- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- eA-1460-552/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01587-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Š. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja S. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymą; 3) iš atsakovo priteisti pareiškėjai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodė, kad žemės sklypas adresu, (duomenys neskelbiami), (toliau – ir Žemės sklypas) yra kitos paskirties, o naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos (iki detaliojo plano patvirtinimo naudojimo būdas buvo teritorijos krašto apsaugos tikslams). Pažymėjo, kad atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir jais pakeitus Žemės sklypo naudojimo būdą į rekreacinės teritorijos, 2018 m. birželio 13 d. kreipėsi per „Infostatyba” sistemą į atsakovą su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus pagrindinio pastato rekonstravimui į poilsio organizavimo bei aptarnavimo pastatą ir inžinerinių kiemo statinių griovimo, tačiau buvo gautas neigiamas atsakymas, nurodant, kad rekonstruojamų pastatų paskirtis nenumatyta STR1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas”. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. liepos 11 d. iš naujo per „Infostatyba” sistemą padavė atsakovui prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus, patikslinant pagrindinio pastato būsimą paskirtį, t. y. dėl pagrindinio pastato rekonstravimo į poilsio paskirties pastatą bei inžinerinių statinių griovimo, tačiau 2018 m. liepos 24 d. vėl iš atsakovo buvo gautas neigiamas atsakymas, kad esamo pastato rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą nenumatyta galiojančiame Žemės sklypo Palangoje detaliajame plane (toliau – ir Detalusis planas). Pareiškėja teigė, kad 2018 m. rugpjūčio 4 d. per „Infostatyba” sistemą padavė atsakovui tą patį prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus motyvuojant tuo, kad atsakovas yra neteisus, nes Detaliajame plane yra numatyta, būtent, poilsio pastatų statyba, tačiau 2018 m. rugpjūčio 8 d. atsakovas priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad esamo pastato rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą nenumatyta galiojančiame Detaliajame plane.
3. Pareiškėja nesutiko su Sprendimu ir manė, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis pareiškėjos nuosavybės teises, nes užkirto jai kelią parengti techninį projektą ir pastatą rekonstruoti į poilsio pastatą, kaip numatyta Detaliajame plane, t. y. disponuoti savo turtu. Pareiškėja argumentavo, kad iš „Infostatyba” sistemos ištraukos buvo matyti, jog 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymas atmestas 2018 m. rugpjūčio 8 d. vyriausiosios specialistės, nurodant tik pastabą, kad esamo pastato rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą nenumatyta galiojančiame Detaliajame plane. Todėl darė išvadą, kad Sprendimas nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o pati pastaba buvo visiškai nemotyvuota. Pareiškėja teigė, kad Sprendimas visiškai neatitiko reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse (nebuvo nurodyta apskundimo tvarka). Tvirtino, kad toks sprendimo turinys pareiškėjai ir architektui, rengiančiam techninį projektą, neleido suprasti, ką toliau reikia daryti, kad būtų galima pakeisti pastato paskirtį, tuo labiau, kad to nedraudė Detaliojo plano sprendiniai, kurie numatė poilsio paskirties pastatų statybą. Pareiškėja nesutiko, kad esamo pastato rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą nenumatyta Detaliajame plane. Citavo Detaliojo plano pagrindinio brėžinio tekstinę dalį „Detaliojo plano tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla” bei 2 skirsnio 1 punkto nuostatas, bei manė, kad atsakovas susipainiojo dėl 2 skirsnio 2 punkte nurodytos numatomos veiklos. Pareiškėja pažymėjo, kad bet kuriuo atveju, Sprendimas yra visiškai nesuprantamas ir teigė, jog analizuojant Sprendimą, visiškai nebuvo aišku, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu buvo atsisakyta išduoti specialiuosius reikalavimus; Sprendimas netikslus, nesuprantamas, dviprasmiškas, jo motyvų visiškas nebuvimas neleido pareiškėjai ir kitiems asmenims suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį atsakovo apsisprendimą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja teigė, kad Detaliojo plano sprendiniai aiškiai nurodė, jog turi būti statomi poilsio paskirties pastatai, nes ir žemės naudojimo būdas juose numatytas kaip rekreacinės teritorijos. Manė, kad jei ir būtų neatitikimas (prieštaravimas) tarp Detaliojo plano sprendinių, kitaip tariant Detaliojo plano kolizija ar spraga, vis tiek nėra pagrindo neišduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus. Pareiškėjos nuomone, atsakovas atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus be jokio teisinio pagrindo. Argumentavo, kad jei nebus leista pakeisti pastato paskirtį