- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-24
- Bylos Nr.
- A2.6.-284-927/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00094-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Pažeidėjas
- M. Ž.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,
dalyvaujant M. Ž.,
išnagrinėjusi M. Ž. (M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, darbo biržoje neregistruoto, gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. sausio 10 d., 19.30 val., Vilniaus r., Nemenčinės II k., vairuodamas automobilį ,,M. B. C200“, (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 4, 5, 7, 9, 16, 117, 119 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį:
1) chuliganiškai, neatsargiai, neatsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas, vingiuodamas kelyje ir išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, riboto matumo zonoje keldamas pavojų eismo saugumui
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.;
2) stabdomas policijos pareigūnų nepakluso teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę,
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.;
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 8 d.
M. Ž. kaltu padaręs pažeidimus prisipažino dalinai ir teisme paaiškino, kad buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tačiau visai ne toje vietoje, kaip nurodoma policijos pareigūnų. Važiuodamas aplenkė policijos pareigūnų automobilį, nes jie stovėjo sustabdę kitą mašiną. Bevažiuojant jo mašiną truputėlį ,,užnešė“. Pravažiavęs tam tikrą atstumą, pastebėjo policijos pareigūnų automobilį. Švyturėliai jų automobilyje nebuvo įjungti. Jis važiavo savo eismo juosta, prie geležinkelio jie užkirto jam kelią visai be priežasties. Kai nusileido nuo kalniuko, policijos pareigūnai savo automobilyje įjungė švyturėlius. Jis nestojo, nes ten buvo kalniukai ir sustoti būtų sunku. Be to skambino 112 numeriu, nes nežinojo, ar tikrai jį persekioja policijos pareigūnai. Dalinai pripažįsta, kad yra jo kaltė, nes sustojo tik prie geležinkelio. Pateikė policijos pareigūnams automobilio dokumentus ir pasą, o vairuotojo pažymėjimo tuo metu su savimi neturėjo. Pripažįsta, kad nestojo ir neturėjo pažymėjimo, tačiau chuliganiškai nevažiavo. Jo automobilio judėjimo greitis buvo 60-70 km/h. Kodėl pareigūnai nurodė, kad važiavo vingiuodamas – nežino (b. l. 19-20).
Motyvuojamoji dalis
Pažeidimai įrodyti: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta pažeidimo esmė (b. l. 1-2); liudytojo V. L. tarnybiniu pranešimu (b. l. 3) ir paaiškinimu teisme (b. l. 25), kad jie patruliavimo metu, Vilniaus r., Nemenčinės II k., buvo sustabdę kitą automobilį. Tuo metu šalia pravažiavo M. Ž. vairuojamas automobilis. Automobilį sumėtė, tačiau vairuotojas demonstratyviai, nemažindamas apsukų, kas prieštarauja KET, provokavo apsisukimą. Jį mėtė į visas puses. Kelio sąlygos buvo blogos, labai apsnigta ir stipriai snigo. Pradėjo vytis šį automobilį. Buvo įjungti švyturėliai ir garso signalas, bet automobilis toliau didino greitį. Jie bandė apvažiuoti automobilį, tačiau jo vairuotojas neleido aplenkti: traukėsi kuo kairiau, išvažinėjo į priešingą eismo juostą. Kelis kartus ir tik važiuojant per kairės pusės kelkraštį jiems pavyko jį pavyti. Jį aplenkę, visu savo automobilio korpusu bandė blokuoti kelią, bet buvo vingis į dešinę ir jis vėl juos aplenkė. Aplenkęs, nuvažiavo per kelio vidurį. Jis nebandė stabdyti net prieš kelio vingį, o kai jie pristabdė, jis nuvažiavo. Toliau persekiojo automobilį įjungę švyturėlius ir nuolat kartodami per garsiakalbį sustoti. Norėjo panaudoti šaunamąjį ginklą, tačiau netoliese buvo namai ir tai būtų nesaugu. 4 m. atstumu prieš geležinkelio pervažą jis sustojo. Jie priėjo, bet vairuotojas neigė kaltę, reiškė jiems pretenzijas, kalbėjo pakeltu tonu. Apie 10 min. bandė jį įkalbėti išlipti, pateikti dokumentus, pasitikrinti, bet jis sėdėdamas tik šaukė, kad neturėjo teisės jo stabdyti tamsiu paros metu. Jis buvo stabdomas, nes važiavo keldamas grėsmę. Po 10 min. Jis išlipo. Tarnybiniame automobilyje buvo patikrinti dokumentai, paaiškėjo, kad neturi su savimi vairuotojo pažymėjimo; liudytojo T. D. tarnybiniu pranešimu (b. l. 4) ir paaiškinimu teisme (b. l. 26), kad Vilniaus r., Nemenčinės II kaimo vietovėje tikrino automobilius ir tuo metu pravažiavo raudonas ,,Mersedesas“, padidino greitį, apsukas ir nuvažiavo, slysdamas iš savo juostos į priešingą, ,,slidinėjo“ per visą kelią, vos neįvažiavo į griovį. Jis su kolega pradėjo vytis, stabdė įjungę švyturėlius