Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2014-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-15-517/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-06
Bylos Nr.
1-15-517/2014
Teisminio proceso Nr.
1-88-1-00295-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
V. M.
Kaltinamasis
A. Š.
Baudž. byla Nr. 1-15-517/2014m.
(Proceso Nr. 1-88-1-00295-2013-0)
Bylos kategorija Nr. 4.5
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.5 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUUkmergė, 2014m. spalio 06d.Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis
sekretoriaujant K. Stamulienei,dalyvaujant prokurorui D. Žvirbliui,gynėjui A. Moliui,nukentėjusiajam V. M.,

nukentėjusiojo V. M. atstovui pagal Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatui V. Kersnauskui,

specialistui-teismo medicinos ekspertui R. Laurinavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011m. gegužės 11d. Kauno m. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1d., tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius LR BK 38 str. pagrindu, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, neturintis teistumo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Š., mušdamas, nesunkiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2013m. balandžio 15d., tarpe 19⁰⁰-20⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis A. Š. su šeimos nariais atvažiavęs į pil. D. K. priklausančius namus, esančius sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), kur buvo girtuokliaujama, kad gydymuisi į Kauną parsivežti girtavusį motinos giminaitį-pil. D. K., iš asmeninių paskatų, tyčia, paėmęs už drabužių, į lauką ištempė viename iš kambarių miegojusį neblaivų pil. V. M., kurį pargriovė kieme ir pastarajam tyčia ne mažiau kaip tris kartus įspyrė į dešinįjį šoną, dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajam V. M. buvo padaryti dešiniųjų VI-VII-VIII-IX šonkaulių lūžimai, kas komplikavosi kraujo ir oro susitelkimu krūtinplėvės ertmėse, oro susitelkimu tarpuplautyje ir poodine ir intraraumenine emfizema, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulių lūžimų ir dėl jų įvykusių komplikacijų sveikata nukentėjusiajam V. M. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis A. Š. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną, grįžęs iš darbo, jis kartu su savo motina G. Š. ir močiute M.-G. M. važiavo pas motinos pusbrolį D. K., gyvenantį Ukmergės rajone. Žinojo, kad namuose, kur gyvena motinos pusbrolis D. K., yra girtaujama. Atvykus į kaimą, motinos giminaičio namuose, virtuvėje rado girtaujančią kompaniją. Jiems pasirodžius, su girtavusioje kompanijoje buvusiais asmenimis prasidėjo žodinis konfliktas, kilo triukšmas. Tuo metu jis su D. K. seserimi R. B. nuėjo į šalia esantį kambarį, kur vienoje lovoje gulėjo neblaivus D. K., o kitoje lovoje pusiau gulomis su nusmukusiomis kelnėmis miegojo apsišlapinęs jam nepažįstamas vyriškis. Su R. B. jie pakėlė minėtą nepažįstamą vyriškį už pažastų ir pastatė ant kojų, tačiau šis, vos pastovėdamas ant kojų, griuvo koridoriuje ant grindų. Tada jis, pakėlęs tą vyriškį ir pastatęs prie koridoriuje stovinčios spintos, nuėjo į virtuvę, kur tebevyko konfliktas su girtavusiais asmenimis. Kaip tas nepažįstamas vyriškis išėjo iš namo, jis nematė, kurį vėliau jau rado gulintį kieme, prie laiptų. Tą dieną jam lankantis motinos giminaičio namuose Ukmergės rajone, kur buvo girtaujama, jis nieko nemušė.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. Š. neprisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo V. M. ir liudytojų J. V. ir V. M. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašu(b.l. 143-146, t. 1), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 4-5, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 6-11, t. 1), parodymų patikrinimo vietoje protokolu(b.l. 23, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 24-29, t. 1), teismo medicinos specialisto išavada(b.l. 31-34, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusysis V. M., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis svečiavosi pas savo dukrą A.. Namuose, kur gyvena jo dukra, vyko išgertuvės. Kadangi alkoholio jam jau užteko, jis nuėjo atsigulti į šalia esantį kambarį. Tuo metu, kada jis jau miegojo, buvo atvažiavę daugiau svečių, tarp kurių buvo ir jam nepažįstamas jaunas vaikinas. Minėtas vaikinas buvo užėjęs į kambarį, kur jis miegojo, ir, nieko nesakęs, už pakarpos jį ištempė iš lovos ir išvilko į lauką, kur numetė kieme, prie namo laiptų. Tada tas vaikinas jį gulintį pradėjo spardyti, įspirdamas ne mažiau kaip tris kartus į dešinį šoną. Po to jis, atsikėlęs, nuėjo pas netoliese gyvenančią J. V. į namus, kur pernakvojo. Jis negalėjo užmigti visą naktį, nes labai skaudėjo sumuštą šoną. Skausmas nesiliovė ir sekančią dieną, o kai jį parvežė į namus, savijauta dar pablogėjo, ištino visas veidas, todėl jis išsikvietė greitąją med. pagalbą, po ko buvo paguldytas į ligoninę. Tą dieną, kada jis svečiavosi pas savo dukrą Ukmergės rajone, niekur pargriuvęs nebuvo.

