Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

jo atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, Klaipėdos apskrities VPK atstovui Vaidui Kurmiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Lauros Sereckės du skundus dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. birželio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6569-2023 (ROIK 23209548835) ir 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11045-2023 (ROIK 23211353059).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. birželio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-6569-2023 (ROIK: 23209548835) R. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį 115 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. gegužės 29 d., 22.30 val., (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, t. y. atsisakė tikrintis neblaivumą ir policijos pareigūnui pareikalavus, atsisakė prieiti prie tarnybinio automobilio. 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11045-2023 (ROIK 23211353059) nubaustas pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2023 m. gegužės 29 d., apie 21.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini) namu, vejapjove pjovė žolę ir trukdė kaimynams ilsėtis. Tokiais veiksmais R. Ž. pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T11-151 „Dėl triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešose vietose taisyklių patvirtinimo“ antro skyriaus 7 dalį.

2023 m. liepos 5 d. Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rajono rūmuose gautas R. Ž. atstovės advokatės skundas dėl Institucijos 2023 m. birželio 13 d. nutarimo, kuriuo prašoma priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną R. Ž. atžvilgiu nutraukti. Skundas motyvuojamas ANK 2 straipsniu, 565¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymo) 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemonės vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo 3 punktu. Skunde nurodoma, jog policijos pareigūno reikalavimas tikrintis neblaivumą, yra laikomas teisėtu, jeigu: 1) asmuo vairuoja transporto priemonę; arba 2) yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu; arba 3) yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Kviesti prie tarnybinio automobilio tapatybei nustatyti, pareigūnas taip pat turi teisę tik padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką asmenis arba įtariamus jų padarymu asmenis. Šiuo atveju nutarime nurodyta administracinio nusižengimo vieta: (duomenys neskelbtini), t. y. R. Ž. gyvenamoji vieta. Nutarime nėra jokių duomenų, kad R. Ž. būtų vairavęs transporto priemonę, būtų įtariamas nusikalstamos veikos padarymu ar būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Akivaizdu, kad pareigūnų reikalavimai – prieiti prie tarnybinio automobilio ir pasitikrinti neblaivumą, buvo neteisėti, todėl nėra administracinio nusižengimo sudėties.

2023 m. spalio 13 d. Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rajono rūmuose gautas R. Ž. atstovės advokatės skundas dėl Institucijos 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimo, kuriuo prašoma priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną R. Ž. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, jog 2020 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos rajono savivaldybės sprendimu Nr. T11-311 nuspręsta pakeisti Triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešose vietose taisykles, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T11-151 „Dėl triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešosiose patvirtinimo“ ir išdėstyti jas nauja redakcija. Iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. galiojusių Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T11-151 patvirtintų Triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešose vietose taisyklių 24 punkte buvo numatyta, kad „gyvenamųjų namų kvartaluose triukšmingas transporto priemones ir mechanizmus darbo dienomis leidžiama naudoti nuo 7 val. iki 22 val., poilsio ir švenčių dienomis – nuo 10 val. iki 18 val. Minėtų taisyklių VII skyriuje buvo reglamentuotos fizinių ir juridinių asmenų teisės. Šiuo metu galiojančių Triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešose vietose taisyklių, patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. T11-311, 2 skyriuje, 7 punkte numatyta, kad „gyvenamosiose teritorijose triukšmingas transporto priemones ir mechanizmus (traktorius, motociklus, žoliapjoves ir kt.) leidžiama naudoti tik tokiais būdais, kurie nekelia triukšmo, trikdančio asmenų ramybę, poilsį ir darbą“. Kokiu laiku ir kokiomis savaitės dienomis galima pjauti žolę vejapjove, taisyklėse nenumatyta; kokiais konkrečiais būdais reikėtų naudoti gamyklinę vejapjovę, taisyklės nedetalizuoja. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, R. Ž. žolę pjovė 2023 m. gegužės 29 d. pirmadienį (darbo dieną) apie 21 val. Jeigu spręsdami dėl administracinės nuobaudos R. Ž. skyrimo, pareigūnai vadovavosi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T11-151 patvirtintomis Triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešose taisyklėmis, administracinė nuobauda R. Ž. paskirta akivaizdžiai neteisėtai, nes šis teisės aktas jau nebegalioja; be to, pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T11-151 patvirtintas Triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešose vietose taisykles, pjauti žolę darbo dienomis buvo leidžiama iki 22 val. Jeigu skirdami nuobaudą R. Ž., pareigūnai vadovavosi šiuo metu negaliojančių Triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešose vietose taisyklių, patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. TII-311, 2 skyriaus, 7 punktu, nutarime neteisingai nurodė teisės akto redakciją, todėl kyla pagrįstų abejonių ar šiuo atveju tinkamai nustatyti visi administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį, sudėties požymiai.

Skunde pažymima, jog 2023 m. birželio 15 d. R. Ž. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad jis 2023 m. gegužės 29 d. apie 21.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini) namu, vejapjove pjovė žolę poilsio valandomis, trukdė ilsėsis. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalį. Iki administraciniame nurodyme nurodytos datos, t. y. iki 2023 m. birželio 30 d., R. Ž. administracinio nurodymo neįvykdė, nes su juo nesutiko. Klaipėdos apskrities VPK grąžinus bylą Klaipėdos rajono PK tinkamam kvalifikavimui, minėtas protokolas buvo panaikintas. Institucijos tarnybiniame pranešime „Dėl administracinio nusižengimo bylos ROIK: 2321135059 grąžinimo“, nurodyta, jog: „teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 48 straipsnyje nustatytą atsakomybę, būtina nustatyti ne tik triukšmo šaltinio savininką ar kitą asmenį, teisėtai valdantį triukšmo šaltinį, t. y. bet kokį įrenginį ar objektą, kuris kelia (skleidžia) triukšmą, bet ir tai, ar šio šaltinio triukšmo rodiklis viršija ribinį dydį. Vis dėlto reikia pažymėti ir tai, kad Panaikinus 2023 m. birželio 15 d. protokolą, 2023 m. liepos 25 d. R. Ž. surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad jis 2023 m. gegužės 29 apie 21.00 val. adresu: (duomenys neskelbtini) namu, vejapjove pjovė žolę, trukdė ilsėtis kaimynams ir konstatuojama, kad R. Ž. pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T11-151 „Dėl triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešose vietose taisyklių patvirtinimo“ 2 skyriaus 7 dalį, tokiais savo veiksmais padarė pažeidimą numatytą ANK 48 straipsnio 3 dalį.

