Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Jurgai Sadauskaitei ir Rasai Juronienei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Ruslanui Mazurovui, atsakovei Z. K., jos atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui, trečiojo asmens AB Swedbank atstovui R. L., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. L. ir R. L. ieškinį atsakovams Z. K., A. G., B. S., Ž. S., tretiesiems asmenims Kauno 18-ojo notarų biuro notarui D. G., Kauno 4-ojo notarų biuro notarei V. J., valstybės įmonei Registrų centrui, akcinei bendrovei „Swedbank“, akcinei bendrovei SEB bankui, uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pakeitęs pirminiame ieškinyje nurodytą reikalavimo pagrindą (turto perleidimą dėl Z. K. apgaulės ir sukčiavimo) į numatytąjį CK 1.86 straipsnyje, ieškovų atstovas nurodė, kad ginčo turtas atsakovei Z. K. buvo perleistas, neketinant sukurti pirkimo pardavimo sutartyje numatytų nuosavybės teisės perleidimo pasekmių. Ieškovai negavo iš atsakovės sutartyje nurodytų 330 000 Lt. Šiuo sandoriu siektas ieškovų ir Z. K. tikslas buvo paskolos gavimas abiejų šalių poreikiams patenkinti – ieškovai norėjo sugrąžinti UAB Medicinos bankui 93 000 Lt paskolą, atsakovė – sugrąžinti 20 000 Lt skolą V. P. Z. K. gavus 121 000 Lt paskolą, 67 130 Lt buvo pervesti į sąskaitą Medicinos banke V. L. individualios įmonės „Intervega“ įsiskolinimui padengti, likę pinigai pervesti V. L., iš kurių ji sumokėjo 20 000 Lt V. P. Z. K. skolą P., 8000 Lt pervedė Z. K. paskolos dengimui, likusius pinigus sunaudojo savo reikmėms. Susitarimas dėl paskolos grąžinimo buvo toks: ieškovė turėjo sugrąžinti bankui 93 000 Lt gautą paskolos dalį, atsakovė – 28 000 Lt. 2006-02-06 atsakovė paėmė papildomą 40 000 Lt paskolą, kurios ieškovei nereikėjo. Sekantis ieškovės mokėjimas, grąžinant paskolą po 8000 Lt pervedimo, turėjo būti 2006 m. pabaigoje arba tada, jeigu atsakovė būtų pranešusi ieškovei, kad negali pati vykdyti įsipareigojimų bankui. Tuomet ieškovai būtų turėję mokėti kas mėnesį po 880 Lt. 28 000 Lt buvo pakankama Z. K. sumokėta suma kreditui ir palūkanoms dengti, todėl kitas ieškovės mokėjimas savo dalies paskolos grąžinimui turėjo įvykti tik po metų. Tai, kad atsakovė Z. K. nepretendavo įgyti nuosavybę, įrodo jos ieškovams suteiktas įgaliojimas vieneriems metams dėl namo pardavimo, tačiau Z. K., elgdamasi nesąžiningai, vėliau namą pardavė A. G., šis – kitiems nesąžiningiems atsakovams, turto įsigijimui skirtas paskolas faktiškai panaudojusiems ne atsiskaitymui su pardavėjais, o savo finansiniams įsipareigojimams bankams, UAB „Šaltinija“ bei V. P. padengti, bei žinojusiems, kad dėl perleidžiamo – įgyjamo turto vyksta teisminiai ginčai. Pastarosios aplinkybės bei trumpas laikotarpis tarp sandorių įrodo, kad jų sudaryti sandoriai yra apsimestiniai.

Kiti atsakovai ir tretieji asmenys į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą žino, neatvyko.

