Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmos instancijos teismo teiseja Civiline byla Nr. 2A-514-227/2010

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsejo 30 d.

Panevežio apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiuno,

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. Š. ir jos atstovui advokatui Algirdui Biguzui, suinteresuotam asmeniui I. M.(buvusi M.),

išvada teikiancios institucijos Panevežio miesto savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriaus atstovams Gražinai Žukauskienei ir Reginai Butnevicienei , ekspertui Virginijui Diktanui

viešame teismo posedyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal suinteresuoto asmens A. Š. apeliacini skunda del Panevežio miesto apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 25 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-4518-811/2009 pagal pareiškejo Pakruojo rajono savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriaus pareiškima suinteresuotiems asmenims V. Š., A. Š., I. M., D. M. – S., išvada teikianciai institucijai Panevežio miesto savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriui del vaiko atskyrimo nuo motinos, vaiko nuolatines rupybos, gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

Istatyme nustatyta, kad tais atvejais, kai tevai (tevas ar motina) negyvena kartu su vaiku del susiklosciusiu objektyviu aplinkybiu (del ligos ir pan.) ir reikia nuspresti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspresti atskirti vaika nuo tevu (tevo ar motinos) (CK 3.179 str. 1 d.). Del savo sveikatos bukles A. Š. negali vykdyti savo pareigu dukrai V. Š., tinkamai pasirupinti nepilnameciu vaiku, sudaryti palankiu salygu visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas butu parengtas savarankiškam gyvenimui visuomeneje (CK 3.155 str. 2d.). Esant šioms aplinkybems, V. Š. atskirtina nuo savo motinos A. Š. del motinos ligos (CK 3.179 str.), ir V. Š. nustatytina rupyba (CK 3.239 str., CPK 491 str.). Rupintojos pareigas šiuo metu atlieka V. Š. sesuo I. M., su kuria ji gyvena. Atsižvelgiant i nepilnamecio vaiko interesus, i tai, kad I. M. sugeba tinkamai rupintis seserimi ir turi realias galimybes tai daryti, teismas padare išvada, kad I. M. yra tinkama buti nepilnametes V. Š. rupintoja (CK 3.269 str.), ir jos gyvenamoji vieta nustatytina kartu su rupintoja.

Del prašomo priteisti iš A. Š. išlaikymo nepilnameciui vaikui, teismas nurode, kad A. Š. vienintelis pragyvenimo šaltinis gaunama invalidumo pensija, kurios dydis yra 705,73 Lt, todel iš jos priteistinas išlaikymas nepilnameciui vaikui V. Š. po 150 Lt kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis iki V. Š. pilnametystes.

Iš pateikto gimimo liudijimo nuorašo, gimimo irašo nuorašo matyti, kad 1993-07-08 gimusios V. Š. tevu irašytas A. Š. (b.l.8-9). Duomenys apie teva irašyti motinos A. Š. pareiškimo pagrindu, kuri duomenims apie vaiko teva irašyti nurode buvusio sutuoktinio A. M. varda ir savo pavarde iki santuokos. Kadangi vaiko V. Š. kilmes faktas iš A. Š. bendru pareiškimu su vaiko motina ar teismo keliu nebuvo nustatytas, teismas laike, kad 1993-07-27 gimimo irašo Nr. 30 duomenys apie vaiko teva yra fiktyvus ir neteisingi. Tokie irašai nesukelia teisiniu pasekmiu

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagristas(CPK 326 str. 1 d.1p).

Teiseju kolegijos nuomone, Anykšciu rajono apylinkes teismas ištyre teisingam ginco išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal irodymu vertinimo taisykles ivertino irodymus, tinkamai išaiškino ir taike materialines bei procesines teises normas, motyvavo savo išvadas, todel prieme teiseta ir pagrista sprendima ieškini tenkinti, kuri naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nera pagrindo. Teiseju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieškini patenkinti, todel visu ju išsamiai nekartoja. Apeliacinis skundas vertintinas nepagristu del šiu motyvu.