ir įspėdami garso signalu, bet jis nepakluso. Padidino greitį ir nuvažiavo, vingiuodamas per visą kelią. Švyturėlius įjungė, kai tarp jų automobilių buvo apie 10 m. atstumas, todėl vairuotojas turėjo suprasti, kad yra stabdomas. Kai bandė aplenkti, vairuotojas neleido, vingiavo per visą kelią, nors matė, kad važiuoja tarnybinis automobilis. Jis didino greitį, tuo metu kolega nuolat per garsiakalbį reikalavo sustoti. Buvo įspėję, kad panaudos šaunamąjį ginklą, bet to nepadarė, nes važiavo šalia gyvenamųjų namų. Prie geležinkelio pervažos persekiojamas automobilis sustojo. Įtardami, kad gali sprukti, privažiavo prie vairuotojo pusės. Vairuotojas šaukė ant kolegos, sakė, kad neturi teisės jo stabdyti tamsiu paros metu, kad uniforma policijos pareigūno galima nusipirkti ir turguje. Pareikalavus pateikti dokumentus, pirma atsisakė, vėliau juos pateikė. Jam buvo išaiškinta, kad jis buvo stabdomas dėl vairavimo, kuris sukėlė grėsmę kitiems. Vaizdo įrašu, kuris patvirtina, kad policijos pareigūnai važiavo paskui M. Ž. vairuojamą automobilį ,,M. B. C200“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo tai kelio viduriu, tai arčiau kairio krašto, tai vėl dešine kelio puse ir kad buvo reiškiamas garsinis signalas sustoti, per garsiakalbį pareigūnai žodžiu reikalavo sustoti, kelio danga apsnigta, įvykio metu tamsu, sninga.
ATPK 124² str. 2 d. numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t. y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Vilniaus apygardos teismo nutartis ATP-437-195/2012).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. Ž., duodamas parodymus teisme neigė padaręs jam inkriminuojamą ATPK 124² str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą, pripažįsta, kad nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo sustoti ir kad vairavo, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Teisme teigė, kad jo veiksmuose nėra ATPK 124² str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties požymio, nes jis važiavo saugiai, nevingiavo, o nestojo, nes kelyje buvo kalniukai ir stoti buvo nesaugu, be to nežinojo, ar jį persekioja policijos pareigūnai.
Teismo nuomone, tokią M. Ž. pateiktą įvykio versiją paneigia byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma ir ji vertintina kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės.
M. Ž. kaltę įrodo liudytojų policijos pareigūnų parodymai teisme, kurie yra nuoseklūs, aiškūs, detalizuoti, neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų rašytiniams parodymams tarnybiniuose pranešimuose. Teisme apklausti pareigūnai V. L. ir T. D. M. Ž. pažeidimo padarymo faktą matė tiesiogiai, o jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų pareigūnų šališkumą ar norą pakenkti jam, nenustatyta, juolab kad pareigūnai teisme patvirtino, jog su M. Ž. anksčiau nebuvo pažįstami. Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai V. L. ir T. D. tiek savo tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3-6), tiek apklausiami teisme kaip liudytojai aiškiai, nedviprasmiškai ir nuosekliai tvirtino, kad patruliuodami tarnybiniu automobiliu Vilniaus r., Nemenčinės II k., buvo sustabdę automobilį patikrinimui. Tačiau tuo metu M. Ž. vairuojamas automobilis juos apvažiavo. Kadangi jis važiavo greitai, jį sumetė, jis vos į griovį neįvažiavo, tačiau M. Ž., elgdamasis neatsargiai, tyčia automobilį vairavo nemažindamas apsukų, kaip numato KET, o provokavo apsisukimą. Jo automobilį mėtė į visas puses. Kelio sąlygos buvo blogos, labai apsnigta kelio danga ir stipriai snigo. Jie sėdo į tarnybinį automobilį ir pradėjo vytis M. Ž. vairuojamą automobilį. Buvo įjungti švyturėliai ir garsinis signalas. Vydamiesi, policijos pareigūnai nuolat žodžiu įspėjo M. Ž. sustoti. Pareigūnai net nurodė, kad buvo svarstomas klausimas dėl šaunamojo ginklo panaudojimo, tačiau tai daryti atsisakė, apsvarstę visas pavojaus galimybes. Pareigūnai patvirtino, kad bandė apvažiuoti M. Ž. vairuojamą automobilį, tačiau jis neleido jiems jo aplenkti: traukėsi kuo kairiau, išvažinėjo į priešingą eismo juostą. Kelis kartus ir tik važiuojant per kairės pusės kelkraštį jiems pavyko jį pavyti. Jį aplenkę, visu savo automobilio korpusu bandė blokuoti kelią, bet buvo vingis į dešinę, ir jis vėl juos aplenkė. Aplenkęs, nuvažiavo kelio viduriu. Jis nebandė stabdyti net prieš kelio vingį, o kai jie pristabdė, jis nuvažiavo. Toliau persekiojo automobilį įjungę švyturėlius ir nuolat kartodami per garsiakalbį sustoti. Teisme peržiūrėtoje vaizdo įrašo medžiagoje nors ir