Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis, iš­nag­ri­nė­jo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rės Irenos Dačkauskienės pa­reiš­ki­mą dėl proceso už­bai­gi­mo tei­smo bau­džia­muo­ju įsa­ky­mu ir iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­gą Nr. 01-1-58266-16, ku­rio­je A. G. , a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus, paskutinį kartą teistas 2016-09-21 Plungės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. viešųjų darbų bausme 6 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmės neatlikęs, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gruodžio 15 d., apie 13⁵⁵ val., savo namuose (duomenys neskelbtini), kaltinamasis A. G. smurtavo prieš savo tėvą K. G. , vieną kartą su kėde smogdamas jam per dešinę ranką bei vieną kartą trenkdamas iš delno į veidą, sukėlė savo tėvui K. G. fizinį skausmą. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: 2016-12-15 tarnybiniu pranešimu „Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto“ ROIK Nr. 0116000696519, iš kurio matyti, kad 2016-12-15, apie 13⁵⁵ val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pas pranešėją A. G. , (duomenys neskelbtini), vėl atėjo tėvas K. G. ir pradėjo konfliktuoti, grasina susidoroti, spėja, kad turi kirvį. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2016-12-15, apie 12²⁰ val., tarp A. G. ir tėvo K. G. išgertuvių metu įvyko žodinis konfliktas, ko pasėkoje jie susiginčijo dėl turto dalybų. Pareigūnams išsprendus konfliktą ir išvykus skundo negauta, pažeidimo nenustatyta. 2016-12-15, 13⁵⁵ val., gautas pakartotinis pranešimas ir nuvykus į įvykio vietą pranešėjas A. G. nurodė, kad pas jį į kambarį atėjo girtas tėvas K. G. , pradėjo jam grasinti, paėmė jam už kaklo, ranka trenkė į veidą. K. G. nurodė, kad sūnus A. G. virtuvėje kėde trenkė jam į ranką, po to kambaryje pastūmė, ko pasėkoje K. G. apvirto ant grindų (b.l. 6 -8); Alcotest 6810, prietaiso Nr. ARFM 0388, patikrinimo Nr. 2139, rodmenimis iš kurių matyti, kad 2016-12-15, 15⁰⁵ val., A. G. nustatytas 2,33 ‰ girtumas (b.l. 9); Alcotest 6810, prietaiso Nr. ARFM 0388, patikrinimo Nr. 2138, rodmenimis iš kurių matyti, kad 2016-12-15, 15⁰² val., K. G. nustatytas 1,34 ‰ girtumas (b.l. 9); nukentėjusiojo K. G. parodymais, kad 2016-12-15, apie 13⁵⁵ val., buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Jam būnant virtuvėje į namus grįžo jo sūnus A. G. ir pradėjo vadinti jį necenzūriniais žodžiais. Jie žodžiu sukonfliktavo, todėl sūnus A. G. supyko ir paėmęs kėdę vieną kartą kėde trenkė jam į dešinę ranką. Jis gindamasis norėjo sūnui A. G. suimti už kaklo, bet A. G. buvo stipresnis, todėl sūnus A. G. pastūmė jį nuo savęs ir vieną kartą delnu smogė jam į veidą. Po šio smūgio jis neišlaikė pusiausvyros ir krito ant grindų. Papildo, kai sūnus A. G. smogė jam kėde į ranką bei trenkė kumščiu į veidą, jam skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Rimtesnių sužalojimų nepatyrė. Sūnus A. G. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl pats nesuvokė ką daro ir iškvietė policijos pareigūnus. Šiuo metu su sūnumi A. G. yra susitaikęs, todėl pretenzijų jam neturi. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Nepageidauja, kad sūnus A. G. būtų iškraustytas iš namų (b.l. 61, 62); kaltinamojo A. G. parodymais, kad su jam pareikštu įtarimu sutinka ir parodė, kad 2016-12-15, apie 13⁵⁵ val., grįžo į savo namus, (duomenys neskelbtini). Grįžęs į namus nuėjo į virtuvę, kur buvo jo tėvas K. G. . Tarp jo ir tėvo K. G. kilo žodinis konfliktas dėl turtinių dalykų. Jie vienas kitą pradėjo įžeidinėti ir vadinti necenzūriniais žodžiais, todėl jis susinervino ir paėmęs į rankas kėdę norėjo mesti kėdę į sieną, bet pataikė tėvui K. G. į ranką. Tada tėvas K. G. priėjo prie jo ir norėjo suimti jam už kaklo, bet jis būdamas stipresnis pastūmė tėvą K. G. nuo savęs ir instinktyviai vieną kartą delnu trenkė jam į veidą. Po smūgio apsisuko ir išėjo į kambarį. Ar tėvas K. G. nuo smūgio nukrito ant grindų nematė, nes išėjo į kambarį ir iškvietė policijos pareigūnus. Pareigūnus kvietė todėl, kad namuose abu buvo apsvaigę nuo alkoholio ir konfliktavo. Tėvas K. G. į jo kambarį nebuvo įėjęs bei nesudavė jam jokių smūgių. Policijos pareigūnams sumelavo, kadangi norėjo, kad tėvą K. G. išvežtų išblaivinti. Pamanė, kad tokiu būdu baigsis jų konfliktas. Prisipažįsta, kad netyčia tėvui K. G. kėde vieną kartą smogė į ranką bei su delnu trenkė jam į veidą. Dėl savo elgesio gailisi. Šiuo metu su tėvu K. G. yra susitaikęs, todėl prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 50-51, 52).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi kaltinamasis tyčia smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Prokurorė pareiškime prašo kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., skirti laisvės apribojimo bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas dėl bausmės sumažinimo ?, paskirti įpareigojimą nevartoti alkoholio.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. (b.l. 78-79).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas už analogišką veiką, bausmės neatlikęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirbantis.

Atsižvelgiant į tai, kad už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmei yra numatytos alternatyvios bausmės, teismo vertinimu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 str. 2 d., bei teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., sumažintina ?, skirtinas įpareigojimas nevartoti alkoholio.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas, todėl sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 6 (šešis) mėnesius, kurią, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti ?, ir nustatyti sumažintą laisvės apribojimo bausmę 4 (keturis) mėnesius, paskirti įpareigojimą 4 (keturis) mėnesius nevartoti alkoholio.

Į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikino sulaikymo laiką nuo 2016-12-15 iki 2016-12-16 (imtinai).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti A. G. , kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėjantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės rūšimi ar dydžiu, galės paskirti bet kokią sankcijoje numatytą bausmę. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK 353 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.