Liudytoja J. V. parodė, kad tikslios datos neatsimena, tą dieną ji svečiavosi pas kaimynystėje gyvenančią draugę A. M., pas kurią namuose vyko išgertuvės. Svečiuose dar buvo draugės A. brolis V. ir jos tėvas V., o namuose buvo ir A. sugyventinis D. Kažkuriuo tai metu A. M. tėvas su A. sugyventiniu D. nuėjo į kambarį miegoti. Išgertuvėms tęsiantis, jie sulaukė svečių ir iš Kauno, t.y. atvažiavo dvi moterys ir jaunas vaikinas, buvo atėjusi ir šalia gyvenanti A. M. sugyventinio D. sesuo R. Įvykusio žodinio ginčo metu buvo kilęs didelis triukšmas. Prasidėjus konfliktui, ji išėjo į namus. Kada ji jau buvo atsigulusi miegoti, ją pakėlė sūnus ir pasakė, kad atėjo dėdė. Pamatė atėjusį draugės A. M. tėvą V., kuris buvo susiėmęs už dešinio šono, skundėsi skausmais, pasakė, kad jį suspardė į svečius atvažiavęs jaunas vaikinukas. Ji supratusi, kad kalbama apie jos draugės A. M. sugyventinio D. giminaitį iš Kauno. Ji skambino A. M. broliui V., pranešdama apie jo tėvą. A. M. tėvas jautėsi labai blogai, vėmė. Pernakvojusį pas ją namuose, sekančią dieną ji A. M. tėvą parvežė į namus, kurio savijauta pagerėjusi nebuvo, nes draugės tėvas ir toliau skundėsi dešiniojo šono skausmais

Liudytojas V. M. parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis su tėvu svečiavosi pas savo seserį A. Ukmergės rajone. Namuose, kur gyvena jo sesuo, vyko išgertuvės. Girtas tėvas buvo nuėjęs miegoti į šalia virtuvės, kurio buvo girtaujama, esantį kambarį. Tą dieną į svečius buvo atvažiavę ir su seserimi gyvenančio sugyventinio D. K. giminaičiai iš Kauno, tarp kurių buvo ir jaunas vaikinas. Tarp atvažiavusiųjų ir jų kompanijos įsiplieskė žodinis konfliktas, buvo kilęs didelis triukšmas. Atvykusiems D. K. giminaičiams pareikalavus visiems išsiskirstyti, jis, išeidinėdamas iš namų, matė kieme, prie laiptų gulintį savo tėvą. Jis padėjo tėvui atsikelti, kuris skundėsi šono skausmais, sakė, kad jį ištempė į lauką ir suspardė, tačiau jis, būdamas neblaivus, niekaip nesureagavo į tėvo pasakymą dėl sumušimo ir pastarąjį paliko tūpėti prie namo. Vėliau jam paskambino J. V. ir pasakė, kad pas ją į namus yra atėjęs jo tėvas, kuris skundžiasi šono skausmais. Tą naktį jis su tėvu nakvojo J. V. namuose. Tėvui skausmai nesiliovė ir sekančią dieną, kuris pasakė, kad jį spardė pas sesers A. sugyventinį D. K. buvęs atvažiavęs jaunas giminaitis. Kada tėvą parvežė į namus, tos pačios dienos vakare jis sužinojo, kad tėvas yra paguldytas į ligoninę.

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2013m. balandžio 17d., 15⁴⁰⁴ val., buvo užregistruotas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo R. M. tarnybinis pranešimas apie galimai nepažįstamo vyriškio sumuštą pil. V. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), buvusį svečiuose pas savo dukrą, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 88-1-00295-13. Įvykio aplinkybėms išsiaiškinti į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK 2013m. balandžio 24d. buvo pristatytas sulaikytas kaltinamasis A. Š., kaip asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, kuris laikinai buvo patalpintas į areštinę(b.l. 73, t. 1).

Iš baudžiamojoje byloje esančio 2013m. balandžio 17d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta pil. D. K. priklausantis gyvenamasis namas, esantis sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), kuris yra antras namas dešinėje pusėje, įvažiavus į kaimo teritoriją. Nuo kelio pusės yra įėjimas į verandą, kuriuo yra nesinaudojama, o iš kiemo pusės matyti kitas įėjimas, kur prie durų yra laiptų aikštelė(matmenys 20 cm aukščio ir 1x1,4 m pločio). Apžiūrint namo vidų, išvartytų daiktų rasta nebuvo, tik bendra netvarka. Apžiūrint kiemą prie įėjimo į namą, nustatyta, kad akmenų ar kitų panašių daiktų nėra, tik prie sienos stovi du suoliukai, prie vieno iš kurių yra kastuvas ir stalas(b.l. 4-11, t. 1)