pagal Detalųjį planą, šio pastato eksploatuoti nebebus galima ir liks jį tik nugriauti, o tai reiškia, kad bus sunaikinta ir pareiškėjos nuosavybės teisė į pastatą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai 2017 m. gegužės 4 d. buvo išduoti specialieji architektūros reikalavimai rekonstruoti statinį į maitinimo paskirties pastatą, tačiau pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus tikslu rekonstruoti statinį ne į maitinimo, bet į poilsio pastatą. Teigė, kad pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus buvo atmestas, nes, kaip nurodė pati pareiškėja, ji paprašė specialiųjų reikalavimų rekonstruoti statinį į poilsio pastatą, o 2015 m. rugsėjo 17 d. patvirtintame šios teritorijos Detaliajame plane (pagrindinio brėžinio lentelėje) yra numatyta, kad numatomi ir galimi statyti tik tuo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį” 8.4 ir 8.5. punktuose nurodyti statiniai, t. y. paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms teikti: pirtys, grožio salonai, priėmimo-išdavimo punktai, ir kt. arba 8.5 punkte minimi maitinimo paskirties pastatai – valgyklos, restoranai, kavinės, barai. Atsakovas argumentavo, kad pareiškėja, kaip pati nurodė, pateikė prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus ne paslaugų ir maitinimo paskirties pastatui, bet poilsio paskirties pastatui statyti (rekonstruoti), todėl prašymas ir buvo atmestas. Administracija teigė, kad poilsio pastatas nurodytoje pajūrio juostos vietoje yra negalimas, nes pagal norminio teisės akto Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano aiškinamojo rašto, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601, 43 punktą pirmojoje kurortų apsaugos zonoje, kuri Palangos miesto savivaldybės teritorijoje sutampa su pajūrio juostos riba, draudžiama nuolat ar laikinai gyventi žmonėms.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nagrinėjamu atveju neturėjo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi bei nematė pagrindo pasisakyti dėl pateikto skundo argumentų ir reikalavimų pagrįstumo, kadangi priimtas teismo sprendimas neturės jokios įtakos VĮ Turto banko teisėms ir pareigoms.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.
10. Inspekcija nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. potvarkiu Nr. TT-22 patvirtino Žemės sklypo Detalųjį planą, kurio sprendiniuose nustatyti teritorijos tvarkymo reglamentai. Paaiškino Detaliajame plane nustatytų sprendinių, 8.4 ir 8.5 punktų paskirtis ir teigė, kad Detaliuoju planu nustatyta, jog suplanuotoje teritorijoje galima tik paslaugų paskirties pastatų ir maitinimo paskirties pastatų statyba. Inspekcija atkreipė dėmesį, kad Detaliuoju planu suplanuota teritorija patenka į pirmąją kurorto griežto rėžimo sanitarinę apsaugos zoną bei pajūrio juostą, kurioje galimą veiklą reglamentuoja Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialusis planas. Inspekcija, vadovaudamasi minėto plano 43 punktu, akcentavo, kad Žemės sklypui Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 suprojektuota pirmoji kurorto apsaugos juosta, kuri susiaurina žemės naudojimo būdo galimybes. Inspekcijos nuomone, Žemės sklype yra galima tik paslaugų ir maitinimo paskirties pastato rekonstrukcija.
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino, panaikino atsakovo Administracijos Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba” (toliau – ir IS „Infostatyba”) 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtą sprendimą atmesti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus, bei įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus. Taip pat teismas pareiškėjai iš atsakovo Administracijos priteisė 522,50 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmetė.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjai 2011 m. rugsėjo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso pastatas – radiotechninis postas, adresu (duomenys neskelbiami), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – specialioji (toliau – ir Pastatas); bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, adresu (duomenys neskelbiami) (toliau – ir Inžineriniai statiniai). Nustatė, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbiami), ant kurio stovi pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys anksčiau minėti statiniai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; valstybinės žemės patikėtinis – VĮ Turto bankas; su pareiškėja nuo 2011 m. lapkričio 4 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Žemės sklypui nustatytos šios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: V. Aerodromo apsaugos zonos; XXVII. Saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje; XLIX. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos; XXXIII. Rekreacinės zonos; XX. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos; XVI. Kurortų apsaugos zonos; IX. Dujotiekių apsaugos zonos; VI. Elektros linijų apsaugos zonos.
13. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas 2017 m. gegužės 4 d. išdavė pareiškėjai Specialiuosius architektūros reikalavimus Pastato rekonstravimui į maitinimo paskirties pastatą. Pareiškėja parengė Pastato rekonstravimo į maitinimo paskirties pastatą bei Inžinierinių statinių griovimo, (duomenys neskelbiami), projektą, ir per IS „Infostatyba” pateikė 2017 m. rugsėjo 22 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Iš IS „Infostatyba” 2017 m. rugsėjo 22 d. prašymo / pranešimo būsenos buvo matyti, kad minėtas pareiškėjos prašymas 2017 m. rugsėjo 28 d. atmestas. IS „Infostatyba” 2017 m. rugsėjo 22 d. prašymo / pranešimo būsenos pastabose nurodyta, kad: 1) projekto sprendiniai neatitinka detaliojo plano sprendinių; 2) žemės sklypai, kurių naudojimo būdas yra rekreacinės teritorijos, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui; 3) nepateiktas žemės sklypo patikėtinio sutikimas; 4) nepateikta žemės sklypo nuomos sutartis; 5) nepateiktas projekto perdavimo-priėmimo aktas; 6) pildant prašymą netinkamai užpildyti statinio, kai keičiama paskirtis, turi būti nurodyti esami ir būsimi duomenys; 7) nepateiktas įmokos sumokėjimą patvirtinantis dokumentas; 8) neatitinka žemės sklype augančių želdinių inventorizacija, nurodant želdinių, esančio projektuojamo statinio žemės sklype, būklė, medžio ir krūmo rūšis, medžio diametras, jų kiekis, krūmų, vejų ir gėlynų plotas, apsaugos priemonės. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į VĮ Turto banką dėl sutikimo išdavimo. Iš VĮ Turto banko 2017 m. lapkričio 9 d. rašto „Dėl sutikimo” buvo matyti, kad atkreiptas dėmesys į tai, jog parengtas projektas neatitinka Žemės sklypo Detaliojo plano sprendinių ir Žemės sklypo naudojimo būdo, bei pasiūlyta kreiptis į atsakovą dėl specialiųjų reikalavimų, išduotų 2017 m. gegužės 4 d., tikslinimo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nustatė, kad pareiškėja, atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir jais pakeitus Žemės sklypo naudojimo būdą į rekreacines teritorijas, per IS „Infostatyba” 2018 m. birželio 13 d. pateikė prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus. Iš IS „Infostatyba” 2018 m. birželio 13 d. prašymo / pranešimo būsenos buvo matyti, jog atsakovas netenkino 2018 m. liepos 4 d. prašymo; pastabose nurodė, kad rekonstruojamų pastatų paskirtis nenumatyta STR1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas”. Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad patikslinus pagrindinio Pastato būsimą paskirtį, per IS „Infostatyba” 2018 m. liepos 11 d. pateiktas prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus. Iš IS „Infostatyba” 2018 m. liepos 11 d. prašymo / pranešimo būsenos buvo matyti, jog atsakovas šį prašymą 2018 m. liepos 24 d. atmetė, o pastabose nurodė, kad „esamo pastato rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą nenumatyta galiojančiame žemės sklypo (duomenys neskelbiami), detaliajame plane”. Pareiškėja paaiškino, kad per IS „Infostatyba” 2018 m. rugpjūčio 4 d. trečią kartą pateikė tą patį prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus, motyvuodama tuo, jog atsakovas yra neteisus, nes Detaliajame plane yra numatyta poilsio pastatų statyba. Iš 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymo / pranešimo būsenos buvo matyti, kad pareiškėjos prašymas išduoti specialiuosius reikalavimus 2018 m. rugpjūčio 8 d. atmestas; pastabose nurodyta, kad: „esamo pastato rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą nenumatyta galiojančiame žemės sklypo (duomenys neskelbiami), detaliajame plane”.