Vaikas(V. Š.), del kurio šioje byloje sprendžiamas gincas - atskyrimas nuo motinos del motinos ligos ir su tuo susije reikalavimai , yra gimes 1993m. liepos 08d. V. Š. gimimo iraše Nr.30, 1993-07-27 ir gimimo liudijime vaiko motina nurodyta A. Š., , tevu- A. Š.. Kadangi A. Š. duomenis apie vaiko teva iraše nurodydama buvusio sutuoktinio A. M. varda- Algis ir savo ikisantuokine pavarde , o vaiko kilme iš tevo istatymu nustatyta tvarka nepripažinta, pirmosios instancijos teismas pagristai sprende , jog duomenys apie vaiko teva yra fiktyvus ir neteisingi ir todel jie nesukelia teisiniu pasekmiu. Esant šiai aplinkybei pirmosios instancijos teismas pagristai svarste ieškinio pagristumo klausima tik suinteresuoto asmens – vaiko motinos A. Š. atžvilgiu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Š. reaguoja ir aktyviai stebi aplinka, i aplinkiniu emocijas reaguoja tik ivairiais garsais(VI Panevežio miesto poliklinikos raštas Nr.S-10-73, 2009-12-02). Todel V. Š. del savo sveikatos bukles negali buti išklausyta. Skundžiamo sprendimo pagristumas ir teisetumas sprendžiamas iš byloje esanciu irodymu visumos, tame tarpe pacios V. Š. iki jos sužeidimo rašytinis prašymas skirti seseri I. M.(dabar Macevuciene)jos globeja(t.1, b.l.13) .

Jungtiniu Tautu vaiko teisiu konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokiu vaika liecianciu veiksmu, nesvarbu, ar tai darytu valstybines, ar privacios istaigos, užsiimancios socialiniu aprupinimu, teismai, administracijos ar istatymu leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrežia, kad visur ir visada pirmiausia turi buti atsižvelgiama i teisetus vaiko interesus. Civilinio kodekso 3.3 ir 3.5 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad šeimos santykiu teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetines vaiku teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo principu. Tokiu budu Lietuvos teises sistemoje yra itvirtintas prioritetinis vaiku teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo principas, reiškia, kad, tiek priimant teises aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kuriu teises aktai nereglamentuoja, visada butina ivertinti sprendima ar bet koki kita veiksma vaiko interesu požiuriu bei užtikrinti, kad jie nebutu pažeisti.

Civilinio kodekso treciosios knygos Šeimos teise XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tevu valdžios apribojimo rušis - vaiko atskyrima nuo tevu ir laikina arba neterminuota tevu valdžios apribojima (CK 3.179, 3.180 str.). Abi šios priemones yra skirtos vaiko teisiu ir interesu apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tevu - laikina vaiko teisiu ir interesu apsaugos priemone, kuri taikoma, nesant tevu kaltes, kai tevai (tevas ar motina) negyvena ar negali gyventi kartu su vaiku del susiklosciusiu objektyviu aplinkybiu (del ligos ir pan.) ir reikia nuspresti, kur turi gyventi vaikas.

Šioje byloje sprendžiamas klausimas del neigalios V. Š., gim.1993m. liepos 08d , atskyrimo nuo motinos A. Š. del motinos ligos. Šio klausimo išsprendimui tiriami visi irodymai, tame tarpe irodymai, susije tiek su vaiko V. Š., tiek su jos motinos A. Š. sveikata.

VI Panevežio ligonine 2010-08-13 rašte teismui nurode, kad V. Š., gim.1993m. serga sunkia spazmine tetraplegija, simptomine epilepsija po patirto sunkios galvos smegenu traumos. Ilga laika buvo komoje, operuota del kraujo išsiliejimo i smegenis, veliau operuota del kaukoles defekto ištaisymo, ivestas ventrikuloperitoninis šuntas. Šiuo metu sunki bukle gerejanti, maitinama valgo pati letai, išimta gastrostoma, yra reakcija i kalba, gauna daug proceduru, taciau laikosi sunki spazmine tetraplegija. Nevaldo ranku ir koju, vartoma, sedi fiksuota. Buna epilepsijos priepuoliai. Reikalinga pilna ir visiška slauga ir aptarnavimas.

Teiseju kolegija sprendžia, jog del tokios V. Š. sveikatos bukles, asmeniui, kuris tures prižiureti, rupintis ir slaugyti neigalia V. Š. , keliami didesni reikalavimai, nei rupinantis tokio pat amžiaus sveiku vaiku.

