt“, UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) Kas šių įmonių atstovai jis nežino. Jam nėra žinomas J. V.. Dėl nusikalstamos veikos, susijusios su UAB (duomenys neskelbtini) veikla, jeigu tokia buvo, jis K. S. pretenzijų neturi. UAB (duomenys neskelbtini) šiuo metu vykdo veiklą, susijusią su reklamos paslaugomis (t. 3, b. l. 60-64).

Ikiteisminio tyrimo metu Š. N. apklaustas įtariamuoju parodė, kad susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, gali pasakyti, jog iš jame išvardintų asmenų jis pažįsta tik J. V., žino, kad jo brolis yra V. V., tačiau su šiuo visiškai nebendrauja. Iš įmonių jam žinoma jo vadovaujama įmonė UAB(duomenys neskelbtini) ir UAB „S. M.“. Apie UAB „S. M.“ gali pasakyti, kad J. V. yra susijęs su šia įmone, tačiau kaip konkrečiai jis negali atsakyti. Kuo užsiima įmonė, kokią veiklą vykdo jis nežino. Su J. V. pažįstamas nuo 1991 m. ir iki šiol juos sieja draugiški santykiai. Tai žmogus, kuriuo jis labai pasitiki, jam sunkiu metu J. V. jam daug padėjo materialiai, jis lankosi jo namuose, bendrauja šeimomis. UAB (duomenys neskelbtini) akcijas jis pirko 2014 m. sausį, ketindamas vystyti verslą, t.y. renginių organizavimą. Nusprendė turėti įmonę, o ne verslo liudijimą, nes verslo liudijimai tuo momentu brango. UAB (duomenys neskelbtini) akcijas įsigijo savo vardu ir tapo bendrovės direktoriumi. Kieno iniciatyva tapo vadovu, neatsimena. Jis paprašė J. V. kartu dirbti UAB (duomenys neskelbtini) nes šis turi ekonominį išsilavinimą, pasikvietė jį į pagalbą, Justinas tapo komercijos direktoriumi. J. V. jam sakė, kad užsiima skrajučių, reklamos platinimu, ką konkrečiai veikė jis nežino. Įmonės veiklą abu pasidalino per pusę, t.y. jis organizavo renginius, o J. V., pasak jo, užsiėmė reklamos darbais. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarko UAB „Vilniaus buhalterių grupė“. UAB (duomenys neskelbtini) banko generatorius, banko kortelės yra ir visada buvo pas J. V.. Jis prisijungti prie įmonės sąskaitų visiškai negali. Įmonės veiklos pradžioje jis įmonei UAB (duomenys neskelbtini) suteikė paskolą apie 30 000 Lt. Pinigai buvo įnešti į įmonės banko sąskaitą. To paprašė J. V., nes jis jam paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) nupirko su skolomis ir reikia padengti įmonės įsiskolinimus. Kokios skolos ir kam bendrovė skolinga, jis nesidomėjo. Su J. V. jie susitarė, kad šiuos paskolintus pinigus įmonė jam po truputį grąžins. Paskola buvo beprocentinė, galutinė paskolos grąžinimo data nenumatyta. Jis, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) gauna minimalų atlyginimą. Jo darbas yra klientų, kuriems reikalingos renginių organizavimo paslaugos, paieška. Gavęs užsakymą, jis sudaro sutartį. Klientas sumoka avansą per banką arba grynaisiais pinigais, juos jis užpajamuoja, išrašydamas kasos pajamų orderį, po renginių atlikimo, jis visiems klientams išrašo PVM sąskaitą faktūrą, o kai atsiskaito grynaisiais, išrašo kasos pajamų orderį, arba pinigai pervedami į įmonės sąskaitą. Kad pinigai pervesti į įmonės sąskaitą, jam apie tai elektroniniu paštu arba telefonu praneša J. V.. Jei tų pinigų J. V. nepanaudoja kitiems bendrovės reikalams, tada jam perveda kaip bendrovei suteiktos paskolos grąžinimą. Kiek šiuo metu iš suteiktos paskolos bendrovė jam grąžino pinigų jis nežino. Jis pasirašydavo bendrovės finansines atskaitomybes, matė, kad J. V. uždirba didesnes pajamas, bendrovės apyvartos buvo žymiai didesnės, nei kad jam organizuojant renginius, bet skaitė, kad tai jo reikalas, kad jis sėkmingesnis verslininkas. Faktų apie tai, kad buvo išrašomi fiktyvūs buhalterinės apskaitos dokumentai apie tai, kad neva kažkokioms įmonėms suteiktos paslaugos, apie tai, kad iš įmonės sąskaitos buvo gryninami pinigai, jis nieko nežinojo. J. V., kaip minėjo, vykdydamas savo veiklą atspausdindavo įvairioms įmonėms PVM sąskaitas faktūras ir prašydavo, kad ant šių dokumentų, o taip pat sutarčių ir atsiskaitymų grynaisiais dokumentų jis pasirašytų kaip įmonės direktorius, o taip pat uždėtų įmonės antspaudą, kuris visada būdavo laikomas pas jį. Jis taip darydavo, nes iki šiol buvo įsitikinęs, kad viskas, kas susiję su J. V. veikla, yra gerai ir J. V. teikia realiai dokumentuose nurodytas paslaugas (t. 3, b. l. 77-72).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. K. paaiškino, kad su jam pareikštu įtarimu susipažino ir jį suprato. Parodymus pagal pareikštą įtarimą duoti sutinka savanoriškai ir nieko neverčiamas. Savo kaltę dėl jam inkriminuojamų įtarime nurodytų nusikaltimų jis pripažįsta iš dalies. Būtent, prisipažįsta buvęs formaliu realiai jokios veiklos nevykdančiu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi bei pasirašinėjęs fiktyvius, tikrovę neatitinkančius šios įmonės buhalterinius dokumentus (sutartis, PVM sąskaitas-faktūras ir kt.) dėl įvairių minėtos įmonės sandorių, kurių jis, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nei organizuodavo, nei vykdydavo, taip pat, būdamas, galima sakyti, pusiau formaliu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pats kartais realiai atlikdamas dalį su informacinėmis technologijomis susijusių darbų, bei pasirašinėjęs fiktyvius, tikrovės neatitinkančius UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus, kuriuose nurodytų įvairių darbų jis, kaip šios įmonės vadovas, nebuvo nei organizavęs, nei vykdęs, bei, galima sakyti, pusiau fiktyvius buhalterinius dokumentus, kuriuose buvo nurodomi jo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovo, realiai paties kitoms įmonėms atlikti su informacinėmis technologijomis susiję darbai, tačiau tų darbų kainos buvo kažkokios per didelės, palyginus su rinkoje egzistuojančiomis analogiškų darbų kainomis. Pasirašydamas tokius dokumentus suprato, kad jo veiksmai neteisėti, tačiau šių savo veiksmų pasekmių jis nežinojo ir jų nesuprato. Kad dėka fiktyvių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų buvo grobstomi įvairių įmonių pinigai bei valstybei nemokami mokesčiai, jis nežinojo ir pats to supratęs nebuvo, nes nėra buhalteris. Jokio tikslo grobstyti pinigus ir vengti mokėti kokius nors mokesčius jis tikrai neturėjo ir su jokiais įtarime nurodytais ar kokiais nors kitais asmenimis dėl to nesitarė. Į neteisėtą UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) veiklą įsitraukė tik dėl to, kad buvo skolingas 12 000 Lt pažįstamam V. V., kuris už jo dalyvavimą minėtų dviejų įmonių veikloje buvo pažadėjęs nurašyti minėtą skolą. Gali pasakyti, kad į neteisėtą UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kuriuose jis buvo ir vieninteliu akcininku, ir direktoriumi, neteisėtą veiklą jį įtraukė jo nurodytas V. V. dėl aukščiau nurodytos jo skolos. Tai buvo kažkur 2013 m., tačiau tikslaus laiko nepamena. Su V. V. buvo susipažinęs per jo dabartinę žmoną Gretą, su kuria ankščiau kurį laiką dirbo kartu (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, esančioje „Akropolio” prekybos centre, Vilniuje. Iš pastarojo buvo pasiskolinęs minėtus 12 000 Lt, nes daugiau neturėjo iš ko pasiskolinti, o pinigai jam buvo reikalingi greitųjų kreditų dengimui bei finansiškai atsigauti po pinigų pralaimėjimų dalyvaujant azartiniuose lošimuose. Skolos patvirtinimui tarp jų buvo surašyti du vekseliai: 5000 Lt ir 7000 Lt sumai. Vienu momentu 2013 m. V. V. paprašė padėti jam, o būtent, paprašė kurį laiką pabūti formaliu vienos įmonės, kaip paskui paaiškėjo, UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir vadovu, paaiškindamas, kad nieko dirbti joje nereikės, o tik reikės pasirašinėti šios įmonės dokumentus. Už tokį pasiūlymą pastarasis jokio konkretaus atlygio nepasiūlė, užtat pažadėjo „nurašyti” jo aukščiau nurodytas skolas jam. M. K. toks pasiūlymas sudomino, kadangi tuo metu jam svarbiausia buvo susimažinti arba iš viso panaikinti minėtą skolą. Apie tai, kad jis bus formaliu UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi bei pasirašinės kažkokius dokumentus, kurių pasirašymas sukels paskmes, jis negalvojo. V. V. apie UAB (duomenys neskelbtini). Jam gi pačiam kažkokių konkrečių, su tuo susijusių klausimų nekilo, nes jį patikino, kad negresia jokia atsakomybė. Tapęs įmonės akcininku ir vadovu, jis