- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-07-10
- Bylos Nr.
- I-3294-437/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Raimondas Blauzdžius (pran.), Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“
- Atsakovas
- Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Švyturys – Utenos alus“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas), Raimondo Blauzdžiaus (pranešėjas) ir Alvydo Barkausko, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjos atstovei Daivai Apšegienei, atsakovo atstovėms Gerdai Safranavičiūtei ir Eglei Bakštytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Švyturys – Utenos alus“ dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – ir LRT) padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2008-03-06 nutarimą Nr. 12-7A (toliau – ir Nutarimas).
Skunde (b. l. 3-7) paaiškino, kad Tarnyba skirdama LRT baudą už UAB „Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklo ant Vilniaus „Lietuvos rytas“ krepšinio klubo žaidėjų marškinėlių ir sporto salės, kurioje vyko rungtynės, konstrukcinių elementų transliaciją Lietuvos televizijos pirmuoju kanalu 2008-01-19 nuo 6 iki 23 valandos vadovavosi tik dviem dokumentais: LR alkoholio kontrolės įstatymu (toliau – ir AKĮ) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 1999-06-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/1999, kurioje Teismas konstatavo, jog prekės ženklas (žymuo) turi reklamos požymį, neįsigilindama į kitus, reklamos skelbimą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų programose reglamentuojančius teisės aktus. Nurodė, kad reklamos skelbimą transliuotojų programose reglamentuoja ir LR visuomenės informavimo įstatymas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2007-08-01 sprendimu patvirtinta Reikalavimų reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui įgyvendinimo tvarka (toliau – Įgyvendinimo tvarka). Mano, kad tai yra vieninteliai nacionaliniai, Europos Sąjungos reikalavimus atitinkantys teisės aktai, nustatantys išsamias reklamos skelbimo visuomenės informavimo priemonėse taisykles. Tuo tarpu AKĮ tikslai yra kiti, iš esmės susiję su alkoholio kontrole, jo vartojimo, prieinamumo sumažinimu ir pan.
Remiasi Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 46 d., Įgyvendinimo tvarka, 1989-10-03 Tarybos direktyva Nr. 89/522/EEB (toliau – Direktyva Nr. 89/522/EEB) dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, suderinimo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997-06-30 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 97/36/EB), 2000-01-13 ratifikuota 1989-05-05 Europos konvencija dėl televizijos be sienų, 2007-12-11 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2007/65/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą Nr. 89/552/EEB. Nurodė, kad vadovaujantis šiais teisės aktais prekių rodymas leidžiamas kinematografijos kūriniuose, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms sukurtuose filmuose ir serialuose, sporto programose ir lengvo turinio pramoginėse programose. Remiantis minėtais teisės aktais reklama laikoma bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis užsakovo interesais už užmokestį ar kitokį atlygį skleidžiama informacija apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis.
Pažymėjo, kad transliuotų rungtynių metu prekės ženklas nebuvo rodomas LRT užsakymu, be to, LRT negavo už tai jokio atlygio. UAB „Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklas buvo skelbiamas vien dėl to, kad jis buvo ant šių rungtynių dalyvių marškinėlių ir sporto salės konstrukcinių elementų. Transliuotojas negali nurodinėti, kaip turi atrodyti rungtynių dalyviai ir patalpa, kurioje vyksta rungtynės. Pagal AKĮ 29 str. 2 d. 4 p. masiniuose renginiuose (išskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 metų skirtus renginius), gali būti pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti masiniuose renginiuose, gaminančios arba jais prekiaujančios įmonės pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, pagal turinį ir formą neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams. UAB „Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams ir yra įregistruotas Valstybiniame patentų biure.
Nesutinka su tuo, kad prekės ženklas ant žaidėjų marškinėlių ir sporto salės konstrukcinių elementų turi reklamos požymį. Nurodė, kad LAT 1999-06-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/1999 nustatyta, kad pagal Pasaulinės intelektualinės nuosavybės apsaugos organizacijos tyrimus, pripažįstama, kad prekių ženklai turi 4 pagrindines funkcijas: skiriamąją (diferencinę), kilmės (šaltinio), kokybės ir reklaminę, t. y. prekės ženklas ne visada turi reklaminę funkciją. UAB „Švyturys – Utenos alus“ gamina ir prekiauja ir nealkoholiniu alumi. Tarnyba nepateikė įrodymų, kad šiuo konkrečiu atveju prekės ženklas taip pat buvo ir alkoholio reklama. Savo poziciją LRT grindžia ir Europos Teisingumo Teismo 2004-07-13 sprendimu Bacardi France byloje Nr. C-429/02, kuriame Teismas konstatavo, kad sporto reginių transliacijos metu atsitiktinai ir nenuspėjamai matomos reklaminės lentos su alkoholinių gėrimų reklama, nėra atskira prekes ir paslaugas reklamuoti skirto skelbimo transliacija Direktyvos Nr. 89/552/EEB prasme ir minėta direktyva nenustato reikalavimų drausti tokią netiesioginę reklamą. AKĮ yra suderintas su Direktyva Nr. 89/552/EEB, todėl mano, kad atsitiktinai ir nenuspėjamai matomas UAB „Švyturys – Utenos alus“ prekės ženklas transliacijos metu taip pat negali būti laikomas reklama AKĮ prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-625-05 patvirtina, kad prekės ženklas ne visais atvejais gali būti laikomas reklama. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad kiekvienu konkrečiu prekės ženklo panaudojimo atveju turi būti sprendžiama individualiai , vertinant visumą aplinkybių.
