Kauno apylinkės teismo nutarimas

institucijos Finansų nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos atstovui K. G.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. R., gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 198 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. atlikus (duomenys neskelbtini) į. K. (duomenys neskelbtini) patikrinimą nustatyta, kad administracijos vadovė L. R., privalanti organizuoti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT; per 7 darbo dienas nepranešė FNTT keturių klientų tapatybę patvirtinančių duomenų ir informacijos apie jų vienkartinį atsiskaitymą su jais grynaisiais pinigais, kuomet gaunamų grynųjų pinigų suma viršijo 15000 Eur : 2017 m. rugpjūčio 2 d. D. G. į kredito unijos sąskaitą grynais pinigais įnešą 54 200 eurų; 2017 m. rugpjūčio 2 d. D. G. iš kredito unijos sąskaitos grynais pinigais išima 20 000 eurų ir 34 000 eurų; 2018 m. sausio 3 d. S. M. iš kredito unijos sąskaitos grynais pinigais išima 20 000 eurų; 2018 m. vasario 27 d. V. L. iš kredito unijos sąskaitos grynais pinigais išima 20 000 eurų.

Tuo L. R. pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 5 dalies, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. R. kaltę pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad nusižengimą lėmė ne tyčiniai veiksmai, o klaidingas įsitikinimas ir didelis darbo krūvis. Ji, būdama atsakinga už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų vykdymą, buvo įsitikinusi, kad informacinė sistema automatiškai suformuoja pranešimus FNTT apie pinigines operacijas, viršijančias 15000 eurų. Be to, centrinė unijos būstinė gal pamatyti kiekvieną atliekamą piniginę operaciją, patikino, kad pranešimai išsiunčiami. Paaiškino, kad pinigų kilmė yra aiški, todėl mano, kad nekilo žalingų padarinių. Dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

L. R. kaltę įvykdžius protokole nurodytą nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reiklų ministerijos Kauno apygardos valdybos (toliau – FNTT) 2018-06-19, 2018-07-16 paklausimai dėl informacijos pateikimo (b. l. 5, 6), 2018-08-14 tarnybinis pranešimas dėl (duomenys neskelbtini) patikrinimo (b. l. 7), (duomenys neskelbtini) juridinio asmens duomenys (b. l. 8-12), FNTT 2018-08-16 pavedimas atlikti patikrinimą (b. l. 18), FNTT 2018-08-17 patikrinimo aktas Nr. 04/11-1-14-8755-A (b. l. 19), dokumentų paėmimo aktas (b. l. 20-21), (duomenys neskelbtini) pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių informacijos ir dokumentų saugojimo tvarka, patvirtina 2016-06-07 valdybos posėdžio protokolu Nr. V-20 (b. l. 22-24), (duomenys neskelbtini) informacijos teikimo finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tvarka, patvirtina 2016-06-07 valdybos posėdžio protokolu Nr. V-20 (b. l. 25-27), (duomenys neskelbtini) administracijos vadovės įsakymas ,,Dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo atsakingo asmens paskyrimo (b. l. 28), (duomenys neskelbtini) vadovo įsakymų personalo valdymo klausimais registracijos žurnalas (P) 2017 m., 2018 m. (b. l. 29-32), FNTT tyrėjo 2018-08-17 tarnybinis pranešimas (b. l. 33), dokumentų paėmimo aktas (b. l. 34), (duomenys neskelbtini) operacijų pinigais registras (b. l. 35-42), (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžių protokolai (b. l. 43-46), L. R. paaiškinimas (b. l. 49), tarnybinis pranešimas (b. l. 50), administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 52-53).

Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – įstatymas) 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Finansų įstaigos, atliekančios piniginę operaciją, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą piniginę operaciją pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos su grynaisiais pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su grynaisiais pinigais suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys, piniginės operacijos suma, valiuta, kuria atlikta piniginė operacija, piniginės operacijos atlikimo data, piniginės operacijos atlikimo būdas, subjektas, kurio naudai atlikta piniginė operacija. Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos.

Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Kai finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiesiems subjektams vadovauja valdyba, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti valdybos narį, kuris organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, ir vadovaujančius darbuotojus, kurie bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių darbuotojų ir valdybos narių paskyrimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. atlikus (duomenys neskelbtini) patikrinimą nustatyta, kad administracijos vadovė L. R., privalanti organizuoti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. raštu nepranešė FNTT apie paskirtą asmenį, kuris organizuotų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT; per 7 darbo dienas nepranešė FNTT keturių klientų tapatybę patvirtinančių duomenų ir informacijos apie jų vienkartinį atsiskaitymą su jais grynaisiais pinigais, kuomet gaunamų grynųjų pinigų suma viršijo 15000 Eur : 2017 m. rugpjūčio 2 d. D. G. į kredito unijos sąskaitą grynais pinigais įnešą 54 200 eurų; 2017 m. rugpjūčio 2 d. D. G. iš kredito unijos sąskaitos grynais pinigais išima 20 000 eurų ir 34 000 eurų; 2018 m. sausio 3 d. S. M. iš kredito unijos sąskaitos grynais pinigais išima 20 000 eurų; 2018 m. vasario 27 d. V. L. iš kredito unijos sąskaitos grynais pinigais išima 20 000 eurų. Tuo L. R. pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalie, 4 dalies, 5 dalies, 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.

L. R. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 str. 5 d. numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog anksčiau aptarti pažeidėjos veiksmai būtų sukėlę realių padarinių, t. y. jog dėl įmonėje netinkamai vykdytų pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tretieji asmenys būtų plovę pinigus ar finansavę teroristines organizacijas. Byloje nėra jokių duomenų, kad L. R. būtų anksčiau traukta administracinėn atsakomybėn už netinkamą savo, kaip įmonės vadovės, pareigų atlikimą, be to, po pažeidimo nustatymo ji ištaisė įmonėje egzistavusius trūkumus. Pažymėtina, kad nusižengimas padarytas iš esmės dėl netinkamo norminių aktų suvokimo ir jų interpretavimo, kuris nebuvo nulemtas kokių nors savanaudiškų ar priešiškų visuomenei paskatų. Taigi, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto nusižengimo pobūdį, padarinius, L. R. asmenybę, jos elgesį po nusižengimo padarymo, teismas konstatuoja, jog šioje byloje

už ANK 198 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą numatyta minimali nuobauda – 2000 Eur bauda yra neproporcinga jos padaryto nusižengimo pavojingumui priemonė, per griežta ir nėra teisinga. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą L. R., skiriant administracinę nuobaudą , taikyti ANK 34 str. 5 d. ir minimalų nuobaudos dydį sumažinti iki 500 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 3 dalyje ir skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18091126914.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.