asmeniškai su šia įmone niekada jokios realios veiklos nevykdė ir neorganizavo. Jokių darbuotojų jis į šią įmonę pats asmeniškai įdarbinęs nebuvo. Jokio ofiso UAB (duomenys neskelbtini) jam būnant jos akcininku ir direktoriumi, neturėjo. Kas tvarkė šios įmonės buhalteriją, nepamena. Kiek prisimena, kažkokia buhalterė buvo, nes kartą jam teko pas ją važiuoti kartu su J. V., su kuriuo buvo susipažinęs laikui bėgant per Vincą. Po kurio laiko po V. V. pasiūlymo, pastarasis pasirūpino dokumentų dėl minėtos įmonės akcijų pirkimu jo vardu ir jo paskyrimu šios įmonės direktoriumi, o jis tik juos pasirašė. Po to pagal jų susitarimą jam buvo pateikiami įvairūs UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai (sutartys, PVM sąskaitos-faktūros, gal dar kokie dokumentai, tačiau jų nepamena), kuriuos jis neskaitydamas pasirašydavo, kaip šios įmonės vadovas. Su Vincu buvo sutarę, kad tokius dokumentus jam pasirašymui pateikinės jo brolis Justinas, kuris dėl tų dokumentų nieko neaiškindavo, o jis pats ir nesigilindavo, nes tuo metu jo tai nedomino. Beje, kiek prisimena UAB (duomenys neskelbtini) akcijų prikimo dokumentus, J. V. buvo šios įmonės akcininku iki jo, tačiau jam pasirašant minėtos įmonės pirkimo dokumentus, pastarasis nedalyvavo, buvo tik V. V.. Justinas atsirado vėliau, kai jis pradėjo pasirašinėti jo jam pateikiamus fiktyvius dokumentus. Kiek perskaitydavo ant ko pasiršo, faktiškai tai buvo fiktyvūs su realybe nesutampantys dokumentai, nes juose buvo nurodytos UAB (duomenys neskelbtini) neva tai perkamos-parduodamos su reklamine produkcija susijusios medžiagos. Iš kokių įmonių jos buvo perkamos ir kam parduodamos, nepamena. Gali pasakyti, kad jis asmeniškai jokių medžiagų UAB (duomenys neskelbtini) niekada nepirko ir nepardavinėjo, jų nėra matęs. Kaip sakė, minėta įmonė jokio ofiso, sandėlio neturėjo. Justino pateikiamus fiktyvius UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus dažniausiai pasirašydavo pastarojo automobilyje „Jaguar S-Type“, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris šiuo metu priklauso UAB (duomenys neskelbtini) ir su kuriuo pastarasis tuomet privažiuodavo prie jo namų, (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Už minėtų fiktyvių dokumentų pasirašymą jokių pinigų nemokėjo, tačiau laikui bėgant jam bendraujant su V. V., pastarasis jį nuolat patikindavo, kad jo 12 000 Lt skola jam nuolat mažėja, tačiau konkrečių sumų neminėdavo. Kaip ir kokiu būdu (per banką ar grynais) vykdavo atsiskaitymai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir kitų įmonių, su kuriomis buvo sudaryti jo pasirašyti fiktyvūs UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, ir ar iš viso tokie atsiskaitymai vykdavo, jam nežinoma. Kiek prisimena, bankuose dėl UAB(duomenys neskelbtini) banko sąskaitų atidarymo jis nėra buvęs, tačiau, gali pasakyti, kad V. V. iniciatyva jam teko lankytis viename iš bankų (arba SEB, arba DNB). Ten savo vardu atsidarė asmeninę sąskaitą ir paėmė mokėjimo kortelę, kurią kartu su PIN kodu Vinco reikalavimu iš karto atidavė jam. Jokių pinigų tuo metu toje sąskaitoje nebuvo. Kada, kas, kaip ir kokiems tikslams paskui naudojo tą jo asmeninę kortelę, jam nežinoma. Po metų ar poros (tiksliai nepamena) naudojimo, V. V. grąžino ją jam (M. K.). Ar buvo atidarytos kokios UAB(duomenys neskelbtini) banko sąskaitos iki jam perkant šią įmonę, nežino. Ar buvo kokios šios įmonės banko kortelės bei kodų generatoriai, jam nežinoma. Jam neteko matyti. Jis pinigų nėra gryninęs. Jeigu tokie dalykai buvo, jam nežinoma. Prie UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų (jeigu tokios buvo) jam prisijungti neteko. Kokie pinigai, iš kokių įmonių bei į kurias įmones buvo pervedami per UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitas (jeigu tokios buvo), jam nežinoma. UAB (duomenys neskelbtini) antspaudo taip pat nėra matęs ir nėra juo pasinaudojęs. Greičiausiai, tokį antspaudą turėjo arba V. V., arba J. V., nes kartais Justino jam pateiktuose fiktyviuose UAB (duomenys neskelbtini) dokumentuose jau būdavo uždėti šios įmonės antspaudo spaudai. Su fiktyviuose jo pasirašytuose UAB (duomenys neskelbtini) dokumentuose nurodytomis kitomis įmonėmis ar jų atsakingais asmenimis, kurių šiuo metu nepamena, jam susidurti ir kontaktuoti neteko. UAB (duomenys neskelbtini) formaliu akcininku ir direktoriumi buvo apie metus laiko. Po to, vieną dieną visai netikėtai V. V. pareiškė, kad ši įmonė yra parduodama iki tol jam nepažįstamam T. M., su kuriuo pirmą kartą susitiko „Registrų centre”, įforminant minėtos bendrovės pardavimą jam. Visų įmonės pardavimo dokumentų įforminimu pasirūpino Vincas, jis tik pasirašė juos kartu su T. M. „Registrų centro” patalpose. Kodėl staiga buvo parduodama UAB (duomenys neskelbtini), nežino, tačiau, kiek suprato, minėta įmonė turėjo kažkokių skolų. Kas per skolos, jam neaiškino, nors jis bandė jų klausti. Praėjus kuriam laikui po UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo T. M., jam telefonu skambino iš Klaipėdos VMI ir teiravosi apie minėtos įmonės veiklą. Apie šį skambutį jis pasakė V. V., kuris pažadėjo susirašyti su VMI. Kiek supranta, pastarasis kažką buvo parašęs VMI, nes daugiau jam iš ten niekas neskambino. Gali pasakyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo e. pašto dėžutę, tačiau jos adreso nežino, nes prieigos prie jos neturėjo. Kiek žino, ja naudojosi arba V. V., arba J. V.. Gali dar pasakyti, kad jam dirbant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi joks darbo užmokestis jam nei per banką, nei grynais mokamas nebuvo. Gal koks darbo užmokesti jam ir buvo įformintas, tačiau niekas jam jo nemokėjo. Šiaip jokio susitarimo su Vanagais dėl darbo užmokesčio mokėjimo UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo. Praėjus kuriam laikui po UAB (duomenys neskelbtini) pardavimo, iš V. V. gavo pasiūlymą būti akcininku ir direktoriumi kitoje įmonėje, kaip vėliau sužinojo, UAB (duomenys neskelbtini) tačiau dėl UAB (duomenys neskelbtini) Vincas pasakė, kad šioje įmonėje jam realiai reikės dirbti, atliekant realius su informacinėmis technologijomis susijusius darbus. Jis sutiko, nes Vincas pažadėjo jam mokėti oficialų darbo užmokestį, be to, „nurašyti“ minėtą skolą. Dirbti su informacinėmis technologijomis susijusius darbus V. V. jam pasiūlė dėl to, kad žinojo, jog jis mokėsi informacinių technologijų ir buvo nuotoliniu būdu baigęs MIT (Masačiusetso technologijų institutą). Visų UAB (duomenys neskelbtini) pirkimo dokumentų įforminimu pasirūpino V. V.. Jis tik tuos dokumentus pasirašė, būdamas kartu su juo „Registrų centre“. Kas buvo ankstesnis šios įmonės savininkas ir vadovas, nepamena. Jam būnant UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi, ši įmonė turėjo savo ofisą, kuris buvo įsikūręs bendrose patalpose su V. V. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Be jo UAB (duomenys neskelbtini) dirbo dar 1 darbuotojas O. K., kuris, pasak V. V. buvo atsakingas už dienraščių platinimą Vilniaus regione kartu su reklaminėmis skrajutėmis. Ar buvo realiai platinamos kokios nors reklaminės skrajutės, jam nežinoma. Pats tokioje veikloje niekada nedalyvavo, jokių skrajučių nėra matęs, tačiau gali pasakyti, kai kurių skrajučių maketus V. V. prašymu yra daręs ir USB laikmenoje perdavęs jas Vincui. Ką jis toliau darydavo su tais maketais, jam nežinoma. Būnant UAB (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi, visą šios įmonės veiklą faktiškai organizuodavo V. V.. Jis, jam nedalyvaujant, iš kažkur surasdavo įvairias įmones, pats susitardavo su jų atsakingais asmenimis dėl tam tikrų su informacinėmis technologijomis susijusių darbų atlikimo ir tik po to nurodydavo jam atlikti vienokius ar kitokius darbus. Jis tokius pastarojo nurodytus darbus, priklausomai nuo jų pobūdžio, atlikdavo arba UAB (duomenys neskelbtini) ofise, arba UAB (duomenys neskelbtini) kliento patalpose. Dėl šių jo realiai atliktų darbų buvo įforminami atitinkami UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai (sutartys, PVM sąskaitos-faktūros, darbų atlikimo aktai). Tuo pasirūpindavo V. V.. Jis tik tuos dokumentus, kuriuos jam tiesiogiai pateikdavo