Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, pareiškėjui E. D., pareiškėjo atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Vilijai Puidokienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas E. D. prašymu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-02-26 įsakymą Nr. 30-TE-188 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ ir 2014-02-26 įsakymą Nr. 30-TE-191 „Dėl viršilos E. D. atleidimo“, grąžinti jį į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-02-26 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir įpareigoti atsakovą į vidaus tarnybos stažą įskaityti priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2014-02-26 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-02-26 įsakymo Nr. 30-TE-188 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui, Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniajam patruliui E. D., panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir 2014-02-26 įsakymo Nr. 30-TE-191 „Dėl viršilos E. D. atleidimo“, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo (t. 1, b.l. 16-17).

Pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) (redakcija, galiojusi ginčijamų aktų priėmimo metu nuo 2013-12-30 iki 2015-04-03) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Statuto 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad esant šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2–10, 13, 14 ir 17 punktuose išvardytiems atleidimo pagrindams, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Iš nurodytų Statuto nuostatų matyti, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas neturi diskrecijos spręsti atleisti ar neatleisti iš tarnybos pareigūną, kuriam nustatyta tvarka yra panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog kilus abejonėms dėl jo galimybės atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ar užtikrinti įslaptintos informacijos saugumą, baudžiamojo persekiojimo metu jis turėjo būti nušalintas nuo pareigų arba perkeltas į kitas pareigas, kurių vykdymui nereikalingas leidimas susipažinti ar dirbti su įslaptinta informacija. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą atleidimas iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatytu pagrindu gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad specialiosios teisės, susijusios su atitinkamai pareigybei priskirtų tiesioginių pareigų atlikimu, panaikinimas yra neteisėtas. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, ar atsakovas ginčijamu 2014-02-26 įsakymu Nr. 30-TE-188 pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-09-30 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-869-342/2014 pareiškėjo prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas (t. 1, b.l. 138-147). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-895-146/2015 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014-09-30 sprendimas panaikintas ir byla teismui grąžinta nagrinėti iš naujo (t. 1, b.l. 177-192). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog naujo nagrinėjimo metu turi būti nustatyta, kokiais duomenimis pagrįsdama savo išvadą rėmėsi SEK ir ar jie pakankami pagrįsti atsakovo išvadai, kad leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojas (pareiškėjas) nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, o jam išduotas leidimas turi būti panaikintas.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013-07-20 iki 2015-07-01) 2 straipsnio 8 dalies požiūriu vidaus reikalų įstaiga yra paslapčių subjektas. Vidaus reikalų įstaigos (paslapčių subjekto) vadovas yra atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 12 straipsnio 2 dalis) ir turi būti įsitikinęs, kad su paslapčių subjekto žinioje esančia įslaptinta informacija dirbs patikimi darbuotojai, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Įstatymų leidėjas paslapčių subjekto vadovui suteikė teisines priemones siekti konstituciškai svarbių tikslų, t.y. užtikrinti, kad pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, eitų tik tokie asmenys, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių, kartu užkirsti kelią galimoms grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir su tokia informacija susijusiems valstybės interesams (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15, 16, 17, 18 straipsniai, Vidaus tarnybos statuto 6, 11 straipsniai, 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, 56 straipsnio 1 dalis).

