Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų: Birutės Valiulienės, Laimanto Misiūno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. S. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. Nr. e2-598-356/2017 pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo G. S. priešieškinį ieškovei M. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama nutraukti (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 206, sudarytą jos santuoką su atsakovu ir išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove bei nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti su ieškovę sudarytą santuoką, išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo bei nustatyti vaikų bendravimo tvarką su ieškove.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką tarp M. S. ir G. S., sudarytą (duomenys neskelbtini), ir įregistruotą Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 206, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; šalims paliko santuokines pavardes; nepilnamečių vaikų: U. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė kartu su tėvu G. S.; priteisė iš ieškovės M. S., išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, už laikotarpį nuo 2017-03-23 iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė G. S.; nustatė nepilnamečių vaikų su ieškove bendravimo tvarką; padalino santuokoje įgytą turtą.Šalims nepateikus įtikinamų vienas kito kaltės įrodymų, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, šalių santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ar atsakovas tinkamai vykdo tėvų valdžią, abiejų šalių sudarytos gyvenimo sąlygos nepilnamečiams vaikams yra tinkamos ar saugios. Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad jau nuo 2016 m. spalio 25 d. šalių vaikai gyvena kartu su tėvu, kuris betarpiškai jais rūpinasi, kad jie gyvena įprastoje aplinkoje ir nori ten gyventi, o ieškovė gyvena skyrium, šis ginčas nagrinėjamas vaikų interesais ir, tėvams gyvenant skyrium, vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su atsakovu, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus.Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl jis prie vaikų išlaikymo privalėtų prisidėti didesne dalimi (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Nors vaikai gyvena kartu su atsakovu, todėl jam tenka kasdienė vaikų priežiūra, tačiau vaikai dažnai lankosi pas motiną, t.t. ir su nakvyne, nes abi šalys dirba ne įprastą darbo dieną, o pagal iš anksto nustatytus darbo grafikus. Vadovaujantis šalių nepilnamečių vaikų interesais, atsižvelgiant į jų poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, iš ieškovės, priešieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies, priteistinas išlaikymas abiems vaikams atsakovo nurodytos formos, tačiau mažesnio dydžio (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t.y. periodinėmis išmokomis po 100 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2017-03-23 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis).Nustatęs vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, atsižvelgęs į ieškovės darbo pobūdį, teismas nustatė ieškovės bendravimo su vaikais tvarką. Teismas padalino bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise šalims priklausantį turtą ir abiems šalims pripažino asmeninės nuosavybės teisės atitinkamai į: ieškovei – automobilį Skoda O. C., v.n. (duomenys neskelbtini) o atsakovui – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir automobilį SEAT Alhambra, v.n. (duomenys neskelbtini) bei paskirstė bylinėjimo išlaidas, pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė M. S. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti ieškovės ieškinį dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo su atsakovu; apeliacinės instancijos teismui netenkinus reikalavimo, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinti iš ieškovės priteisto išlaikymo dydį vaikams bei išlaikymą priteisti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, o ne nuo 2017-03-23; prašo prijungti papildomą rašytinį įrodymą bei priteisti bylinėjimosi iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą, kurioje siūlė, atsižvelgiant į vaikų valią, norą, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu (atsakovu). Šia išvada, teismas priimdamas sprendimą ir rėmėsi, tačiau teismo posėdyje apklausti vaikai nenurodė pageidaujantys gyventi su vienu iš tėvų. Nesutinka, su teismo konstatuota aplinkybe, kad abu vaikai nurodė, kad geriau sutaria su tėvu, nes tokią nuomonę išsakė tik sūnus, tačiau jos pagrįsti negalėjo. Kaip pavyzdį pateikė atsitikimą, kad mama jo nenuvežė prie ežero. Tačiau ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad vaikas prie ežero buvo nuvežtas, tik ne iškarto, kai to pageidavo.Tokie vaiko argumentai, negali daryti įtakos teismui priimant sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas pats pažymėjo, kad ieškovė šeimoje labiau rūpinosi tuo, kad vaikams būtų pagaminta maisto, sutvarkyti jų drabužiai, namuose būtų tvarkinga, o atsakovas daugiau rūpinosi jų laisvalaikiu. Tokio amžiaus vaikams, laisvalaikio leidimas yra svarbesnis, įdomesnis ir priimtinesnis nei kasdieninė buitis, kuri teko ieškovei. Tačiau teismas privalo situaciją vertinti objektyviai, prioritetiškai, o ne „vaiko akimis“.Vaikai išreiškė pageidavimą gyventi ne su kuriuo nors iš tėvų, bet konkrečiu adresu – (duomenys neskelbtini), tai buvo svarbiausias teismo motyvas sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, bet ne konkrečiu adresu, kadangi gyvenamoji vieta gali keisti. Atsakovo gyvenamoji vieta, nepriklauso atsakovui, tai yra jo tėvų butas ir atsakovas juo naudojasi tėvams leidus. Atsakovas neturi jokio juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamasis galėtų teisėtai reikalauti nors laikinai gyventi, jeigu tėvų valia pasikeistų.Teismo argumentas, kad šalia atsakovo būsto yra vaikų mokykla, gyvena draugai, giminaičiai, atmestinas, nes Utenos miestas nedidelis ir iš bet kurios miesto vietos dalies pasiekti mokyklą yra nesudėtinga. Vaikų ugdymosi vietos yra parenkamos ne pagal gyvenamąją vietą, o pagal įstaigos prestižą ar pedagogą.Pažymi, kad šiuo metu ieškovė turi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kurį jai padovanojo mama, todėl turi geresnes sąlygas užtikrinti vaikų poreikį į būstą, nes yra nepriklausomą nuo kitų asmenų valios.Vaiko teisė į būstą turi būti laikytina svarbia ir prioritetine. Taip pat nesutinka ir su teismo išvada, kad ieškovė turėjo galimybę pasilikti gyventi kartu su vaikais jiems įprastoje aplinkoje. Būstas, kuriame gyvena atsakovas priklauso jo tėvams, todėl ieškovė neturėjo galimybės siekti, kad iš šio būsto išeitų atsakovas. Ieškovė išsikėlę iš šeimos būsto dėl atsakovo smurto, todėl likti gyventi kartu su atsakovu ji nenorėjo ir nebegalėjo.Ieškovė vaikams nupirko šuniuką siekdama palengvinti vaikų išgyvenimus dėl tėvų skyrybų, o ne siekdama palenkti vaikus į savo pusę. Vaikai apie šuniuką net neužsiminė kol jų nebuvo apie tai pradėta klausinėti, todėl negalima laikyti, kad šuniuko pirkimas galėtų pakeisti šalių valią pasirenkant su kuriuo iš tėvų gyventi.Teismo motyvai, kad ieškovė turi draugą su kuriuo nenutraukė ryšių, todėl galima situacija , kad jis ir toliau lankysis ieškovės bute yra visiškai nepagrįsti, nes visiškai nėra aišku kaip ieškovės draugo apsilankymas gali daryti neigiamą įtaką vaikams. Iš teismo sprendimo atrodytų, kad šį šeimos gyvenamąją vietą niekas negali užeiti.Teismas netinkamai įvertino atsakovo moralines savybes. Teismas nevertino liudytojų parodymų, ieškovės paaiškinimų, kad atsakovais kartais nesaikingai vartoja alkoholį, būdamas neblaivus netinkamai elgiasi, smurtauja.Jokių ieškovės neigiamo elgesio atvejų ar neigiamų ieškovės charakterio bruožų nebuvo nustatyta. Esant lygiai šalių turtinei padėčiai, vaikams dėl amžiaus negalint išreikšti valios dėl gyvenamosios vietos, tėvų moralinės savybės turėtų būti laikomos svarbiausiomis, sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos. Ieškovė nesutinka ir su priteisto išlaikymo dydžiu. Vaikai dažnai lankosi pas ieškove su nakvyne, jie būna pas ieškovę, kai atsakovas dirba paromis, t.y. mažiausi dvi dienas per savaitę. Ieškovė vaikus pasiima vaikus ir kitomis dienomis. Vaikai praleidžia pas ieškovę beveik pusę savo laiko. Buvimo kartu ieškovė vaikus pilnai išlaiko. Vaikai