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, R. Ž. iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios pateikė savo rašytinius paaiškinimus, atkreipdamas dėmesį į tai, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo remtasi neleistinais įrodymais, t. y. A. B. pateikta vaizdo medžiaga; nenustatytas vejapjovės triukšmo rodiklis; nesiaiškinta kaip konkrečiai jo (R. Ž.) veiksmai (žolės pjovimas) sutrukdė (ir ar apskritai sutrukdė) A. B. ilsėtis, nes jis pats nurodė, kad tuo metu buvo ką tik grįžęs į namus; neatsižvelgta į tai, jog pats A. B. nurodė, kad santykiai tarp kaimynų yra konfliktiniai, o tai rodo, kad A. B. galėjo sąmoningai siekti, kad R. Ž. būtų nubaustas, kadangi kai kiti kaimynai pjauna žolę dienomis ir vakarais, A. B. tai netrukdo ir pareigūnai nėra kviečiami; šiuo metu galiojančių Triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. T11-311, 2 skyriuje, 7 punkte numatyta, kad gyvenamosiose teritorijose triukšmingas transporto priemones ir mechanizmus (traktorius, motociklus, žoliapjoves ir kt.) leidžiama naudoti tik tokiais būdais, kurie nekelia triukšmo, trikdančio asmenų ramybę, poilsį ir darbą (šiose taisyklėse nenurodomas laikas darbų atlikimui). R. Ž. paaiškino, kad 2023 m. gegužės 29 d. su vejapjove pjovė žolę visuose jam priklausančiuose sklypuose, vejapjovę naudojo pagal tikslinę paskirtį. Iš esmės tokie pat argumentai buvo nurodyti ir R. Ž. atstovės advokatės administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu pateiktoje rašytinėje baigiamoje kalboje, t. y. akcentuota, kad A. B. atvykusiems pareigūnams negalėjo tiksliai nurodyti kuo jis skundžiasi, todėl kyla abejonių ar R. Ž. veiksmai (žolės pjovimas) jam tikrai trukdė ilsėtis, ar jis tiesiog siekė, kad R. Ž. būtų nubaustas už ką nors; A. B. pripažintas nukentėjusiuoju byloje, nors nėra nustatyta kokia realiai žalajam buvo padaryta; kyla pagrįstų abejonių ar R. Ž. tikrai pažeidė Triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. TII-311, 7 punktą, kadangi šiose taisyklėse nėra reglamentuota kokias būdais, kokiomis savaitės dienomis, ar kokiomis valandomis galima pjauti žolę gamykline vejapjove; nenustatyta R. Ž. kaltė. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Ž., tiek jo atstovė, prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 48 straipsnio 3 dalyje, sudėties. Tačiau išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. Ž. ir jo atstovės argumentai buvo atmesti, kaip nepagrįsti, ir padaryta išvada, kad ištyrus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis konstatuotina, jog administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių, jog A. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą. Taip pat nutarime pažymėta, kad triukšmo lygio matavimai šioje administracinio nusižengimo byloje neturėjo būti papildomai atlikti, kadangi triukšmas vyko ne dienos, o vakaro metu, taip pat administracinio nusižengimo bylos medžiaga įrodyta, jog buvo trikdomas R. Ž. kaimynų poilsis. Taigi, konstatuojant kad R. Ž. padarė ANK 48 straipsnio 3 dalyje, numatytą administracinį nusižengimą buvo remtasi išimtinai tik nukentėjusiojo A. B. parodymais ir pateiktais (galimai net neleistinais) įrodymais, nors atsižvelgiant į tai, kad pats nukentėjusysis A. B. nurodė tarp jo ir R. Ž. esant konfliktinius santykius, jo parodymai turėjo būti vertinti kritiškai. Be to, visiškai nepagrįstai svarbia aplinkybe pripažinta tai, kad R. Ž. žolę pjovę vakaro metu, nes ANK 48 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą, o Klaipėdos rajono viešosiose vietose taisyklės, patvirtintos Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. TII-311, nenumato konkrečių valandų ir savaitės dienų kada galima ir kada draudžiama vejapjove pjauti žolę. Jeigu Klaipėdos rajono viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. TII-311, 7 punktą aiškinti tiesiogiai pažodžiui, galima suprasti, kad vejapjovę galima naudoti tik tokiais būdais, kurie nekelia triukšmo, trikdančio asmenų ramybę, poilsį ir darbą. Tačiau tada kyla klausimas kaip reguliuoti gamyklinės vejapjovės skleidžiamą garsą, ir ar objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai gali būti pagrįsti vien tik subjektyviu nukentėjusiojo vertinimu. Juk tokiu atveju sudaromos sąlygos piktnaudžiauti teise kreiptis į teisėsaugos institucijas, net kai jokio trukdymo realiai nėra. Iš esmės dėl kiekvieno pravažiavusio motociklo ar traktoriaus galima kviesti policiją.

Institucija, priėmusi skundžiamą 2023 m. birželio 13 d. nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą kuriame nurodė, kad su pareiškėjo atstovės pateiktu skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, prašo palikti 2023 m. birželio 13 d. priimtą nutarimą nepakeistą. Atsiliepimas motyvuojamas Policijos įstatymo 5 straipsniu, 21 straipsniu, 22 straipsniu, taip pat nurodoma, kad 2023 m. gegužės 29 d. 21.53 val. per policijos registruojamų įvykių registrą buvo gautas pranešimas apie tai, kad neblaivus kaimynas pjauna žolę ir piktybiškai pučia ją į pranešėjo teritoriją, važiuoja su vejapjove į pranešėjo privačią žemę. Kaimynas konfliktiškas, pranešėjas turi filmuotą medžiagą. Pagal minėtą pranešimą 2023 m. gegužės 29 d. 22.09 val. buvo išsiųstos policijos pajėgos, kurios bendravo su pranešėju, iš kurio paimtas pažeidimas, įvykio vaizdo įrašas. Pareigūnams atvykusiems į įvykio vietą, bendraujant su pranešėju buvo pastebėtas vejapjovę vairuojantis R. Ž.. Buvo nueita iki jo išsiaiškinti įvykio aplinkybių; priėjus jis sustabdė savo vairuojamą vejapjovę „Viking“, su pareigūnais bendravo nenoriai, atrodė akivaizdžiai neblaivus, pareikalavus nusistatyti blaivumą, tuo tikslu prieiti prie tarnybinio automobilio, tai padaryti atsisakė. Pranešėjas pateikė pareiškimą, taip pat filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip R. Ž. tyčia privažiuoja prie pranešėjui priklausančios teritorijos tvoros ir su nuleistais vejapjoves peiliais kelia dulkes, pučia nupjautą žolę į pranešėjo aptvertą teritoriją – kiemą. Pareiškime A. B. nurodė, kad 2023 m. gegužės 29 d. grįžo su žmona į namus apie 21 val.; tik jiems grįžus į savo kiemą, kaimynas R. Ž. atvažiavo su žoliapjove į savo sklypą ir pradėjo pjauti žolę, o atvažiavęs iki jam (A. B.) priklausančios namo tvoros, išvis nuvažiavo nuo žolės į žvyruotą plotą ir važinėjo juo, nepakėlęs vejapjovės peilių, nupjautą žolę ir dulkes su žvyro akmenukais pūsdamas į jo sklypą, į kiemą, kuris yra išgrįstas trinkelėmis. Tuo R. Ž. trukdė ilsėtis, nes atliko šiuos tyčinius, net nesusijusius su žolės pjovimu veiksmus visuotinai žinomomis poilsio valandomis.