Byloje nekyla ginčo dėl aplinkybės, jog vienas iš specialiųjų Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigybei keliamų reikalavimų yra atitikti teisės aktuose numatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (pareigybės aprašymo 6.4 punktas). Leidimas pareiškėjui išduotas 2012-04-10 Nr. 30-2-LS-487 (t. 1, b.l. 48). Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalies nuostatas paslapčių subjektas savo darbuotojams, kurie atitinka šio įstatymo nustatytas patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei sąlygas (16 straipsnio 1 ir 2 dalys), teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikia iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo ar iki renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo. Leidimo turėtojas iki tarnybos santykių nutraukimo turi teisę dirbti ar susipažinti su leidimą išdavusio paslapčių subjekto žinioje esančia minėto (žemiausio) slaptumo lygmens įslaptinta informacija, išskyrus atvejus, kai paslapčių subjekto vadovui kyla abejonių dėl leidimo turėtojo patikimumo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir atlikus pakartotinio tikrinimo procedūrą nustatomas pagrindas panaikinti leidimą (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose įtvirtinti atvejai, kai leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas. Nagrinėjamam ginčui aktualus atsakovo taikytas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, pagal kurį leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą nustatoma, kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, t.y. jog asmuo nėra patikimas ar lojalus Lietuvos valstybei pagal šioje teisės normoje įtvirtintus kriterijus. Iš ginčijamo įsakymo matyti, jog pareiškėjo atžvilgiu taikytas 16 straipsnio 2 dalies 20 punktas, pagal kurį leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veika ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės (asmens savybės; kita veikla ar ryšiai; ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog šių aplinkybių buvimą (nustatymą) paslapčių subjektas, spręsdamas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, turi pagrįsti konkrečių nustatytų (paaiškėjusių po leidimo išdavimo) įvykių, faktų analize Paslapčių įstatymo kontekste ir suformuluoti tokiu vertinimu pagrįstas išvadas, t.y. nurodyti, kokias būtent leidimo turėtojo asmenines savybes nustatė, kokia jo veikla, ryšiai, faktai ar aplinkybės buvo nustatytos, dėl kurių kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ir pareigūnas negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, o teismas kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr. LVAT 2011-12-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A143–3779/2011; 2012-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A143–1932/2012).

Paslapčių įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos (toliau – SEK), kurioms priskirta funkcija teikti pasiūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija išdavimo arba išduotų leidimų panaikinimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog SEK sudaryta Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2012-06-13 įsakymu Nr. 30-V-582, pakeistu 2014-05-23 įsakymu Nr. 30-V-460, ir patvirtinti SEK nuostatai (t. 1, b.l. 96-105). SEK išvada, kuria remdamasis paslapčių subjektas priima individualų administracinį aktą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, administracinių teismų praktikoje vertinama kaip tokio administracinio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2014-02-26 įsakymo Nr. 30-TE-188 įžanginėje dalyje nurodyta, kad įsakymas priimtas atsižvelgiant į SEK išvadą, išdėstytą 2014-04-17 posėdžio protokole, todėl protokolinis sprendimas vertinamas kaip įsakymo Nr. 30-TE-188 sudedamoji dalis.

Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato leidimo panaikinimo pagrindus, susijusius su šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nustatymu, reikalauja, kad tokios aplinkybės būtų nustatytos atlikus patikrinimą. SEK 2014-02-17 posėdžio protokolo išraše Nr. 30-SEK-6 nurodyta, kad šiame posėdyje SEK atliko Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio E. D. patikimumo pakartotinį patikrinimą, siekiant pateikti Klaipėdos apskrities VPK viršininkui pasiūlymą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. SEK posėdžio protokolo išraše nurodyta, kad pranešėja (SEK sekretorė) supažindino SEK narius su Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus tyrėjos 2013-10-16 tarnybiniu pranešimu (t. 1, b.l. 20-22). Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog jo paskirtis informuoti Klaipėdos apskrities VPK viršininką apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00123-13, kuriame Klaipėdos apskrities VPK pareigūnui E. D. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos (kyšininkavimo) ir nurodyta, jog tikslinga atlikti pakartotinį šio pareigūno patikimumo ir lojalumo patikrinimą SEK (SEK medžiagos b.l. 4-5). Tą pačią dieną tarnybinis pranešimas vizuotas Klaipėdos apskrities VPK viršininko ir nurodyta apsvarstyti SEK. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nagrinėjant apeliacine tvarka šią administracinę bylą konstatuota, jog nuo tyrėjos tarnybinio pranešimo perdavimo SEK iki ginčui aktualaus SEK posėdžio praėjo keturi mėnesiai, tačiau neaišku, ar SEK šiuo laikotarpiu naudojosi SEK nuostatų 7.2 punkte suteikta teise gauti iš Klaipėdos apskrities VPK struktūrinių padalinių informaciją, reikalingą atlikti pakartotinio patikrinimo funkciją ir pateikti paslapčių subjekto vadovui išvadą. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nereglamentuota SEK posėdžių tvarka ir terminai, o SEK nuostatų, patvirtintų Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2012-06-13 įsakymu Nr. 30-V-582, 11 punkte nurodyta, jog SEK posėdžiai vyksta prireikus, bet ne rečiau kaip du kartus per metus. Teisės normos nereglamentuoja tikslaus termino, per kurį turi įvykti SEK posėdis. Pagal SEK nuostatų 12 punktą SEK posėdžius šaukia jos pirmininkas. Liudytoju apklaustas S. Š., SEK pirmininkas, negalėjo tiksliai nurodyti, kodėl SEK posėdis neįvyko anksčiau. Liudytojas parodė, jog minėtu laikotarpiu keitėsi komisijos nariai, taip pat keitėsi teisinis reglamentavimas, o papildomi duomenys SEK posėdžiui greičiausiai nebuvo renkami. Liudytoja apklausta L. J., SEK sekretorė, parodė, jog SEK nariai yra skirtingų Klaipėdos apskrities VPK skyrių viršininkai, kurių darbotvarkė įtempta, todėl labai sunku suderinti visiems priimtiną SEK posėdžio datą. Dėl šių priežasčių galėjo užsitęsti laikas, per kurį suderinta posėdžio data. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas nuo 2013-05-13 iki 2014-02-15 buvo nušalintas nuo tarnybos (t. 1, b.l. 10-15). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus aplinkybę, jog pareiškėjas visą laikotarpį iki įvyko SEK posėdis, buvo nušalintas nuo tarnybos, todėl galėjo kelti tik minimalią grėsmę, kuri iš esmės nėra didesnė nei atleidus pareiškėją iš tarnybos, jam patikėtos slaptos informacijos saugumui, šiuo konkrečiu atveju, ginčijamo įsakymo teisėtumui nėra teisiškai reikšmingos SEK posėdžio nepaskyrimo priežastys ir jos neturėjo įtakos SEK priimtam sprendimui pareiškėjo atžvilgiu.

Klaipėdos apskrities VPK SEK 2014-02-17 posėdžio protokolu Nr. 30-SEK-6 nutarta siūlyti VPK viršininkui panaikinti E. D. leidimą dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, nes nustatytas jo nepatikimumas ir nelojalumas Lietuvos valstybei Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto požiūriu, o būtent – per pastaruosius trejus metus nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai – nesąžiningumas ir neatsakingumas vykdant pareigas bei galimas polinkis nesilaikyti žinybinių teisės aktų ar net Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (t. 1, b.l. 86-88). Pareiškėjui argumentuojant, jog leidimas jam panaikintas tik atsižvelgiant į jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą ir analizuojant jo kaltę dėl baudžiamosios veikos padarymo, nors įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, pažymėtina, jog iš SEK protokolo matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo analizuotas, tačiau šie duomenys nebuvo vieninteliai, lėmę SEK sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas šią bylą 2015-03-02 nutartyje nurodė, jog nagrinėjamu atveju aktualus ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-07-04 nutarimas, kuriuo konstatuota, jog tai, kad asmuo nėra laikomas kaltas padaręs nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jo apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia jo veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika. Vertindama šias aplinkybes įstatymo įgaliota valstybės institucija nevykdo teisingumo ir nesprendžia asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimo. Aplinkybės, kad asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tyčinę nusikalstamą veiką arba jam dėl tokios veikos atliekamas ikiteisminis ar operatyvinis tyrimas, gali suponuoti asmens pažeidžiamumą, kartu kelti abejonių dėl jo patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog paslapčių subjekto vadovas Paslapčių įstatymo tikslų užtikrinimo prasme gali ir turi reaguoti į faktus, jog jam pavaldaus valstybės tarnautojo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamasis persekiojimas. Pareiškėjo nurodytoje jam palankioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien pradėto ikiteisminio tyrimo nepakanka konstatuoti esant Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytus kriterijus, tačiau nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų ir nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog minėtoje teisės normoje nurodyti kriterijai nustatyti vadovaujantis ne tik pareiškėjo atžvilgiu vykstančio ikiteisminio tyrimo faktu. Nagrinėdamas šią bylą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog atitinkamas leidimo turėtojo asmens savybes, veiklą, ryšius ar kitas aplinkybes, keliančias grėsmę įslaptintos informacijos saugumui ir suteikiančias pagrindą išvadoms, kad leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojas nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, tikrinimo metu gali atskleisti ir atitinkamos aplinkybės, susijusios su ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo faktais, kurios gali būti kvalifikuojamos pagal paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą.

