- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-12
- Bylos Nr.
- Ik-107-554/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01146-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- R.J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- A.Z., R.J., A.J., V.S.J., V.J., A.B., R.O.J., R.B.
- Advokatai
- Toma Sajienė, Rinaldas Viliušis
- Kategorijos
- 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims - V.S.J., V.J., A.B., R.O.J., R.B., A.J.,
trečiojo suinteresuoto asmens A.Z. atstovams - advokatui Rinaldui Viliušiui, Pauliui Čerkai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.J. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu Kauno apygardos administracinio teismo prašė panaikinti 2012-10-04 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-3648 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“.
Pareiškėjas skunde (I tomas, b.l. 5-8) nurodė, taip pat teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad pareiškėjas yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune savininkas. 2012-10-04 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ Nr. A-3648 (toliau – ir Įsakymas) buvo patvirtintas apie 1924 kv.m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Pareiškėjas su šiuo Įsakymu nesutinka, kadangi 1997 metais už O.Z. sklypo ribos (valstybinėje žemėje) bendru gyventojų susitarimu buvo įrengtos vandentiekio komunikacijos gyvenamiesiems namams: (duomenys neskelbtini). Namų valdos (duomenys neskelbtini) naudotoja O.Z. sutiko, jog vandentiekio komunikacijos būtų pravestos per jos naudojamą žemės sklypą. Šiuo metu vandentiekio tinklai yra teisiškai įregistruoti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens V.J., gyv. (duomenys neskelbtini), vardu. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumento sprendiniai pažeidžia pareiškėjo teises, kadangi pareiškėjui priklausantis statinys (vandentiekio šulinys) atsiduria kitam asmeniui suformuotame žemės sklype. Tai užkerta kelią pareiškėjui, kaip statinio (vandentiekio trasos ir šulinio) savininkui tinkamai naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu statiniu. Be to, aiškinamajame rašte dalyje dėl projektuojamame sklype įregistruotų statinių yra paminėti tik trečiajam suinteresuotam asmeniui A.Z. asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai, tačiau nepaminėta, kad tame pačiame sklype yra įregistruotas ir kitas statinys – vandentiekio tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie įregistruoti pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens V.J. vardu. Iš to seka, kad neaišku kokiu pagrindu A.Z. buvo leista formuoti 1924 kv.m. žemės sklypą jam priklausantiems statiniams eksploatuoti. Iš planavimo dokumentų, taip pat inventorinės bylos duomenų matyti, kad esamiems statiniams eksploatuoti (duomenys neskelbtini), Kaune buvo naudojamas tik 910 kv.m. žemės sklypas. Namų valdos žemės sklypas yra gyvenamajam namui ir jo priklausiniams išdėstyti ir gyventojo reikmėms patenkinti skirtas žemės sklypas, kuris turi būti realiai naudojamas. Prie planavimo dokumentų nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių, kokiu pagrindu ankstesnė pastatų savininkė O.Z., o vėliau ir jos įpėdinis A.Z. naudojosi papildomai ir 1026 kv.m. ploto žemės sklypu, kuris plane nurodomas kaip daržas. Todėl akivaizdu, kad žemės sklypo didinimas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatacijai nėra būtinas. Į jokias pareiškėjo pretenzijas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliajam planui, rengimo metu atsižvelgta nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą (I tomas, b.l. 97-103) nurodė, taip pat atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarka yra reglamentuota Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas). Aprašo 4.1 p., kuriuo buvo vadovaujamasi rengiant paminėtą planą bei priimant ginčijamą Įsakymą, numato, kad suformuojant naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti, rengiamas žemės sklypo planas. Pagal ginčijamo sklypo plano rengimo medžiagą matyti, kad ginčo sklypo planas buvo Apraše nustatyta tvarka parengtas, suderintas, su jo sprendiniais buvo viešai supažindinta bei nustatyta tvarka pateiktas tvirtinimui. Nenustatęs jokių teisės aktų reikalavimų pažeidimų, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Aprašo 39 - 40 p., 2012-10-04 priėmė sprendimą dėl ginčijamo sklypo plano tvirtinimo. Atsakovas ir jo atstovė taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių Apraše nustatytų reikalavimų pažeidimų rengiant, derinant, supažindinant visuomenę bei tvirtinant ginčijamą planą. Pareiškėjas teigia, kad ginčo plano sprendiniai pažeidžia jo teises, kadangi vandentiekio šulinys bei jam priklausantys vandentiekio tinklai patenka į suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribas, tačiau nėra pateikęs jokių įrodymų, kad jis negali šiuo šuliniu bei vandentiekio tinklais naudotis, prie jų prieiti bei juos eksploatuoti. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune ribos buvo suformuotos atsižvelgiant į Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančius duomenis apie naudojamą žemės plotą pastatams (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatuoti. Aprašo 28 p. nustatyta tvarka apie parengtus ginčo sklypo plano sprendinius 2012-06-11 informaciniais pranešimais buvo informuoti visi gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai, tarp jų ir pareiškėjas. Apie parengtą sklypo planą buvo paskelbta informacija ir Kauno miesto savivaldybės interneto tinklalapyje. Pradžioje šiame sklypo plane buvo numatytas servitutas - teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) sklypams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas bei trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. 2012-06-20 raštu informavo, kad prieštarauja numatytam servitutui. Civilinio kodekso 4.124 str. 3 d. numatyta, kad nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą bei į tai, kad viešpataujančiuoju tampančio daikto naudotojai (pareiškėjas ir tretysis suinteresuotas asmuo) nesutiko su planuojamu servitutu, sklypo plano rengėjas pakoregavo plano sprendinius, kuriuose servitutas jau nebebuvo numatytas. Vadovaujantis 1992-05-12 LRV nutarimu Nr. 343 vandentiekio tinklams, einantiems per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo numatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga - vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona po 5 metrus į abi puses nuo vamzdžio. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų minėtu 1992-05-12 LRV nutarimu Nr. 343, 200 p. yra numatyta, kad vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančioms įmonėms (organizacijoms) leidžiama prie šių tinklų ir įrenginių privažiuoti automobiliais ir kita technika, aptarnauti ir remontuoti juos, įspėjus apie tai žemės savininką ar naudotoją. Žemės įstatymo 21 str. 2 p. taip pat numato žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigą laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Žemės įstatymo 22 str. 8 d. įtvirtinta, kad žemės savininkai ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti kitiems asmenims padarytą žalą. Taigi, nurodytos teisės normos užtikrina pareiškėjo teisę prieiti, naudotis ir eksploatuoti ginčo vandentiekio tinklus, einančius per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune. Atsakovas ir jo atstovė taip pat akcentavo, kad niekuo nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog vandentiekio įvadinis šulinys bei vandentiekio tinklai 1997 metais bendru gyventojų sutarimu buvo įrengti už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos, kadangi šis sklypas tuo metu dar nebuvo suformuotas, be to, šio sklypo naudotoja O.Z., rašydama 1997-11-09 pareiškimą, laikė, kad jos naudojamas sklypas apėmė ir tą teritoriją, per kurią buvo numatyta įrengti vandentiekio tinklus. Šią aplinkybę taip pat pagrindžia ir nekilnojamojo turto kadastro byloje esanti inventorinė planinė medžiaga, kurioje nurodytos naudojamos valdos ribos. Pareiškėjas 2012-08-16 užpildytos deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu įregistravo vandentiekio tinklus nuosavybės teise tik po to, kai nustatyta tvarka buvo informuotas (2012-06-11, 2012-07-23) apie parengtą ginčo žemės sklypo planą. Tretysis suinteresuotas asmuo A. Z. jau suderintą bei parengtą žemės sklypo plano rengimo bylą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui priimti sprendimą dėl tvirtinimo pateikė 2012-08-13 - t. y. taip pat dar iki vandentiekio tinklų įregistravimo nuosavybės teise. Nepagrįstu laikė pareiškėjo argumentą, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui be pagrindo buvo leista formuoti 1924 kv. m žemės sklypą pastatams eksploatuoti, kadangi ginčo sklypo planavimo dokumentuose bei inventorizacijos duomenyse yra aiškiai nurodyta, kad naudojamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, plotas yra apie 2008 kv.m. Šiuos duomenis pagrindžia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune techninis pasas bei inventorinis planas, kuriuose aiškiai nurodyta, kad naudojama namų valda (duomenys neskelbtini), Kaune buvo 2008 kv.m ploto bei apibrėžtos apytikslės šios valdos ribos. Į visus šiuos duomenis buvo atsižvelgta rengiant bei tvirtinant ginčo žemės sklypo planą ir tai atitinka Aprašo reikalavimus.