Tiriant A. B. pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos ROIK 23211353059 teisena; 2023 m. birželio 13 d. R. Ž. siųstas šaukimas atvykti 2023 m. birželio 15 d. 9.00 val. administracinio nusižengimo protokolo surašymui, jam nedalyvavus 2023 m. birželio 15 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 68-ANR_P-142-2023 su administraciniu nurodymu dėl ANK 488 straipsnio 1 dalyje matyto pažeidimo padarymo; neįvykdžius administracinio nurodymo 2023 m. liepos 14 d. buvo paskirtas bylos nagrinėjimas. Pasiruošimo nagrinėti metu nustatyti nusižengimo kvalifikavimo trūkumai ir byla grąžinta Klaipėdos rajono PK tinkamam nusižengimo kvalifikavimui bei procesinių dokumentų išsiuntimui. 2023 m. gegužės 29 d. atvykę policijos pareigūnai informavo R. Ž. apie gautą pranešimą dėl jo netinkamų veiksmų ir pareikalavo jo atlikti blaivumo patikrinimą, prieiti prie tarnybinio automobilio procesinių dokumentų užpildymui, tačiau R. Ž. ignoravo ir nevykdė pareigūnų reikalavimų, todėl jo atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena (ROIK 23209548835).

Taip pat gautas Institucijos atsiliepimas į skundą dėl priimto 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimo. Atsiliepime nurodo, jog su pareiškėjo atstovės advokatės skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįsta ir netenkintiną, prašo palikti 2023 m. rugsėjo 20 d. priimtą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog nebuvo tirta ar A. B. filmuodamas, kaip R. Ž. pjauna žolę, nepažeidė vaizdo kamerų naudojimo taisyklių tvarkos ir asmens duomenų apsaugos įstatymo, pažymėtina, jog šioje administracinio nusižengimo byloje tiriami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. Ž. veiksmai, o ne A. B. veiksmai. R. Ž. turi teisę kreiptis į policijos instituciją atskiru pareiškimu, dėl jo manymu neteisėtų A. B. veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, jog triukšmo lygio matavimai šioje administracinio nusižengimo byloje neturėjo būti papildomai atlikti, kadangi triukšmas vyko ne dienos, o vakaro metu. Pažymėtina, jog priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kaip ir nurodyta nutarime papildomų aplinkybių grafoje, vadovautasi Triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės Tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. T11-311. Minėto sprendimo 2 skyriaus 7 punkte yra numatyta, kad: „gyvenamosiose teritorijose triukšmingas transporto priemones ir mechanizmus leidžiama naudoti tik tokiais būdais, kurie nekelia triukšmo, trikdančio asmenų ramybę, poilsį ir darbą“. ANK 488 straipsnio 1 dalis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 vai. iki 22 vai.) ir nakties (nuo 22 vai. iki 7 vai.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų eurų. Analizuojant aukščiau įvardytas teises normas akivaizdu, jog R. Ž. pjovė žolę 21.00 val., t. y. vakaro metu, taip sutrikdydamas kitų asmenų poilsį. Ištyrus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis konstatuotina, jog administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai surinkta įrodymų (A. B. skundas, vaizdo įrašas) pagrindžiančių, jog R. Ž. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Ž. parodė, kad palaiko abu skundus pilna apimtimi, kadangi nemano, kad padarė administracinės teisės pažeidimus. Parodė, kad įvykio vakarą pjovė žolę, buvo apie 20 metrų nuo savo namų, važiavo su vejapjove link jų ir tada pamatė atvykusius policijos pareigūnus, kurie automobiliu įsuko į jo kiemą ir pradėjo eiti link jo; jis sustabdė vejapjovę ir pradėjo kalbėtis su pareigūnais, jie jį apklausė, nustatė jo asmens duomenis, nurodė, kad yra gautas kaimyno A. B. pranešimas, kad jis pjauna žolę, kelia triukšmą ir trukdo ilsėtis. Su pareigūnais jis bendravo geranoriškai, atsakė į visus klausimus, pokalbis nebuvo trumpas. Pareigūnai kažkuriuo momentu paprašė jo pasitikrinti neblaivumą, jis tai daryti atsisakė, kadangi nesuprato, kokį pažeidimą padarė, kuo yra kaltinamas ir kokiu pagrindu tai turėtų daryti; nemano, kad kaimyno pranešimas galėjo būti pagrindas tikrinti jo neblaivumą, todėl tuo tikslu atsisakė eiti prie policijos tarnybinio automobilio. Jo sklypą sudaro 4 atskiri sklypai, kurių bendra teritorija sudaro apie 80 arų. Žolę pjovė iki keliuko, kuriuo grįžta kaimynas A. B. namo; nei tvoros, nei grioviai keliuko neriboja. Žolę pjauti pradėjo vakare, apytiksliai nuo 17.30 val. Pradėjo pjauti nuo pirmojo sklypo ir pjovė visus iš eilės, maždaug iki 21 val., žolės pjovimui naudojo gamyklinę vejapjovę. Užtikrinti, jog nupjauta žolė nepatektų pas kaimynus, nėra galimybės, kadangi jis su kaimynu yra atskirtas per keliuką, tiek jis, tiek kaimynas pjauna žolę, todėl natūralu, jog su gamykline vejapjove pjaunant žolę ir apsisukant ar nuvažiuojant, kažkiek žolės nupučiama ir už pjovimo ribos. Su kaimynu nesutaria, prieš tai turėjo ilgą teisminį procesą, tačiau jis kaimynui pretenzijų neturi, skundų nėra rašęs. Tą vakarą nematė kada kaimynas grįžo namo. O ir pjaudamas žolę, nemanė, kad gali trukdyti kitų asmenų poilsį, kadangi visą tai vyko ne naktį; sekė laiką, jog žolės pjovimo darbai būtų baigti iki 22 val., todėl nesupranta, kokiu pagrindu policija nustatė, kad jis triukšmavo. Pats kaimynas A. tą vakarą asmeniškai jam nepasakė, kad jis trukdo, nereikalavo, kad baigtų pjauti. Visada žolę pjauna ir prie pat kaimyno teritorijos, kadangi juos, kaip ir minėjo, skiria tik keliukas. Toje vietoje jam tenka apsisukti ir ant žvyro aikštelės, t. y. ant bendro naudojimo kelio. Tą vakarą buvo blaivus, nors policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog jis akivaizdžiai buvo neblaivus. Mato, jog vaizdo įraše fiksuotas jo apsisukimas žvyrkelyje. Žoliapjovės nevairuoja keliais, ji ne tam skirta.