Analogiški atsakovo Ž. S. atsiliepimo į ieškinį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2005 m. birželio 22 d. ieškovai pardavė atsakovei Z. K. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Iš sutarties 4, 5 punktų ir sutampančių ieškovų atstovo bei atsakovės Z. K. ir jos atstovo paaiškinimų darytina išvada, kad sutarties iniciatorė buvo ieškovė V. L. Būdama skolinga UAB „Medicinos bankui“ pagal savo individualios įmonės ir UAB Medicinos bankas 2003-03-31 sudarytą paskolos sutartį nr.19/2003 (t. 1 b.l. 173-178), neturėdama lėšų grąžinti skolą ir galimybės gauti tam tikslui paskolą iš kito banko, ji sukūrė lėšų gavimo planą. Susitarė su atsakove Z. K. perleisti pastarajai nurodyto turto nuosavybės teisę, kurios įgijimui Z. K. gautų paskolą ir pervestų pinigus V. L. Ieškovai nepaneigė atsakovės Z. K. argumento, jog turto perleidimo sandorio sąlygas suprojektavo ieškovė V. L. Aplinkybę, kad šis sandoris buvo sudarytas dėl Z. K. panaudotos apgaulės ieškovų atžvilgiu, paneigia įsiteisėjęs 2011 m. kovo 14 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje nr.1-304-738/2011, kuriuo Z. K. buvo išteisinta dėl kaltinimo apgaule įsigijus svetimą turtą (t. 2 b.l. 870.

UAB Medicinos bankas 2005-04-19 išdavė leidimą V. L. parduoti aukščiau nurodytą turtą, įkeistą pagal kredito sutartį nr.19/2003. Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo tikslu 2005-06-27 kredito sutartimi nr. 18650518030592-4 AB SEB suteikė Z. K. 121 000,00 Lt paskolą, kurios grąžinimo užtikrinimui buvo įkeistas perkamas turtas, įkeičiamo turto vertę įvardijant 330 000 Lt, paskolos grąžinimo terminas - 2019-06-26. Sutarties 8.1.2 punkte buvo nurodyta, kad visa paskolos suma sumokama į pardavėjos V. L. sąskaitas (asmeninę ir įmonės „Intervega“). 2005 m. birželio 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties išsimokėtinai 5 punktu patvirtinama, kad 67 130,61 Lt dalis paskolos pervedama į nurodytą UAB Medicinos bankas sąskaitą, atsiskaitant už pardavėjos V. L. įmonės „Intervega“ prievolę pagal kredito sutartį nr.19/2003, likusieji 53 869,39 Lt - į asmeninę V. L. sąskaitą, sutinkant jos sutuoktiniui R. L. 2006-02-06 atsakovei Z. K. buvo suteikta papildoma 40 000 Lt paskola būsto remontui, deklaruotą kredito gavėjo gyvenamąją vietą nurodant faktinį Z. K. adresą (duomenys neskelbtini), šalių susirašinėjimo adresą – (duomenys neskelbtini).

Atsakovės tvirtinimą apie ieškovų įsipareigojimą atsakovei banko suteiktą paskolą padengti per vienerius metus iš pinigų, gautų, namą pardavus kitiems asmenims, įrodo tą pačią dieną pasirašytas įgaliojimas V. L. atstovauti savininkę Z. K., jos įsigytą turtą įkeičiant ir parduodant įgaliotinės nuožiūra (t. 1 b.l. 40).