Tretieji suinteresuoti asmenys V.S.J., V.J. atsiliepimu į skundą iš esmės prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į skundą (II tomas, b.l. 11-13, 109-111) nurodė, kad jiems ir pareiškėjui visą laiką buvo aiškiai žinoma ir suprantama, kad vandentiekio tinklai (didžioji jų dalis) į pastatus (duomenys neskelbtini) bus tiesiami per O.Z. (dabar – trečiojo suinteresuoto asmens A.Z.) teisėtai naudojamą žemės sklypą ir dėl to jokių ginčų niekada nebuvo. A.Z. bei jo šeimos nariai visą laiką naudojo žemės sklypą, kurio ribos yra šiuo metu nustatytos Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-04 įsakymu Nr. A-3648 patvirtintu planu. Kai buvo tiesiama vandentiekio linija ji buvo tiesiama per A.Z. daržą.
Tretysis suinteresuotas asmuo A.Z. ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo ir jo atstovė iš esmės pritarė atsakovo bei jo atstovės išsakytiems argumentams. Tretysis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad vandentiekio trasa ir šulinys yra jo naudojamame žemės sklype. Tvora neatitinka žemės sklypo ribų, kadangi jis užtvėrė mažesnį žemės plotą dėl naminių gyvūnų laikymo, o likusią žemės sklypo dalį prižiūri – pjauna žolę ir pan..
Tretysis suinteresuotas asmuo R.J. teismo prašė pareiškėjo skundą patenkinti ir pritarė pareiškėjo bei jo atstovė argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 2012-10-04 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-3648 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ (I tomas, b.l. 10, 105) teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkas (I tomas, b.l. 63-65). 2012-10-04 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A-3649 „Dėl žemės sklypų prie pastatų 1A1m, 32A1ž, 2I1m, 4I1m, 6I1p (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ (I tomas, b.l. 178), kurio buvo suformuoti žemės sklypai prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausančių pareiškėjui bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims: A.B., R.O.J., R.B., A.J.. Iš administracinėje byloje esančio Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso vandentiekio linija – vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (II tomas, b.l. 58-59).
Pareiškėjas, savo teisių pažeidimą skundžiamu Įsakymu kildina iš to, kad jam nuosavybės teise priklausantis statinys (vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į ginčijamu įsakymu patvirtinto žemės sklypo ribas ir tai, pareiškėjo manymu, užkerta kelią jam kaip statinio savininkui tinkamai naudotis, valdyti ir disponuoti statiniu.
Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. nustatyti atvejai, kuomet miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Vienas iš tokių atvejų – esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 1 p.). Šio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja specialus poįstatyminis teisės aktas - Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos Aprašas, patvirtintas 2010-07-21 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1124 (toliau – ir Aprašas). Žemės sklypo planas rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, Žemės įstatymu, kitais įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais (Aprašo 2 p.). Šiuo konkrečiu atveju žemės sklypo planas buvo rengiamas Aprašo 4.1 numatytu atveju, kai suformuojamas valstybinės žemės sklypas jame esamiems statiniams eksploatuoti. Teisės aktai (Aprašas, Teritorijų planavimo įstatymas) tiesiogiai nenurodo, kad planu formuojamame sklype (planu, prilyginamu detaliajam planui) negali būti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai (šuo atveju vandentiekio tinklai). Pažymėtina ir tai, kad Aprašo 5.1 p. yra įtvirtinta nuostata, kad žemės sklypai negali būti formuojami prie nutiestų inžinerinių tinklų ar (ir) pastatytų tik laikinųjų statinių arba neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taigi, teisės aktai aiškiai nenumato galimybės suformuoti žemės sklypo pareiškėjui jo nuosavybės teise valdomų vandentiekio tinklų eksploatacijai. Tačiau Apraše numatyti 2 atvejai, kurie taikytini susiklosčiusioje situacijoje - t.y. žemės sklypo plano rengimo