15. Teismas, apibendrinęs pareiškėjos skundo argumentus, padarė išvadą, jog nagrinėjamos administracinės bylos atveju pirmiausia buvo būtina įvertinti, ar Sprendimas atitinka VAĮ nuostatas.
16. Teismo vertinimu, Statybos įstatymo (24 str. 3 d.), Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-22 (toliau – ir Aprašas) (2, 6 ir 91 p.) normų dispozicijos suponavo išvadą, kad projektą patikrinusio subjekto sprendimo atmesti prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus priežastys turi būti nurodytos po atlikto patikrinimo surašytame administraciniame akte, pateikiant konkrečias pastabas dėl statinio projekto, t. y. tokį aktą tinkamai motyvuojant.
17. Teismas, visapusiškai įvertinęs byloje esančią medžiagą, pripažino, kad Sprendimas atmesti prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų. Sprendimas nurodytos teisės normos požiūriu surašytas ydingai, nes jame nėra pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kurių pagrindu atsisakyta išduoti prašomus specialiuosius reikalavimus, nenurodytos faktinės aplinkybės bei teisinis reglamentavimas, apskundimo tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Sprendimo turinio nėra pakankamai aišku, kokia / kokiomis konkrečiai teisės normomis remiamasi nusprendžiant atmesti pareiškėjos prašymą. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, konkrečiai ir aiškiai nesusiejo faktinių aplinkybių su taikomomis teisės normomis, todėl nėra aiškus pareiškėjos prašymo atmetimo pagrindas. Tai, be kita ko, reiškia, kad, visų pirma, nebuvo aiškiai apibrėžtos ginčo teisinių santykių ribos, taip apribojant pareiškėjos teisę į teisminę gynybą; antra, apsunkinta galimybė teismui patikrinti, ar Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas Sprendimas, nepaisymas, apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą.
Atsiliepimas
18. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodyti Sprendimo priėmimo argumentai, siejami su atitinkamų teisės normų reikalavimais, nagrinėjamoje byloje negalėjo būti vertinami pareiškėjos ginčijamo administracinio akto faktiniu bei teisiniu pagrindimu, kurį atsakovas privalėjo išdėstyti pačiame individualiame administraciniame akte, atlikęs pareiškėjos prašymo pagrįstumo vertinimą. Sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturėjo būti vertinamas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Teismas pažymėjo, kad klausimas, kokie konkretūs pagrindiniai teisės aktai bei jų dalys turėtų būti įvardijami viešojo administravimo subjektams priimant administracinio pobūdžio aktus, yra priskirtas spręsti pačiam viešojo administravimo subjektui. Teismo pareiga, iškėlus bylą teisme, patikrinti teisės akto teisinį pagrindimą bei priimti atitinkamą sprendimą, bet jeigu teisinio pagrindimo nėra, tai nėra ir galimybės patikrinti, ar viešojo administravimo subjektas laikėsi teisės aktų reikalavimų (buvo kompetentingas, nepažeidė procedūros ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendė, jog nebuvo galima tokia viešojo administravimo subjekto veikloje susiklostanti teisinė situacija, kuri neužtikrintų teisinio tikrumo bei aiškumo šio teisinio santykio dalyviams. Nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą, atsakydamas dėl jame pareiškėjos iškelto reikalavimo išduoti specialiuosius reikalavimus, motyvuoti savo poziciją taip, jog motyvų išdėstymas būtų adekvatus, aiškus ir pakankamas, pagrįsdamas ne tik objektyviais duomenimis (faktais), bet ir konkrečiomis teisės normomis. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad Sprendime buvo nurodytas tik dokumento registracijos numeris ir data, sprendžiamas klausimas (tipas), projekto pavadinimas, prašymą nagrinėjantis asmuo, pastaba, kad „esamo pastato rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą nenumatyta galiojančiame žemės sklypo (duomenys neskelbiami), detaliajame plane”, bei būsena – atmestas. Vadovaudamasis iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiu teisinės valstybės principu, VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga motyvuoti individualius administracinius aktus ir VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nurodytu įstatymo viršenybės principu, teismas sprendė, jog priimtas individualus administracinis aktas nelaikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atsakovas adekvačiai, aiškiai ir pakankamai nemotyvavo, kodėl pareiškėjos prašymas atmestas. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai buvo esminiai ir ribojantys tiek pareiškėjos teises į teisminę gynybą, tiek ginčui persikėlus į teismą, atėmė galimybę pareiškėjai suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o kartu teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.
20. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teismas konstatavo, kad atsakovo priimtas Sprendimas neatitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, todėl laikytinas neteisėtu ir naikintinu. Panaikinus šioje byloje ginčijamą atsakovo Sprendimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsnyje numatytomis akto panaikinimo pasekmėmis, atsakovas turi pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos per IS „Infostatyba” pateiktą 2018 m. rugpjūčio 4 d. prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus.
21. Teismo nuomone, buvo tikslinga pažymėti ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas viešojo administravimo subjekto priimtas aktas dėl to, kad jame nėra aiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, jog viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai
22. Tenkinant pareiškėjos skundą dėl to, kad Sprendimas neatitinta VAĮ nuostatų, likusieji pareiškėjos, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai teismo laikyti pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.
Šalies argumentai
23. Pareiškėja prašė atlyginti skundo surašymo išlaidas, iš viso 600 Eur, ir 100 Eur išlaidų, patirtų už atstovavimą teismo posėdyje bei pasirengimą jam. Spręsdamas dėl pareiškėjai priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydžio, teismas atsižvelgė į aplinkybę, kad skundas teismui buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, į bylos pobūdį, apimtį, sudėtingumą, protingumo sąžiningumo ir teisingumo principus ir padarė išvadą, jog iš atsakovo priteistina išlaidų 674,85 Eur (600 Eur už skundo surašymą + 74,85 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose) dydžio suma buvo per didelė, todėl mažino iki 500 Eur. Teismas sprendė, kad pareiškėjos naudai iš atsakovo priteistinas 22,50 Eur žyminis mokestis. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkina iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovo priteisė 522,50 Eur (500 Eur už skundo surašymą ir atstovavimą teismo posėdžiuose + 22,50 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje prašymą atmetė.
III.
24. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
25. Administracija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog „Ginčijamas sprendimas nurodytos teisės normos požiūriu surašytas ydingai, nes jame nėra pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kurių pagrindu atsisakyta išduoti prašomus specialiuosius reikalavimus, nenurodytos faktinės aplinkybės bei teisinis reglamentavimas, apskundimo tvarka“. Su tokiu pirmosios instancijos vertinimu atsakovas nesutinka ir teigia, kad Sprendimu atsakovas atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus dėl labai aiškaus motyvo, nes esamo Pastato rekonstrukcija į poilsio paskirties pastatą nenumatyta galiojančiame Detaliajame plane. Administracijos IS „Infostatyba“ nurodytas motyvas yra trumpas ir aiškus, todėl nesuprantama kokių dar faktinių aplinkybių tariamai nenurodė atsakovas ir kodėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra pakankamai aiškiai išdėstyti motyvai.
26. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino tai, kad IS „Infostatyba“, kuri nepriklauso atsakovui, atmetant prašymą, galima įrašyti tik iki 500 simbolių ir nėra galimybės prisegti jokio papildomo failo, todėl vien teismo teiginius ką reikėtų nurodyti negalima būtų įtalpinti į IS „Infostatyba“ suteiktą lauką, t. y. surašyti daug didesnio teksto nėra net techninės galimybės. To pirmosios instancijos teismas net nevertino.
27. Atsakovo vertinimu, Sprendime nėra esminių turinio trūkumų, kurie sukliudytų šio individualaus administracinio sprendimo adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, konkretus nurodytas motyvas leidžia suprasti, dėl kokios priežasties yra priimtas sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir statytojui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą Sprendimą. Pati pareiškėja nurodo, kad Detaliojo plano sprendiniai jai yra gerai žinomi. Skunde Detaliojo plano sprendiniai yra išsamiai cituojami ir proceso dalyviams yra aiškinama kaip tie sprendiniai turi būti suprantami. Nėra atsakovo kaltės, jei statytoja pasirengė ir Inspekcija jai patvirtino visiškai nekokybišką Detalųjį planą. Šioje byloje ginčo dalykas yra tik dėl reikalavimų išdavimo poilsio pastato rekonstrukcijos projektui, todėl atsakovas išsamiau nepasisako dėl ankstesnių buvusių teisinių santykių pagrįstumo, nes tai nėra šios bylos dalykas.