V. V., pasirašydavo kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Vienais atvejais tokie dokumentai buvo įforminami dar iki darbų atlikimo, kitais atvejais – po darbų atlikimo. Nors minėtuose dokumentuos buvo nurodyti jo realiai atlikti darbai, tų darbų kaina, jo manymu, buvo nurodoma ženkliai didesnė, negu, jo žiniomis, vidutinė tokių darbų atlikimo rinkos kaina. Jį, kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovą, neramino tas faktas, kad jo realiai atlikti vienokie ar kitokie nebrangūs, pvz., WEB programavimo darbai, UAB(duomenys neskelbtini) pardavimo dokumentuose kito, tačiau V. V. visą laiką vengdavo duoti jam konkretų atsakymą dėl to. Nors ir negaudamas konkretaus paaiškinimo, jausdamas psichologinį spaudimą, nematydamas kitos išeities, pasirašydavo tokius UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus su, jo manymu, per didelėmis darbų kainomis. Be nurodytų dokumentų su padidintomis darbų kainomis, jis V. V. reikalavimu, panašiai kaip UAB (duomenys neskelbtini) atveju, pasirašydavo fiktyvius UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus dėl tam tikrų darbų, kurių realiai nei jis, nei jo minėtas darbuotojas O. K. padarę nebuvo. Dėl tokių fiktyvių dokumentų V. V., kuris jam ir pateikdavo juos pasirašyti, nieko konkrečiai neaiškindavo, tik ramindavo, kad jis dėl jų nesijaudintų. Nematydamas kitos išeities, norėdamas, kad greičiau būtų „nurašyta“ skola V. V., be to, jausdamas iš jo pusės savotišką psichologinį spaudimą, pasirašydavo tokius fiktyvius dokumentus. UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus visada pasirašydavo UAB (duomenys neskelbtini) ofise. Už minėtų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų pasirašymą V. V. jam jokių pinigų nemokėjo, išskyrus oficialų darbo užmokestį, be to, laikui bėgant buvo „nurašęs” dalį skolos (šiai dienai jam liko apie 1 000 Eur skola) ir sunaikinęs vieną iš paskolos vekselių. UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos, kurią jis buvo atidaręs kartu su V. V. DNB banke, jis nekontroliavo ir nevaldė, nes po sąskaitos atidarymo šios sąskaitos kodų generatorių buvo iškart atidavęs. V. V. pats ir valdė tą sąskaitą. Jis tik turėjo sąskaitos banko kortelę, kuria praktiškai nesinaudojo, tik kartais smulkioms įmonės reikmėms. Jokių piniginių operacijų, tame tarpe pinigų išgryninimų, su šia kortele jis nedarydavo. Kiek matė UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašus, kuriuos V. V. nurodymu jis pateikdavo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB(duomenys neskelbtini), atsiskaitymai tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir kitų įmonių vykdavo per UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, esančią DNB banke. Ar tai buvo atsiskaitymai tik pagal UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus už jo realiai atliktus darbus, ar ir pagal fiktyvius dokumentus už realiai neatliktus darbus, jam nežinoma. Jis tik matė, kad tam tikros kelių tūkstančių litų, o vėliau eurų dydžio piniginės sumos yra pervedamos tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir kitų įvairių įmonių. Kiek prisimena, didžioji pinigų dalis, kurią UAB (duomenys neskelbtini) gaudavo iš kitų įmonių, buvo pervedami į jam nežinomas UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Kas realiai valdė šias įmonės ir vadovavo jų veiklai, jam nežinoma. Vienu momentu V. V. buvo davęs jam abiejų šių įmonių banko mokėjimo korteles, kurių pagalba, jo nurodymu, jis apie kokius 20 kartų (tiksliai kiek, neprisimena), iš DNB ir Nordea bankomatų išgrynino bendrai apie 30 000 Eur (tikslios sumos šiuo metu neprisimena). Vidutiniškai per vieną kartą jis išgrynindavo nuo 700 Eur iki 1400 Eur. Šiuos pinigus iškart atiduodavo V. V., kuris dažnai palydėdavo, tačiau stovėjo atokiau nuo bankomatų. Ką jis toliau darė su tais jo išgrynintais pinigais, jam nežinoma, V. V. jam dėl to nieko neaiškino, tačiau po kurio laiko jis atsisakė gryninti pinigus iš jam nežinomų ir su juo niekaip nesusijusių įmonių banko sąskaitų, dėl to buvo grąžinęs abiejų minėtų įmonių banko mokėjimo korteles V. V.. Atsisakė, nes jam kilo tam tikrų įtarimų, kad vyksta kažkokia neteisėta veikla, tačiau kokia būtent, nežinojo ir tuo metu nesuvokė. Bet po kurio laiko (maždaug po 3 mėnesių) V. V., naudodamas psichologinį spaudimą jo atžvilgiu, pasireiškusį jo gąsdinimais, kad jis nenurašys jam tuo metu likusios skolos dalies, privertė jį vėl gryninti pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos. Iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos gryninti pinigų jis daugiau neprašė. Išgrynintais pinigais V. V. su juo niekada nesidalindavo. Ar dalindavosi su kuo nors kitu, jam nežinoma. Dar gali pasakyti, kad maždaug kartą per mėnesį į jo asmeninę sąskaitą „Swedbank“ iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos buvo pervedamos tam tikros sumos pinigą, kurias V. V. nurodymu išgrynindavo iš savo sąskaitos ir grąžindavo jam. Pasak V. V., šie pinigai yra skirti įvairiom reprezantacinėm išlaidom, kurias jis neva patirdavo, kompensuoti. Ar tokios išlaidos realiai būdavo ir kokį ryšį su jais turėdavo V. V., nesantis UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoju, jam nežinoma. Jam tokie pinigų grąžinimai kėlė tam tikrų abejonių dėl jų tikrumo. Dėl savo aukščiau nurodytų veiksmų nuoširdžiai gailisi, tačiau nori pažymėti, kad savo veiksmų neteisėtumą jis suvokė ne iškart dalyvaudamas jo minėtoje veikloje su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) o suprato tik praėjus kuriam laikui. Iš pradžių, kaip minėjo, jį iš viso mažai domino ta veikla ir jo veiksmų teisėtumas, nes jo mintys buvo nukreiptos į kuo greitesnį skolos padengimą. Galų gale, supratęs savo veiksmų neteisėtumą, t. y. kad pasirašo visiškai fiktyvius dokumentus, taip pat, kad grynina visiškai jam nežinomų ir su juo niekaip nesusijusių įmonių pinigus ir neaiškiais tikslais perduoda juos V. V., jis nežinojo ir nesuprato savo tokių veiksmų pasekmių, t. y. kad dėka tokių dokumentų įforminimo ir pasirašymo bei pinigų išgryninimo buvo grobstomi įmonių pinigai ir nemokami mokesčiai valstybei. Tai suprato tik dabar, susipažinęs su jam pareikštu įtarimu (T. 3, b. l. 65-70).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. V. paaiškino, kad reklamos verslu verčiasi nuo 2012 m. pavasario, kai įsigijo UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ir tapo šios įmonės direktoriumi. UAB (duomenys neskelbtini) registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įmonės ofisas buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausančiame jam ir broliui V. V.. Bendrovės veikla: reklaminės medžiagos platinimas, skrajučių gamybos organizavimas, išnešiojimas, televizijos reklaminio lauko pirkimas-pardavimas. Apie 2014 m. UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavo. Apie 2013 m. jis įsigijo UAB „S. M. LT“ akcijas ir tapo šios įmonės direktoriumi. Įmonė registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Veikla: reklaminės medžiagos platinimas, skrajučių gamybos organizavimas, išnešiojimas, televizijos reklaminio lauko pirkimas-pardavimas. Nuo 2014 m. pradžios dirba UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriumi. Šios įmonės vadovas ir akcininkas yra Š. N.. UAB (duomenys neskelbtini) veiklos pobūdis - renginių organizavimas ir reklaminės medžiagos platinimas. Konkrečios darbo vietos UAB (duomenys neskelbtini) jis neturėjo. Su įmonės vadovu bendraudavo telefonu ir gyvai Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvairiuose renginiuose Lietuvos teritorijoje. Su kitais įtarime nurodytais asmenimis ir įmonėmis jį siejo verslo santykiai, kaip su tiekėjais arba pirkėjais. Visi sandoriai buvo įforminami dokumentais, nurodant faktinius duomenis. Dokumentų neklastojo (t. 3, b. l. 73-75).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT prie VRM) Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. sausio 15 d. pavedimu Nr. 04/10-2-1-512 vyriausioji specialistė K. L., atlikusi UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų tyrimą 2018 m. kovo 15 d. pateikė specialisto išvadą Nr.04/10-2-13-2786 dėl UAB „G. G.“ ūkinės finansinės veiklos:

1. Pateiktoje 2017 m. gegužės 21 d. užduotyje Nr. 04/10-1-5-5008 atlikti UAB „G. G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog K. S., būdamas UAB „G. G.“ direktorius, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-06-19, susitarė su J. V., kad šis išrašys žinomai neteisingas PVM sąskaitas faktūras UAB (duomenys neskelbtini) UAB „S. M. LT“, UAB (duomenys neskelbtini) vardu, kuriuose nurodyti duomenys apie tariamai UAB „G. G.“ suteiktas įvairias paslaugas. J. V., žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) UAB „S. M. LT“, UAB (duomenys neskelbtini) paslaugų UAB „G. G.“ nesuteikė, suorganizavo, kad į UAB (duomenys neskelbtini) UAB „S. M. LT“, UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus būtų įrašyti duomenys apie tariamai įvykusias ūkines operacijas tarp minėtų įmonių ir UAB „G. G.“. Po to J. V. suorganizavo, kad šios piniginės lėšos būtų išgrynintos, grynuosius pinigus J. V. perdavė UAB „G. G.“ direktoriui K. S., kuris suorganizavo, jog suklastotų dokumentų pagrindu būtų suformuotos UAB „G. G.“ PVM deklaracijos, kurios pateiktos Vilniaus apskrities VMI.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, nurodyti tyrimui pateiktoje užduotyje, paneigia įmonių UAB (duomenys neskelbtini) UAB „S. M. LT“ ir UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose faktūrose nurodytų leidinių platinimo, reklamos, prekės ženklo naudojimo vadovo dizaino ir maketavimo darbų, internetinės svetainės tobulinimo paslaugų teikimą. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) UAB „S. M. LT“ ir UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų UAB „G. G.“ neatliko ir paslaugų nesuteikė, UAB (duomenys neskelbtini) UAB „S. M. LT“ ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis buvo įformintas paslaugų pardavimas už 239 864,95 EUR ir 50 371,62 EUR pirkimo PVM, iš viso 290 236,57 EUR, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatas, neturi vieno iš privalomų rekvizitų, dėl jose atvaizduotų neįvykusių ūkinių operacijų.