Nukentėjusysis A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. gegužės 29 d. grįžo su žmona namo apie 20.45 – 21.00 val., matė, jog kaimynas R. Ž. sėdėjo savo kieme ir žolės nepjovė. Po kiek laiko, jau parėjęs į savo namus, A. B. išgirdo vejapjovės garsą. Pro virtuvės langus pažiūrėjo ir pamatė, jog kaimynas važiuoja su vejapjove, tačiau nieko jam nesakė. Po kokių 15 min. pasigirdo didelis triukšmas; kadangi turi įsirengęs kameras, kurios fiksuoja bendro naudojimo kelią prie vartų, per jų transliuojamą vaizdą pamatė, kad kaimynas su žoliapjove važinėjosi pirmyn atgal iš esmės ne pjaudamas žolę, o per o žvyruotą kelio dangą, pūsdamas nupjautą žolę su dulkėmis ir žvyro akmenukais į jo kiemą per tvorą. Iš pradžių jis su žmona nekvietė policijos, kadangi tikėjosi, kad kaimynas pats netrukus supras, kad atlieka netinkamus veiksmus, ir liausis, tačiau kaimynas nesiliovė, todėl buvo iškviesta policija. Kai skambino policijai, buvo paprašyta nurodyti kelintą valandą triukšmą keliantys veiksmai prasidėjo, todėl ir nurodė, jog 21 val., tačiau viskas tuo pat metu nesibaigė, vyko ilgiau. Kai atvažiavo policija, pirmiausia jie sustojo prie jo namų, kaimyno R. tuo metu įvykio vietoje nebuvo, jis ta pačia vejapjove buvo išvažiavęs į miestelį laukų keliuku; matė, kaip policijos pareigūnai ėjo jo pasitikti. Jeigu R. būtų normaliai pjovęs žolę savo sklype, kad ir 21 val., A. B. tikrai nebūtų skambinęs policijai, tačiau jo veiksmai tyčia keliant triukšmą, ne pagal paskirtį naudojant vejapjovę, negali būti toleruojami. A. B. nurodė R. Ž. dėl tokių jo veiksmų nieko nesakęs ir nebandęs paprašyti jo asmeniškai, kad jis liautųsi, kadangi praeityje vieną kartą buvo bandyta prašyti, tačiau nesėkmingai. Vaizdo įrašuose matyti, jog kaimynas piktybiškai privažiuoja prie nukentėjusiojo sodybos vartų ir pažinėjasi lygiagrečiai vartams ir tvorai, keldamas tumulus dulkių su žolėmis ir akmenukais, nors toje vietoje net nėra vejos, yra žvyruota aikštelė. Visi šie R. veiksmai trukdė jam ir jo žmonai ilsėtis, buvo didelis triukšmas dėl vejapjovės peilių kontakto su žvyruota kelio danga. Kiekvieną kartą pjaunant žolę apsisukti ant žvyrkelio tikrai nėra būtina, yra pievoje daug vietos, kur galima apsisukti. Kadangi jo vartai gaunasi panašiai per vidurį kaimyno pjaunamų žolės sklypų, kaimynas, logiškai mąstant, dar turėtų toliau nuvažiuoti apie 50 metrų ir tik tada išties reikėtų apsisukti. Jis mano, kad kaimynas buvo neblaivus, kadangi matė, jog jis sunkiai nulipo nuo žoliapjoves, nulipęs svirduliavo. Tas žvyruotas keliukas ir aikštelė prieš A. B. sodybos vartus yra valstybinė žemė, tačiau jis yra įgijęs teisę ja naudotis ir tvarkyti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė prašė abu pareiškėjo skundus tenkinti juose nurodytais pagrindais, prašė panaikinti priimtus nutarimus ir administracinę teiseną nutraukti. Papildomai parodė, kad iš skunduose išdėstytų argumentų ir bylos visumos, nėra pakankamai įrodyta abiejų administracinių nusižengimų sudėtis. ANK 48 straipsnio 3 dalyje yra blanketinė teisės norma, kurioje numatyta atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. 2020 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos rajono tarybos sprendime dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T11-151 „Dėl triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo numatyta, kad gyvenamosiose teritorijose triukšmingas transporto priemones ir mechanizmus (traktorius, motociklus, žoliapjoves ir kt.) leidžiama naudoti tik tokiais būdais, kurie nekelia triukšmo, trikdančio asmenų ramybę, poilsį ir darbą, tačiau nėra detalizuota, kokiais būdais ir kokiu laiku galima pjauti žolę. Klaipėdos rajono administracijos viešosios tvarkos skyriaus atsakyme, kuriame rašome, jog minėtų taisyklių 15 punkte bei Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gaminant, vežant, saugant ir naudojant įrangą, prietaisus, kurie gamybos, paskirstymo, saugojimo ar naudojimo metu kelia triukšmą, privaloma pasirinkti tokį būdą, kuris sudarytų galimybę neviršyti triukšmo ribinių dydžių, tačiau žoliapjovės keliamas triukšmas ir žolės pjovimo papildomos sąlygos nėra aptartos. R. Ž. žolę pjovė gamykline vejapjove, nei padidindamas, nei sumažindamas jos triukšmo lygį, o ir triukšmo lygio matavimai nebuvo atlikti, nors 2023 m. liepos 17 d. Klaipėdos apskritie VPK administracinių nusižengimų skyriaus nagrinėjimo G. K. tarnybiniame pranešime buvo pacituota LAT praktika, kurioje pasisakyta, kad taikant ANK 48 straipsnyje numatytą atsakomybę, būtina nustatyti ne tik triukšmo šaltinio savininką ar kitą asmenį, teisėtai valdantį triukšmo šaltinį, t. y. bet kokį įrenginį ar objektą, kuris kelia (skleidžia) triukšmą, bet ir tai, ar šio šaltinio triukšmo rodiklis viršija ribinį dydį. R. Ž. nubaustas pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį iš esmės todėl, nes vienas kaimynas nurodė, kad jis pjaudamas žolę trukdė ilsėtis, tačiau pareigūnai nesiaiškino, ar tikrai kaimyno poilsis buvo sutrikdytas. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad jis su pareiškėju nepalaiko jokių santykių, tačiau tai prieštarauja bylos duomenis, o būtent: pareiškime nurodyta, jog nukentėjusysis A. B. ir R. Ž. santykiai nėra geri, 3 metus vyko teisminiai ginčai ir jie tarpusavyje toliau konfliktuoja. Tai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis ieškojo bet kokios dingsties iškviesti pareigūnus. Be to, nukentėjusysis policijos pareigūnams nepaaiškino, kuo konkrečiai jis skundėsi, nurodė, jog yra daug problemų ir prašė nubausti R. Ž. įstatymo nustatyta tvarka, tačiau už ką net patiems pareigūnams nebuvo aišku; tai pavirtina pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai. Taigi, kai R. Ž. baigė pjauti žolę, nukentėjusysis tikrai dar nemiegojo, todėl nebuvo sutrikdyta jo ramybė. Taip pat nukentėjusysis prieš kviesdamas policiją neįspėjo R. Ž., kad šis trukdo jam ilsėtis, todėl nėra pagrindo netikėti R. Ž. paaiškinimu, kad jis nesuprato, jog pjaudamas žolę trukdo kaimynams. Iš visų šių aplinkybių galima daryti išvadą, kad R. Ž. pagal ANK 48 straipsnį nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai. O dėl nubaudimo už tai, kad jis atsisakė tikrintis neblaivumą, tai policijos pareigūnai patys nežinojo už ką ketina R. Ž. nubausti; Institucijos atsiliepime nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Iš byloje esančių pareigūnų „body“ kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų matyti, kad pareigūnai pasitikslino, kai kurias aplinkybes, R. atsakius į klausimus, kad pjauna žolę ir, kad kaimynas yra konfliktiškas, pareigūnai paprašė R. prieiti prie automobilio ir pasitikrinti neblaivumą. R. Ž. atsisakė tai daryti, nes kaip ir pats aiškino, nesuprato, kodėl to yra reikalaujama. Jis subjektyviai suprato pareigūnų reikalavimą kaip neteisėtą. Nutraukus administracinė teiseną R. Ž. atžvilgiu, prašoma priteisti patirtas išlaidas dėl teisinės pagalbos.