Atsiliepimas
28. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat prašo iš atsakovo priteisti pareiškėjos turėtas 450 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
29. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir vertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, suformuotą teismų praktiką. Pareiškėja, pritardama pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodo, kad atsakovas netgi apeliaciniame skunde nenurodė, kuo yra ydingas Žemės sklypo detalusis planas, t. y. nemotyvavo apeliacinio skundo teiginių. Detaliojo plano sprendiniai aiškiai nurodo, kad turi būti statomi poilsio paskirties pastatai, nes ir žemės naudojimo būdas juose numatytas kaip rekreacinės teritorijos. Detaliojo plano pagrindu Žemės sklypui buvo pakeistas naudojimo būdas į „rekreacinės teritorijos“, todėl jokio neaiškumo Detaliojo plano sprendiniai nekelia, tuo labiau, kad juose jokio prieštaravimo nėra. Netgi, jei ir būtų neatitikimas (prieštaravimas) tarp Žemės sklypo Detaliojo plano sprendinių, kitaip tariant Detaliojo plano kolizija ar spraga, vis tiek nėra pagrindo neišduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus.
30. Pareiškėja pažymi, kad atsakovas nurodo, jog Žemės sklypo Detalusis planas ydingas, tačiau atsakovas jo sprendiniams pritarė ir jį suderino Teritorijų planavimo komisijoje bei protokolu įformino, kad šio Detaliojo plano sprendiniai atitinka išduotas planavimo sąlygas, galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir neprieštarauja jokiems teisės aktams. Tai, kad atsakovas praleido terminą patvirtinti Žemės sklypo Detalųjį planą ir jį teisės aktų nustatyta tvarka patvirtino Inspekcija, nereiškia, kad jis yra ydingas. Šis Detalusis planas bet kuriuo atveju buvo patvirtintas teisės aktų numatyta tvarka, jis yra galiojantis, nenuginčytas ir niekada nebuvo ginčijamas, todėl atsakovui privalomas. Pareiškėjos tvirtinimu, atsakovas dėl pareiškėjai nesuprantamų priežasčių nutarė apskritai nieko neleisti daryti su pareiškėjai priklausančiu turtu, o tai jau visiškas pareiškėjos nuosavybės teisės esmės paneigimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
31. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilęs ginčas dėl savivaldybės administracijos atsisakymo išduoti pareiškėjai specialiuosius reikalavimus pastato rekonstrukcijai.
32. Pareiškėja pageidavo rekonstruoti turimą specialiosios paskirties pastatą į poilsio paskirties pastatą, tačiau atsakovas atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus, nurodydamas, kad tokia pastato paskirtis nenumatyta žemės sklypo detaliajame plane.
33. Pareiškėjai apskundus atsakovo veiksmus teismui, pirmosios instancijos teismas skundą tenkino, pripažinęs, kad atsakovo atsisakymas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, jis nėra tinkamai motyvuotas, jame nenurodytos teisės normos, kurių pagrindu prašymas netenkintas.
34. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamame Sprendime nėra esminių turinio trūkumų, pareiškėjai buvo visiškai suprantami atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus motyvai, susiję su detaliojo plano ydingumu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino šį sprendimą neteisėtu.
35. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-220-502/2019).
36. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą, kuriuo išreikštas savivaldybės administracijos atsisakymas išduoti specialiuosius reikalavimus statinio rekonstrukcijai, vien tuo pagrindu, kad jis neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
38. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Be administraciniams aktams taikomų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų, ne mažiau svarbu, kad administracinis aktas, kuris sukelia atitinkamas teisines pasekmes, apskritai būtų aiškus ir suprantamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-650-556/2015). Individualiu administraciniu aktu turi būti išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, privaloma asmeniui ir sukelianti jam ne bet kokių, bet konkrečių tiesioginių padarinių, todėl būtina reikalavimą ne tik pagrįsti objektyviais duomenimis bei teisės normomis, bet ir suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų (aiškumo reikalavimas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1652-662/2015; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-624/2015; 2015 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1234-520/2015).