Nustatant SEK analizuotų duomenų apimtį, iš SEK protokolo matyti, jog SEK išnagrinėjo Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus tyrėjos 2013-10-16 tarnybinį pranešimą bei surinktą medžiagą dėl E. D. veiksmų, analizavo informaciją apie Klaipėdos apskrities VPK atliekamą ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu dėl kyšininkavimo. Nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013-05-05 apie 21 val. Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinkinės 1 kuopos 1 būrio vyresnysis patrulis E. D. kartu su VPK Patrulių rinkinės 1 kuopos 1 būrio specialistu, atlikdami tarnybines funkcijas Klaipėdoje, Rimkų g., sustabdė automobilį, kurio vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, nesurašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, reikalaudami kyšio nepagrįstai vairuotoją įsodino į tarnybinį automobilį ir vežė juo iki prekybos centro ir atgal, kur iš vairuotojo paėmė 400 Lt kyšį. Pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje (kyšininkavimas) padarymo. SEK protokole taip pat nurodyta, jog SEK turi nuspręsti, ar pareiškėjas, šiuo metu yra sąžiningas ir atsakingas vykdydamas pareigas, ar linkęs laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir žinybinių teisės aktų reikalavimų (t. 1, b.l. 87). Iš šios SEK Protokolo formuluotės matyti, jog būtent pareiškėjo asmeninių savybių nustatymas ir buvo SEK nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, jog tokią pačią aplinkybę dėl SEK nagrinėjimo dalyko ir SEK nustatytų pareiškėjo asmeninių savybių parodė ir liudytojais teismo posėdyje apklausti SEK nariai S. Š., L. J., A. G., R. A. ir V. N. Iš liudytojų parodymų matyti, jog priimdami sprendimą, jie nevertino pareiškėjo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų, o rėmėsi pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo medžiaga, tarnybinio nusižengimo tyrimo 2013-06-06 išvada Nr. 30-IS-106 ir Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2013-06-19 įsakymu Nr. 30-TE-498, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, bei vertino pareiškėjo asmens bylos duomenis apie jo tarnybos eigą ir paskatinimus. Liudytojų parodymai išsamūs, nuoseklūs, objektyvūs ir teismas neturi pagrindo jais netikėti ar konstatuoti priešingas aplinkybes. Pažymėtina, jog kilus ginčui dėl aplinkybės, ar SEK nariams buvo pateikta tarnybinio patikrinimo medžiaga ir pareiškėjo asmens byla, visi liudytojai parodė, jog tarnybinio patikrinimo medžiagą elektroniniu paštu prieš posėdį gavo iš SEK sekretorės L. J., o pareiškėjo asmens bylą į SEK posėdį atsinešė SEK narys Klaipėdos apskrities VPK Personalo skyriaus viršininkas R. A. Liudytoja L. J. parodė, jog pati nuskanavo pareiškėjo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą ir išsiuntė visiems nariams elektroniniu paštu. Konkrečių priežasčių, kodėl SEK protokole tiesiogiai nenurodyta, jog SEK analizavo ir tarnybinio patikrinimo medžiagą, liudytoja L. J. nurodyti negalėjo, tačiau teismo vertinimu, tai nereiškia, jog ši medžiaga Komisijai nebuvo pateikta ir neanalizuota, atsižvelgiant į nuoseklius ir objektyvius liudytojų parodymus. Nenurodymas SEK protokole savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog ši medžiaga SEK nebuvo pateikta, kaip nepagrįstai argumentuoja pareiškėjo atstovas. SEK protokolas nėra stenograma ir neturi būti rašomas