Nukentėjusiojo A. B. atstovas teismo posėdžio metu prašė palikti abiem nutarimais R. Ž. paskirtas nuobaudas galioti arba jas net padidinti dėl nustatytos sunkinančios jo atsakomybę aplinkybės. Pažymėjo, kad R. Ž. traukiamas administracinėn atsakomybėn ne tik dėl žolės pjovimo, bet dėl to, kad naudodamas žoliapjovę ne pagal paskirtį trukdė kaimyno poilsį. Siekiant išvengti tokios atsakomybės, žoliapjovę reikia naudoti tokiu būdu, kad nebūtų keliamas bent jau nebūdingas normaliam jos naudojimui triukšmas, kuris trikdytų kitų asmenų poilsį, ramybę ar darbą. Žmogus gali dirbti, žiūrėti televizorių ar kitaip ilsėtis, nebūtinai miegoti, kad būtų sutrikdyta jo rimtis. Šioje vietoje vaizdo kameromis užfiksuotas žoliapjovės naudojimo būdas yra netinkamas, maksimaliai trikdantis nukentėjusio ir jo šeimos narių ramybę, poilsį ir darbą. Dėl atsisakymo tikrintis neblaivumą pažymėjo, kad pareigūnai, tirdami galimai padarytą administracinį nusižengimą, turi teisę reikalauti pasitikrinti neblaivumą; tai yra tyrimo metu atliekamas pareigūnų veiksmas; šioje byloje, jeigu būtų buvęs patikrintas ir nustatytas neblaivumas, tai būtų pripažinta sunkinančia pažeidėjo atsakomybę aplinkybe. Atsisakydamas tikrintis neblaivumą, jis išvengė šios jo aplinkybes nustatymo, todėl visiškai pagrįstai yra patrauktas už tai administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Kadangi Institucijos atstovas prašė skundus sujungti į vieną bylą ir išnagrinėjus paskirti R. Ž. vieną subendrintą galutinę nuobaudą, nukentėjusiojo atstovas prašo paskirti jam didesnę nei sankcijos vidurkis nuobaudą, nes atsisakymas pasitikrinti neblaivumą pripažintinas sunkinančia atsakomybę aplinkybe arba neigiamai charakterizuojančia pažeidėją informacija. Pareigūnų „body“ kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės paneigia R. Ž. poziciją, kad jis bendradarbiavo su pareigūnais, išsamiai paaiškino jiems visas situacijos aplinkybes ir nesuprato, dėl ko pareigūnai jo prašė pasitikrinti neblaivumą. R. Ž. turi būti nubaustas už savo neteisėtus veiksmus, nes jei teisena būtų nutraukta, pareiškėjas pajaustų nebaudžiamumą ir toliau originaliais būdais kenktų kaimynams, su kuriais neturi normalių santykių dėl skirtingo požiūrio į asmeninę nuosavybę. Po šio įvykio visą vasarą nebuvo panašaus incidento, pareiškėjui nebereikėjo apsisukinėti žvyrkelio aikštelėje, tai reiškia, kad žolę jis sugebėjo nusipjauti ir kitu būdu, nesukeldamas problemų aplinkiniams. Šiuo atveju ne valanda, kada buvo atlikti R. Ž. veiksmai, yra bylos esmė, o tyčinis triukšmo kėlimas, specialiai netinkamai naudojant didelį garsą galinčią skleisti žoliapjovę.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė netenkinti pareiškėjo atstovės pateiktų skundų ir parodė, kad 2023 m. gegužės 29 g. policijos pareigūnai 21.49 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kaimynas pjauna žolę. Nuvykus pareigūnams į įvykio vietą ir bendraujant su pranešėju, buvo gautas nukentėjusiojo pareiškimas, kuriame buvo nurodyta, kad apie 21 val. kaimynas pradėjo pjauti žolę ir atvažiavęs prie jam priklausomos tvoros, nepakėlęs vėjapjovės peilių, tyčia visą nupjautą žolę pūtė į jo kiemą ir taip trukdė ilsėtis. Pareigūnai aiškindamiesi įvykio aplinkybes, bendravo su R. Ž., kuriam nurodė atvykimo tikslą, paaiškino, kad gautas skundas dėl jo netinkamų veiksmų – keliamo triukšmo, bendraudami ne kartą kvietė prieiti R. Ž. pasitikrinti neblaivumą. Institucijos nuomone, pareigūnų reikalavimas pasitikrinti neblaivumą buvo teisėtas, kadangi Policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, už jų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareigūnų reikalavimai turėjo būti vykdomi nedelsiant; akivaizdu, kad R. Ž. atsisakė vykdyti pareigūnų teisėtą reikalavimą prieiti prie automobilio ir nusistatyti (ne)blaivumą, todėl ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Nagrinėjant nukentėjusiojo skundą, jis pasitvirtino, t.y., buvo konstatuota, kad R. Ž. 2023 m. gegužės 29 d. nuo 21 val. trukdė ilsėtis kaimynams pjaudamas žolę, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 48 straipsnio 3 dalyje, kadangi pjaudamas žolę pažeidė Klaipėdos rajono tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. T11-151 „Dėl triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ 2020 m. rugpjūčio 20 d. pakeitimo sprendimo Nr. T11-311 2 skyriaus 7 dalį, kurioje numatyta, kad gyvenamosiose teritorijose triukšmingas transporto priemones ir mechanizmus (traktorius, motociklus, žoliapjoves ir kt.) leidžiama naudoti tik tokiais būdais, kurie nekelia triukšmo, trikdančio asmenų ramybę, poilsį ir darbą. Šiuo atveju minėtame teisės akte nėra išimtinai nurodytas laikas, kada tokius veiksmus galima ir kada – draudžiama atlikti, tačiau pareigūnai, priimdami sprendimą, vadovavosi ANK 488 straipsnio dispozicija, kurioje nurodyta, jog nuo 19 val. iki 22 val. yra vakaro metas, o nuo 22 val. iki 7 val. ryto yra nakties metas. Darbai pradėti vykdyti 21 val. vakaro, vien jau tai akivaizdžiai galėjo sutrikdyti kaimynų poilsį, tačiau šiuo atveju aktualu pažymėti ir tai, ką nurodė pats pranešėjas - kad jis dėl to nebūtų skundęsis, jeigu darbai būtų vykdomi tinkamai, neprovokuojant konfliktų, nebandant gadinti turto, papildomai šiukšlinti A. B. kiemo ir jo naudojamo bei prižiūrimo kelio, o tuo pačiu – ir keliant nebūdingo normaliam tokių darbų atlikimui triukšmo. Darbų atlikimo netinkamumas grindžiamas tuo, kad buvo važiuojama žvyruota kelio danga su nuleistais vejapjovės peiliais, o toks važiavimas, metaliniams vejapjovės peiliams brūžinant žvyruotą dangą, tikrai kėlė triukšmą. Akmenys keliami ir daužomi į metalinį korpusą kelia triukšmą ir grėsmę turtui. Dėl minėtų pažeidimų Institucija tinkamai R. Ž. skyrė nuobaudas: dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo, pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, R. buvo paskirta 115 Eur bauda ir pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį jam paskirta 150 Eur bauda. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, nutarimai pagrįsti, priimti išanalizavus bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančią vaizdo medžiagą. Institucija sutinka, kad padarė klaidą, atskirai priimdama nutarimus už abu šiuos R. Ž. padarytus nusižengimus, todėl siūlo teismui priimtus nutarimus apjungti į vieną nutarimą ir skirti vieną galutinę bausmę, kadangi abu administraciniai nusižengimai buvo nustatyti, tiriant tą patį pranešimą. Taip pat Institucija pripažįsta, kad savo nutarimuose netiksliai nurodė teisės aktą, t.y., kad R. Ž. pažeidė Klaipėdos rajono tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. T11-151 „Dėl triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“, nes šis teisės aktas pažeidimo padarymo metu jau buvo pakeistas, todėl turėjo būti nurodyta, kad pažeidė šio Sprendimo 2020 m. rugpjūčio 20 d. Nr. pakeitimo Nr. T11-311 2 skyriaus 7 dalį.