Suinteresuotas asmuo A. Š. nori ir, kaip teigia, pajegi rupintis savo neigalia dukra. Tvirtina, kad ji sveika, todel vaistu nevartoja. Neigalumas jai nustatytas tik neigalumo pensijos gavimo tikslu. Teigia, kad ta pati liga netrukde išauginti tris vaikus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotam asmeniui A. Š. pirma karta 1976-04-05 Vilniaus psichiatrine komisija nustate antros grupes invaliduma, pagrindine diagnoze- šizofrenija, paranoidine forma, nepertraukiama eiga su ryškiu valios ir jausmu sferos sutrikimu, invalidumo priežastis- bendras susirgimas, galiojimo laikas iki 1977-05-01. Nuo 1990-05-22d. Šiauliu psichiatrine medicinine darbingumo ekspertizes komisija kasmetiniu tikrinimu A. Š. 2000-05-25d. neterminuotam laikui pripažino antros grupes invalide, pagrindine diagnoze- paranoidine šizofrenija(kodas F20.0), invalidumo priežastis-bendras susirgimas(t.2, b.l.28). Iš Panevežio miesto apylinkes teismo civilines bylos Nr.2-940-828/2010, matyti, kad A. Š. 4 kartus gydyta Respublikineje Vilniaus psichiatrijos ligonineje šiais laikotarpiais :1) nuo 1997-01-31 iki 1975-04-17; 2) nuo 1975-12-08 iki 1976-03-31; 3) nuo 1976-04-02 iki 1976-04-20; 4) nuo 2007-04-14 iki 2007-05-16. Pateiktos gydymo stacionare istoriju išrašu kopijos(b.l.61-63). Pakruojo raj PSPC psichikos sveikatos centre paskutini karta lankesi ji 2007-06-07( b.l.80). Rokiškio psichiatrineje ligonineje gydyta 2 kartus: 1) 1984-03-26- 1984-04-20 ; 2)1990-02-28 -1990-04-19, diagnoze: šizofrenija, priepuoline -progredientine eiga, maniakinis sindromas. Pateikta epikrize(b.l.116-118). A. Š. 2007-05-26, 2007-05-31 VšI Panevežio ligonineje konsultuota psichiatro gydytojo V.Diktano, 2009-02-02, 2009-03-05, 2009-04-01 VšI Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizes centro Panevežio skyriuje konsultuota suaugusiu psichiatro(psichikos sveikatos centre) gydytojos Z. J. .Ligos kodas F 20.0. 2010-01-17 ji konsultuota VšI Panevežio ligonineje gydytojo psichiatro S. R., ligos kodas pagal TLK-10 F 22.9(b.l.172)

Iš Panevežio miesto apylinkes teismo civilines bylos Nr.2-940-828/2010 pagal Panevežio miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro ieškini del fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, matyti, kad Panevežio miesto apylinkes teismas A. Š. psichinei buklei nustatyti paskyre psichiatrijos ekspertize. Ekspertize atliko Panevežio teismo psichiatrijos skyrius ir 2010-03-31d. ekspertizes akto Nr.87TPK-35/2010 išvadoje nurode, kad A. Š. serga paranoidine šizofrenija, epizodine eiga su progresuojanciu defektu, taciau gali suvokti savo veiksmu reikšme ir juos valdyti(b.l.132-133). Apklaustas ekspertize atlikes ekspertas Virginijus Diktanas paaiškino, kad šiuo metu A. Š. sugeba realiai vertinti situacijas, adekvaciai i jas reaguoja ir todel šiuo metu ji gali tinkamai pasirupinti neigalia dukra. Pažymejo, kad ligos paumejimo atveju- priepuoliu metu, ji to negaletu padaryti, o priepuoliai nenuspejami laike ir nežinomos kilimo priežastys.

Teismo posedyje apklausta liudytoja Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizes centro skyriaus vedeja gydytoja V. Š. parode, kad A. Š. liga yra letinio pobudžio ir tokie ligoniai stebimi. Nustatytas progresuojantis defektas - kritikos aplinkos atžvilgiu pasireiškimas. Tokios ligos pasekoje galima neteisingai ivertinti tai, kas vyksta. Mano, kad A. Š. butu sudetinga slaugyti serganti asmeni, nes ji neadekvaciai gali suvokti savo veiksmus(t.2, b.l.41). Iš esmes šie liudytojos parodymai neprieštarauja eksperto V.Diktano parodymams bei ekspertizes aktui, jog liga yra letine, buna paumejimai, kuomet reikalinga gydymo. Tai sutampa su kita bylos medžiaga. Panevežio miesto savivaldybes administracijos vaiko teisiu apsaugos skyrius 2006-06-30 išvadoje Del nuolatines rupybos, rupintojo paskyrimo, nuolatines gyvenamosios vietos nustatymo V. Š., 2009-12-26 rašte be kitu aplinkybiu nurode, jog A. Š. priima sprendimus trukdancius normaliam mergaites vystimuisi, Viktorija gydžiusiu gydytoju teigimu motinos neadekvatus elgesys net kelia realia gresme mergaites sveikatai(b.l.99-100). Mineti duomenys paneigia A. Š. teigini, jog ji neturi sveikatos problemu - neserga liga kodu F 20.0.