Tyrimo metu įvertinus užduotyje pateiktą informaciją bei ikiteisminio tyrimo medžiagą apie tariamas neįvykusias ūkines pirkimo operacijas, pateiktus UAB „G. G.“ apskaitos dokumentus, jeigu UAB „G. G.“ buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, kurios buvo įformintos UAB (duomenys neskelbtini) UAB „S. M. LT“ ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir mokėjimo dokumentuose: paslaugų įsigijimą už 290 236,57 EUR, iš kurių paslaugų sąnaudos 239 864,95 EUR ir 50 371,62 EUR pirkimo (gautino) PVM, skolos tiekėjams 290 236,57 EUR, tuo UAB „G. G.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 6 str. 2 d. nuostatų, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ ir 13 str. 3 d. nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus.

Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) UAB „S. M. LT“ ir UAB (duomenys neskelbtini) realiai jokių paslaugų bendrovei „G. G.“ neatliko ir paslaugų nesuteikė, tai UAB „G. G.“ buhalterinės apskaitos registruose buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, todėl UAB „G. G.“ 2014-2016 metų finansinės atskaitomybėse, pateiktose Juridinių asmenų registrui, buvo įrašyti neteisingi duomenys apie UAB „G. G.“ turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Tuo UAB „G. G.“ nesilaikė 2011 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 str. 1 d. reikalavimų, kad finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus.“ (sudarant 2014-2015 metų finansines atskaitomybes) ir 5 str. 1 d. reikalavimų „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą.“ (sudarant 2016 metų finansinę atskaitomybę.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. 1 d. nuostatą, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą, 14 str. 2 d. nuostatą, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui.“.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

2. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai, nurodyti tyrimui pateiktoje užduotyje, paneigia įmonių UAB (duomenys neskelbtini) UAB „S. M. LT“ ir UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose faktūrose nurodytų leidinių platinimo, reklamos, prekės ženklo naudojimo vadovo dizaino ir maketavimo darbų, internetinės svetainės tobulinimo paslaugų teikimą. Jeigu UAB (duomenys neskelbtini) UAB „S. M. LT“ ir UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų UAB „G. G.“ neatliko ir paslaugų nesuteikė, todėl UAB (duomenys neskelbtini) UAB „S. M. LT“ ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriomis buvo įformintas paslaugų pardavimas už 239 864,95 EUR ir 50 371,62 EUR pirkimo PVM, iš viso 290 236,57 EUR, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. nuostatas, neturi vieno iš privalomų rekvizitų, dėl jose atvaizduotų neįvykusių ūkinių operacijų.

Tyrimo metu, įvertinus užduotyje pateiktą informaciją bei ikiteisminio tyrimo medžiagą apie tariamas neįvykusias ūkines pirkimo operacijas, pateiktus UAB „G. G.“ apskaitos dokumentus, jeigu UAB „G. G.“ buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, kurios buvo įformintos UAB (duomenys neskelbtini) UAB „S. M. LT“ ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir mokėjimo dokumentuose: paslaugų įsigijimą už 290 236,57 EUR, iš kurių paslaugų sąnaudos 239 864,95 EUR ir 50 371,62 EUR pirkimo (gautino) PVM, skolos tiekėjams 290 236,57 EUR, tuo UAB „G. G.“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 6 str. 2 d. nuostatų, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“ ir 13 str. 3 d. nuostatų „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Todėl UAB „G. G.“ pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus (UAB (duomenys neskelbtini) UAB „S. M. LT“ ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras) 2014 m., 2015 m., 2016 m. sausio – kovo mėn. buhalterinės apskaitos registruose ir 2014 - 2016 metų finansinėse atskaitomybėse įrašė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, tuo iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą. Dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „G. G.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 - 2016 metus.

3. Jeigu pagal įmonių UAB (duomenys neskelbtini) UAB „S. M. LT“ ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2016 m. kovo 31 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras UAB „G. G.“ buhalterinės apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2016 m. kovo 31 d. buvo įrašyti duomenys apie realiai neįvykusias ūkines operacijas, tuo UAB „G. G.“ nesilaikė BAĮ 6 str. 2 d., 13 str. reikalavimų – buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai apskaitė UAB (duomenys neskelbtini) UAB „S. M. LT“ ir UAB (duomenys neskelbtini) išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis įformintus realiai neįvykusius leidinių platinimo, reklamos, prekės ženklo naudojimo vadovo dizaino ir maketavimo darbų, internetinės svetainės tobulinimo paslaugų pardavimus, nesilaikė PVM įstatymo Nr. IX-751 64 str. 1 d. nuostatų – 50 371,62 EUR padidino PVM atskaitą ir sumažino mokėtiną į biudžetą PVM sumą už mokestinius laikotarpius nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. kovo mėn., nesilaikė PMĮ Nr. IX-675 11 str. 4 d. ir 17 str. 1 d. nuostatų – padidino 2014-2016 m. sąnaudas 239 864,95 EUR, iš jų: 2014 metais – 79 579,90 EUR, 2015 metais – 140 017,43 EUR, 2016 metais – 20 267,62 EUR ir šiomis sumomis sumažino atitinkamų metų apmokestinamąjį pelną VMI pateiktose 2014-2016 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose bei mokėtiną į biudžetą pelno mokestį sumažino 35 979,74 EUR, iš jų: 2014 metais – 11 936,99 EUR, 2015 metais – 21 002,61 EUR, 2016 metais – 3 040,14 EUR (t. 1, b. l. 45-59).

Ikiteisminio tyrimo metu specialistė L. N., atsakydama į klausimą: jeigu pagal UAB „S. M. Lt“ PVM sąskaitas faktūras 2014-03-19 serija SM Nr.14/019, 2014-03-31 serija SM Nr. 14/023, 2014-04-17 serija SM Nr. 14/026, 2014-04-30 serija SM Nr. 14/034, 2014-05-16 serija SM Nr. 14/038, 2014-05-30 serija SM Nr. 14/042, 2014-06-16 serija SM Nr. 14/047, 2014-06-30 serija SM Nr. 14/051, 2014-07-16 serija SM Nr. 14/055, 2014-07-31 serija SM Nr. 14/059, 2014-08-18 serija SM Nr. 14/062, 2014-08-29 serija SM Nr. 14/065, 2014-09-18 serija SM Nr. 14/069, 2014-10-01 serija SM Nr. 14/072, 2014-10-17 serija SM Nr. 14/075, 2014-10-31 serija SM Nr. 14/080, 2014-11-17 serija SM Nr. 14/084, 2014-11-28 serija SM Nr. 14/088, 2014-12-31 serija SM Nr. 14/099, 2015-01-16 serija SM Nr. 15/002, 2015-01-30 serija SM Nr. 15/004, 2015-02-17 serija SM Nr. 15/009, 2015-02-27 serija SM Nr. 15/012, 2015-03-16 serija SM Nr. 15/014, 2015-03-31 serija SM Nr. 15/016, 2015-04-17 serija SM Nr. 15/018, 2015-04-30 serija SM Nr. 15/021, 2015-05-29 serija SM Nr. 15/028, 2015-05-15 serija SM Nr. 15/024, 2015-06-18 serija SM Nr. 15/030, 2015-06-30 serija SM Nr. 15/032, 2015-07-17 serija SM Nr. 15/035, 2015-07-31 serija SM Nr. 15/038, 2015-08-17 serija SM Nr. 15/041, 2015-08-31 serija SM Nr. 15/044, 2015-09-18 serija SM Nr. 15/047, 2015-09-30 serija SM Nr. 15/050, 2015-10-30 serija SM Nr. 15/058, 2015-10-19 serija SM Nr. 15/056, 2015-11-18 serija SM Nr. 15/063, 2015-11-30 serija SM Nr. 15/066, 2015-12-30 serija SM Nr. 15/075, 2015-12-18 serija SM Nr. 15/071, 2016-01-20 serija SM Nr. 16/004, 2016-01-29 serija SM Nr. 16/006, 2016-02-29 serija SM Nr. 16/013, 2016-02-19 serija SM Nr. 16/010 UAB (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys 20 procentų padidino paslaugų kainas, tuomet kiek PVM nuo šių paslaugų UAB (duomenys neskelbtini) nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą, nurodė, kad jeigu pagal UAB „S. M. Lt“ vardu laikotarpiu nuo 2014-03-19 iki 2016-02-19 pagal klausime išvardintas PVM sąskaitas faktūras bendra suma 239 557,71 Eur, tarp jų: 194 695,26 eurų paslaugų suma ir 44862,45 eurų PVM, UAB (duomenys neskelbtini) atsakingi asmenys 20 procentų padidino paslaugų kainas, tuomet nuo 20% padidintos paslaugų sumos, iš viso 38 939,05 eurų (194695,26 eurų *0,20) padidino pirkimo PVM (21 %) nuo 20% padidintos paslaugų sumos, iš viso 8 177,20 eurų (38 939,05*0.21) ir nepagrįstai įtraukė į PVM atskaitą (t. 3, b. l. 52-54).