Iš 2023 m. gegužės 29 d. A. B. pareiškimo nustatyta, kad 2023 m. gegužės 29 d., apie 21 val., kaimynas R. Ž. su vejapjove atvažiavo į savo sklypą, pradėjo pjauti žolę, atvažiavęs iki jo (A. B.) priklausančios tvoros, nepakėlęs vejapjovės peilių, tyčia visą nupjautą žolę pūtė į jam priklausantį sklypą, kuris yra išgrįstas trinkelėmis, bei trukdė ilsėtis, nes žolė buvo pjaunama jau poilsio valandomis.

Iš 2023 m. liepos 25 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tarnybinio pranešimo dėl aplinkybių patikslinimo nustatyta, kad gavus pranešimą ir nuvykus nurodytu adresu, pasitiko A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad kaimynas, kaip vėliau paaiškėjo R. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 29 d., apie 21 val., kaip nurodė A. B., atvairavo vejapjovę į savo sklypą, esantį šalia A. B. gyvenamojo namo teritorijos, ir nupjautą jame žolę, privažiavęs prie jo namo teritorijos tvoros ir nuleidęs vejapjovės peilius, tyčia pūtė į A. B. priklausančią aptvertą namo teritoriją – kiemą, kuris yra grįstas trinkelėmis, kėlė dulkes bei triukšmą, neleido ilsėtis, kadangi žolę pjovė poilsio valandomis. Bendraujant su A. B., buvo pastebėtas važiuojantis projektuojama (duomenys neskelbtini), R. Ž., kuris vairavo vejapjovę. Buvo nueita iki R. Ž., išsiaiškinti įvykio aplinkybių. Priėjus ir prisistačius, R. Ž. sustabdė savo vairuojamą vejapjovę, tačiau bendravo nenoriai, įžūliai, buvo agresyviai nusiteikęs ir, nors atrodė akivaizdžiai neblaivus, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasitikrinti blaivumą bei tuo tikslu prieiti prie tarnybinio policijos pareigūnų automobilio. Ant R. Ž. priklausančios vejapjovės buvo pastebėta tara (skardinė) su galimai alkoholiniu gėrimu. R. Ž. už reikalavimų nevykdymą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. ROIK: 23209548835, paskirtas bylos nagrinėjimas 2023 m. birželio 13 d., 09 val., adresu Kauno g. 6, Klaipėdos r. R. Ž. surašytą protokolą paimti bei jį pasirašyti atsisakė. Grįžus pas pranešėją A. B., iš jo buvo priimtas pareiškimas dėl kaimyno netinkamų veiksmų. A. B. pateikė filmuotą medžiagą, kurioje yra matyti, kaip R. Ž. tyčia privažiuoja prie A. B. priklausančios teritorijos tvoros ir su nuleistais vejapjovės peiliais kelia dulkes, pučia nupjautą žolę į A. B. aptvertą teritoriją – kiemą. R. Ž. buvo išsiųstas šaukimas 2023 m. liepos 25 d. 09.00 val. atvykti į policijos komisariatą, tačiau R. Ž. į bylos nagrinėjimą neatvyko, jokios pateisinamos informacijos nepateikė dėl ko negalėjo atvykti. Kadangi R. Ž. pažeidė triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešosiose vietose taisyklių 2 skyriaus 7 straipsnį, todėl jam neatvykus į bylos nagrinėjimą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį.

Iš Institucijos pateiktų vaizdo ir garso įrašų, darytų įvykio vietoje pareigūnų „body“ kameromis, nustatyta, kad įvykio vietoje atvykę pareigūnai pirmiausia bendravo su pranešėju A. B., kuris nurodė, jog neblaivus kaimynas R. Ž. važinėjasi su vejapjove, triukšmauja, šiukšlina kiemą. Policijos pareigūnams nuvykus į R. Ž. kiemą ir pasitikus jį parvažiuojantį, bendravo su juo tikslindamiesi aplinkybes. Policijos pareigūnui paprašius R. Ž. prieiti prie tarnybinio automobilio pasitikrinti neblaivumą, pastarasis atsisakė tai daryti nurodydamas, jog nesupranta, kodėl jis turi tikrintis neblaivumą. Policijos pareigūnas nurodė, jog yra gautas pranešimas, jog jis neblaivus vairuoja vejapjovę ir kelia triukšmą, tačiau R. Ž. vis tiek atsisakė vykdyti policijos pareigūno reikalavimus, nurodydamas pareigūnui, kad šis pats ir pasitikrintų neblaivumą ir išeitų iš jo žemės. Įspėtas dėl atsakomybės dėl atsisakymo vykdyti pareigūno reikalavimus, R. Ž. vis tiek nesutiko su prieiti prie tarnybinio automobilio ir pasitikrinti neblaivumą, sakydamas pareigūnui, jog šis eitų ir rašytų ką nori.

Iš nukentėjusiojo A. B. pateiktų vaizdo įrašų nustatyta, jog įrašuose matyti, kaip R. Ž. vejapjove važinėjasi prie nukentėjusiojo uždarytų kiemo vartų. Matyti, jog kelio danga yra žvyruota; R. Ž., be tikslo sukinėdamasis žvyruotoje aikštelėje ir lėtai ja važiuodamas, kelia dulkes ir nupjauta žolė su kitomis priemaišomis patenka į A. B. kiemą. Garsas neužfiksuotas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundai tenkintini iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje esančios rašytines medžiagos bei teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad R. Ž. nubaustas už tai, kad 2023 m. gegužės 29 d. 22.30 val. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, t. y. atsisakė tikrintis neblaivumą ir pareikalavus prieiti prie tarnybinio automobilio, tai daryti atsisakė, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 4 dalyje; už tai jam paskirta 115 Eur bauda. Taip pat R. Ž. nubaustas už tai, jog 2023 m. gegužės 29 d., apie 21 val., vejapjove pjovė žolę ir trukdė kaimynams ilsėtis. Tokiais savo veiksmais R. Ž. pažeidė Klaipėdos rajono tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. T11-151 „Dėl triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ 2020 m. rugpjūčio 20 d. pakeitimo sprendimo Nr. T11-311 2 skyriaus 7 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 48 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 150 Eur bauda.