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis V. M. parodė gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis 2013m. balandžio 15d. svečiavosi pas savo dukrą, po to įėjimo į namą duris, pro kurias jis pateko į namo vidų. Tęsiant parodymų patikrinimą vietoje, nukentėjusysis V. M. parodė virtuvę, kur buvo girtaujama, ir kambarį, kur jis miegojo, po to, panaudojant manekeną, paaiškino kaip ir kokiu būdu jį iš kambario išvilko ir į lauką ištempė tą dieną kartu su D. K. giminaičiais atvažiavęs jaunuolis. Tada nukentėjusysis V. M., paaiškindamas, su manekeno pagalba parodė kur jis buvo ištemptas į kiemą ir kaip jis gulėjo ant žemės, kai jį spardė minėtas jaunuolis(b.l. 23-29, t. 1). Šie nukentėjusiojo V. M. duoti parodymai apie jo sužalojimo aplinkybes visiškai nesutapo su paties kaltinamojo A. Š. duotais parodymais, atliekant parodymų patikrinimą vietoje, apie įvykius jo apsilankymo su šeimos nariais giminaičio D. K. sodyboje 2013m. balandžio 15d. metu(b.l. 82-90, t. 1).

Iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialist išvados matyti, kad, 2013m. liepos 26d.-spalio 02d. atlikus iš gydymo įstaigų išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo V. M. gydymą ir baudžiamojoje byloje surinktų duomenų tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, t.y. dešiniųjų IV-V-VI-VII-VIII-IX šonkaulių lūžimai, kas komplikavosi kraujo ir oro susitelkimu krūtinplėvės ertmėse, oro susitelkimu tarpuplautyje ir poodine ir intraraumenine emfizema, galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ir vienu trauminiu poveikiu, kas galėjo būti padaryta 2013m. balandžio 15d. įspiriant(spardant) į krūtinės ląstos dešinįjį šoną. Pil. V. M. padarytų dešiniųjų IV-IX šonkaulių lūžimai negalėjo būti padaryti griūvant ant nugaros, griūvant dešiuoju šonu ant lygaus paviršiaus(purvo), kadangi dešiniųjų IV-IX šonkaulių, esančių tarp I-III ir X-XII šonkaulių, lūžimams padaryti reikalingas trauminis poveikis riboto paviršiaus daiktu. Nukentėjusiajam V. M. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šonkaulių lūžimų ir dėl jų įvykusių komplikacijų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 31-34, t. 1).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Kriminalinės policijos skyriuje tyrėjos pareigose dirbanti tyrėja L. Š., sužinojusi, kad 213m. balandžio 16d. į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ stacionarą yra paguldytas galimai sumuštas jos tėvas-nukentėjusysis V. M., įvykio aplinkybių ištyrimui kreipėsi į Kriminalinės policijos skyriaus viršininkę I. M., kuri pavedė tyrėjams R. M. ir D. Š. išsiaiškinti situaciją. Vykdydami pavedimą, tyrėja D. Š. 2013m. balandžio 17d. apsilankė ligoninėje, kur atliko nukentėjusiojo V. M. apklausą, o tuo metu kitas tyrėjas R. M. vyko apžiūrėti įvykio vietą į pil. D. K. priklausančią sodybą adresu: (duomenys neskelbtini), kur galimai buvo padaryta nusikalstama veika. Atlikus pirminiuis veiksmus, 2013m. balandžio 17d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. M. rašyto tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 88-1-00295-13 pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d. Šias aplinkybes patvirtina tiek teisme papildomai liudytojais apklaustų policijos pareigūnų-D. Š., R. M. ir I. M. duoti parodymai, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(pastaba: tiek 2013m. balandžio 17d. rašytame tarnybiniame pranešime, tiek ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išraše dėl aiškaus rašymo apsirikimo yra neteisingai nurodyta įvykio data-2013m. balandžio 16d., nes policijoje užregistruotas galimas sumušimo faktas įvyko 2013m. balandžio 15d.)(b.l. 2-14, 143-146, t. 1).

Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad 2013m. balandžio 15d. pil. D. K. priklausančiuose namuose, esančiuose sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), buvo girtaujama. Į svečius pas savo dukrą A. M., kuri gyvena kartu su D. K., buvo atvažiavę jos brolis V. M. ir tėvas-nukentėjusysis V. M.. Žinodama, kad jau kelinta diena brolio namuose vyksta išgertuvės, kaimynystėje gyvenanti D. K. sesuo R. B. skambino Kaune gyvenančiai savo pusseserei G. Š., kad ši atvažiuotų pasiimti dėl alkoholio vartojimo problemų turinčio jos brolio Donato, nes dar anksčiau buvo susitarta D. K. vežti į Kauną ir pradėti gydyti nuo alkoholizmo, t.y kad šis užsikoduotų nuo alkoholio vartojimo. Galvodamas, kad bus reikalinga pagalba aplinkoje, kur yra girtuokliaujama, važiuoti kartu su susiruošusiomis į Ukmergės rajoną vykti jo motina G. Š. ir močiute M.-G. M. nutarė ir kaltinamasis A. Š.. Kaltinamajam A. Š. su šeimos nariais atvykus į giminaičio D. K. sodybą adresu: (duomenys neskelbtini), neblaivūs D. K. ir nukentėjusysis V. M. jau miegojo viename iš kambarių, esančių už virtuvės, kur vyko išgertuvės. Atvykusieji, pamatę, kas vyksta, ketindami padaryti tvarką, įsakmiai pareikalavo girtavusiems asmenims išsiskirstyti, buvo kilęs triukšmas, tarp atvykusiųjų ir rastos girtaujančios kompanijos įsiplieskė žodinis konfliktas. Šias aplinkybes patvirtina parodymus byloje davusių liudytojų J. V., A. M., V. M. ir R. B. parodymai ir iš dalies paties kaltinamojo A. Š. ir kartu su juo į sodybą atvažiavusių šeimos narių, t.y. parodymus byloje davusių liudytojų G. Š. ir M.-G. M. parodymai. Tokiu būdu akivaizdu, jog atvykusieji, tarp kurių buvo ir kaltinamasis A. Š., vykdami į Ukmergės rajoną pasiimti giminaičio, žinant, kad ten yra girtuokliaujama, buvo iš anksto priešiškai nusiteikę prieš kaime girtavusią kompaniją, ką patvirtina tolimesni kaltinamojo A. Š. veiksmai.

Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad tuo metu, kada tarp atvykusiųjų ir virtuvėje girtavusios kompanijos vyko ginčas, kaltinamasis A. Š. buvo nuėjęs į šalia esantį kambarį, kur miegojo neblaivūs D. K. ir nukentėjusysis V. M.. Kas toliau vyko kambaryje, nukentėjusysis V. M. ir kaltinamasis A. Š., duodami parodymus byloje, kuriuos kiekvienas iš jų patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodė skirtingas įvykio aplinkybes. Nors kaltinamasis A. Š., nepripažindamas savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nurodė, kad, 2013m. balandžio 15d. lankantis motinos giminaičio namuose Ukmergės rajone, kur buvo girtaujama, jis nieko nemušė, o padedant giminaitei R. B., iš lovos tik pakėlė ir ant kojų pastatė kambaryje miegojusį neblaivų vyriškį(nukentėjusįjį V. M.), kuris, vos pastovėdamas ant kojų, visu ūgiu buvo nugriuvęs koridoriuje, ant grindų, po ko jis(kaltinamasis A. Š.), tą neblaivų vyriškį pastačius koridoriuje, prie spintos, nuėjo į virtuvę, kur tęsėsi konfliktas, ir nematė, kaip tas vyriškis išėjo iš namo, kurį po to matė jau gulintį kieme, prie namo laiptų, tačiau tikėti tokiu kaltinamojo aiškinimu nėra jokio pagrindo, nes kaltinamojo A. Š. duotus parodymus byloje visiškai paneigia visos teisminio tardymo metu išaiškintos įvykio aplinkybės ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Visų pirma, nukentėjusysis V. M. visą laiką aiškai parodė, kad jį, miegantį kambaryje, iš lovos už pakarpos išvilko atvažiavusių į svečius D. K. giminaičių kompanijoje buvęs jaunas nepažįstamas vaikinas, kuris, ištempęs jį į kiemą, prie namo laiptų, gulintį pradėjo spardyti. Buvo įspirta ne mažiau kaip tris kartus į dešinįjį šoną. Pasak nukentėjusiojo, dėl sumušimo jis iš karto į policiją nesikreipė, galvodamas, kad nieko blogo neatsitiko, tačiau sekančią dieną, parvežtas į namus, pasijuto blogai, visas ištino, todėl buvo išvežtas į ligoninę. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių medicininių dokumentų išrašų(b.l. 18, 148, 150-153, t. 1), nukentėjusysis V. M. jį apžiūrėjusiems medikams iš pradžių nesakė tikrosios jo sužalojimo priežasties, nes, paties nukentėjusiojo teigimu, jis nenorėjo pakenkti jaunam vaikinui ir šiam padaryti problemų, tačiau, medikams nepatikėjus jo aiškinimu, dėl pablogėjusios sveikatos jis nutarė papasakoti visą tiesą, kas įvyko. Nukentėjusiojo V. M. duoti esminiai parodymai(ikiteisminio tyrimo metu ir teisme) apie tai, kad jis buvo sužalotas būtent pas pil. D. K. į namus, kur jis svečiavosi pas savo dukrą, 2013m. balandžio 15d. buvusio atvažiavusio jauno vaikino(kaltinamojo A. Š.) pavartoto fizinio smurto prieš jos asmenį pasekoje, yra tvirti ir nuoseklūs, todėl, net ir esant kai kuriems nesutapimams tarp paties nukentėjusiojo duotų parodymų byloje bei tarp jo parodymų ir parodymus byloje davusių kitų asmenų, aiškinat vienokias ar kitokias įvykio aplinkybes, ką galima būtų pateisinti buvusiu nukentėjusiojo V. M. neblaivumu, nėra pagrindas teismui netikėti nukentėjusiojo parodymais ar vertinti juos kaip siekimą nepagrįstai apkaltinti kaltinamjį A. Š. dėl smurtavimo, ar jį apkalbėti, juolab, kad nukentėjusysis V. M. ir kaltinamasis A. Š. anksčiau vienas kito nepažinojo, kurį(kaltinamąjį A. Š.), pasak nukentėjusiojo, įvykio dieną jis matė pirmą kartą. Apie tai, kad buvo suspardytas pas pil. D. K. į namus atvažiavusio jauno nepažįstamo vaikino, nukentėjusysis V. M. dar tą pačią įvykio dieną pasakė ir tą vakarą svečiuose kompanijoje buvusiems sugėrovams-savo sūnui V. M. ir J. V., ką pastarieji patvirtino, duodami parodymus byloje, tame tarpe ir teisme, iš kurių pirmasis(liudytojas V. M.), išeidamas iš pil. D. K. namų, padėjo atsikelti kieme rastam gulinčiam tėvui-nukentėjusiajam V. M., tačiau, kaip buvęs neblaivus asmuo, niekaip nesureagavo į tėvo pasakymą dėl sumušimo, palikdamas šį tūpėti prie namo, o antroji(liudytoja J. V.) matė vėliau pas ją į namus, kur nukentėjusysis V. M. ir nakvojo, atėjusį nukentėjusįjį, kuris buvo susilenkęs ir užsiėmęs už šono, skųsdamasis skausmais. Nors bylos duomenimis nukentėjusysis V. M. ir serga epilepsija, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tą faktą, kad nukentėjusysis buvimo pil. D. K. namuose metu iki to momento, kada atvažiavo pil. D. K. giminaičiai iš Kauno, būtų nugriuvęs, atsitrenkdamas į kokius nors daiktus, ir taip pats susižalojęs arba svečiuose vykusių išgertuvių metu būtų buvęs sužalotas kitų sugėrovų, juolab, kad nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų, 2013m. balandžio 15d. girtavusių pil. D. K. namuose, nenurodė apie kokį nors buvusį konfliktą išgertuvių metu. Byloje nėra ir duomenų apie tai, kad nukentėjusysis V. M. pats susižalojo ar buvo sužalotas po jo išėjimo iš pil. D. K. namų 2014m. balandžio 15d. iki nukentėjusiojo išvežimo į ligoninę 2014m. balandžio 16d., kur 17⁰⁰ val. buvo atlikta pirminė nukentėjusiojo V. M. apžiūra. Priešingai, 2013m. liepos 26d.-spalio 02d. atlikus tyrimą dėl nukentėjusiajam V. M. nustatytų kūno sužalojimų pobūdžio, teismo medicinos specialisto išvadoje yra konstatuojama, jog nukentėjusiajam dešiniųjų IV-IX šonkaulių lūžimai negalėjo būti padaryti griūvant ant nugaros, griūvant dešiuoju šonu ant lygaus paviršiaus, kadangi dešiniųjų IV-IX šonkaulių lūžimams padaryti reikalingas trauminis poveikis riboto paviršiaus daiktu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kas galėjo būti padaryta ir vienu trauminiu poveikiu galimai paties nukentėjusiojo V. M. aiškinamomis įvykio aplinkybėmis, t.y. 2013m. balandžio 15d. įspiriant(spardant) į krūtinės ląstos dešinįjį šoną(b.l. 31-34, t. 1). Nežiūrint į tai, kad po teismui atsiųstos radiologinių tyrimų vaizdo medžiagos peržiūrėjimo bylos nagrinėjimo teisme metu, teisme papildomai, kaip liudytoja, apklausta gydytoja-radiologė A. B., atlikusi buvusio sužaloto nukentėjusiojo V. M. plaučių kompiuterinę tomografiją, ir patikslino nukentėjusiojo V. M. ligos istorijos epikrizėje esantį jos atliktų radiologinių tyrimų aprašymą dėl šviežiai lūžusių šonkaulių skaičiaus ir visų rastų sužalotų šonkaulių sužalojimo pobūdžio, laikydama, kad visgi tomografinėse nuotraukose matomi IV-V šonkaulių lūžimai abipus yra seni(b.l. 17, 154-155, t. 1, b.l. 13, t. 2), tačiau, pasak teisme duotų teismo medicinos eksperto R. Laurinavičiaus paaiškinimų, ši aplinkybė visiškai nekeičia nei nukentėjusiajam dėl jo patirtų sužalojimų nustatyto sveikatos sutikdymo masto, nei kitų jo išvadoje nurodytų aplinkybių dėl sužalojimų padarymo būdo, savo išvadą teismo medicinos ekspertui patvirtinus ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismo medicinos eksperto žodžiais, galima modeliuoti įvairias situacijas, kad nukentėjusysis galimai pats susižalojo, griūdamas ir atsitrenkdamas į kokius nors atsikišusius daiktus, tačiau tokia galimybė yra mažai tikėtina, nes nustatyti lūžę šonkauliai yra tarp vidurinės-užpakalinės pažastinių linijų, juolab, kad, užkliuvęs žmogus, paprastai krenta priekiu. Savo ruožtu paties kaltinamojo A. Š. duoti parodymai byloje apie jo veiksmus 2013m. balandžio 15d. apsilankymo giminaičio-pil. D. K. namuose metu yra labai nenuoseklūs ir prieštaringi, kurie yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija(taktika), kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl teismas turi pakankamą pagrindą netikėti kaltinamojo parodymais. Kritiškai yra vertintini ir, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nesivadovautina ir parodymus byloje davusių liudytojų R. B., G. Š. ir M.-G. M. parodymais, nes visi šie liudytojai, kaip artimi šeimos nariai(liudytoja G. Š.) ar giminaičiai(liudytojai R. B. ir M.-G. M.), yra suinteresuoti duoti naudingus parodymus kaltinamojo naudai, todėl teismas turi pakankamą pagrindą netikėti ir šių liudytojų parodymais.

Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo A. Š. padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų pavartoto fizinio smurto pasekoje sužalojus kitą žmogų, kas pastarajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą(b.l. 31-34, t. 1), yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., požymius, t.y. nesunkus kito žmogaus sužalojimas(nesunkus sveikatos sutrikdymas), kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo laiką ir įvykio aplinkybes.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam inkriminuojant nusikalstamus veiksmus pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., jam yra inkriminuojamas pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo V. M. asmenį pasekoje pastarajam padarytų IV-V-VI-VII-VIII-IX šonkaulių lūžimų faktas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo medicinos ekspertas, savo specialisto išvadoje nurodydamas nukentėjusiajam V. M. padarytų dešiniųjų šonkaulių lūžimų skaičių, vadovavosi stacionare-VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos “ krūtinės chirurgijos centro krūtinės chirurgijos skyriuje gydyto nukentėjusiojo V. M. ligos istorijos epikrizėje esančiu atliktų radiologinių tyrimų(plaučių kompiuterinės tomografijos) aprašymu(b.l. 17, 154-155, t. 1, b.l. 13, t. 2). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam V. M. gydymo įstaigoje atliktų radiologinių tyrimų aprašyme, skirtingose aprašymo vietose yra prieštaravimų, nurodant rastų sužalotų šonkaulių sužalojimo pobūdį, pagal kaltinamojo gynėjo žodinį prašymą papildomai, kaip liudytojos, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apklaustos radiologinius tyrimus atlikusios gydytojos-radiologės, tame tarpe ir gydytoja radiologė A. B., atlikusi buvusio sužaloto nukentėjusiojo V. M. kompiuterinę plaučių tomografiją. Po teismui atsiųstos radiologinių tyrimų vaizdo medžiagos peržiūrėjimo bylos nagrinėjimo teisme metu(b.l. 22-23, t. 2), teisme apklausta gydytoja-radiologė A. B. patikslino nukentėjusiojo V. M. ligos istorijos epikrizėje esantį jos atliktų radiologinių tyrimų aprašymą dėl šviežiai lūžusių šonkaulių skaičiaus ir visų rastų sužalotų šonkaulių sužalojimo pobūdžio, laikydama, kad VI-IX šonkaulių lūžimai yra švieži su neženklia lūžgalių dislokacija, o tomografinėse nuotraukose matomi IV-V šonkaulių lūžimai abipus yra seni, matosi deformacija po sugijimo, todėl, pasak liudytojos, vienas sakinys jos atliktų radiologinių tyrimų aprašyme yra netikslus, klaidinantis ir nereikalingas. Paties nukentėjusiojo V. M. aiškinimu, dar jaunystėje jis, važiuodamas motociklu, buvo pargriuvęs ir patyrė traumą, ko pasekoje jam buvo lūžę keli šonkauliai. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad byloje nėra tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad 2013m. balandžio 15d. prieš nukentėjusiojo V. M. asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje jam buvo padaryti visi švieži rastų sužalotų šonkaulių lūžimai, todėl iš kaltinimo kaltinamojo A. Š. atžvilgiu yra pašalintinas IV-V šonkaulių lūžimo faktas.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas tiek Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 1.746,02 Lt.(vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt šešių litų ir 02 ct.) sumai turėtoms nukentėjusiojo V. M. gydymo išlaidoms atlyginti, tiek ir paties nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys 285,- Lt.(dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių litų ir 00 ct.) sumai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti(b.l. 15-16, 42-45, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Kadangi suteiktos gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto(PSDF) lėšų, o žala nukentėjusiojo V. M. sveikatai, prieš jį pavartojus fizinį smurtą, buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. Š. veiksmais, todėl kaltinamasis privalo atlyginti dokumentais pagrįstas valstybei lėšas, išleistas nukentėjusiojo V. M. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).