2016-04-19 kratos metu paimtais UAB (duomenys neskelbtini) dokumentais: segtuvas su el. laiškais bei PVM sąskaitomis faktūromis, segtuvas su pirminiais UAB "G. G." apskaitos dokumentais, segtuvas su UAB „G. G.“ registrais, kurie nurodyti 2016-04-19 kratos protokole ir kratos metu savanoriškai pateiktų objektų apyraše (t. 3, b. l. 47-51).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) 2018-08 raštu Nr. (21.193 E) RKD pateikė informaciją, kad VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, UAB „G. G.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) sumokėjo į VMI prie FM valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą 20 140,00 Eur, nurodant įmokos kodą 6930. VMI prie FM, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., šioje baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereikš (t. 3, b. l. 79).

VRM Centrinės duomenų bazės duomenimis, juridinis asmuo UAB „G. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), registracijos data 2003-07-28. Bendrovės direktorius nuo 2005-02-07 K. S.. Pagal SODROS duomenis, bendrovėje dirba 24 darbuotojai. Bendrovei nuosavybės teise priklauso patalpos/butas adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini), ir 2010 m., naudojasi automobiliu MERCEDES BENZ (t. 3, b. l. 94-101).

Motyvuojamoji dalis

K. S. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas konstatuoja, kad kaltinamojo K. S. kaltė, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.

Apklaustas teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes. Iš kaltinamojo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis vystydamas UAB G. G.“ reklamos verslą, susidūrė su grynųjų pinigų, reikalingų įmonės veikloje, stygiumi. Susipažinęs su J. V. pasipasakojo jam apie šią problemą. J. V. pasiūlė jam padidinti platinimo paslaugų sumas jo atstovaujamos įmonės PVM sąskaitose-faktūrose, išrašytose jo vadovaujamai įmonei, arba išrašyti jo vadovaujamai įmonei visiškai fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras su tikrovę neatitinkančiais duomenimis (pvz., už dizaino paslaugas). Jį toks variantas tenkino, nors, kaip teigė, suprato, kad tai neteisėtas veikimo būdas, kadangi kitos išeities toje situacijoje neturėjo. Tokią paslaugą Justinas pasiūlė už tam tikrą atlygį, o būtent, su juo sutarė, kad už nurodytų visiškai fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų arba PVM sąskaitų-faktūrų su nepagrįstai užkelta paslaugų kaina išrašymą jo vadovaujamai įmonei, Justinui liks 10 procentų nuo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų sumų be PVM. Toliau pagal šį jų susitarimą UAB „G. G.“ per banką apmokėdavo Justino atstovaujamos įmonės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, o Justinas nuo fiktyvių PVM sąskaitų-faktūrų arba padidintos dalies sumos PVM sąskaitose-faktūrose už suteiktas paslaugas pats tiesiogiai jam neoficialiai grąžindavo grynais 90 procentų sumos be PVM, kurį Justino atstovaujama įmonė turėjo sumokėti į valstybės biudžetą. Kaip ir kas išgrynindavo grąžinamus pinigus, nežino. Kaltinamojo teigimu, jį toks variantas tenkino, nors ir suprato, kad tai neteisėtas veikimo būdas, kadangi kitos išeities toje situacijoje neturėjo. Pagal jų susitarimą su J. V., jis dėl minėtų paslaugų kreipdavosi į pastarąjį esant poreikiui. Jis niekada nebuvo susitikęs su kaltinime minimų įmonių vadovais. Iš J. V. gaudavo grynųjų pinigų, dalį kurių (5000 Eur) kurių panaudojo savo reikmėms, o kiti pinigai (40 000) buvo panaudoti verslo plėtrai Baltarusijoje. Dalis pinigų buvo investuota Latvijoje, nes žadėjo padėti steigti įmonę. Kaltinamasis nurodė, kad supranta jog elgėsi neteisėtai, įtraukdamas kaltinime nurodytas sumas į buhalterinę apskaitą. Žiūrėjo į tai per daug laisvai, neįvertindamas teisiškai. Galvojo, kad jo veika – tik lengvas sukčiavimas. Įmonės dalį PVM mokėjo, dalį PVM pasisavindavo. Pinigų sumas susirašydavo pas save ant lapo. Apie tuos pinigus neinformavo nei kitų akcininkų, nei buhalterių. Minėti parodymai patvirtina, kad kaltinamasis suvokė turtinės naudos sau bei kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir norėjo, panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

K. S. teismui papasakotas įvykio aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai N. N., Š. N., M. K.. Liudytoja N. N., parodė, kad tvarkydama UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą iš direktoriaus K. S. gaudavo UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) UAB „S. M. Lt“PVM sąskaitas-faktūras ir darbų atlikimo aktus. Pagal minėtus dokumentus UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) UAB „S. M. Lt“ atsiskaitė pilnai. Pagal šių įmonių ir daugelio kitų įmonių pateiktas PVM sąskaitas-faktūras buvo suformuotos PVM deklaracijos ir jos pateiktos Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu. Liudytojas T. J. paaiškino, kad yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas ir turi 33 bendrovės akcijas, dirba UAB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo vadovu, tačiau akcininkas, turintis 67 procentų akcijų yra K. S., kuris ir vadovaja įmonei, užsiimančiai reklamos paslaugų teikimu. M. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, nurodė, kad buvo fiktyvus įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas, nesigilindamas į turinį pasirašinėjo įmonės dokumentus, kuriuose nurodytų paslaugų įmonė, jo žiniomis, neatlikdavo. Ikiteisminio tyrimo metu Š. N., apklaustas įtariamuoju, parodė, kad susipažinęs su pranešimu apie įtarimą, gali pasakyti, jog iš jame išvardintų asmenų jis pažįsta tik J. V., kurį, įsigijęs UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ir tapęs bendrovės direktoriumi, paprašė dirbti kartu komercijos direktoriumi. J. V. jam sakė, kad užsiima skrajučių, reklamos platinimu, bet ką konkrečiai jis veikė, direktorius, nežino. UAB (duomenys neskelbtini) banko generatorius, banko kortelės yra ir visada buvo pas J. V.. Jis prisijungti prie įmonės sąskaitų visiškai negali. Jis pasirašydavo bendrovės finansines atskaitomybes, matė, kad J. V. uždirba didesnes pajamas, bendrovės apyvartos buvo žymiai didesnės, nei kad jam organizuojant renginius, bet į J. V. veiklą nesikišo. J. V., vykdydamas savo veiklą, atspausdindavo įvairioms įmonėms PVM sąskaitas-faktūras ir prašydavo, kad ant šių dokumentų, o taip pat sutarčių ir atsiskaitymų grynaisiais dokumentų jis pasirašytų kaip įmonės direktorius, o taip pat uždėtų įmonės antspaudą, kuris visada būdavo laikomas pas jį. Jis taip darydavo, nes iki šiol buvo įsitikinęs, kad viskas, kas susiję su J. V. veikla, yra gerai.