Pareiškėjas ir jo atstovė advokatė ginčija jo kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, prašo panaikinti skundžiamus nutarimus ir administracines teisenas pareiškėjo atžvilgiu nutraukti, kadangi nėra nustatyti administracinių nusižengimų sudėties požymiai.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo. Dėl pirmos teisiškai reikšmingos aplinkybės pažymėtina, kad policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams (Policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Pagal policijos įstatymo 21 straipsnį, reglamentuojantį policijos pareigūnų įgaliojimus, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą; pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant: teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams; už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, ir įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs <...>.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas Policijos įstatymo nuostatas, pareigūnas, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę tikrinti asmens blaivumą. Kuriuo proceso metu pareigūnas turi teisę tikrinti asmens dokumentus, nustatyti tapatybę ar tikrinti blaivumą, įstatymas nenumato, tai yra palikta pagal konkrečios situacijos aplinkybes pasirinkti patiems pareigūnams, kurie pagal savo kompetenciją įgyvendina administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atskleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti.

Nagrinėjamu atveju pareigūnai vykdė savo tiesioginę funkciją, numatytą Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. Pareigūnai, vykdydami savo tiesioginę funkciją, veikė pagal gautą iškvietimą, siekė atskleisti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, todėl, teismo vertinimu, policijos pareigūnų reikalavimai buvo teisėti. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad pareigūnai, atvykę į įvykio vietą ir tirdami aplinkybes, pirmiausia bendravo su pranešėju A. B., kuris nurodė aplinkybes, sudariusias rimtą pagrindą tolimesniam tyrimui ir visų aktualių aplinkybių aiškinimuisi. Tuo pagrindu policijos pareigūnai susirado galimą pažeidėją R. Ž., prašė jo paaiškinimų apie šią situaciją, o kilus įtarimui dėl šio asmens neblaivumo – davė teisėtus nurodymus prieiti prie jų tarnybinio automobilio jo pasitikrinti. R. Ž. pareigūno reikalavimo nevykdė, tai pripažįsta pats ir tai yra užfiksuota vaizdo įraše. Jo argumentas, kad jam nebuvo aišku, kuo jis yra kaltinamas ar kokį pažeidimą padarė, Ž. Ž. atsakomybės neeliminuoja, nes vaizdo įraše yra aiškiai girdima, jog neblaivumo patikrinimu siekiama nustatyti ir užfiksuoti tyrimui dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo reikšmingus duomenis; ši pareiškėjo pozicija laikytini jo pasirinkta gynybinio pobūdžio pozicija, siekiant sušvelninti ar visai išvengti administracinės atsakomybės, todėl sutikti su tokiu argumentu nėra pagrindo. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų (ar net nusikalstamų veikų) pradinio fiksavimo metu aiški veikos kvalifikacija gali dar ir nebūti žinoma arba vėliau gali pasikeisti, tačiau tai nesuteikia asmenims teisės trukdyti įgalintiems atlikti šiuos tyrimus pareigūnams surinkti visą aktualią informaciją, tame tarpe – ir apie sunkinančių asmens atsakomybę aplinkybių, prie kurių priskiriamas nusižengimo padarymas esant apsvaigusiam, buvimą ar nebuvimą.

Teismas, išanalizavęs dėl šio administracinio nusižengimo surinktą įrodymų visumą, daro išvadą, kad ji nepalieka abejonių dėl šio administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo R. Ž. veikoje, pripažįsta, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą.

ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą. Aptariamos teisės normos dispozicija yra blanketinė, tai yra, nukreipianti į kitus teisės aktus, šiuo atveju – į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T11-151 „Dėl triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ 2020 m. rugpjūčio 20 d. pakeitimo Nr. T11-311 2 skyriaus 7 punktą, kuriame nurodyta, jog gyvenamosiose teritorijose triukšmingas transporto priemones ir mechanizmus (traktorius, motociklus, žoliapjoves ir kt.) leidžiama naudoti tik tokiais būdais, kurie nekelia triukšmo, trikdančio asmenų ramybę, poilsį ir darbą.

Teismo vertinimu, Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą. R. Ž. ir jo atstovė advokatė skundą iš esmės grindė tuo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendime „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T11-151 „Dėl triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ pakeitime nėra nurodytos konkrečios valandos ir dienos, kurios leistų ar draustų pjauti žolę vejapjove, taip pat įvykio vietoje nebuvo išmatuotas vejapjoves skleidžiamas garsas decibelais. Teismas sutinka, jog minėtame teises akte nėra nurodytos konkrečios valandos ir dienos, kada galima atlikti įprastą ūkinį darbą - pjauti žolę, tačiau sutinka ir su Institucijos pozicija, kad šio teisės akto neaptarti aspektai gali ir turi būti nustatomi pagal kitus Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktus. ANK 488 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme (beje, aukštesnės galios teisės aktuose, privalomuose visiems Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims ir kuriems negali prieštarauti lokaliniai (kaip šiuo atveju) teisės aktai) yra numatytos apibrėžtys, jog dienos metas yra nuo 7 val. iki 19 val., vakaro – nuo 19 val. iki 22 val., nakties – nuo 22 val. iki 7 val. M. T. 2 skyriaus 7 punkte imperatyviai nurodyta, jog gyvenamosiose teritorijose triukšmingas transporto priemones ir mechanizmus (traktorius, motociklus, žoliapjoves ir kt.) leidžiama naudoti tik tokiais būdais, kurie nekelia triukšmo, trikdančio asmenų ramybę, poilsį ir darbą. Teismas pažymi, kad šiame punkte nėra nustatyta laiko ar transporto priemonių ar mechanizmo garsumo ribų, kuomet gali būti trikdomas poilsis ir ramybė. Asmuo, keliantis triukšmą triukšmingomis transporto priemonėmis ir mechanizmais atsako įstatymo nustatyta tvarka tuomet, jei aplinkinių valdų, namų gyventojai skundžiasi dėl minėtų prietaisų keliamo triukšmo, t. y. ramybės trikdymo. Triukšmo sąvoka yra pateikta Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje – tai nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmogaus veikla. Transporto priemonių ar mechanizmų keliamas triukšmas suprantamas kaip nepageidaujamas garsas, kuris atsiranda dėl netinkamo transporto priemonių ar mechanizmo naudojimo. Nepageidaujami garsai yra tokie, kurie sukelia žmogui neigiamas emocijas, dirgina jį, kelia susierzinimą (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. 11-31-426/2009). Jau skundžiamame nutarime buvo nurodyta, kad jei triukšmo šaltinis įjungiamas tikslingai, siekiant ne atlikti jam priskiriamą funkciją, bet trikdyti kaimynų ramybę (poilsį, miegą), šis veiksmas (triukšmo šaltinio įjungimas, neturint tikslo jo naudoti pagal paskirtį) galėtų būti priskiriamas prie kitų triukšmą keliančių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-81-594/2022).“

