Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. ir nukentėjusiosios B. S. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau - BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 (dešimt) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. S. priteista 800 Lt B. S. turėtoms advokato išlaidoms apmokėti ir 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 14 d., apie 1 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia spyrė nukentėjusiajai L. S. į dešinę galvos pusę, dėl ko buvo sumuštos galvos smegenys ir išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu kaukolės smegeninėje ertmėje, suspaudžiant galvos smegenis, dėl ko ji tą pačią dieną 9 val. nuo patirtos traumos mirė.

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.). Nukentėjusiosios B. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir neteisingai priteisto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti (BPK 328 str. 3 p., 4 p.).

Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 str. reikalavimų įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. A. S. kaltė padarius BK 129 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis susideda iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių (BPK 304-306 str.). BPK 305 str. nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Iš Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas šių reikalavimų nepažeidė, surašytas nuosprendis atitinka keliamus nuosprendžio surašymui reikalavimus ir neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-03-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.2 ir 3.1.10 p. reikalavimams. Teisėjų kolegijos nuomone, šis apeliacinio skundo motyvas yra išgalvotas ir nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė įrodymų visetu, neteikdamas nei vienam jų prioriteto prieš kitus. Tai, kad nuteistojo A. S. veiksmai turi priežastinį ryšį su kilusiais padariniais, t. y. L. S. mirtimi, įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais. Iš nuteistojo A. S. apeliacinio skundo matyti, kad jis ginčija teismo nustatytą aplinkybę, jog jis L. S. spyrė į dešinę veido pusę ir dėl to ji mirė.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. , apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad kaire koja spyrė L. S. į petį (t. 1, b. l. 103). Parodymų patikrinimo vietoje metu A. S. parodė, kad kaire koja spyrė L. S. į dešinę galvos pusę ir pademonstravo, kokiomis aplinkybėmis tai padarė (t. 1, b. l. 107-128). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad nuteistasis ant manekeno aiškiai parodė, kaip spyrė L. S. būtent į dešinę veido pusę. Ikiteisminio tyrimo metu dar kartą apklaustas kaip įtariamasis A. S. parodė, kad spyrė L. S. į kairę veido pusę, kliudė jos nosį ir dešinį petį (t. 1, b. l. 185-186). Teisme nuteistasis tvirtino, kad kaire koja spyrė L. S. į kairę veido pusę, tačiau negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog spyrė į dešinę veido pusę (t. 2, b. l. 54-55). Kadangi nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, yra nenuoseklūs, pirmosios instancijos teismas A. S. parodymais vadovavosi tiek, kiek jie atitinka faktines aplinkybes ir neprieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai interpretavo nuteistojo A. S. parodymus teisme, neva jis spyrė L. S. į dešinę veido pusę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje aprašydamas nuteistojo parodymus, padarė techninę klaidą, kuri nėra esminė. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie teismo medicinos specialisto išvados pridėtų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad L. S. dešiniajame žande matosi pajuodavusi dėmė. Iš liudytojų J. N. , S. J. , V. B. parodymų matyti, kad jie nematė, kaip ir į kurią galvos dalį L. S. nuteistasis spyrė. Iš teismo medicinos specialisto V. Armono paaiškinimų teisme matyti, kad sužalojimai L. S. veide, dėl kurių įvyko jos mirtis, galėjo būti padaryti spiriant, kai koja apauta avalyne, o žmogus, stovėdamas iš dešinio šono žalojamam ir spirdamas kaire koja, negali pataikyti į kairę veido pusę. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra objektyvių įrodymų, kuria koja (kaire ar dešine) A. S. spyrė L. S. į galvą, nes niekas šio momento nematė, o nuteistojo parodymai dėl šios dalies yra nenuoseklūs. Tai, kad A. S. spyrė L. S. į galvą, įrodyta ne tik nuteistojo, bet ir liudytojų J. N. , S. J. , V. B. parodymais. Akivaizdu, kad būtent A. S. spyrė L. S. į dešinę veido pusę ir šie veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšyje su kilusiais padariniais. Tačiau ar nuteistasis spyrė L. S. kaire, ar dešine koja, ar tai, kad ikiteisminio tyrimo metu su nuteistuoju ir liudytojais nebuvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, panaudojant filmavimo techniką, neturi jokios reikšmės įrodymų vertinimui ir apelianto veikos kvalifikavimui.

