Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria atmestas prašymas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui O. Š. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad pilnametė pareiškėja, turėdama nedarbingą tėvą, kuriam buvo pripažinta pirma invalidumo grupė ir jam buvo reikalinga nuolatinė pagalba, privalėjo juo rūpintis (CK 3.205 str.). Tai, kad po paskutinio pareiškėjos pasimatymo su tėvu iki jo mirties daugiau kaip metus pareiškėja savo tėvo neaplankė, o apie jo mirtį sužinojusi tik po beveik 5 metų, niekaip nepateisina elgesio ir nesudarė teismui teisinio pagrindo pripažinti, kad terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, pažeidžianti jos teises ir interesus. Teismas netinkamai taikė įstatymo normas, neatsižvelgė į svarbias priežastis, neišnagrinėjo visų ginčo aplinkybių ir teismui pateiktų dokumentų, neatsižvelgė į liudytojų parodymus, pareiškėjos paaiškinimus, netinkamai pritaikius CK 3.205 str. ir 5.57 str. nuostatas.

Teismas neįvertino to, kad pareiškėja bandė susisiekti su tėvu po to, kai jį matė paskutinį kartą 2001 m. kovo 22 d. Tėvo mirties faktas buvo nuslėptas nuo pareiškėjos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad tėvas pareiškėja nesirūpino, jos neišlaikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje esančią medžiagą, laiko, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atmetė pareiškėjos O. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2002-07-05 mirė pareiškėjos tėvas L. K. . Pareiškėja apie tėvo mirtį sužinojo tik 2007 m. gegužės mėn. Įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ji praleido dėl svarbių priežasčių.

Kolegija sprendžia, kad teismas, turėdamas diskrecijos teisę spręsti, ar priežastys, dėl kurių buvo praleistas įstatymų nustatytas terminas, šiuo atveju – terminas palikimui priimti, gali būti laikomos svarbiomis ir tai gali sudaryti pagrindą atnaujinti (pratęsti) nurodytą terminą, nepagrįstai vertino pareiškėjos ir jos mirusio tėvo tarpusavio santykius bei pareiškėjos moralinę teisę paveldėti palikimą po tėvo mirties ir visiškai nesiaiškino objektyvių aplinkybių, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, kitų teisinės reikšmės turinčių priežasčių, trukdžiusių asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Teismas visiškai neįvertino tokių aplinkybių, jog pareiškėja nurodė, kad ji apie tėvo mirtį sužinojo tik 2007 m., o suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad apie tėvo mirtį ji būtų sužinojusi anksčiau, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjos močiutė stengėsi, jog pareiškėjai nebūtų pranešta apie tėvo mirtį (b. l. 62-63). Kolegijos vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji nuo 2002 m. rudens pradėjo ieškoti savo tėvo, bandė jam prisiskambinti į butą, kuriame gyveno tėvas, esantį (duomenys neskelbtini), o jos močiutė M. K. jai paaiškino, kad tėvas nurodytu adresu nebegyvena, nes kažkur išsikėlė, taip pat kad tėvas nenori su ja bendrauti, kad tėvo bute telefonas buvo atjungtas ir pareiškėja negalėjo prisiskambinti (b. l. 55), jog gyveno užmiestyje ir neturėjo galimybės atvažiuoti pas tėvą, nei pareiškėjos giminės, nei jos mirusiojo tėvo kaimynai nepranešė pareiškėjai apie tėvo mirtį, pareiškėjos tėvas jai buvo sakęs, kad planuoja persikelti gyventi pas savo sugyventinę kur nors į kaimą, nebuvo paneigtos byloje esančiais liudytojų parodymais. Kolegija nurodo, kad pareiškėjos elgesys, kuris turi įtakos sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat vertintinas kaip pakankamai rūpestingas ir atidus.

Esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) kolegija daro išvadą, jog pareiškėja terminą priimti palikimą praleido dėl objektyvių, ne nuo jos priklausančių aplinkybių, todėl yra pagrindas jį pratęsti vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi.

Kolegija sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta pažeidžiant teisės normas, reglamentuojančias įstatymo nustatyto termino atnaujinimą, todėl ji naikintina, o prašymas pratęsti terminą palikimui priimti - tenkintinas (CPK 337 straipsnio 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti.

Patenkinti O. K. pareiškimą pratęsti jai terminą L. K. , mirusio 2002-07-05, palikimui priimti.