Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. R. ir M. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas D. R. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo L. R. mirties.

Pareiškėjas pareiškimą palaiko ir prašo jį tenkinti. Procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas L. R.. Pareiškėjas ir suintereuoti asmenys po tėvo mirties gyvena adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjo mamai A. R. nuosavybės teise priklausančiame name. Po tėčio mirties liko palikimas, kurį sudaro automobilis Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu po tėvo mirties naudojosi ir jį prižiūrėjo pareiškėjas. Dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties į notarų biurą niekas nesikreipė.

Suinteresuoti asmenys A. R. ir M. R. su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad palikėją pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys laidojo kartu. Visa šeima tarpusavyje sutaria draugiškai, visi gyvena viename gyvenamajame name, jokių neutarimų dėl palikimo priėmimo tarpusavyje neturi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nustatyta, kad L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo D. R. ir suinteresuoto asmens M. R. tėvas (b. l. 10, 11, 13) bei suinteresuoto asmens A. R. sutuoktinis (b. l. 12). L. R. vardu registruotas automobilis Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15). Palikėjui ir suinteresuotam asmeniui A. R. gyvenant santuokoje 1996 m. gegužės 13 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P19/96-1774 buvo įgytas 0,0931 ha ploto žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-17). Šiame žemės sklype esantis gyvenamas namas ir kiti statiniai 1983 m. vasario 21 d. Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 4368 pagrindu nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui A. R.. Po palikėjo L. R. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (testamento registro išrašas).

Pagal formuojamą Aukščiausiojo teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas D. R., būdamas palikėjo L. R. sūnus, kaip savo valdė po jo mirties likusį automobilį Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo M. R. yra pareiškėjo brolis, o suinteresuotas asmuo A. R. yra pareiškėjo mama. Jie dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, sutinka, kad palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą priėmė pareiškėjas D. R..

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad palikėjo vaikai yra pirmosios eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą. CK 5.51 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Suinteresuotam asmeniui A. R. išaiškintina, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjui pereis nuosavybės teisė į visą palikėjo turtą, kartu ir į dalį žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas per CK 5.50 str. 5 d. nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė per šį laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai (CPK 177 str., 185 str.). Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjas D. R. nuolat siekė įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo tėvo L. R. mirties, pradėjęs atsiradusį palikimą faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.). Kiti įpėdiniai – palikėjo sūnus M. R. ir sutuoktinė A. R. – dėl palikimo priėmimo nesikreipė, sutinka, kad palikimą priimtų pareiškėjas. Byloje nesant kitokių įrodymų, bei nesant jokių prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Pareiškėjas kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi jis galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą sudarantį turtą (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iki teismo sprendimo priėmimo yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš šalių valstybei nepriteistinos (CPK 94 str., 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, priimti palikimą, atsiradusį po L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.