Teigia, kad Tarnybos Nutarimas naikintinas ir kaip pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. garantuojamą teisę nekliudomai gauti ir skleisti informaciją. Prekės ženklo transliaciją visais atvejais laikant reklama, didelė dalis visuomenės narių netektų teisės gauti tiesiogiai informaciją apie įvykius, kurie Europos konvencijos dėl televizijos be sienų 9 straipsnio prasme galėtų būti pripažinti ypač svarbiais, didelį visuomenės susidomėjimą turinčiais įvykiais. Transliuotojų naujienų tarnybų darbas būtų nepagrįstai suvaržomas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde nurodytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad paskirta ekonominė sankcija turėtų būti panaikinta ir dėl to, kad šiuo metu pakeistas AKĮ, panaikinta atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus. Vadovavosi AKĮ 8 str. nuostatomis. Nurodė, kad nuobauda yra neįvykdyta. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2008-04-26 pakeista AKĮ 29 str. 6 d. redakcija, kurioje įtvirtintas leidimas transliuojamose programose rodyti prekių ženklus, kai šie ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose programose ir kai prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos programos vaizdais.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skundu ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 20-24) rėmėsi AKĮ, Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimo teiginiais dėl alkoholio žalos žmogaus sveikatai. Pagal AKĮ 2 str. 4 d. ir 29 str. 6 d. nuostatas, paaiškino reklamos sampratą. Nurodė, kad AKĮ pakeitimas, kuris draudžia alkoholio reklamą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6.00 val. iki 23.00 val., įsigaliojo nuo 2008-01-01. Tarnyba atsižvelgdama į teisės aktų nuostatas, teismų suformuotą praktiką, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir vadovaudamasi AKĮ 34 str. 1,6, 8, 14 dalimis, priėmė skundžiamą Nutarimą. Todėl, mano, jog LRT teiginys, kad Tarnyba vadovavosi tik AKĮ ir LAT 1999-06-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/1999, nesigilindama į kitus, reklamą Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų programose reglamentuojančius teisės aktus, yra nepagrįstas.
Dėl prekės ženklo laikymo reklama paaiškino, kad pagal Prekių ženklų įstatymo 2 str. 1 d. nuostatas ir LAT 1999-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/1999 prekių ženklas (žymuo) turi reklamos požymį. Taigi, žymuo kaip prekių ženklas ar kaip įregistruoto prekių ženklo elementas, kuriuo vieno gamintojo prekės ar paslaugos atskiriamos nuo kito gamintojo prekių ar paslaugų, yra ne tik informacija, bet ir reklama, kurios tikslas – pritraukti kuo daugiau pirkėjų. Reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda, tačiau tai nereiškia, kad negalima reklama, kuri nėra susijusi su materialine nauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-07-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A6-657/2001). AKĮ 2 str. 4 dalis nenumato materialinės naudos kaip vieno būtinų alkoholio reklamos požymio.
