Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai S. F. (pagal dokumentus – S. F.), jos atstovei advokatei D. G. –Kuzminskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos S. F. (pagal dokumentus – S. F.) pareiškimą dėl lyties, asmens kodo ir vardo ištaisymo civilinės būklės aktų įrašuose, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, valstybės įmonė „Registrų centras“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsižvelgiant į radikalius pageidaujamus fizinės išvaizdos pokyčius, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių su individualiais prašymais dėl lyties, asmens kodo ir vardo įrašų ištaisymo civilinės būklės aktuose, siekiant sinchronizuoti šiuos įrašus su tikrąja pareiškėjos lytine tapatybe ir lytimi. Civilinės metrikacijos skyrius netenkino pareiškėjos prašymo dėl lyties ir asmens kodo ištaisymo ir nurodė, kad kol nėra priimtas lyties pakeitimo įstatymas, Civilinės metrikacijos skyrius neturi teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl lyties pakeitimo registravimo. Kita vertus, pripažino, kad nors Lietuvos Respublikoje nėra priimta teisės aktų, reglamentuojančių lyties pakeitimo klausimus, tačiau atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tokiu teisiniu pagrindu galėtų būti teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas pareiškėjos prašymas. Civilinės metrikacijos skyrius analogiškai nusprendė netenkinti ir pareiškėjos prašymų dėl vardo pakeitimo (išvada Nr. A136-3735/17 (2.4.1.51/TD1) parengta 2017 m. spalio 13 d. Išvadoje dėl vardo pakeitimo teigiama, jog „Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo išvadoje nurodė, kad nepritaria vardo Sergej pakeitimui į Sarah, nes pageidaujamas vardas pateiktas ne lietuvių kalba, jo sulietuvintas pagal apytikslį terminą lietuviškais rašmenimis užrašytas vardas būtų Sara. Keičiamas vardas turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. Pareiškėjo turima vardo forma Sergej atitinka jo lytį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti pareiškėjo prašymo dėl vardo pakeitimo nėra teisinio pagrindo.“

Asmens teisę pakeisti lytį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.27 straipsnis, kuriame nustatyta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Ši teisės norma neapibrėžia skirtingų lyties keitimo proceso etapų, tai yra teisinio lyties pakeitimo pripažinimo ir medicininio gydymo.

Motyvuojamoji dalis

CK 2.18 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad valstybė privalomai registruoja asmens lyties pakeitimą. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato (ir niekada nenumatė) imperatyvaus reikalavimo atlikti chirurginę lyties pakeitimo operaciją prieš kreipiantis į atsakingas institucijas dėl atitinkamų įrašų civilinės būklės aktuose ištaisymo ar pakeitimo.

Remiantis 2017 metų duomenimis, net dvidešimt Europos Tarybos valstybių narių – tarp jų ir Estija, Suomija, Danija bei Švedija – suteikia galimybę translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybės dokumentus (t. y. ištaisyti civilinės būklės aktų įrašus) be privalomosios chirurginės operacijos reikalavimo. Iš esmės tai reiškia, jog lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įrašai civilinės būklės aktuose yra ištaisomi iš anksto numatytuose ir teisiškai reglamentuotose lyties pakeitimo proceso etapuose, dažniausiai – pradėjus pakaitinę hormonų terapiją. Asmens lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės ištaisymo civilinės būklės aktuose atžvilgiu asmens biologinės lyties charakteristikos nėra svarbios, nes šia procedūra siekiama įtvirtinti būtent subjektyvų asmens savęs priskyrimą vienai ar kitai lyčiai (socialinė lytis), tokiu būdu sudarant sąlygas efektyviai dalyvauti ekonominiame bei socialiniame šalies gyvenime.

Dėl sėkmingai taikomos pakaitinės hormonų terapijos sąlygotų pageidaujamų fizinės išvaizdos pokyčių, pareiškėja socialinėje erdvėje yra matoma ir atpažįstama kaip moteriškos lyties asmuo. Pareiškėja kryptingai konstruoja savo socialinį identitetą kaip moteriškos lyties asmuo darbovietėje, draugų ir pažįstamų rate, socialiniuose tinkluose ir kitur. Pareiškėja taip pat nuolatos dėvi įprastai su moteriška lytimi asocijuojamus drabužius, augina ilgus plaukus, kalba ir elgiasi „moteriškai“. Kita vertus, pareiškėjos asmens tapatybės dokumentuose yra nurodyta vyriška lytis ir su ja asocijuojamas asmens kodas, prasidedantis skaičiumi „3“. Toks faktinis neatitikimas tarp pareiškėjos realios išvaizdos ir asmens tapatybės dokumentų turi didelį poveikį pareiškėjos gyvenimui visuomenėje. Dėl dabartinės situacijos potencialiai galėtų būti suvaržyta pareiškėjos judėjimo laisvė keliaujant ir kertant valstybės sieną, nes būtų kvestionuojamas pareiškėjos pateikiamų asmens tapatybės dokumentų autentiškumas. Dėl neatitikimo tarp faktinės fizinės išvaizdos ir asmens tapatybės dokumentuose nurodytų asmens lyties, asmens kodo, vardo ir pavardės įrašų pareiškėja nuolatos susiduria su žeminančiomis situacijomis, pavyzdžiui, atsiimant siuntinį pašto skyriuje ar norint atidaryti sąskaitą banke, kreipiantis į medikus ir bet kur kitur, kai, paprašius pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą, pareiškėja yra priversta atskleisti savo lytinę tapatybę ir tokiu būdu susidurti su neabejotinomis priešiškumo ar diskriminacijos apraiškomis.