Kaltinamojo kaltė dėl kaltinime nurodytų veikų be jo paties ir aptartų asmenų parodymų taip pat grindžiama kratų protokoluose, specialisto išvadose bei specialistės apklausos protokole užfiksuotais įrodomaisiais duomenimis.

Pažymėtina, kad sukčiavimas apgaule panaikinant turtinę prievolę – tai nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu. Sukčiavimas apgaule panaikinant turtinę prievolę gali pasireikšti taip pat ir prievolės mokėti atitinkamus mokesčius, taip pat ir pridėtinės vertės mokestį, panaikinimu. Tai gali būti daroma, kaltininkui klastojant PVM sąskaitas faktūras, po to šių suklastotų PVM sąskaitų faktūrų duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir į PVM deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Būtent tokiu atveju sukčiavimas reiškiasi fiktyvios atskaitos būdu mažinant į biudžetą mokėtiną PVM sumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-322/2013).

Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad K. S., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia bendrininkų grupe su asmeniu Nr. 1, kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00055-14, panaudojant UAB „S. M. LT“, UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagaminant ir panaudojant netikrus šių įmonių dokumentus, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., Vilniuje, apgaule įgijo svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias lėšas – 17 663,28 eurų mokėtiną pridėtinės vertės mokestį už 2014 m. sausio – 2016 kovo mėn., suklastojo dokumentus, dėl to buvo padaryta didelė materialinė žala, bei pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias pinigines lėšas – 5000 eurų. K. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį.

Teismo posėdžio metu gynėjas kėlė klausimą dėl K. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pagrįstumo, teigdamas, kad K. S. padarė dvi veikas, kvalifikuotinas pagal BK 182 str. 1 d., t. y. 1) sukčiavimą, pasitelkiant UAB „S. M. Lt“, UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) išrašytas netikras PVM sąskaitas-faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie tariamai įmonei (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas; 2) sukčiavimą, pasitelkiant UAB „S. M. Lt“ išrašytas PVM sąskaitas – faktūras su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie UAB (duomenys neskelbtini) parduotas paslaugas, 20 procentų padidintomis kainomis.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma veika, susidedanti iš kelių tapačių ar vienarūšių veiksmų, kiekvienas iš kurių, atskirai paėmus, paprastai atitinka vieno ir to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir leidžia veiką kvalifikuoti, kaip atskirą nusikaltimą, bet visi veiksmai apjungti vieningu sumanymu (vieninga tyčia). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (pavyzdžiui, grobiant turtą iš to paties šaltinio, padarant žalą tam pačiam savininkui ir t. t. (kasacinės nutartys Nr. 2K-307/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010). Apie tai, ar veika tęstinė, sprendžiama kiekvienu atveju įvertinus konkrečios bylos aplinkybių visumą.

Teismo byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais, tarp kurių ir paties K. S. parodymai, byloje nustatytos ir aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad K. S. veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, buvo apjungti vieningo sumanymo, t. y., kaltinamasis pradėdamas veiką turėjo susiformavusį pradinį sumanymą dėl tolesnių neteisėtų veiksmų apgaule įgyjant svetimą turtą. Kaltinamojo teigimu, susipažinus su J. V., šiam buvo išdėstyta jo įmonės veikloje kylanti problema – grynųjų pinigų stygius, kurią J. V. pažadėjo išspręsti pasitelkdamas tiek savo paties, tiek, jo teigimu, pažįstamų asmenų įmones. Pagal K. S. parodymus būtent J. V. pasiūlė jam būdus padidinti platinimo paslaugų sumas jo atstovaujamos įmonės PVM sąskaitose-faktūrose, išrašytose jo vadovaujamai įmonei, arba išrašyti jo vadovaujamai įmonei visiškai fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras su tikrovę neatitinkančiais duomenimis (pvz., už dizaino paslaugas). Iš K. S. parodymų matyti, kad jis suprato, jog visais atvejais, minėtam tiklsui atsiradus poreikiui, bus pasitelkiamos J. V. ar su juo susijusios bendrovės. K. S. teigė, pastebėjęs, kad įmonės keitėsi, tačiau J. V. jam to neaiškino, o jis pats detalėmis nesidomėjo. Nors kaltinamasis teigia nesiekęs grobstyti PVM, bet vėliau pripažino, kad, kaip UAB „G. G.“ vadovas nevykdė reikiamos kontrolės, nevertino savo veiksmų juridinės pusės, manydamas, kad tai tik lengvas sukčiavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. S. niekada nebuvo susitikęs su kaltinime minimų įmonių direktoriais. Esant reikalui, jis tiesiog kreipdavosi į J. V., kuriam pasakydavo, kad reikalinga tokia suma, o šis suorganizuodavo dokumentus gauti šiai sumai. Pinigų sumas kaltinamasis susirašydavo pas save ant lapo. Apie tai neinformavo nei kitų akcininkų, nei įmonės buhalterių.

Iš kaltinamojo parodymų ir kitos aptartos bylos medžiagos darytina išvada, kad kaltinamojo, veikiant bendrininkų grupe, atliktą veiką siejo vieningas sumanymas, dėl kurio įgyvendinimo buvo tartasi su J. V.. Buvo veikiama viena kaltės forma, kėsinantis į tą patį objektą, padarant žalą tam pačiam turto savininkui, šiuo atveju valstybei, pasitelkiant įmones, kurias kaltinamasis siejo su J. V.. Matyti, kad abiem gynybos išskirtais atvejais, buvo pasinaudojama tuo pačiu juridiniu asmeniu, vadovaujamu J. V.. Iš byloje esančių sąskaitų faktūrų matyti, kad per UAB (duomenys neskelbtini) abiem būdais buvo veikiama sistemingai ir nuolat, atskiri veiksmai seka vienas po kito, yra nenutolę, arba mažai nutolę laiko požiūriu, o kai kurios UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos faktūros dėl, gynybos manymu, į du nusikaltimus išskirtinų epizodų, yra išrašytos tą pačią dieną (pvz.: 2014-12-31 sąskaitos-faktūros serija SM Nr.: 14/098 ir 14/099, kitos išrašytos vienos dienos skirtumu 2015-07-16 ir 2015-07-17, 2015-12-30 ir 2015-12-31). Visais atvejais K. S., gautas sąskaitas-faktūras, žinodamas, kad šie dokumentai netikri ar suklastoti, perduodavo UAB „G. G.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kuri jo nurodymu pateiktas PVM sąskaitas faktūras įtraukdavo į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Kaip žinia, paprastai tęstinės veikos, priskiriamos prie turtinių nusikaltimų, padarymo atveju neteisėtai užvaldomas turtas iš to paties šaltinio, žalą padarant tam pačiam savininkui, esant tarp veiksmų nedideliems laiko tarpams (kasacinė nutartis Nr. 2K-433/2012). K. S. visus jam inkriminuotus sukčiavimo veiksmus atliko su tuo pačiu bendrininku, į kurį pagal abipusį susitarimą kreipdavosi kilus poreikiui, nurodydamas jam reikiamas pinigų sumas ir paslaugas. Bendrininkaujant jo atliktus sukčiavimo veiksmus jungė vieninga tyčia dėl to paties objekto, žalą padarant tam pačiam turto savininkui, apgaule įgyjant Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančios lėšas – mokėtiną pridėtinės vertės mokestį už laikotarpį nuo 2014 m. sausio iki 2016 kovo mėn., todėl veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas kaltinamajam