pažodžiui. Iš faktinių bylos aplinkybių ir liudytojų parodymų matyti, kad tarnybinio patikrinimo ir ikiteisminio tyrimo metu vertintos visiškai tos pačios aplinkybės ir faktai bei tie patys pareiškėjo veiksmai, svarstytas konkretus atvejis ir jų pagrindu analizuotos pareiškėjo asmeninės savybės, vertinant jo patikimumą Paslapčių įstatymo požiūriu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo 2013-06-06 išvadoje Nr. 30-IS-106 nurodomi pareiškėjo veiksmai: neįformino nustatyto administracinio teisės pažeidimo, nepagrįstai pasitraukė iš tarnybos posto, įsisodino į tarnybinį automobilį asmenį be teisėto pagrindo, tarnybinį automobilį panaudojo ne tarnybos tikslais, įvertinti kaip visiškai neatsakingas požiūris į tarnybą, jo specifiką, policijos pareigūnams keliamus didesniu darbo ir drausmės reikalavimus ir konstatuota, jog savo veiksmais E. D. pažeidė Policijos veiklos įstatymo 3 straipsnio, 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 6 punkto, 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 5 punkto, 10 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.3, 20.8, 20.9, 61.7 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3, 4.9, 4.14 punktų, Transporto priemonių naudojimo instrukcijos 23 punkto, pareigybės aprašymo 7.8, 7.11, 7.16 punktų reikalavimus bei tarnybos drausmę (tarnybinio patikrinimo medžiagos b.l. 64-70). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas šią bylą 2015-03-02 nutartyje konstatavo, jog tarnybinio patikrinimo metu vertinant pareiškėjo veiksmus atsiribota nuo duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai paimto kyšio už tai, kad nebūtų įformintas administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje yra duomenų apie tai, kad buvo nustatyti atitinkamas pareigūno asmens savybes tarnybos pareigų atlikimo požiūriu atskleidžiantys veiksmai bei neveikimas, už kuriuos atsakovas skyrė pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Panaikinus abejones ir nustačius, jog šią medžiagą vertino SEK, pateikdama išvadą dėl leidimo panaikinimo, konstatavus, jog pareiškėjas padarė tyčinį ir šiurkštų tarnybinį nusižengimą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, jam iškelta baudžiamoji byla, todėl nurodyti faktai yra pakankami atskleisti tokioms pareiškėjo savybėms kaip nesąžiningumas ir neatsakingumas, o pažeidimo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad asmuo yra linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Akivaizdu, kad įslaptinta informacija negali būti patikėta tokiam asmeniui. SEK nariai apsisprendė, jog jiems pakako duomenų ir nustatytų aplinkybių konstatuoti tokias pareiškėjo savybes, kaip nesąžiningumas, neatsakingumas, polinkis nesilaikyti teisės aktų. Iš SEK protokolo matyti, jog iš septynių SEK narių trys balsuodami susilaikė. Liudytojas R. A. paaiškino, jog balsuodamas susilaikė, nes jam asmeniškai nepakako duomenų konstatuoti pareiškėjo nelojalumą ir suvokė, jog sprendžia jo likimą. Liudytojas V. N. parodė, jog susilaikė ne dėl abejonių dėl pareiškėjo asmeninių savybių, bet iš esmės dėl to, jog buvo pasikeitęs teisinis reglamentavimas, nebuvo susiformavusi teismų praktika šiuo klausimu, o liudytojas M. P. neprisiminė posėdžio aplinkybių ir negalėjo atsakyti, kodėl susilaikė. Pagal SEK nuostatų 16 punktą sprendimas yra teisėtas, nes sprendimas priimtas balsų dauguma.