Atsakovės banko sąskaitos išrašas t. 3 b.l. 5-8 patvirtina, kad 2005-10-04 V. L. atsakovei Z. K. pervedė 8000 Lt paskolos pagal kredito sutartį dengimui, 2005-10-04 – 2006-12-27 laikotarpiu Z. K. mokėjo palūkanas, dalį paskolos. Gavusi papildomą paskolą, dalį jos kelis kartus paėmė grynais pinigais, 6000 Lt pervedė A.M. M., 1000 Lt pervedė ieškovei V. L. remontui, mokėjo įmokas paskolai grąžinti. Atsakovė Z. K. nagrinėjamoje byloje nepateikė savo paaiškinimą patvirtinančių įrodymų, kad, paimdama iš bankomatų, dalimis atidavė ieškovei V. L. jos pervestus 8000 Lt ir 40 000 Lt papildomą paskolą. 2005-06-22 vekselis t. 1 b.l. 43, pagal kurį Z. K. įsipareigojo sumokėti V. P. 20 000 Lt, nėra nuginčytas, tačiau nagrinėjamoje byloje ji įrodė, kad V. P. iš Z. K. suteiktos paskolos ieškovės sumokėta 20 000 Lt skola pagal 2005-06-22 vekselį iš tikrųjų yra V. L. skola. Šią aplinkybę patvirtina V. P. parodymai minėtoje baudžiamojoje byloje, užfiksuoti minėtame teismo nuosprendyje (CPK 189 straipsnis, 197 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis). Tuo būdu ieškovai neįrodė savo teiginio apie atsakovės įsipareigojimą grąžinti bankui kaip asmeninę skolą 20 000 Lt paskolos dalį. Ginčo teisiniame santykyje ieškovai taip pat nesiremia 6000 Lt atsakovės skola ieškovei pagal baudžiamojoje byloje esantį raštelį.

2006-12-22 d. ginčo nekilnojamąjį turtą atsakovė Z. K. pardavė atsakovui A. G. Iš sutarties 4 punkto matyti, jog įkaito turėtojas AB SEB sutiko, kad pardavėja parduotų įkeistą turtą su sąlyga, kad bus padengtas jos įsiskolinimas bankui. Sutarties 5 punkte nurodoma, jog 156 946,76 Lt pirkimo sumos pirkėjas pervedė į banko sąskaitą pardavėjos skoliniam įsipareigojimui pagal sutartį nr.1860518030592-4 padengti, likusius pinigus 173 053,24 Lt sumokėjo pardavėjos įgaliotiniui sutarties pasirašymo dieną. Pardavėjos įgaliotinis E. M., apklaustas liudytoju minėtoje baudžiamojoje byloje, nurodė pastarųjų pinigų negavęs, jų iš įgaliotinio teigė negavusi ir atsakovė Z. K., tačiau ginčo dėl atsiskaitymų tarp šios sutarties šalių nėra. Atsakovė Z. K. paaiškino, kad turtą pardavė, turėdama tikslą grąžinti bankui atsakovės iniciatyva ir reikmėms gautą paskolą.

Teismas nesutinka su ieškovais, kad 2005-06-22 pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas, neketinant sukurti nuosavybės teisės perleidimo teisinių pasekmių.

Sprendžiant, ar 2005-06-22 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties šalys sudarė CK 6.305 straipsnyje numatytą sandorį, teismas vadovaujasi CK 6.154 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta sutarties samprata, pirkimo pardavimo sandorio apibrėžimu ir abiejų šalių pripažįstamomis aplinkybėmis. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pirkimo – pardavimo sutartis yra konsensualinė. Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybėn ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 str. 1 d.).

Pirkimo pardavimo sutartis pagrindžia, kad ieškovai perleido savo nekilnojamojo turto nuosavybės teisę atsakovei Z. K. ir už tai gavo 121 000 Lt. Pardavėjams buvo leista laikinai iki 2006-07-01 naudotis parduotu turtu, po to jie įsipareigojo išsikelti ir perduoti tuščio gyvenamojo namo raktus pirkėjai. Sutarties 17 punktu šalys susitarė, kad atskiras dokumentas dėl turto priėmimo – perdavimo nebus rašomas, tačiau nuosavybės teisė pirkėjai į perkamą žemės sklypą ir namą pereina nuo sutarties pasirašymo momento, sutarties pasirašymo metu pardavėjai perduoda pirkėjai visus dokumentus, susijusius su šio turto disponavimu. Pirkėjos nuosavybės teisė buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Darytina išvada, jog pirkimo pardavimo sandorio tikslas - nekilnojamojo turto savininko pasikeitimas - buvo realizuotas.