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją: tiesiogine tyčia padaryti vienas nesunkus, du apysunkiai ir vienas sunkus nusikaltimai, veikos baigtos. Kaltinamasis teistumo neturi. K. S. yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, šiuo metu vaiko priežiūros atostogose, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančias aplinkybes – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi; savo noru atlygino padarytą žalą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimus įvykdė veikdamas bendrininkų grupe. Aiškindamas nusikalstamų veikų padarymo motyvus, K. S. nurodė, kad jas įvykdė siekdamas gauti apyvartinių lėšų verslo plėtojimui.

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus, gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Kaip matyti BK 182 straipsnio 2 dalies ir BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijose numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas pritaikyti K. S. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne rodančios kaltinamojo polinkį nusikalsti (kaltinamasis laikomas neteistu) ir, nors baustas administracine tvarka, tačiau tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra pakankamai jauno amžiaus, dirba, darbe apibūdinamas teigiamai, savo kaltę iš esmės pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir nesiekė sušvelninti ar išvengti atsakomybės, bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, atskleidžiant nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, savo elgesį vertina kritiškai ir savo noru atlygino padarytą žalą. Dėl šios priežasties yra pagrindo taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, bei skirti jam švelnesnę bausmės rūšį, negu numatytoji bausmė BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje ir BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Nagrinėjamu atveju teisinga bausmės rūšimi laikytina bauda, kuri atitiktų ne tik veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, bet ir kaltininko asmenybę bei kitus svarbius bausmių skyrimo aspektus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus K. S. už keturias veikas baudas.

Nustatydamas bausmių dydį, skaičiuojant nuo jų vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena K. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir daro išvadą, kad K. S. skirtinos bausmės mažesnės už numatytų bausmių vidurkį. Paskyrus baudas, jos bendrinamos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, esant idealiajai veikų sutapčiai. Skaičiuojant bausmių vidurkį vadovaujantis BK 3 straipsniu, taikytina BK 47 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi kaltinamajam inkriminuotos veikos padarymo metu. Taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Kaltinamasis K. S. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka nuo 2016 m. balandžio 19 d., 19.20 val., iki 2016 m. balandžio 20 d. 01 val. 10 min. (t.3, b.l. 104-113). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu K. S. kardomoji priemonė nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 301-305, 307, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam bausmę – 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio baudą.

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio baudą

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam bausmę – 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje, taikant apėmimą, skirti bausmę - 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, K. S. paskirti galutinę bausmę –60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. balandžio 19 d., 19.20 val., iki 2016 m. balandžio 20 d. 01 val. 10 min. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų minimalių gyvenimo lygių (2 MGL) dydžio baudai ir K. S. nustatyti mokėtiną 58 MGL (2184,28 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti terminą baudai sumokėti – per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, t. y. PVM sąskaitas faktūras serija 2015-04-30 serija SOFI Nr. 100 A, 2015-05-29 serija SOFI Nr. 104, 2015-06-30 serija SOFI Nr. 109A, 2015-07-30 serija SOFI Nr. 115, 2015-08-24 serija SOFI Nr. 119, 2015-09-23 serija SOFI Nr. 125, 2015-10-29 serija SOFI Nr. 132, 2015-11-27 serija SOFI Nr. 138, 2015-12-28 serija SOFI Nr. 146, 2016-01-29 serija SOFI Nr. 152, 2016-02-29 serija SOFI Nr. 156, 2016-03-31 serija SOFI Nr. 160; UAB (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitas faktūras 2014-01-31 serija ON Nr. 14/008, 2014-02-17 serija ON Nr. 14/012, 2014-02-28 serija ON Nr. 14/013, 2014-03-06 serija ON Nr. 14/016, 2015-12-31 serija ON Nr. 15/103, 2015-12-31 Nr. ON 15/104, UAB „S. M. Lt“ vardu įformintas PVM sąskaitos faktūros serija 2014-12-31 serija SM Nr. 14/092, 2014-12-31 serija SM Nr. 14/098, 2015-05-06 serija SM Nr. 15/023, 2015-05-25 serija SM Nr. 15/026, 2015-07-16 serija SM Nr. 15/034, 2015-07-27 serija SM Nr. 15/036, 2015-08-03 serija SM Nr. 15/040, 2015-12-31 serija SM Nr. 15/077, UAB „S. M. Lt“ PVM sąskaitas faktūras 2014-03-19 serija SM Nr.14/019, 2014-03-31 serija SM Nr. 14/023, 2014-04-17 serija SM Nr. 14/026, 2014-04-30 serija SM Nr. 14/034, 2014-05-16 serija SM Nr. 14/038, 2014-05-30 serija SM Nr. 14/042, 2014-06-16 serija SM Nr. 14/047, 2014-06-30 serija SM Nr. 14/051, 2014-07-16 serija SM Nr. 14/055, 2014-07-31 serija SM Nr. 14/059, 2014-08-18 serija SM Nr. 14/062, 2014-08-29 serija SM Nr. 14/065, 2014-09-18 serija SM Nr. 14/069, 2014-10-01 serija SM Nr. 14/072, 2014-10-17 serija SM Nr. 14/075, 2014-10-31 serija SM Nr. 14/080, 2014-11-17 serija SM Nr. 14/084, 2014-11-28 serija SM Nr. 14/088, 2014-12-31 serija SM Nr. 14/099, 2015-01-16 serija SM Nr. 15/002, 2015-01-30 serija SM Nr. 15/004, 2015-02-17 serija SM Nr. 15/009, 2015-02-27 serija SM Nr. 15/012, 2015-03-16 serija SM Nr. 15/014, 2015-03-31 serija SM Nr. 15/016, 2015-04-17 serija SM Nr. 15/018, 2015-04-30 serija SM Nr. 15/021, 2015-05-29 serija SM Nr. 15/028, 2015-05-15 serija SM Nr. 15/024, 2015-06-18 serija SM Nr. 15/030, 2015-06-30 serija SM Nr. 15/032, 2015-07-17 serija SM Nr. 15/035, 2015-07-31 serija SM Nr. 15/038, 2015-08-17 serija SM Nr. 15/041, 2015-08-31 serija SM Nr. 15/044, 2015-09-18 serija SM Nr. 15/047, 2015-09-30 serija SM Nr. 15/050, 2015-10-30 serija SM Nr. 15/058, 2015-10-19 serija SM Nr. 15/056, 2015-11-18 serija SM Nr. 15/063, 2015-11-30 serija SM Nr. 15/066, 2015-12-30 serija SM Nr. 15/075, 2015-12-18 serija SM Nr. 15/071, 2016-01-20 serija SM Nr. 16/004, 2016-01-29 serija SM Nr. 16/006, 2016-02-29 serija SM Nr. 16/013, 2016-02-19 serija SM Nr. 16/010, palikti saugoti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00055-14 medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti K. S., kad:

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Teisėja Eglė Gruodienė