Nukentėjusysis V. M. prašo atlyginti vaistų(gydymosi metu pirktų nuskausminamųjų, vitaminų) ir med. priemonių pirkimo išlaidas ir su gydymu bei baudžiamosios bylos tyrimu, vykstant pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, turėtas transporto(kuro) išlaidas. Nežiūrint į tai, kad nukentėjusiojo reikalavimas dėl nusikaltimu jam padarytos turtinės žalos atlyginimo ir nėra pagrįstas jokiais dokumentais, tačiau akivaizdu, kad tokios išlaidos realiai buvo patirtos, nes iš byloje esančių medicininių dokumentų išrašų matyti, kad po nukentėjusiojo V. M. gydymo stacionare toliau buvo tęsiamas ambulatorinis gydymas, nukentėjusiajam buvo rekomenduota tęsti medikamentų, tame tarpe ir skausmui malšinti, vartojimą, ir nustatyta šeimos gydytojo priežiūra, konsultacijų ir pakartotinių tyrimų būtinybė, o tam nukentėjusysis, gyvenantis kaimo vietovėje, turėjo vykti į gydymo įstaigas(b.l. 17, 154-155, t. 1). Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje su nukentėjusiuoju V. M. buvo atliekami tardyminiai veiksmai(akistata, parodymų patikrinimas vietoje, susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga, atlikus ikiteisminį tyrimą)(b.l. 21-29, 105, t. 1), dėl ko, kiekvieną kartą vykstant į įvykio vietą ar į Ukmergę, buvo patirtos transporto išlaidos. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad nukentėjusiojo V. M. prašoma priteisti dokumentais nepagrįsta bendra 285,- Lt. suma yra minimali ir pilnai atitinka protingumo kriterijus, todėl nukentėjusiojo V. M. byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu jam padarytos turtinės žalos atlyginimo yra visiškai pagrįstas ir tenkintinas pilnai, nes ši žala buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. Š. veiksmais, kurią šis privalo visiškai atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.283 str. 2d.).

Nukentėjusysis V. M., baudžiamojoje byloje reikšdamas civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią jis patyrė, atlyginimo, prašant priteisti 13.000,- Lt.(trylikos tūkstančių litų ir 00 ct.) sumą.

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities-kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nukentėjusysis V. M. dėl prieš jo asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje patirtų sužalojimų 2013m. balandžio 16-17dd.. buvo gydytas VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ anesteziologijos-reanimacijos skyriuje, o 2013m. balandžio 17d. buvo pervežtas į VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos “ ir iki gegužės 03d. gydomas krūtinės chirurgijos centro krūtinės chirurgijos skyriuje, kur jam buvo atlikta operacija, t.y. du kartus drenuota dešinė ir kartą kairė pleuros ertmės, padaryta koliarinė mediastinotomija, taikytas aktyvus siurbimas. Vėliau buvo tęsiamas nukentėjusiojo V. M. ambulatorinis gydymas, buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas iki 2013m. gegužės 07d., kuris, išliekant skausmui, gali būti tęsiamas. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 17, 31-34, 154-155, t. 1). Pasak nukentėjusiojo V. M., po sumušimo jis patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir nemažus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, dėl patirtų sužalojimų jis nuolat jaučia nuovargį, dusulį, silpnumą. Kadangi dėl patirtų sužalojimų gydytojai nurodė vengti fizinio krūvio, todėl jis negali dirbti jokio fizinio darbo, taip negalėdamas gyventi aktyvaus ir pilnaverčio gyvenimo. Be to, nukentėjusiojo žodžiais, dėl patirtų dauginių šonkaulių lūžimų ir šiuo metu jis nuolat jaučia skausmus dešiniame šone, ant kurio negali ir miegoti, todėl turi vartoti nuskausminamuosius vaistus, tačiau šios aiškinamos aplinkybės nėra patvirtintos jokiais objektyviais duomenimis. LR CK 6.250 str. 2d. yra nustatyta neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, nes esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į įstatyme apibrėžtas neturtinės žalos atlyginimo sąlygas ir skaičiavimo kriterijus(nukentėjusiajam V. M. padarytų sužalojimų sunkumo laipsnį-padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pagal bylos duomenis buvusį nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpį ir sužalojimų sukeltas pasekmes(objektyvių duomenų apie liekamuosius reiškinius po patirtų kūno sužalojimų byloje nėra), paties žalą padariusio kaltinamojo, kaip pirmą kartą teisiamo asmens, kaltės formą-tyčią ir jo turtinę padėtį(kaltinamasis A. Š. yra dirbantis asmuo ir turi pastovų legalų pragyvenimo šaltinį)), bet ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį), o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), nukentėjusiojo V. M. baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, priteisiant 2/5 dalis nuo nukentėjusiojo prašomos priteisti žalos dydžio sumos(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).

