- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-07
- Bylos Nr.
- 2KT-85/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Didysis tyrulis“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Norta“
- Kategorijos
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Didysis tyrulis“ 2007 m. lapkričio 19 d. prašymu dėl Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1288-436/2007, iškeltos pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Norta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Didysis tyrulis“ dėl nuostolių atlyginimo, bendrosios nuosavybės teisės į jungtinės veiklos metu įgyto turto naudojimosi tvarkos nustatymo, perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme 2007 m. lapkričio 19 d. gautas atsakovo UAB „Didysis tyrulis“ prašymas, kuriuo prašoma Kauno apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-1288-436/2007, iškeltą pagal ieškovo UAB „Norta“ ieškinį atsakovui UAB „Didysis tyrulis“ dėl nuostolių atlyginimo ir bendrosios nuosavybės teisės į jungtinės veiklos metu įgyto turto naudojimosi tvarkos nustatymo, perduoti nagrinėti kitam – Šiaulių apygardos teismui. Prašymas grindžiamas proceso operatyvumo bei ekonomiškumo būtinybe (CPK 35 str. 1 d.). Atsakovas nurodo, jog Kauno apygardos teismas, priimdamas ieškovo pareikštą ieškinį, pažeidė teritorinį bylos teismingumą, kadangi ginčo šalys 2005 m. liepos 20 d. tarp jų sudarytoje jungtinės veiklos sutartyje nesusitarė, jog ginčus tarp jų nagrinės Kauno apygardos teismas. Yra nuomonės, kad bylos nagrinėjimas Kaune pažeistų protingumo, operatyvumo bei ekonomiškumo principus, kadangi dauguma daiktinių ir rašytinių įrodymų yra Tyrulių kaime, Radviliškio rajone, ten gyvena ir dauguma liudytojų. Pažymi, kad neperdavus bylos nagrinėti iš Kauno apygardos teismo į Šiaulių apygardos teismą, galėtų sutrikti UAB „Didysis tyrulis“ veikla. Pastebi, jog bylos nagrinėjimas Kaune neatitinka ir ieškovo, kuris Radviliškio rajone turi nekilnojamojo turto ir kurio paskirtas atstovas spręsti klausimams, susijusiems su jungtinės veiklos sutartimi, gyvena ir dirba šiose apylinkėse, interesų.
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas 2007 m. lapkričio 19 d. raštu išsiuntė ieškovui atsakovo prašymą ir nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į šį prašymą pateikti.
Atsiliepimas
Lietuvos apeliaciniame teisme 2007 m. gruodžio 3 d. gautas ieškovo UAB „Norta“ atsiliepimas į šį atsakovo prašymą. Atsiliepime nurodoma, kad jungtinės veiklos sutartyje šalys susitarė, kad iš sutarties kilę ginčai tarp jų bus sprendžiami Kauno apygardos teisme. Ieškovo nuomone, šis susitarimas neprieštarauja imperatyvioms proceso įstatymo normoms ir yra galiojantis. Nesutinka su atsakovo argumentais, jog daugumos įrodymų buvimo vieta yra Šiaulių apskrityje, nes bylos nagrinėjimui reikšmingi liudytojai, kuriuos į teismo posėdį prašys iškviesti ieškovas, reziduoja Kaune ir Vilniuje. Pažymi, jog sprendžiant šį klausimą, atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovo atstovo, kuris iš tiesų neturi įgaliojimų atstovauti įmonei teisme, gyvenamosios ir darbo vietos, įmonių buveinės bei ieškovo turto buvimo vietos nėra reikšmingos, o teiginys, kad neperdavus bylos kitam teismui, gali sutrikti atsakovo veikla, nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad atsakovas ilgą laiką nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir prašymo dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, pateikimas yra būdas vilkinti teismo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmestinas.
Ieškovas viename apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą prašo perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui, todėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas turi teisinį pagrindą nagrinėti šį prašymą (CPK 35 str. 2 d.).
Atsakovas prašymą grindžia tuo, kad kitame tos pačios pakopos (apygardos) teisme būtų išnagrinėta operatyviau ir ekonomiškiau (CPK 35 str. 1 d.). Tačiau siekiant proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, byla gali būti perduodama kitam tos pačios pakopos teismui tik išimtiniais atvejais, kai kito teismo veiklos teritorijoje galima visapusiškiau išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes ir dėl to procesas taps spartesnis bei ekonomiškesnis. Teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis pripažįstami atvejai, kai kito teismo veiklos teritorijoje gyvena dauguma liudytojų, yra dauguma daiktinių įrodymų, kuriuos reikia apžiūrėti ir pan.
Tačiau prieš nusprendžiant, ar dėl proceso operatyvumo ir ekonomiškumo byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, šiuo atveju būtina nustatyti, ar nėra pažeistos sutartinio teismingumo, kurį ginčija atsakovas, taisyklės.