Galimybė atsisakyti pakeisti lyties, asmens kodo, vardo įrašus civilinės būklės aktuose neatlikus konkrečiu medicininio pobūdžio procedūrų, inter alia, chirurginės lyties keitimo operacijos, neproporcingai apribotų pareiškėjos konstitucinę teisę į privataus gyvenimo gerbimą.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teismui pateikė atsiliepimą, nurodė, kad sutinka su pareiškėjo reikalavimu pakeisti civilinės būklės aktų įrašus. Papildomai nurodė, jog pareiškėja pateikė medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta diagnozė F64 (transseksualumas – lyties tapatybės sutrikimas). Tokiu būdu pilnamečio ir nesusituokusio asmens civilinės būklės aktuose esantis įrašas apie lytį turi atitikti faktinę padėtį, nes tik tokiu būdu bus užtikrintas asmens, kuriam atlikta lytinių organų rekonstrukcinė operacija, privatus gyvenimas bei nepažeistas asmens orumas.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl lyties, asmens kodo ir vardo ištaisymo civilinės būklės aktų įrašuose, kuriuo pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, VĮ „Registrų centras“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai.

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.27 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsniu Vyriausybei buvo pasiūlyta iki 2003 m. sausio 1 d. parengti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą, tačiau pareiškimo nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikoje nėra priimtų lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatančių įstatymų. Teismas, pripažįsta, kad egzistuoja teisės spraga dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas nepriėmė pareiškėjos teisės keisti lytį realizuoti būtino teisės akto. Tačiau tai nereiškia, kad jeigu dėl to, kad įstatymų leidėjas nėra išleidęs teisės akto, kurį turėjo išleisti, toks asmuo negali ginti savo pažeistų teisių. Asmuo, kurio teisės pažeidžiamos visais atvejais, turi teisę kreiptis į teismą. Taigi jeigu dėl to, kad įstatymais ir kitais teisės aktais nėra nustatytas teisinis reguliavimas ir dėl to pažeidžiamos asmens teisės, valstybės institucijų neveikimu pažeidžiamų asmens teisių gynybą turi užtikrinti bendrosios kompetencijos bei administraciniai teismai, tiesiogiai taikydami Konstitucijos nuostatas (Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-08-08 nutarimas).

Vadovaujantis CK 2.18 straipsnio 8 punktu valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktą – asmens lyties pakeitimą; pastarąjį aktą registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, padarydamos atitinkamą įrašą civilinės būklės aktų įrašų knygose ir asmeniui išduodamos atitinkamo akto įrašo liudijimą (CK 2.19 straipsnio 1 dalis). CK 3.281 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių (pakeistų 2015 m. liepos 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-191 „Dėl teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kurios galiojo iki 2017 m. sausio 1 d.). Civilinės metrikacijos taisyklių 109.8 punktas nustato, kad civilinės būklės aktų įrašai papildomi, pakeičiami, ištaisomi, jei pakeista asmens lytis, vardas ir pavardė dėl lyties pasikeitimo (hermafroditui) ar pakeitimo. Civilinės metrikacijos taisyklių 111.1 punktas suteikia teisę civilinės būklės akto įrašą keisti, remiantis teismo sprendimu.

Kadangi įstatymo leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo dėl lyties pakeitimo procedūrų taikymo bei neapibrėžė įstatyminiu lygmeniu sąvokos „lyties pakeitimas“ ar „lyties pakeitimas medicininiu būdu“, teismas šalina šią įstatymo spragą, ad hoc nustatydamas, kad sąvoka „lyties pakeitimas“ neturi būti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, o turi būti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinamas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai duomenys (konstatuotas transseksualumas, sėkmingas hormonų terapijos taikymas ir pan.), tiek paties asmens socialinis elgesys (prisistatymas kitu vardu, pavarde nei biologinę lytį atitinkantis vardas, pavardė; dėvėjimas kitos lyties rūbų; išvaizdos pokyčiai ir elgsena, būdinga kitai lyčiai ir pan.). Tokios išvados teismas priėjo vadovaudamasis prigimtinėmis žmogaus teisėmis, (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis), įskaitant ir teisę pilnamečiui asmeniui nuspręsti dėl lyties keitimo (CK 2.27 straipsnis); taip pat žmogaus konstitucine teise į orumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis) bei žmogaus konstitucine teise į privataus gyvenimo neliečiamumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis).