Byloje yra duomenys, jog A. Š. nesutaria su savo dukra rupintoja I. M. . Jos abi šia aplinkybe pripažista. Nesutarimu esme- mergaites priežiura, nes nera ginco del to, kad abi myli Viktorija ir rupinasi jos gerove. Vienok, A. Š. ligos pasekoje visus veiksmus, susijusius su mergaite, atlieka savo supratimu lygyje: tiek atjungdama lašine serganciai dukrai, valgydindama ja nakties metu, rašydama nepagristus skundus ir pan.

Iš to kas pasakyta seka, kad ligos priepuoliu metu A. Š. gali nesugebeti tinkamai pasirupinti neigalia dukra del savo ligos, o paumejimai nenuspejami.

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras 2003m. kovo 28d. isakymu Nr.V-177 „Del sunkiu ligu sarašo patvirtinimo“ patvirtino saraša sunkiu ligu. I sunkiu ligu saraša 7 punktu itraukta liga tarptautiniu kodu F20. Sveikatos ministras 2001m liepos 17d. isakymu Nr. 386 „Del ligu, kuriomis sergantis asmuo negali buti skiriamas vaiko globeju(rupintoju), sarašo patvirtinimo, patvirtino ligu saraša, kuriomis sergantis asmuo negali buti paskirtas vaiko globeju(rupintoju). Šio sarašo 3 punkte išvardintos psichikos ligos, tarp kuriu kodas pagal TLK-10 F 20- F.29.

Tai reiškia, kad atsakove, kuriai diagnozuota liga, kodas pagal TLK-10 F 20, arba F 22.9, kaip nurodyta gydytojo S. R. A. Š. ambulatorineje apskaitos korteleje(b.l.181), negali buti paskirta savo dukters V. Š. rupintoja. Tuo atmetamas skundo teiginys, jog A. Š. pati gali rupintis savo neigalia dukra.

Teiseju kolegija šioje byloje nesvarsto, ar A. Š. iki dukters sužeidimo tinkamai rupinosi vaiku, ar po sužeidimo tinkamai ja slauge ligonineje, sanatorijoje. Šiuo atveju šios aplinkybes neturi reikšmes , nes A. Š. negali buti paskirta rupintoja del savo ligos, o ne del kitu priežasciu.

Atsižvelgiant i tai, jog A. Š. ir jos dukra V. Š. atskirtos del to, kad suinteresuotas asmuo del objektyviu priežasciu, t. y. savo sveikatos, negali tinkamai pasirupinti savo nepilnameciu, neigaliu vaiku, A. Š. argumentai, kad jos gyvenimo salygos yra tinkamos: gyvena pas seseri triju kambariu bute, šioje byloje yra nereikšmingi. Tai, kad vaikas atskiriamas nuo motinos, nereiškia motinystes teisiu atemimo. Atskyrus vaika nuo motinos, ji netenka teises kartu gyventi su vaiku, o kitomis teisemis motina gali naudotis tiek, kiek tai imanoma negyvenant kartu su vaiku.