reikalavimuose nurodoma taikytinos specialiosios žemės naudojimo sąlygos dėl sklype ir šalia jo esančių inžinerinių tinklų ir statinių naudojimo, nurodžius, kad jos gali būti patikslintos rengiant žemės sklypo planą (sprendinių brėžinį) (Aprašo 15.3 p.), taip pat siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai (Aprašo 15.6 p.). Kaip matyti iš administracinėje byloje esančių duomenų, Aprašo 28 p. nustatyta tvarka apie parengtus ginčo sklypo plano sprendinius 2012-06-11 informaciniais pranešimais buvo informuoti visi gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai, tame tarpe ir pareiškėjas (I tomas, b.l. 153-159). Apie parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, sklypo planą 2012-06-11 buvo paskelbta informacija Kauno miesto savivaldybės interneto tinklapyje (I tomas, b.l. 152). Pareiškėjas 2012-06-20 prašymu informavo, kad prieštarauja nustatytiems servitutams (I tomas b.l. 175). Civilinio kodekso 4.124 str. 3 d. nustatyta, kad nustatant servitutus, visais atvejais turi būti ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Taigi, esant viešpataujančiu tampančio daikto savininko išreikštai valiai, jog jis nesutinka su nustatomu servitutu, sklypo plano rengėjas neturėjo jokios galimybės žemės sklypo plane numatyti servituto, todėl pakoregavo ginčo plano sprendinius ir numatė vandentiekio tinklo ir įrenginių apsaugos zoną, kuri naudojama ir eksploatuojama remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2012-07-20 informaciniu pranešimu (I tomas, b.l. 145). Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų 1992-05-12 LRV nutarimu Nr. 343 (toliau – ir Specialiosios sąlygos), XLIX skyriuje reglamentuojamos vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos. Specialiųjų sąlygų 197 p. nustatyta, kad vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona, kai vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai ir įrenginiai įrengiami iki 2,5 metro gylyje, yra žemės juosta po 2,5 metro nuo vamzdyno ašies. Vandentiekio, lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona, kai vandentiekio, lietaus, fekalinės kanalizacijos tinklai ir įrenginiai įrengiami giliau kaip 2,5 metro, yra žemės juosta po 5 metrus nuo vamzdynų ašies. Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona yra žemės juosta po 10 metrų nuo vamzdynų ašies. Vandens rezervuarų, skaidrintuvų, kaupiklių apsaugos zonos plotis – po 30 metrų, o vandentiekio bokštų, nuotekų siurblinių ir kitų įrenginių – ne mažiau kaip po 10 metrų nuo išorinių sienelių. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta vandentiekio įrenginių apsaugos zona – po 5 metrus į abi puses nuo vamzdžio (I tomas, b.l. 112). Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančioms įmonėms (organizacijoms) leidžiama prie šių tinklų ir įrenginių privažiuoti automobiliais ir kita technika, aptarnauti ir remontuoti juos, įspėjus apie tai žemės savininką ar naudotoją (Specialiųjų sąlygų 200 p.). Žemės savininkas ar naudotojas, pastebėjęs vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklo ar įrenginio gedimą, turi nedelsdamas apie tai pranešti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančiai įmonei (organizacijai) arba miesto (rajono) valdybai, kuri privalo šią avariją tuojau pat likviduoti (Specialiųjų sąlygų 201 p.). Žemės įstatymo 21 str. 2 p. įpareigoja žemės savininkus ir kitus naudotojus laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Be to, Žemės įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir naudotojai, nesilaikantys nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, įstatymų nustatyta tvarka traukiami atsakomybėn ir privalo atlyginti kitiems asmenims, savivaldybėms ar valstybei padarytą žalą (Žemės įstatymo 22 str. 8 d.). Taigi, iš nurodytų faktinių aplinkybių ir teisės aktų normų matyti, jog pareiškėjui, kaip vandentiekio įrenginio savininkui, teisės aktais (tiek įstatymu, tiek ir poįstatyminiu teisės aktu) užtikrinta reali galimybė naudotis ir eksploatuoti bei remontuoti pačiam ar jo pasamdytai asmeniui (organizacijai) jam nuosavybės teise priklausančius vandentiekio tinklus (ABTĮ 57 str.).