Pareiškėjo atstovui argumentuojant, jog ikiteisminį tyrimą atliko Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyrius, todėl šio skyriaus viršininkas turėjo nusišalinti nuo sprendimo priėmimo SEK, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas reiškė nušalinimą SEK nariams. Be to, konstatavus, jog SEK nagrinėjo ne vien ikiteisminio tyrimo medžiagą, nėra teisinio pagrindo konstatuoti SEK narių neobjektyvumą. Pažymėtina, jog kitų procedūrinių pažeidimų pareiškėjas nenurodė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-03-02 nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo nurodė, jog teismas sprendime pasisakė tik dėl asmeninių savybių (nesąžiningumo, neatsakingumo) nustatymo, tačiau nepasisakė dėl SEK išvadų „kita veikla ar ryšiai“ nurodymo pagrįstumo, t.y. nei patvirtino, nei paneigė, kad SEK patikrinimo metu nustatė šias aplinkybes. Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto formuluotė „buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai“ yra alternatyvi. Teismo vertinimu, tai reiškia, jog nebūtina nustatyti visų šioje teisės normoje nurodytų kriterijų, o šios teisės normos taikymui pakanka vieno iš jų. Šiuo konkrečiu atveju tai yra nustatytos asmens savybės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-05-15 nutarimu konstatuota, jog asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu; valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės; su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama; asmeniui, praradusiam valstybės pasitikėjimą, teisė susipažinti ar dirbti su informacija, sudarančia valstybės paslaptį, turi būti atimama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką laikosi šių Konstitucinio Teismo nuostatų ( administracinė byla Nr. A-2193-146/2015 ir kt). Pažymėtina, jog įstatymas nenumato išimčių atsižvelgiant į informacijos slaptumo lygį, todėl pripažintini nepagrįstais pareiškėjo atstovo argumentai, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturėjo galiojančių tarnybinių nuobaudų, kad ne kartą buvo skatintas tarnyboje, jam nepagrįstai panaikintas leidimas dirbti su informacija, žymima žemiausia slaptumo žyma. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Specialioji ekspertų komisija, išsamiai patikrinusi su pareiškėju sietinas aplinkybes ir jo asmenines savybes, turėjo pagrindą pripažinti E. D. nepatikimu, nesąžiningu bei nelojaliu Lietuvos valstybei.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-02-26 įsakymas Nr. 30-TE-188 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-02-26 įsakymu Nr. 30-TE-191 „Dėl viršilos E. D. atleidimo“ pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktą pagrindu (kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu). Minėta, jog ši Statuto norma yra imperatyvi, įpareigojanti vidaus reikalų įstaigos vadovą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos visais atvejais, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Pareiškėjo pareigybei, Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniajam patruliui, nustatytas reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl panaikinus 2012-04-10 leidimą Nr. 30-2-LS-487 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, pareiškėjas privalėjo būti atleistas iš tarnybos. Pareiškėjui argumentuojant, jog jam nebuvo siūlytos kitos pareigos, pažymėtina, jog pagal Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 5 dalį, atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11, 16 ir 18 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno sutikimu – į žemesnes pareigas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto pagrindu, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai nesiūlė E. D. užimti kitas pareigas. Ginčijamą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-02-26 įsakymą Nr. 30-TE-188 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ pripažinus teisėtu ir pagrįstu, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą dėl Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2014-02-26 įsakymo Nr. 30-TE-191 panaikinimo. Kiti pareiškėjo prašymo reikalavimai – dėl grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir tarnybos stažo įskaitymo, kaip išvestiniai iš reikalavimo panaikinti 2014-02-26 įsakymą Nr. 30-TE-188, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-04-01 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-432-14 antrinę teisinę pagalbą teikti buvo paskirtas advokatas L. Z., valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (t. 1, b.l. 25-26). Iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 1320,00 Lt, kurios priteistinos valstybės naudai (t. 1, b.l. 132). ABTĮ 45¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei. Pagal minėto straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybės naudai nepriteistinos, nes pareiškėjo prašymas atmestas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti E. D. prašymą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-02-26 įsakymo Nr. 30-TE-188 ir 2014-02-26 įsakymo Nr. 30-TE-191 panaikinimo, grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-02-26 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo bei įpareigojimo į vidaus tarnybos stažą įskaityti priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2014-02-26 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos,

nepatenkinti Lietuvos valstybės prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.