Iš dalyvaujančių byloje asmenų pateiktų bei atlikus tyrimą gautų duomenų matyti, kad ginčas tarp šalių kilo iš 2005 m. liepos 20 d. tarp šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties dėl durpių gavybos, perdirbimo bei gautos produkcijos realizavimo. Šios sutarties 7.3 punkte šalys nustatė, kad ginčai, susiję su šia sutartimi ir nesureguliuoti šalių derybomis, bus nagrinėjami Kauno m. apygardos teisme. Nors šioje sutarties nuostatoje šalys ne visiškai tiksliai įvardijo teismo pavadinimą, tačiau vien tai negali būti pagrindas ignoruoti jų susitarimą, kuris turi įstatymo galią ir kurio privalu laikytis (CK 6.189 str. 1 d.). Iš nurodytos sutarties nuostatos bei šalių ketinimų galima spręsti, kad susitarta bet kokius ginčus, susijusius su nurodytos sutarties sudarymu ar vykdymu perduoti spręsti Kauno apygardos teismui arba Kauno miesto apylinkės teismui, atsižvelgiant į rūšinį (dalykinį) bylos teismingumą (CK 1.5, 6.193 str.). CPK 32 straipsnio pirmoji dalis suteikia šalims teisę rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti tiek bendrąjį, tiek alternatyvųjį teritorinį bylos teismingumą. Šalių valia perduoti ginčą spręsti kuriam nors konkrečiam teismui yra šalių autonomijos principo išraiška ir ji yra privaloma pačioms šalims bei atitinkamoms teisminėms institucijoms. Tiesa, CPK 32 straipsnio antroji dalis numato sutartinio teismingumo ribojimus, nustatydama, jog šalys susitarimu negali pakeisti rūšinio (dalykinio) bei išimtinio teritorinio teismingumo (CPK 32 str. 2 d.). Tačiau nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai dėl 210 662,23 Lt nuostolių atlyginimo, naudojimosi tvarkos nustatymo jungtinės veiklos metu išgauta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia durpių produkcija, įpareigojant atsakovą vykdyti durpių produkcijos pakrovimo į transporto priemones darbus ir perduoti šią produkciją ieškovui realizuoti. Šie reikalavimai turi būti nagrinėjami apygardos teisme (CPK 27 str. 1 p.) ir nei vienas iš šių reikalavimų neturi būti nagrinėjamas pagal CPK 31 straipsnyje nustatytas išimtinio teismingumo taisykles. Todėl ieškovas pagrįstai teisminės gynybos kreipėsi į tą teismą, į kurį ginčo atveju buvo susitarusios kreiptis šalys, t.y. šiuo atveju į Kauno apygardos teismą (CPK 5 str. 1 d., 32 str. 1 d., Sutarties 7.3 p., CK 1.5 str., 6.189 str. 1 d., 6.193 str.).
Pažymėtina, kad ir sutartinio teismingumo atveju, esant išimtinėms aplinkybėms, byla galėtų būti perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui CPK 35 straipsnio pirmosios dalies pagrindu. Tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
Civilinė byla iškelta 2007 m. lapkričio 5 d., joje šalys dar nėra pasikeitusios procesiniais dokumentais ir nėra tiksliai aišku, kokiomis aplinkybėmis ieškovas įrodinės savo reikalavimų pagrįstumą, kokį teisminės gynybos būdą pasirinks atsakovas, ar jis reikš reikalavimus ar atsikirtimus, o gal sutiks su pareikštais reikalavimais. Atsakovo argumentas dėl įmonės veiklos sutrikdymo neatitinka protingumo principo reikalavimų ir nėra pagrįsta įrodymais. Prasidėjusio civilinio proceso faktas nėra ir negali būti pagrindas sutrikti juridinio asmens veiklai. Teisingumą vykdantis teismas yra nešališka institucija, o privačiam juridiniam asmeniui keliami didesni reikalavimai negu fiziniam asmeniui, nes paprastai jis turi daugiau finansinių galimybių pasirinkti tinkamą gynybos būdą ir priemones teisminėse institucijose. Todėl pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje spręsti, jog visi ar dauguma įrodymų bus Šiaulių apskrityje, negalima. Be to, vien tik šių įrodymų buvimo vieta, kai bylinėjasi verslininkai, kurie susitarė dėl bylinėjimosi konkrečiame teisme, negali būti pagrindas ignoruoti šalių susitarimą dėl sutartinio teismingumo. Šiuo atveju aplinkybių išimtinumas turi nekelti abejonių dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, tikslingumo ir net būtinumo, o tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.
Kiti atsakovo nurodyti argumentai dėl ieškovo nekilnojamojo turto buvimo vietos, jo atstovo gyvenamosios bei darbo vietos nėra reikšmingi teisingam šio klausimo išsprendimui.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad nėra teisinio pagrindo pagal CPK 35 straipsnio pirmąją dalį perduoti bylą nagrinėti iš Kauno apygardos teismo Šiaulių apygardos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio pirmąja ir antrąja dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Didysis tyrulis“ 2007 m. lapkričio 19 d. prašymą dėl Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1288-436/2007, iškeltos pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Norta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Didysis tyrulis“ dėl nuostolių atlyginimo, bendrosios nuosavybės teisės į jungtinės veiklos metu įgyto turto naudojimosi tvarkos nustatymo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, atmesti.