Pažymėjo, jog tam, kad žymuo būtų naudojamas kaip prekių ženklas, nėra būtina jį įregistruoti, kadangi Prekių ženklų įstatymas neįpareigoja registruoti žymens, naudojamo prekėms žymėti. Neįregistruotas žymuo taip pat gali atlikti pagrindinę prekių ženklo paskirtį – atskirti vieno gamintojo prekes arba paslaugas nuo kito gamintojo prekių arba paslaugų. Nurodė, kad UAB „Švyturys – Utenos alus“ Prekių ženklų registre yra įregistravęs panašų prekių ženklą tam žymeniui, kuris matomas ant krepšinio žaidėjų marškinėlių krepšinio rungtynių metu. „Švyturio“ prekių ženklas yra plačiai žinomas ir didžiąją dalį šio įregistruoto prekių ženklo sudaro žymuo, matomas ant krepšinio žaidėjų marškinėlių. Teigia, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėja skleidė „Švyturio“ alaus reklamą.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad įvertinus transliuotas rungtynes akivaizdu, kad šiuo atveju prekės ženklas buvo rodomas pastoviai. Prekės ženklai išdėstyti taip, kad transliuojant rungtynes jie visą laiką būtų matomi ir jų atvaizdai nėra šalutiniai palyginant su transliuojamos programos vaizdais. Atkreipė dėmesį į tai, kad AKĮ 29 str. 1 d. 3 p. nuostata, draudžianti sportininkams dalyvauti alkoholio reklamoje, nepasikeitė, o šiuo atveju toks pažeidimas yra padarytas, dėl to atsakomybė išlieka. Nesutiko su pareiškėjos atstovės argumentais dėl nuo 2008-04-26 galiojančios AKĮ 29 str. 6 d. nuostatų taikymo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėja VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ginčija Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008-03-06 nutarimą Nr. 12-7A (b. l. 35-38), kuriuo konstatuota, kad VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ pažeidė LR alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame įtvirtintas alkoholio reklamos draudimas Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6.00 val. iki 23.00 val. ir to paties įstatymo 29 str. 1 d. 3 punktą, kuriame įtvirtintas visų formų alkoholio reklamos draudimas Lietuvos Respublikoje, kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2008-01-19 nuo 16.10 val. per Lietuvos televizijos pirmąjį kanalą buvo tiesiogiai transliuojamos krepšinio rungtynės SEB BBL Vilniaus „Lietuvos rytas“ – Rygos „ASK“, kurių metu ant Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo komandos žaidėjų marškinėlių ir ant sporto salės, kurioje vyko rungtynės, konstrukcinių elementų buvo matomas alų gaminančios bendrovės „Švyturys“ prekių ženklas. Iš esmės minėtų faktinių aplinkybių šalys neginčija, skiriasi tik šių faktinių aplinkybių vertinimas.
Skundžiamu Nutarimu pareiškėjai paskirta 2000 Lt bauda už pažeidimus, numatytus LR alkoholio kontrolės įstatymo (2007-06-21 įstatymo Nr. X-1198 redakcija) 29 str. 2 d. 3 p. ir 29 str. 1 d. 3 p. Nauja šio straipsnio redakcija įsigaliojo nuo 2008-04-26 (2008-04-18 įstatymo Nr. X-1508 redakcija). Pagal AKĮ 29 straipsnio naujos redakcijos 2 dalies 3 punktą alkoholio reklama draudžiama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose nuo 6 valandos iki 23 valandos (išskyrus tiesiogiai ir ištisai transliuojamus ar retransliuojamus tarptautinius meno, kultūros ar sporto renginius). Minėtame straipsnyje numatyta išlyga, panaikinanti atsakomybę už tiesioginę ir ištisą tarptautinių meno, kultūros ar sporto renginių transliaciją ar retransliaciją, kurių metu matoma alkoholio reklama. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai bauda paskirta už tiesioginę tarptautinių rungtynių transliaciją, kurios metu buvo matomas alų gaminančios bendrovės „Švyturys“ prekių ženklas (žymuo).
Baudos skyrimas pagal AKĮ 34 str. 6 d. nuostatas už padarytus AKĮ 29 straipsnyje numatytų draudimų pažeidimus pagal savo prigimtį yra administracinė sankcija. Skundžiamas Nutarimas pareiškėjos atžvilgiu nėra įvykdytas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas atsakomybę švelninančių teisės aktų atgalinio veikimo principas. Šio principo taikymas nėra aptartas AKĮ, tačiau pagal analogiją (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.) taikytina LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 8 str. 2 dalies (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) nuostata.
Nagrinėjamu atveju atsakomybė už AKĮ 29 str. 1 d. 3 p. reikalavimų pažeidimą pasireiškė tuo, kad transliuojant tiesiogines rungtynes nuo 6.00 val. iki 23.00 val. ant krepšinio žaidėjų marškinėlių buvo matomas „Švyturio“ prekės ženklas. Dėl minėto pažeidimo taip pat taikytina atsakomybę švelninanti teisės norma, įsigaliojusi nuo 2008-04-26, pagal kurią reklama nelaikomi alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruoti pavadinimai ar prekių ženklai, kai šie pavadinimai ar prekių ženklai nereguliariai ir netikėtai matomi transliuojamose programose ir kai šių pavadinimų bei prekių ženklų atvaizdai yra šalutiniai, palyginti su transliuojamos ar retransliuojamos programos vaizdais (AKĮ 26 str. 6 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad taikytinos atsakomybę švelninančių teisės aktų nuostatos, kurios iš esmės panaikino atsakomybę už tokio pobūdžio pažeidimus, skundžiamas Nutarimas naikinamas. Dėl to teismas nevertina pareiškėjos nurodomų argumentų dėl kitų teisės aktų nuostatų taikymo sprendžiant, ar prekės ženklas yra reklama ir tokių aplinkybių, kaip įrodymų pakankamumas priimant skundžiamą nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjos VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2008-03-06 nutarimą byloje Nr. 7A dėl VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ LR alkoholio kontrolės įstatymo nustatyto reklamos draudimo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse Nr. 12-7A.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.