Įvertinęs pateiktų įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad visiškai nepagrįstas pareiškėjo ir jo atstovės teiginys, kad 1924 kv.m dydžio žemės sklypą pastatams eksploatuoti trečiajam suinteresuotam asmeniui A.Z. buvo leista suformuoti be jokio pagrindo, kadangi esamiems statiniams eksploatuoti esamiems statiniams eksploatuoti (duomenys neskelbtini), Kaune buvo naudojamas 910 kv.m žemės sklypas. Iš byloje esančio nekilnojamojo turto kadastro ir registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui A.Z. nuosavybės teise priklauso statiniai: pastatas – gyvenamasis namas 1A1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas 2I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (tvora, lauko tualetai – 2 vnt., kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Aprašo 16.2 p. nustatyta, kad formuojamų žemė sklypų ribos nustatomos atsižvelgiant į naudojamo žemės sklypo planą iš nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos ar kitus dokumentus, kurių pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, statinių ar įrenginių išdėstymą, faktinį naudojimą, gretimų žemė sklypų ribas, kelio (gatvės) juostų ribas ir kitus objektus, nepažeidžiant visuomenės ar valstybės teisių ir (ar) teisėtų interesų. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaunas techniniame pase yra nurodyta, kad naudojamas žemės sklypo plotas yra 2008 kv.m (II tomas, b.l. 135), taip pat šiuos duomenis pagrindžia ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, inventorinis planas (II tomas, b.l. 136-137). Šias aplinkybes netiesiogiai patvirtina ir į bylą pateiktų foto nuotraukų duomenys (II tomas, b.l. 36-41). Taigi, esant minėtiems duomenims (teismas taip pat turi omenyje ir 1997-11-09 O.Z. sutikimo duomenis – I tomas, b.l. 203) atsakovas turėjo pakankamą pagrindą formuoti būtent tokio dydžio žemės sklypą, koks yra patvirtintas ginčijamu įsakymu. Akcentuotina ir tai, kad teismui nepateikta įrodymų, jog pareiškėjui kaip nors būtų trukdoma ar ateityje bus trukdoma eksploatuoti jam nuosavybės teise priklausančius vandentiekio tinklus, taigi pareiškėjas iš esmės savo teisių pažeidimą grindžia ne esamais pažeidimais, o teoriškai galimais ateityje. Taigi, žemės sklypo planavimo procedūros visiškai atitinka Aprašo reikalavimus, o Aprašo 5.1 p. nenumato galimybės suformuoti sklypą pareiškėjui vandentiekio tinklų eksploatacijai. Įvertinus nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-04 įsakymas Nr. A-3648 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ ir juo patvirtintas planas yra teisėti bei pagrįsti, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo, o to pasėkoje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė - advokato padėjėja T.Sajienė pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo R.J. bylinėjimosi išlaidas, kuriame nurodė, kad ruošiantis bylos nagrinėjimui, rengiant procesinius dokumentus, konsultuojant, atstovaujant teisme bei sprendžiant kitus su byla susijusius klausimus, tretysis suinteresuotas asmuo A.Z. patyrė 1000 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (II tomas b.l. 143-146). ABTĮ 44 str. 5 d. numatyta, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 d. nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 44 str. 6 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. ABTĮ 44 str. 6 d. nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 str. 2 d. nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio. Iš pateiktos PVM sąskaitos – faktūros (II tomas, b.l. 145) ir kasos pajamų orderio (II tomas b.l. 146) matyti, kad tretysis suinteresuotas asmuo A.Z. advokatų profesinei bendrijai Viliušis ir Astromskis už teisines konsultacijas, dokumentų analizę ir atstovavimą sumokėjo 1000 Lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (ABTĮ 13 str., 20 str., 2010-10-21 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010 ir kt.), jog tokio pobūdžio teisinė paslauga, kaip pasirengimas bylos nagrinėjimui (teisinės konsultacijos ir pan.), nelaikoma savarankišku veiksmu ir yra traktuojama kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamoji dalis. Dėl to nagrinėjamu atveju atskirai nepriteistinas pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už dokumentų analizę ir teisines konsultacijas atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad advokatas R.Viliušis atstovavo pareiškėją 2013-02-21 ir 2013-04-16 teismo posėdžiuose 52 min., kas pagal Rekomendacijų 9 p. prilyginama vienai valandai, A.Z. iš pareiškėjo A.J. priteistina 150 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (1000 Lt (minimali mėnesinė alga) x 0,15 (koeficientas) x 1(valandų skaičius).
Rezoliucinė dalis
n u sprendžia:
Pareiškėjo R.J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjo R.J. trečiojo suinteresuoto asmens A.Z. naudai 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.