Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nukentėjusiai I. L., kaltinamajam V. L., jo gynėjui advokatui Donatui Ramanauskui, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakiuose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis mechanizatoriumi L. S. agroserviso įmonėje, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. L. 2016-07-07 apie 23.40 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis smaugė savo žmoną I. L. ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, – tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis visiškai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusios I. L. parodymais, tarnybiniu pranešimu, medicinos dokumentų išrašu/siuntimu, blaivumo nustatymo duomenimis ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis V. L. parodė, kad 2016 m. liepos 7 d. apie 22 val. grįžo į namus (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su žmona I. L. ir dviem nepilnamečiais vaikais. Namo grįžo išgėręs, jautėsi apsvaigęs. Žmonos namuose nebuvo. Grįžus žmonai, tarp jų kilo konfliktas, kaltinamasis ją išvadino necenzūriniais žodžiais. Koks laikas tuo metu buvo – nežino. Dėl ko konkrečiai kilo ginčas su žmona – neatsimena. Dėl savo girtumo viską atsimena tik vietomis, tačiau gerai pamena, kad sėdinčią žmoną kambaryje ant lovos suėmė už rankų ir pradėjo smaugti, nes ji buvo mane supykdžiusi, norėjo ją pagąsdinti. Ar jai už kaklo buvo suimta iš priekio ar nugaros neprisimena, gal netgi iš šono. Kai įtariamasis paleido žmoną, ji paskambino policijos pareigūnams. Vaikų tuo metu kai įtariamasis smaugė savo žmoną nebuvo, taip pat prieš juos smurtas nebuvo niekad panaudotas. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, pasižada daugiau taip nedaryti, žmonos atsiptrašė, ji jam atkeido.

Nukentėjusi I. L. parodė iš esmės kaip ir V. L. Pridūrė, kad bausmės vyrui nereiktų skirti, gal tik vertėtų uždrausti kurį tai laiką vartoti alkoholinius gėrimus. Ji jam yra atleidusi, tiki, kad jis laikysis duoto pažado ateityje nebesmurtauti.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, šioje baudžiamojoje byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką patvirtina: pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-3); pareiškimo apie padarytą nusiklastamą veiką ir ptoceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 10-19); asmens apžiūros protokolas (b. l. 20-25); 2016-07-08 įtariamojo sulaikymo protokolas (b. l. 45-46); asmens kratos protokolas (b. l. 47-48); blaivumo patikros testas (b. l. 49); nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (b. l. 50), iš kurio matyto, jog V. L. laikinai sulaikytas po nusikaltimo padarymo 2016-07-08 0.47 val., paleistas iš laikinojo sulaikymo 2016-07-08 16.08 val. Kardomoji priemonė V. L. paskirta rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kadangi jis, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis smaugė savo žmoną ir tokiu būdu nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančia aplinkybę, – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi. Jo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nesunkių (BK 312 str. 1 d.) nusikaltimų, kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, civilinis ieškinys nereiškiamas. Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, nukentėjusioji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad pretenzijų kaltinamajam – savo vyrui neturi, jam atleidžia ir sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra nustatytos visos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Teismo nuomone, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra būtina jam skirti Lietuvos Respublikos BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, pradedant dalyvauti šiose programose per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš 2016-07-14 teisme gautos 2016-07-13 pažymos Nr. NTP-7-7791 matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus naudai priteistina išlaidų suma, teikiant advokatui Donatui Ramanauskui teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamajam, sudaro 34,74 Eur.

Įstatyme įsakmiai nurodyta, jog nagrinėjant teisme bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 9 p.). Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d.).

Spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. nuostatomis, V. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu I. L. ir bylą nutraukti, skirti Lietuvos Respublikos BK 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, pradedant dalyvauti šiose programose per 3 (tris) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. L., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, tai šis sprendimas atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę V. L. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, kurias sudaro 34,74 Eur, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka, iš V. L. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.