Tai, kad ieškovai turtą pardavė, norėdami padengti savo finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, nereiškia nuosavybės teisės perleidimo apsimestinumo. Nuosavybės teisės perleidimo pardavimo būdu pagrindas yra atlygintinumas. Ieškovai gavo piniginį atlyginimą už nuosavybės teisės perleidimą atsakovei Z. K.

Negalima spręsti, jog pirkimo pardavimo sutarčiai turi būti taikomos sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklės, t.y. negalima laikyti, jog 2005-06-27 banko kredito sutartimi nr. 18650518030592-4 AB SEB paskolą suteikė ne Z. K., o L. Ieškovai nepareiškė reikalavimo pripažinti apsimestine 2005-06-27 kredito sutartį nr. 18650518030592-4, kuria AB SEB suteikė Z. K. 121 000,00 Lt paskolą, šis sandoris nėra niekinis. Nustatyta, kad bankas paskolą suteikė Z. K., pastaroji paskolą ir grąžino. Bankas nebuvo pirkimo pardavimo sutarties šalimi, todėl ieškovai neteisėtai remiasi CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, reikalaudami nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimui taikyti taisykles, kurios taikytinos banko ir Z. K. sudarytam paskolos sandoriui. Nors ieškovų surasta pirkėja Z. K. neturėjo tikslo įgyti ginčo turtą, sandorį sudaryti ją įkalbėjo ieškovė V. L., o už įgyjamą nuosavybę su ieškovais ji atsiskaitė pinigais, gautais pagal 2005-06-27 banko kredito sutartį nr. 18650518030592-4, tai nereiškia, kad pirkimo pardavimo sutartis nebuvo reali. Joje nenumatyti jokie pirkėjos įsipareigojimai pardavėjams paskesnio išsimokėjimo už įgytą turtą aspektu, todėl, siejant šio sandorio pavadinimą „pirkimo pardavimo sutartis išsimokėtinai“ su šalių paaiškinimais ir įgaliojime numatyta pardavėjų teise per metus laiko turtą parduoti savo nuožiūra, sutiktina su atsakovais ir trečiaisiais asmenimis, jog turtą ieškovai pardavė, susitardami su pirkėja dėl teisės per vienerius metus pasinaudoti jo atpirkimo teise. Šios teisės ieškovai nerealizavo, o ieškovės pervestų 8000 Lt paskolos dengimui atsakovei Z. K. nepakako ir vieneriems metams (121 000 Lt paskola suteikta 168 mėnesiams, todėl vien paskolos, neįskaitant palūkanų, padengimui per vienerius metu atsakovė turėjo sumokėti 8642 Lt (121 000/168). Ieškovai nepaneigė atsakovės paaiškinimų dėl nebendradarbiavimo, įgyvendinant atpirkimo teisę, todėl ji pagrįstai pasinaudojo įgytomis nuosavybės teisėmis, jas 2006-12-22 atlygintinai perleisdama A. G. Tarp šios sutarties šalių nėra ginčo dėl tarpusavio atsiskaitymų.

Nesant teisinio pagrindo panaikinti 2005-06-22 pirkimo pardavimo sutartį, ieškovai neturi reikalavimo teisės ginčyti vėliau sudarytus to paties turto perleidimo sandorius.