Teismui nekelia abejonių, kad bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nustatyti ir byloje surinktų įrodymų visuma įrodyti R. Ž. veiksmai turėjo neigiamos įtakos žmonių sveikatai, veikė greta gyvenančius žmones, sukėlė jiems nepatogumų (šiuo atveju nukentėjusysis dėl kaimyno keliamo triukšmo negalėjo ilsėtis) bei kėlė jiems pagrįstą susierzinimą. Visų pirma, iš bylos medžiagos nustatyta, jog R. Ž. žolę šalia kaimyno namų pjovė 21 val., kai yra nustatytas ramybės metas. Papildomai pažymėtina, kad pats pažeidėjas nurodė, kad jo pjaunamas žolės plotas sudaro apie 80 arų ir yra išsidėstęs ir šalia kaimyno, ir atokiau nuo jo, o pjauti žolę jis pradėjo apie 17.30 val., todėl darytina išvada, kad net jei išties būtų atlikęs šį ūkinį darbą, galėjo ir turėjo taip suplanuoti jo atlikimą, kad kuo mažiau trukdytų kaimynams, pvz., greta jų namų pjaudamas darbo pradžioje. Kita vertus, iš nukentėjusiojo paaiškinimo nustatyta, kad R. Ž. užsivedė vejapjovę ir atvažiavo tiesiai prie A. B. sodybos būtent tada, kai nukentėjusysis su žmona grįžo namo ir tai rodo jau ne įprastą ūkinių darbų atlikimą, o siekį trukdyti nemėgstamam kaimynui ilsėtis, sudarantį pagrindą kelti klausimą dėl administracinio nusižengimo padarymo. Kaip pažymėjo nukentėjusysis, net ir tokiu atveju jis nebūtų reiškęs pretenzijų kaimynui, jei šis išties būtų pjovęs žolę, nupjovęs ir nuvažiavęs šalin; šiuo atveju objektyvūs byloje esantys įrodymai - pateikti vaizdo įrašai įrodo, jog pareiškėjas ne pjovė žolę savo sklype ties A. B. namais, o sąmoningai vejapjove važinėjosi pirmyn-atgal žvyruota danga prie nukentėjusiojo A. B. vartų įvažiavimo, tokiu būdu keldamas didelį, nemalonų ir nebūdingą normaliam vejapjovės darbui triukšmą, o be to dar ir keldamas dulkes bei šiukšlindamas nupjauta žole ir žvyru nukentėjusiojo kiemą. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės nepalieka jokių galimybių interpretuoti šiuos R. Ž. veiksmus kaip normalų žolės pjovimą su pateisinama būtinybe šiek tiek užvažiuoti ant kelio dangos; teismo vertinimu, tai buvo sąmoningi, tyčiniai, nereikalingi ir kenksmingi ne tik A. B., jo sutuoktinei ir jų turtui, bet ir pačiam R. Ž. bei jo turtui (vejapjovei, kurios peiliai buvo brūžinami į žvyrą) veiksmai. Todėl teismas, įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą – pareiškėjo ir nukentėjusiojo parodymus, į bylą pateiktus vaizdo įrašus ir fotografijas, įvykio vietoje buvusių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotą informaciją, sprendžia, kad R. Ž. sąmoningai nepaisė savo pareigos laikytis ne tik 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. T11-151 „Dėl triukšmo prevencijos Klaipėdos rajono viešosiose vietose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 2 skyriaus 7 punkto, bet ir Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymo bei visuotinai priimtų tarpusavio elgsenos reikalavimų imtis priemonių, kad kiti asmenys dėl jo atliekamų veiksmų nepatirtų neproporcingų ir galimų išvengti nepatogumų. Nagrinėjamu atveju aptariamas R. Ž. elgesys neabejotinai pažeidė visuomenės interesus turėti normalią visuomenės gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamus nutarimus ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-11045-2023 (ROIK: 23211353059) ir 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11045-2023 (ROIK 23211353059) yra pagrįsti, priimti teisėtai, keisti skundžiamus nutarimus nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundai atmestini.

Teismo posėdžio metu buvo gautas Institucijos atstovo prašymas išnagrinėjus R. Ž. atstovės advokatės skundus ir nustačius, jog Institucijos priimti nutarimai yra pagrįsti, R. Ž. atžvilgiu priimtus nutarimus sujungti į vieną ir paskirtą jam vieną bausmę, kadangi nutarimai yra susiję su to paties vakaro įvykiais toje pačioje vietoje. Teismo vertinimu, tai turėtų būti padaryta, nes abu R. Ž. nusižengimai padaryti toje pačioje vietoje ir iš esmės tuo pačiu metu, sudaro realią nusižengimų sutaptį ir už juos skiriamos nuobaudos turėtų būti subendrintos(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2406/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-61-511/2016).

ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

2023 m. birželio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-6569-2023 (ROIK: 23209548835) R. Ž. buvo paskirta 115 Eur bauda, 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11045-2023 (ROIK 23211353059) paskirta – 150 Eur bauda. Teismas, įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti pažeidėjui už ANK 506 straipsnio 4 dalies ir ANK 48 straipsnio 3 dalies administracinius nusižengimus, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskyrus galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 150 Eur.

Byloje pateikti nukentėjusiojo A. B. ir pareiškėjo R. Ž. prašymai priteisti jiems atstovavimo išlaidas ir šias išlaidas pagrindžiantys pinigų priėmimo kvitai. Pažymėtina, kad ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamo asmens atžvilgiu. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Jei asmuo pripažįstamas kaltu, advokato, kuris kaltinamąjį atstovavo pastarojo kvietimu, atstovavimo išlaidos atlygina pats kaltinamasis, jei asmuo išteisinamas, tokiu atveju šios išlaidos gali būti priteisiamos iš valstybės, ar iš nukentėjusiojo, jei ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal nukentėjusiojo skundą. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo procesas vyko pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Ž. skundus, kurie buvo atmesti, todėl prašomos proceso išlaidos negali būti priteistos, todėl šis R. Ž. prašymas netenkinamas.

Iš byloje pateiktų dokumentų (mokėjimo nurodymų) matyti, kad A. B., kuris byloje pripažintas nukentėjusiuoju, patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai (už atstovavimą apylinkės teisme) apmokėti. Šias išlaidas nukentėjusiojo atstovas prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti A. B. iš pareiškėjo R. Ž.. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, į tai, jog, kaip ir minėta anksčiau, bylos nagrinėjimo procesas teisme vyko dėl pareiškėjo skundų, kurie buvo atmesti, šis nukentėjusiojo atstovo prašymas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundus tenkinti iš dalies.

Taikyti Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnį, subendrinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2023 m. birželio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-6569-2023 (ROIK 23209548835) pagal Lietuvos Respublikos ANK 506 straipsnio 4 dalį R. Ž. paskirtą 115 Eur baudą ir 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11045-2023 (ROIK 23211353059) R. Ž. paskirtą pagal Lietuvos Respublikos ANK 48 straipsnį 150 Eur baudą ir nustatyti jam galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 150,00 Eur baudą.

Likusioje dalyje skundų netenkinti.

Priteisti A. B. iš R. Ž. 500 Eur (penkis šimtus eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.