- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-26
- Bylos Nr.
- e2YT-17306-955/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07198-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Pareiškėjas
- I. P.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V., Kauno rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei „Turto bankas“
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.6.15.2
2025 m. rugpjūčio 26 d.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V., Kauno rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. P. (toliau – ir pareiškėja) prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į gyvenamąjį namą 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju priestatu 1a1/m ir veranda 2a1/ž, esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 1996 m. ji iš A. A. (vėlesnė pavardė – D) nusipirko namų valdą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėta namų valda nebuvo įregistruota VĮ „Registrų centre“, tačiau 1988 m. rugsėjo 5 d. buvo atlikti pastatų kadastriniai matavimai, parengta Namų valdos techninės apskaitos byla, inv. Nr. 8465, kurioje užfiksuota, jog namų valdą sudaro 46,20 v. m. bendro naudingo ploto gyvenamasis namas 1A1m, statytas 1944 metais, su priestatu 1a1m ir veranda 2a1m, 1973 metais statytas ūkio pastatas 2I1m (12.59 kv. m. ploto), 1944 m. statytas ūkio pastatas 3I1m (12.53 kv. m ploto), 1944 m. statytas ūkio pastatas 4I1m (56.87 kv. m ploto), priestatas 1I1m, 1944 m. statytas ūkio pastatas 5I1m (31.11 kv. m ploto), šulinys ir lauko tualetas. Šią Namų valdos techninės apskaitos bylą pardavėja A. D. ir perdavė pirkėjai (pareiškėjai) kaip nuosavybės teisių perdavimo patvirtinimą. Nuo 1996 m. pareiškėja visą laiką nepertraukiamai gyveno namų valdoje, jai buvo suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini)sav. Be to, į namų valdą buvo atvesta elektra, 1999 m. rugpjūčio 16 d. sudaryta Elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis su AB „Lesto“, pareiškėja taip pat sudarė mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo sutartį su UAB „Kauno švara“.
Pareiškėja nurodo, kad namų valdą ji įsigijo būdama jauno amžiaus, vos 26 metų, nesuprasdama, kaip vyksta nekilnojamojo turto įregistravimo viešajame registre procesas, taip pat nežinodama, kad nuosavybės teises patvirtina tik notarų biure sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis, o ne Namų valdos techninės apskaitos byla. Vėliau pareiškėja siekė savo nuosavybės teises įforminti sudarant sandorį notarų biure, tačiau paaiškėjo, jog pardavėja A. D. 2016 m. sausio 1 d. mirė, palikimą po jos mirties priėmė A. V., kuri šioje byloje yra įtraukta suinteresuotu asmeniu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas A. V. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Teigia, kad duomenų apie pareiškėjos pareiškime nurodytą turtą ir jo valdymą suinteresuotas asmuo neturi. Pagal šiuo metu į bylą pateiktus rašytinius įrodymus nėra galimybės nustatyti, kada nekilnojamojo turto objektas, į kurį pareiškėja ketina įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, buvo galutinai suformuotas, taip pat suteiktas fiziniams asmenims.
Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad I. P. nebuvo apmokestinta už namų valdos paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir už jį nemokėjo, įsiskolinimų savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriui neturi.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo neturi duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų pareiškėjos nurodytas aplinkybes, ar yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos, kurios būtinos siekiant įgyti nuosavybės teisę į minėtus statinius pagal įgyjamąją senatį. Tarnybos nuomone, teismas, vadovaujantis CK 4.68 straipsniu, CPK 111 straipsniu ir 443 straipsniu, turėtų nustatyti, kad pareiškime nurodytos namų valdos valdymas atitinka visas įstatymų nustatytas sąlygas bei nepažeidžia trečių asmenų teisių. Pareiškėja, prašydama teismo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo į minėtą statinį pagal įgyjamąją senatį faktą, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius visų CK 4.68-4.71 straipsniuose išvardintų sąlygų egzistavimą, kuriuos teismas turės įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymais, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Pasirengimo nagrinėti teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt dienų iki teismo posėdžio, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 532 straipsnio 1 dalis), tačiau per numatytą 14 dienų terminą teisme nebuvo gautas suinteresuotų asmenų pareiškimas dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas.
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog statinys (gyvenamasis namas), esantis (duomenys neskelbtini) pažymėtas kadastrinėje byloje registro Nr. 20/167321, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra registruotas nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. Pareiškėja nurodo, kad dar 1996 metais šį gyvenamąją namą su priestatu yra įsigijusi iš A. A. (vėlesnė pavardė – D), tačiau pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, pardavėja tiesiog perdavė pareiškėjai Namų valdos techninės apskaitos bylą ir pareiškėja dėl teisinio neišprusimo galvojo, kad to pakanka. A. D. teisių perėmėja su pareiškėjos pareiškimu sutinka, į ginčo namų valdą nepretenduoja.
Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įvertinęs faktines aplinkybes, byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina pareiškėjos pozicija, jog ji nepertraukiamai valdė ir naudojosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) t. y. šį turtą valdė kaip savo (CPK 178, 185 straipsniai). Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai: pareiškėjos vardu sudarytos sutartys su paslaugų teikėjais ginčo nekilnojamajam turtui.
Duomenų, kad pareiškėja būtų užvaldžiusi statinius, pažeisdama kitų asmenų teises, byloje nėra, t. y. asmuo, užvaldydamas daiktą, turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą nei jis. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad gyvenamais namas, gyvenamasis priestatas, veranda buvo pastatyti 1944 metais. Tai patvirtina pridedama Namų valdos techninės apskaitos byla ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, parengta 2025 m. vasario 24 d. Namų valdos techninės apskaitos byla padaryta A. A. (D) vardu 1988 m. rugsėjo 5 d. Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad namų valdą iš buvusios savininkės ji įsigijo 1996 metais, iki šiol nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjai jokių pretenzijų į valdomus statinius ir nėra jokių duomenų apie tai, jog turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Ši faktinė aplinkybė taip pat patvirtina tai, jog daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas sąžiningai. Apie tai, jog turtas buvo valdomas atvirai, patvirtina pareiškėjos pareiškime išdėstyti paaiškinimai, taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Tai, kad turtas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, paaiškino pareiškėja, o visas turto valdymas tęsėsi ilgiau nei numatyta CK 4.68 straipsnio l dalyje ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (CPK 178 straipsnis).
2025 m. birželio 19 d. viešai paskelbus apie bylos iškėlimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, nebuvo gauta suinteresuotų asmenų pareiškimų, prieštaravimų. Byloje nėra duomenų, kad statiniai priklauso valstybei ar savivaldybei.
Pareiškėjos pateiktų įrodymų ir nurodytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog gyvenamąjį namą su priestatu ir veranda pareiškėja valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, suvokdama, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą ne mažiau kaip 10 metų. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėja valdė aptariamą nekilnojamąjį turtą, į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir apie bylos nagrinėjimą paskelbus specialiame interneto tinklapyje CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjos nurodyto nekilnojamo daikto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą.
Pažymėtina, kad įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011).
Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjos pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjos nurodytų nekilnojamų daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą ir pateiktų tai patvirtinančius įrodymus. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra nustatytos visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir pripažįstama, kad pareiškėja įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju priestatu 1a1/m ir veranda 2a1/ž, esančius (duomenys neskelbtini)
Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 530–533 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą 1A1/m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju priestatu 1a1/m ir veranda 2a1/ž, esančius (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.