patys nurodė, kad tiek mama, tiek tėtis perka jiems reikalingus daiktus mokyklai, drabužius.Vaikams praleidžiant tiek pat laiko pas ieškovę ir atsakovą, iš ieškovės priteistas 100 Eur papildomas išlaikymas kiekvienam iš vaikų yra nepagrįstas ir per didelė našta ieškovei, gaunančiai minimalų atlyginimą ir nuolat, vienodai prisidedančiai prie vaikų išlaikymo.Atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovė neteikė ar neteikia reikiamo išlaikymo vaikams nuo to momento, kai pradėjo gyventi skyrium. Procesinio dokumento pateikimo faktas, nėra pagrindas reikalauti išlaikymo vaikui. Išlaikymas priteisiamas nuo momento, nuo kada vienas iš tėvų nustojo teikti išlaikymą, todėl teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas vaikams nuo 2017 m. kovo 23 d. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. S. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ginčijamoje dalyje palikti nepakeistą, o apeliantės skundą atmesti, priteisti iš apeliantės M. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės apeliaciniu skundu. Teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovės buitines sąlygas, gaunamas pajamas ir faktą, kad nuo 2016 m. spalio 25 d. vaikai gyvena kartu su atsakovu bei patys išreiškė norą likti toliau gyventi atsakovo namuose.Teismas pagrįstai rėmėsi Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų išvada, kadangi darbuotojai nustatę, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakovu, pabendravę su vaikais išsiaiškino, kad jie nori toliau gyventi kartu su tėvu, jiems įprastoje vietoje, kur gyvena nuo gimimo, lanko mokyklą, turi draugų.Teismas atsižvelgė į faktą, kad pati ieškovė nusprendė išsikelti iš šeimos gyvenamosios vietos, tam, kad galėtų gyventi skyrium, kad ieškovė turėjo galimybę pasilikti gyventi su vaikais, tačiau paliko šeimą, vaikus ir apsigyveno jos tėvams priklausančiame bute, kur lankėsi jos bendradarbis.Teismas vaikų gyvenamąją nustatė atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus. Nustatyta, kad atsakovas vaikais rūpinasi tinkamai, atlieka tas pareigas, kurias ankščiau atlikdavo ieškovė, t.y. sudaro visas būtinas ir saugias sąlygas nepilnamečiams vaikams.Atsakovas išieškojimą prašė priteisti nuo priešieškinio pateikimo dienos (2017-03-23), ieškovė tam neprieštaravo, šalys tuo metu bendro ūkio jau nebevedė, todėl yra pagrindas pripažinti, kad išlaikymas šalių vaikams gali būti priteistas nuo 2017-02-23. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad priteistas 100 Eur išlaikymas yra pernelyg didelis ir nepakeliama našta ieškovei, kadangi vaikams priteista išlaikymo suma nesiekia ir pusės minimalios algos, o pagrindinė ir ženkliai didesnė vaikų išlaikymo dalis tenka atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamojoje dalyje naikinamas, tvirtintina šalių sudaryta taikos sutartis (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 5 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 329 str.).Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naują dokumentą – buto nuosavybės dokumentus. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Butą ieškovė įgijo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Pateikti įrodymai patvirtina ieškovės apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę apie turimą būstą, jų nebuvo galima pateikti ankščiau, todėl jie priimami ir vertinti kartu su visais bylos duomenimis (CPK 314 str.). Apeliantė iki paskirto teismo posėdžio pradžios pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes šiai dienai yra pakitusios faktinės bylos aplinkybės nuo buvusių priimant teismo sprendimą pirmosios instancijos teisme. Šalių dukra nuo 2017 m. vasaros gyvena su ieškove, iš čia vyksta į mokyklą ir tik svečiuojasi atsakovo namuose. Atsakovas dėl to neprieštarauja. Mano, kad šiuo atveju reikalinga išklausyti šalis, galbūt papildomai apklausti vaikus. Nesąžininga, kad iš apeliantės priteistas išlaikymas dukrai, nors dukra gyvena pas ją. Apeliaciniu skundu keliamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, iš atsakovės priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 100 Eur, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