Byloje nėra jokių duomenų, kad L. S. iki smūgių sudavimo skundėsi sveikata arba ant jos veido matytųsi sužalojimai. Priešingai, iš liudytojos J. N. parodymų matyti, kad nuo 2006-11-06 ji kartu su L. S. girtavo, tačiau pastarosios niekas nebuvo sumušęs. Liudytojai J. N. , S. J. ir V. B. parodė, kad L. S. po to, kai nuteistasis jai įspyrė, nekalbėjo, nejudėjo, liko sėdėti fotelyje. Liudytoja J. N. taip pat parodė, kad po nuteistojo smūgio L. S. panosėje matėsi nežymūs kraujo krešuliai. Liudytoja V. S. (nužudytosios dukra) parodė, kad laikotarpiu tarp 23.00 val. ir 23.30 val. nuteistasis su liudytoju V. P. parvedė L. S. namo ir paguldė į lovą, ji naktį prašė vandens, o ryte ją rado išbalusią. Liudytojų parodymai, žuvusiosios L. S. kūno padėtis po smūgių sudavimo ir visi paskesni veiksmai įrodo, kad ji prarado sąmonę būtent po nuteistojo suduoto smūgio į galvą. Teismo medicinos specialisto išvada ir specialisto V. Armono paaiškinimais teisme neginčijamai nustatyta, kad L. S. mirė nuo patirtos sunkios galvos traumos, kuri pasireiškė stipriu galvos smegenų sumušimu - kontūzija, dėl ko įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu smegeninėje ertmėje, suspaudžiant galvos smegenis. Nuteistasis skunde savaip interpretuoja L. S. padarytų sužalojimų, kurie turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais, laiką ir aplinkybes. Specialisto išvadoje aiškiai konstatuota, kad nuo patirtų mirtį sukėlusių sužalojimų iki L. S. mirties praėjo kelių - keliolikos valandų laikotarpis, per kurį ji galėjo judėti, eiti. L. S. sužalojimų galvoje negalėjo patirti griūdama ir atsitrenkdama į kietus paviršius (t. 1, b. l. 24-31). Tai atitinka liudytojų parodymus, nuosprendyje aptartus įrodymus. Šioje byloje nustatyti tikslų sužalojimų L. S. galvoje, kurie turi tiesioginį priežastinį ryšį su mirtimi, laiką teismo medicinos specialisto išvada nėra galimybės. Nusikaltimo padarymo laikas nustatomas ne tik pasitelkiant specialistų žinias (specialistą), bet vertinant liudytojų parodymus, visą rašytinę bylos medžiagą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šia specialisto išvada ir duotais eksperto V. Armono paaiškinimais teisme, nes tai neprieštarauja liudytojų parodymams ir kitiems bylos duomenims.

Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M1092/06(03) 3 p. konstatuota, kad poodinės kraujosruvos kairės šlaunies srityje galėjo susidaryti dėl trijų traumuojančių smūginių poveikių kietais ribotais paviršiais. Šie sužalojimai įtakos L. S. mirčiai neturėjo, vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir yra poros dienų senumo (t. 1, b. l. 25-26). Nuteistasis skunde teisingai nurodo, kad šių sužalojimų atsiradimo mechanizmas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ištirtas. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad šie sužalojimai jam nėra inkriminuoti ir už tai jis nėra nuteistas. Antra vertus, iš specialisto išvados matyti, kad šie sužalojimai atsirado anksčiau ir neturi priežastinio ryšio su L. S. mirtimi. Nuteistasis, skunde teigdamas, jog sužalojimus L. S. šlaunyje ir galvoje padarė tas pats asmuo, nurodo tik prielaidą, kuri niekuo nepagrįsta. Iš bylos aplinkybių matyti, kad L. S. apie savaitę nebuvo namuose, todėl neatmetama galimybė, kad šie sužalojimai galėjo atsirasti nenustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, papildomai tirti ar aiškintis šias aplinkybes nėra pagrindo.