Teismas, prieidamas pastarosios išvados taip pat vadovavosi Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu, kurį priėmė septynių teisėjų kolegija byloje A.P., Garcon ir Nicot prieš Prancūziją (skundų Nr. 79885/12, 52471/13 ir 52596/13). Nors šis sprendimas nėra galutinis ir trijų mėnesių laikotarpyje jis gali būti peržiūrėtas Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiojoje kolegijoje, tačiau šiame sprendime yra suformuluota Europos Žmogaus Teisių Teismo preliminari išvada, kad reikalavimas asmeniui, pageidaujančiam gimimo liudijime pakeisti duomenis apie lytį, prieš tai privalomai atlikti negrįžtamus išvaizdos pokyčius (į ką patenka sterilizacija ar lyties keitimo chirurginė operacija) pažeidžia 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, užtikrinantį kiekvieno asmens teisę į privatų gyvenimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai S. F. (pagal asmens tapatybės dokumentus – S. F.) buvo diagnozuotas transseksualumas, taip pat pareiškėjai yra taikoma endokrininė hormonų terapija. Dėl sėkmingai taikomos pakaitinės hormonų terapijos sąlygotų pageidaujamų fizinės išvaizdos pokyčių pareiškėja socialinėje erdvėje yra matoma ir atpažįstama kaip moteriškos lyties asmuo. Be to, pareiškėja sąmoningai kryptingai konstruoja savo socialinį identitetą kaip moteriškos lyties asmuo, dėvi įprastai su moteriška lytimi asocijuojamus drabužius, augina ilgus plaukus, kalba ir elgiasi „moteriškai“. Suinteresuoti asmenys duomenų apie tai, kad pareiškėjos lyties įrašo civilinės būklės aktuose pakeitimas pažeis viešą interesą ar kitų asmenų interesus, nepateikė. Taigi, įvertinus tai, kad pareiškėjai diagnozuotas transseksualumas (TLK-10 kodas F64.0), dėl taikomos pakaitinės hormonų terapijos bei laikant save translyte moterimi, pareiškėja socialinėje erdvėje atpažįstama kaip moteriškos lyties asmuo, todėl civilinės būklės aktuose esantis įrašas turi atitikti faktinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo tenkintinas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. spalio 12 d. išvada Nr. A136-3722/17(2.4.1.55-TD1) ir 2017 m. spalio 13 d. išvada Nr. A-136-3735/17(2.4.1.51-TD1) panaikintinos, Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotinas ištaisyti įrašus apie pareiškėjos lytį, vardą, pavardę ir asmens kodą civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų moterišką pareiškėjos lytį (įrašą apie asmens lytį pakeisti iš „VYR/M“ į „MOT/F“, įrašą apie asmens vardą pakeisti iš „Sergej“ į „Sarah“ arba „Sara“.

Kadangi asmens kodo struktūros sudarymas/pakeitimas priskirtas valstybės įmonei „Registrų centas“, teismas būtent pastarajam asmeniui sprendimu formuluoja įpareigojimą suteikti pareiškėjai naują asmens kodą, kuris atspindėtų moterišką pareiškėjos lytį.

Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07). Papildomai teismas pažymi, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl lyties keitimo operacijos negalimumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalimi ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys nereiškė prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo, kas reiškia, jog byloje dalyvavusios valstybinės institucijos neturėjo byloje priešingo intereso nei pareiškėja.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 516 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos S. F. (pagal dokumentus – S. F., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2017 m. spalio 12 d. išvadą Nr. A136-3722/17(2.4.1.55-TD1) ir 2017 m. spalio 13 d. išvadą Nr. A136-3735/17(2.4.1.51-TD1).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašus apie pareiškėjos S. F. (pagal dokumentus – S. F., a. k. (duomenys neskelbtini) lytį, vardą ir asmens kodą civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų moterišką pareiškėjo lytį (asmens lytį pakeisti iš „VYR/M“ į „MOT/F“, įrašą apie asmens vardą pakeisti iš „Sergej“ į „Sarah“ arba „Sara“).

Įpareigoti suinteresuotą asmenį valstybės įmonę „Registrų centras“, juridinio asmens kodas 124110246, suteikti pareiškėjai S. F. (pagal dokumentus – S. F., a. k. (duomenys neskelbtini) naują asmens kodą, kuris atspindėtų moterišką pareiškėjos lytį.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.