Pakruojo rajono savivaldybes administracijos direktoriaus 2007-07-26 isakymu Nr. A-377 V. Š. nuo 2007-07-26 buvo nustatyta laikinoji rupyba, rupintoja paskirta I. M. (sesuo), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su rupintoja. Byloje nera irodymu, duodanciu pagrindo manyti, išskyrus suinteresuoto asmens A. Š. niekuo nepagristus teiginius, kad rupintoja I. M. netinkamai rupinasi seserimi, neatlieka savo pareigu, tik materialiai suinteresuota V. Š. rupyba, ne pagal paskirti naudodama priežiurai gautas lešas ir baudžiamojoje byloje del V. Š. sužalojimo yra pareiškusi ieškini tik siekdama gauti neturtines žalos atlyginima. Priešingai, pateiktieji : 2009-04-09,2009-03-30 ir 2009-09-22 globojamo(rupinamo) vaiko aplankymo aktai (t.2, b.l.25,80,81), 2009-10-21 VI Panevežio miesto poliklinikos raštas Nr.S-10-611(t.2,b.l.27), liudytojos-gydytojos M. K. parodymai(t.2, b.l.42) ir kiti irodymai, negincijamai irodo, jog ji tinkamai atlieka jai pavestas rupintojos funkcijas. Nera duomenu, kad liudytojos V. K. ir V. Š. suinteresuotos šios bylos baigtimi. Ju parodymus patvirtina kita bylos medžiaga. Todel teiseju kolegija neturi pagrindo abejoti šiu liudytoju parodymais. Aukšciau minetame ekspertizes akte nurodyta, jog A. Š. nekritiška savo liguistu pergyvenimu atžvilgiu, linkusi viskuo kaltinti aplinkinius, supancia aplinka, mastymas nenuoseklus, paralogiškas, išsako kliedejimo idejas aplinkiniu atžvilgiu. A. Š. sveikatos bukle patvirtina tai, jog tiriant dažnus skundus ivairioms institucijoms del nesirupinimo V. Š., tame tarpe del A. M. smurto naudojimo prieš V. Š., pažeidimu nenustatyta(b.kl.51-52, 90). Teiseju kolegija nenustate kliuciu M. paskyrimui neigalios sesers V. Š. rupintoja.

Remiantis aptartais argumentais, skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo V. Š. atskirta nuo motinos A. Š. del motinos ligos, nustatyta V. Š. rupyba ir jos rupintoja paskirta I. M.(dabar M.), pagristas ir teisetas. Aptartais motyvais apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagristas(CPK 326 str.1d.1p) Pažymetina, kad atskirtam nuo tevu vaikui išsaugomos visos asmenines ir turtines teises bei pareigos, pagristos giminyste (CK 3.179 str. 2 d.). Tai reiškia, kad vaiko atskyrimas nuo motinos iš esmes atsižvelgiant i susiklosciusia padeti neriboja vaiko teisiu ir pareigu, susijusiu su tevais, t. y. jos lieka be ribojimu tokios, kokios nustatytos istatyme. Rupintoja turi sudaryti salygas V. Š. bendrauti su artimaisiais giminaiciais, jeigu tai atitinka vaiko interesus (CK 3.172 str.). Ši vaiku teises išimtis gali buti nustatyta tuo atveju, kai bendravimas su konkreciu ar keliais giminaiciais neatitiks vaiko interesu. Istatyme nedetalizuojama, kokia padetis ar veiksmai laikytini priešingais vaiko interesams, todel kiekvienu konkreciu atveju tai turetu buti sprendžiama individualiai.

Skundžiamas sprendimas isiteiseja apeliacine tvarka išnagrinejus byla(CPK 279 str.1d). Todel šia nutartimi pasibaigia Panevežio miesto apylinkes teismo 2009m. rugsejo 10d. nutartimi taikytu laikinuju apsaugos priemoniu galiojimas- buvo uždrausta A. Š. lankytis jos nepilnametes dukters V. Š. gyvenamojoje vietoje iki sprendimo isiteisejimo. Tai, kad vaikas atskiriamas nuo motinos, nereiškia motinystes teisiu atemimo. Atskyrus vaika nuo motinos, ji netenka teises kartu gyventi su vaiku, o kitomis teisemis motina gali naudotis tiek, kiek tai imanoma negyvenant kartu su vaiku tuo paciu nepažeidžiant vaiko interesu . Atsižvelgiant i tai, jog mergaite reaguoja ir aktyviai stebi aplinka, i aplinkiniu emocijas reaguoja ivairiais garsais ir todel keliami konfliktai, triukšmas prie jos gali itakoti dažnesniu epilepsijos priepuoliu atsiradima ar ilginti ju trukme(b.l.130), A. Š. lankydama neigalia dukra, bendraudama tiek su ja, tiek su rupintoja I. M., bei atlikdama kitus veiksmus privalo elgtis taip, kad mergaite nebutu traumuojama. Priešingu atveju judvieju bendravimas negalimas.

Atmetus suinteresuoto asmens A. Š. apeliacini skunda iš jos bylinejimosi išlaidos nepriteistinos, nes jai yra suteikta valstybes garantuojama antrine teisine pagalba 100 procentu.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies punktu,

nutaria:

Panevežio miesto apylinkes teismo 2009 m. lapkricio 25 d. sprendima palikti nepakeista.