Apygardos teismas nuosprendyje teisingai nustatė, jog A. S. veikė netiesiogine tyčia. Neatsargiam gyvybės atėmimui dėl nusikalstamo pasitikėjimo taip pat yra būdinga tai, kad kaltininkas nenori žmogaus mirties. Tačiau skirtingai nuo netiesioginės tyčios, nusikalstamam pasitikėjimui būdinga tai, kad asmuo ne tik nenori mirties, bet ir lengvabūdiškai tikisi išvengti šių padarinių. Toks tikėjimas yra pa­rem­tas objektyvaus pobūdžio ap­lin­ky­bė­mis, ku­rios, kaltininko manymu, tu­ri užkirs­ti ke­lią ki­to žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mui. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad A. S. , elgdamasis pavojingai, būtų tikėjęsis išvengti jos mirties ir šis tikėjimas būtų paremtas objektyviomis aplinkybėmis, galinčiomis pašalinti mirties atsiradimo galimybę. Iš nukentėjusiųjų B. S. ir V. N. parodymų matyti, kad A. S. smurtaudavo prieš L. S. ir anksčiau, žuvusioji nenorėjo gyventi su nuteistuoju. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir įrodymus apygardos teismas A. S. veiką, kvalifikuodamas kaip nužudymą netiesiogine tyčia, vertino teisingai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 d.). Apygardos teismas, skirdamas bausmę A. S. , atsižvelgė į jo asmenybę, tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimą, į kaltę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus, konstatavo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti A. S. paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, remiantis BK 129 str. 1 d. sankcijos vidurkio ribomis. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, skirdamas A. S. bausmę, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo numatytas bausmių skyrimo nuostatas ir paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra akivaizdžiai per griežta, todėl jos švelninti nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatavo, kad A. S. šį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (t. 2, b. l. 78), o to paties nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo priešingai, t. y. šios aplinkybės nuteistajam nepripažino jo atsakomybę sunkinančia (t. 2, b. l. 81-82). Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomoji dalis prieštarauja aprašomojoje dalyje nustatytoms aplinkybėms. Todėl iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinama aplinkybė, kad A. S. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BPK 328 str. 3 p.).

Nukentėjusioji B. S. ginčija priteistą neturtinės žalos dydį ir prašo ją padidinti iki 500 000 Lt. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir CK 6.282 str. nurodytais kriterijais. Pagal CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Klaipėdos apygardos teismas iš A. S. neturtinei žalai dėl L. S. nužudymo atlyginti B. S. naudai priteisė 50 000 Lt. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, priteisdamas iš nuteistojo neturtinės žalos atlyginimą, šį sprendimą motyvavo tuo, kad A. S. neturi turto, didesnių ir pakankamų pajamų 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Su tokia teismo išvada galima sutikti tik iš dalies. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino iš A. S. priteistinos neturtinės žalos kriterijus. Šios nukentėjusiosios apeliacinio skundo dalies argumentus teisėjų kolegija laiko iš dalies pagrįstais. Iš bylos medžiagos matyti, kad B. S. yra nepilnametė, dėl motinos mirties patyrė ypatingai didelius dvasinius išgyvenimus, neteko maitintojos, dėl nusikalstamos veikos kilusios pasekmės nepataisomos. Nors iš bylos aplinkybių matyti, kad ji gyveno kartu su motina tik paskutinius pusantrų metų, tačiau ją išlaikė tiek motina (žuvusioji L. S. ), tiek nuteistasis. A. S. yra jauno darbingo amžiaus, todėl grįžęs iš bausmės atlikimo vietos galės dirbti ir atlyginti priteistą neturtinę žalą. Kita vertus, nuteistasis turi asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 12-13). Tačiau teisėjų kolegija, svarstydama neturtinės žalos dydį pagal nukentėjusiosios skundą, atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis taip pat išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat reikalinga nuteistojo parama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ne tik į visas aplinkybes, bet taip pat ir į formuojamą teismų praktiką. Teisėjų kolegijos nuomone, B. S. priteista neturtinė žala yra akivaizdžiai per maža, todėl neatitinka susiklosčiusios teismų praktikos šiuo klausimu. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis turi galimybių nukentėjusiajai atlyginti didesnę neturtinę žalą, kuri nustatoma mažesnė, negu prašoma apeliaciniame skunde, tačiau didesnė, negu ji nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

Apeliacinės instancijos teismas taikyti laikinąsias nuosavybės teisės apribojimo priemones A. S. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), neturi pagrindo, nes taip būtų užkirstas kelias apskųsti nutartį šioje dalyje įstatymo nustatyta tvarka (BPK 151 str. 6 d.). Tokios priemonės gali būti taikomos nuosprendžio vykdymo metu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti:

iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad A. S. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

B. S. priteistą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš A. S. padidinti iki 100 000 (vieno šimto tūkstančių) Lt.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.