Nukentėjusiojo V. M. interesus baudžiamojoje byloje pagal Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą atstovavo advokatas V. Kersnauskas (b.l. 35-38, t. 1, b.l. 29-31, t. 2).

2014m. sausio 02d. ir kovo 03d. teisme buvo gauti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai, o 2014m. rugpjūčio 13d.-ir patikslintas prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl nukentėjusiajam V. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro galutinę 1.166,68 Lt.( vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimt šešių litų ir 68 ct.) sumą(b.l. 130, 172, t. 1, b.l. 32, t. 2). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti ir suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiajam turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pagal 2013m. gegužės 17d. Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą advokatas V. Kersnauskas pradėjo atstovauti nukentėjusiojo V. M. interesus jau ikiteisminio tyrimo metu, kuris vėliau nukentėjusįjį atstovavo ir viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme proceso, per kurį įvyko 6(šeši) teismo posėdžiai, metu(b.l. 35-38, 133-135, 157-161, 174-178, t. 1, b.l. 15-16, 35-36, 41-44, t. 2). Kadangi kaltinamasis A. Š., kaip dirbantis asmuo, turi legalų pragyvenimo šaltinį ir pastovias pajamas, o pats nukentėjusysis V. M. tarnybos sprendimu yra 100 procentų buvo atleistas nuo proceso išlaidų, numatytų LR BPK 104 str. 2d., atlyginimo, todėl, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį ir sukeltus padarinius bei į paties kaltinamojo turtinę padėtį, laikytina, kad prašomos priteisti byloje turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, valstybės paskirtam advokatui atstovaujant nukentėjusiojo interesus byloje, nėra aiškiai per didelės, todėl, šias išlaidas pripažinus proceso išlaidomis, jos visa apimtimi yra priteisinos iš kaltinamojo A. Š.(LR BPK 103 str. 6p., 106 str. 2d.).

Spręsdamas kaltinamojo A. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo A. Š. padaryta veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo A. Š. atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, tačiau anksčiau teistas nebuvo. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamojo A. Š. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.)

Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo atveju kaltinamasis A. Š. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už ankstesnio nusikaltimo padarymą pats savaime nesąlygoja ir teistumo atsiradimo, t.y. nesudaro nusikaltimų recidyvo naujai padarytam nusikaltimui, nes kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius LR BK 38 str. pagrindu, jis nėra laikytinas ir teistu asmeniu. Nors dėl kaltinamojo A. Š. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam ir turtinius reikalavimus byloje pareiškusiam juridiniam asmeniui nusikaltimu padaryta žala ir nėra atlyginta, tačiau, atsižvelgiant į baudžiamajame kodekse numatytų bausmių paskirtį ir pagrindus(LR BK 41 str., 54 str.), kad užtikrinti sankcijoje už padarytą nusikaltimą paskirtinos bausmės vykdymo efektyvumą, laikytina, kad kaltinamasis A. Š., kaip šiuo metu dirbantis asmuo, dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu kaltinamajam A. Š., kaip pirmą kartą nusikalstančiam ir teisiamam asmeniui, yra paskirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-laisvės apribojimas(LR BK 48 str.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti tęsti darbą (duomenys neskelbtini), be teismo sutikimo nekeičiant darbo vietos, o darbo praradimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, ir c) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2013m. balandžio 24d., 09¹⁵ val., iki 2013m. balandžio 24d. 19⁰⁰ val., t.y. 1(vieną) kardomojo kalinimo suėmimo dieną, kada kaltinamasis A. Š. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalnimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo A. Š. 1.746,02 Lt.(vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt šešių litų ir 02 ct.)(505,68 Eur) sumą valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo gydymui, atlyginti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo A. Š. 285,- Lt.(dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių litų ir 00 ct.)(82,54 Eur) dydžio sumą nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5.200,- Lt.(penkių tūkstančių dviejų šimtų litų ir 00 ct.)(1.506,02 Eur) dydžio sumą nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo A. Š. 1.166,68 Lt.(vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt šešis litus ir 68 ct.)(337,89 Eur) valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų, valstybės paskirtam advokatui atstovaujant nukentėjusiojo interesus baudžiamojoje byloje, šias lėšas sumokant į valstybės biudžeto pajamas, t.y. į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „ Swedbank “, juridinio asmens kodas-188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas R. Adamonis