Atsakovė Z. K. nurodė, kad sutartyje minimų 209 000 Lt prieš sutarties sudarymą nėra sumokėjusi, tokį sutarties variantą parengė V. L. Ieškovai, sandorio tikslu nurodę paskolos gavimą, neįrodė, jog šiuo sandoriu atsakovė buvo prisiėmusi prievolę sumokėti jiems 209 000 Lt. Aplinkybė, kad atsakovė Z. K. nemokėjo ieškovams kitos turto perleidimo sutartyje nurodytos pinigų sumos bei paėmė papildomą paskolą, nedaro sutarties negaliojančia. Visų pirma, ieškinio ieškovai negrindė aplinkybe, jog turtas buvo parduotas už per mažą kainą. Pastarąją aplinkybę paminėjo ieškovų atstovas, žodžiu pakeitęs ieškinio pagrindą iš pirkimo pardavimo sandorio sudarymo dėl Z. K. apgaulės į jo vertinimą kaip tariamo ir apsimestinio sandorio. Ieškovų argumentai dėl per mažos perleidžiamo turto kainos atmestini konstatavus, kad apmokėjimo už parduodamą turtą sąlygos į sutartį buvo įtrauktos pardavėjų nurodymu, pastariesiems patvirtinus, jog už parduodamą turtą yra atsiskaityta. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį šalių sudaryta sutartis joms turi įstatymo galią. Pirkėjo apgaulės, sudarant šią sutartį, nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 12 d. nutartimi nr.2K-353/2012, priimta kasacine tvarka peržiūrėjus sprendime nurodytą baudžiamąją bylą, konstatuota, „...jog V. L. nebuvo suklaidinta nei dėl parduodamo turto, jo vertės, apmokėjimo sąlygų, nei dėl sutarties pasirašyme dalyvavusių asmenų tapatybių. Pati V. L., siekdama grąžinti paskolą vienam bankui, inicijavo, kad būtų sutaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią Z. K. paimtų paskolą iš kito banko, o V. L. taip padengtų savo finansinius įsipareigojimus ir skolos išieškojimas nebūtų nukreiptas į jos turtą. V. L. sąmoningai ruošėsi šio sandorio sudarymui. Jos iniciatyva bankas leido parduoti V. L. ir R. L. priklausantį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, įkeistus bankui pagal kredito sutartį, išliekant galioti hipotekai. R. L., V. L. ir Z. K. bendrame pareiškime, tą pačią dieną patvirtintame notaro, nurodyta, kad Z. K. visas prievoles, numatytas pirkimo-pardavimo sutartyje, įvykdė ir šalys viena kitai pretenzijų neturi, taigi šalys patvirtino, kad sutarties sąlygos įvykdytos. Z. K. įgytu ir jos vardu įregistruotu turtu nedisponavo, sutarties pasirašymo dieną buvo įgaliojusi tai daryti V. L. Banko suteikto Z. K. kredito dalis būstui pirkti buvo panaudota V. L. įsiskolinimui banke padengti, kita dalis pervesta į jos asmeninę sąskaitą. Tai patvirtina Z. K. ir V. L. parodymus dėl jų išankstinio susitarimo apie sandorio sąlygas. V. L. susitarimą su Z. K., kad ji savo lėšomis padės Z. K. mokėti banko suteiktą kreditą ir palūkanas, patvirtina banko informacija, kad paskolai padengti V. L. buvo pervedusi Z. K. 8000 Lt, vėliau lėšų neteikė. Z. K., neturėdama lėšų banko kreditui grąžinti, nesant pardavimo sandorį varžančių rašytinių susitarimų, namą ir žemės sklypą pardavė, su banku buvo atsiskaityta. Nustatęs tokias faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvada, kad Z. K. veiksmuose nėra sukčiavimo požymių“ (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Dėl tų pačių aplinkybių pirkimo pardavimo sandorio įvertinimui neturi teisinės reikšmės ir faktas, jog Z. K. yra gavusi papildomą turto perleidimo sandoryje nenurodytą 40 000 Lt paskolą.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais, neįrodyti ieškovų reikalavimai netenkintini.

Trečiajam asmeniui UAB Medicinos bankas iš ieškovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 9 p.; t. 2 b.l. 132 – kelionės išlaidos 36 Lt)), valstybei – 10 procentų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nuo 234,28 Lt bendros jų sumos (nuo kitos bylinėjimosi išlaidų dalies mokėjimo ieškovai atleisti 2007-12-13 nutartimi)(CPK 96 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti solidariai iš ieškovų V. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir R. L. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 36 (trisdešimt šešis) Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankas (į.k. 112027077) ir 23,42 (dvidešimt tris Lt 42 ct) Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, sumokant pastarąją sumą valstybinei mokesčių inspekcijai (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nr (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.