nėra užfiksuotas visas persekiojimas nuo pradžių, tačiau ji patvirtina, kad vairavimo sąlygos, kai policijos pareigūnų mašina persekiojo M. Ž. vairuojamą automobilį, buvo blogos: tamsus paros metas, kelias apsnigtas, sninga nuolat, automobilių važiavimo greitis pakankamai didelis tokiomis oro ir kelio dangos sąlygomis. Dėl šių aplinkybių, policijos pareigūnų teigimu, automobilį pavojingai manevravęs M. Ž. kėlė realų pavojų ne tik savo paties bei kaip paaiškėjo vėliau, kartu vykusio asmens, bet ir persekiojusį jo automobilį pareigūnų sveikatai ir gyvybei. Pasak policijos pareigūnų, jau apvažiuodamas juos kelyje, M. Ž. elgėsi chuliganiškai, nes nesumažino greičio, todėl jie ir pradėjo pastarojo persekiojimą. M. Ž. nurodymas, kad jis nestojo tik dėl to, kad nebuvo įsitikinęs, ar tikrai yra persekiojamas būtent policijos pareigūnų, yra nelogiškas, nes jau lenkdamas kelyje pareigūnus, pats patvirtino, kad matė, kad jie stovi tikrindami kitą transporto priemonę.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. inter alia nustatyta, jog policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Taigi atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, tiesiogiai pastebėję M. Ž. daromą teisės pažeidimą, nedelsdami ėmėsi jiems įstatymu įtvirtintos pareigos užkirsti kelią daromam teisės pažeidimui – persekiojo jį ir pagrįstai reikalavo sustoti.
Taigi konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje neginčijamai įrodyta, jog M. Ž. protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį ,,M. B. C200“, (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo chuliganiškai neatsargiai: vairavo neatsižvelgdamas į kelio ir meteorologines sąlygas, vingiuodamas kelyje ir išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, riboto matumo zonoje keldamas pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems asmenims. Aptartos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad tai buvo daroma iš chuliganiškų paskatų, specialiai sąmoningai pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. tokie M. Ž. veiksmai niekaip negali būti suderinami su KET 9 p. įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Toks vairavimo būdas negali būti vertinamas kitaip nei kaip chuliganiškas. Neabejotina, jog M. Ž., šitaip manevruodamas automobiliu, sprukdamas nuo policijos pareigūnų esant prastoms kelio ir oro sąlygoms, suvokė, kad demonstruoja nepagarbą visuomenei, chuliganiškai pažeidžia KET, kelia pavojų eismo saugumui, ir taip elgtis norėjo, t. y. veikė tiesioginė tyčia. Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje M. Ž. veiksmuose yra nustatyti visi jam inkriminuoto ATPK 124² str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties požymiai.
Nors liudytoja I. Ž. teisme paaiškino, kad jos brolis M. Ž. nevažiavo chuliganiškai. Tačiau ji nepaneigė aplinkybių, kad oro sąlygos vairavimui buvo prastos. Taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai persekiojo jos brolio vairuojama automobilį. Matė, kad tarnybiniame automobilyje buvo įjungti švyturėliai.
M. Ž. atsakomybę pagal ATPK 124¹ str. 8 d., 130 str. 1 d. lengvina tai kad jis prisipažino, o dėl ATPK 124² str. 2 d. - lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam tris kartus buvo paskirtos administracinės nuobaudos (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir didelį pavojingumą visuomenei, pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį, kuris nedirba, neregistruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, 3 kartus už KET pažeidimus metų bėgyje, į tai, kad dėl dviejų pažeidimų yra lengvinanti aplinkybė, o dėl vieno – nėra, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl jam skirtinos didesnės nei minimalios sankcijoje už padarytus pažeidimus numatytos piniginės nuobaudos ir atimtina teisė vairuoti transporto priemones minimaliam laikui. Vadovaujantis ATPK 33 str. galutinė nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
M. Ž. (M. Ž.) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 124¹ str. 8 d. ir skirti:
-pagal ATPK 124² str. 2 d. – 320 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
-pagal ATPK 130 str. 1 d. - 900 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
-pagal ATPK 124¹ str. 8 d.- 7 eurų baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 str. galutinę nuobaudą skirti – 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nutarimui įsiteisėjus, vaizdo įrašą grąžinti jį pateikusiai institucijai – Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.