39. Tačiau akcentuotina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu tais atvejais, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).
40. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti, jog pareiškėja ir atsakovas bendravo per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą “Infostatyba”. Šioje informacinėje sistemoje suinteresuotų asmenų užpildomi ar pažymimi atitinkami laukai, nurodytose vietose pridedami privalomi pateikti dokumentai, o atsakingo pareigūno ar institucijos sprendimas taip pat nėra surašomas kaip atskiras dokumentas, o tik atitinkamame sistemos lauke nurodoma sprendimo esmė ir pastabose – sprendimo motyvai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja jau trečią kartą tokiu būdu kreipėsi į atsakovą dėl šio pastato rekonstrukcijos, todėl preziumuojama, kad ji mokėjo naudotis minėta IS “Infostatyba” ir suprasti joje suformuluotus sprendimus, juolab kad 2018 m. liepos 24 d. labai panašaus turinio atsakovo sprendimo pareiškėja neskundė, bet kreipėsi į jį iš naujo. Iš atsakovo įvestų duomenų pareiškėja suprato, kad jos prašymas netenkintas/atmestas ir tai padaryta dėl to, kad, atsakovo nuomone, žemės sklypo, kuriame ketinama rekonstruoti pastatą, Detalusis planas nenumato galimybės rekonstruoti esamą pastatą į poilsio paskirties pastatą.
41. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog iš Sprendimo motyvacijos pareiškėja negalėjo suvokti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į teisių ir teisėtų interesų gynybą. Pripažintina, kad atsakovo motyvai yra itin lakoniški, tačiau iš pareiškėjos skunde teismui išreiškiamos pozicijos matyti, kad pareiškėja aiškiai suvokė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktais yra grindžiamas Sprendimas, nes pagrindiniu skundo argumentu nurodė tai, kad Detalusis planas, o konkrečiai jo Pagrindinio brėžinio tekstinė dalis numato tokios paskirties pastato statybą ar rekonstrukciją. Be to, pareiškėja cituoja tiek Žemės naudojimo būdų aprašo, tiek Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, tiek ir Specialiųjų reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo nuostatas, kuriomis grindžia savo poziciją, nesutikdama su atsakovo Sprendimu.
42. Konstatuotina, jog ginčijamas atsakovo sprendimas iš esmės atitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, o formalūs Sprendimo trūkumai šiuo aspektu nesutrukdė pareiškėjai nei suvokti sprendimo turinio, nei realizuoti savo teisę į teisių ir teisėtų interesų gynybą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. vasario 28 d. sprendime nepagrįstai pripažino atsakovo Sprendimą prieštaraujančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui ir vien šiuo pagrindu tenkino pareiškėjos skundą. Pažymėtina, jog tenkindamas pareiškėjos skundą šiuo pagrindu, pirmosios instancijos teismas nevertino kitų Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektų, susijusių su pareiškėjos nuomojamo žemės sklypo specifine vieta, galimais jo ir jame pastatytų statinių naudojimo būdais, detaliojo plano sprendiniais bei kitais galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais.
43. Faktinių aplinkybių nustatymas bei teisės normos pritaikymas ginčui spręsti yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Todėl teismas privalėjo išspręsti ginčą iš esmės, t.y. nustatyti, kokios paskirties pastatai leidžiami statyti ar rekonstruoti pagal Detaliojo plano sprendinius, įvertinti ar šis Detalusis planas neprieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams, nurodyti, kokios teisės normos taikytinos ginčo sprendimui ir ar pagrįstai atsakovas atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus. Įvardytų aspektų teisinis ir faktinis įvertinimas vien apeliacinės instancijos teisme, kai pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, nepagrįstai suvaržytų pareiškėjos teisę į apeliaciją, todėl byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
44. Grąžinus bylą teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, o taip pat ir teismo išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas, paliekant tai spręsti baigiamąjį procesinį dokumentą priimančiam teismui .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 28 d sprendimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.