Šalys teismui 2018 12 30 pateikė taikos sutartį, kuria išsprendė ginčą taikiai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo teikimo ir tėvų bendravimo tvarkos su vaikais. Tvirtintina taikos sutartis, teismo sprendimas skundžiamojoje dalyje naikinamas, civilinė byla toje dalyje nutraukiama. ( CPK 140 str. 1 d, CPK 293 str. 5 p., CPK 430 str.9 d.).

Nenustatyta, kad šalių taikus susitarimas ir prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešam interesui ( CPK 42 str. 2 d).

Ieškovė ir atsakovas, pasirašę taikos sutartį, nurodė, kad yra žinomos CPK 294 str. 2 d. nustatytos bylos nutraukimo teisinės pasekmės. Nurodė, kad šalims žinoma, kad nutraukus civilinę bylą dėl taikos sutarties sudarymo, iš naujo kreiptis į teismą dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, negalima.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., CPK 293 str., kolegija

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimo dalį, kuria nepilnamečių vaikų: U. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė kartu su tėvu G. S.; priteisė iš ieškovės M. S., išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, už laikotarpį nuo 2017-03-23 iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė G. S.; nustatė nepilnamečių vaikų su ieškove bendravimo tvarką panaikinti .

Patvirtinti tokio turinio šalių G. S. ir M. S. sudarytą taikos sutartį ginčo dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir tėvų bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo:

Nepilnamečio sūnaus U. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu G. S.;Nepilnametės dukros G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina M. S.;G. S. įsipareigoja teikti išlaikymą savo dukrai G. S. periodinėmis išmokomis po 150 Eur(vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki G. S. pilnametystės. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina M. S.;M. S. įsipareigoja teikti išlaikymą savo sūnui U. S. periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki U. S. pilnametystės. Šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas G. S.;Kadangi šalys viena kitai turi išmokėti vienodo dydžio sumas ir vienodomis sąlygomis nepilnamečių vaikų išlaikymui, šalys susitaria, kad taiko tarpusavyje mokėtinų išlaikymo vaikams sumų užskaitymą iki U. S. pilnametystės. U. S. sukakus pilnametystės, G. S. išlaikymą dukrai perveda į M. S. banko sąskaitą, kurią ši nurodys;Išlaikymas pradedamas skaičiuoti ir teikti nuo 2018-01-01. Šalys viena kitos atžvilgiu nereikalauja jokio išlaikymo įsiskolinimo.Šalys susitaria dėl tokios bendravimo su vaikais tvarkos: G. S. turi teisę bendrauti su dukra G. S., ją pasiimant iš gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos kas antrą mėnesio savaitgalį (lyginėmis savaitėmis), paimant vaiką to savaitgalio penktadienį ir parvežant ją sekmadienį iki 19 val.; M. S. turi teisę bendrauti su sūnumi U. S., jį pasiimant iš gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos kas antrą mėnesio savaitgalį (nelyginėmis savaitėmis), paimant vaiką to savaitgalio penktadienį ir parvežant ją sekmadienį iki 19 val.; Kiekvienais poriniais kalendoriniais metais U. S. ir G. S. šv. Kalėdų pirmąją ir antrąją dienas, savo gimimo dienas praleidžia su motina, o šv. Velykų pirmąją ir antrąją dienas- su tėvu. Neporiniais metais-atvirkščiai.

Naujųjų Metų išvakares ir pirmąją Naujųjų Metų dieną abu vaikai praleidžia su tuo iš tėvų, pas kurį priklauso praleisti šv. Kalėdas, nepriklausomai nuo to, kad tais naujais metais keičiasi poriniai/neporiniai metai;

7.4. Kiekvienais metais abu vaikai su motina praleidžia Motinos dieną, o su tėvu-Tėvo dieną;

7.5. Pirmąją vaikų atostogų pusę su abiem vaikais praleidžia G. S., o antrąja pusę su abiem vaikais praleidžia M. S.;

7.6. G. S. ir M. S. turi teisę nekliudomai lankyti vaikus jų ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugomi jie gyvenamojoje vietoje ar gydomi stacionare;

Šalys įsipareigoja, kad viena kitą informuos apie vaikų sveikatos būklę, mokslo pasiekimus, gyvenimo įvykius, jų pasikeitimus, kitas svarbias gyvenimo aplinkybes; Kitu nei tvarkoje numatytu laiku tėvai G. S. ir M. S. turi teisę bendrauti su vaikais konkretų laiką iš anksto suderinę tarpusavyje. G. S. ir M. S. ypač stengiasi pasiimti vaikus vienas iš kito tomis dienomis, kuomet kitas iš tėvų dirba pamaininį darbą(yra darbe). Dėl to šalys taip pat iš anksto susitaria.Šalys nereiškia viena kitai jokių pretenzijų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tame tarpe ir už atstovų jiems suteiktas teisines paslaugas, ir kiekviena lieka prie savų išlaidų(abejose instancijose). Teismo patirtas išlaidas šalys dalijasi lygiomis dalimis.

Bylą dalyje dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir tėvų bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nutraukti.