- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- 2A-47-227/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00167-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- D. B.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-47-227/2015
Teisėja Jolanta Gasparavičienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00167-2014-1 Procesinio sprendimo kategorija:
2015 m. sausio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-285-913/2014 pagal ieškovės D. B. ieškinį Kooperatinei bendrovei „Žalioji lanka“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti jos atleidimą iš kooperatinės bendrovės „Žalioji lanka“ neteisėtu ir priteisti jos trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, nes ieškovei gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti; priteisti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti ieškovei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė kooperatinėje bendrovėje „Žalioji lanka“ dirbo nuo 2010 m. liepos 16 d. vyr. buhalterės pareigose. 2014 m. sausio 22 d. atsakovas atleido ieškovę iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Ieškovė mano, kad jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas bei nepagrįstas dėl šių priežasčių: 2013 metų rudenį atsakovo vadovė N. B. pradėjo reikalauti, kad ieškovė išeitų iš darbo savo noru nurodydama, kad priešingu atveju atleis ieškovę iš darbo už darbo drausmės pažeidimą. Tuo tarpu per visą darbo pas atsakovą laiką ieškovė nepadarė jokių darbo drausmės pažeidimų ir nebuvo bausta Darbo kodekso 237 straipsnyje numatytomis drausminėmis nuobaudomis. Todėl ieškovė atsisakė išeiti iš darbo savo noru ir jai visiškai nesuprantama, už ką ji buvo atleista iš darbo, nes atsakovo įteiktame ieškovės darbo sutarties egzemplioriuje tik nurodytas Darbo kodekso straipsnis pagal kurį ieškovė atleista iš darbo, bet nenurodyti jokie konkretūs ieškovės darbo drausmės pažeidimai, už kuriuos ji buvo atleista iš darbo. Ieškovė pažymi, kad tuo atveju, jei nors ir formaliai būtų juridinių faktų sudėtis Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam darbo sutarties nutraukimo pagrindui taikyti, ieškovei skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – yra per griežta, neadekvati, todėl pagal DK 242 straipsnio 2 dalį tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą drausminę nuobaudą ir ieškovės atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, kaip atleidimą be teisėto pagrindo (DK 297 str. 3 d.). Prašydama priteisti neturtinę žalą ieškovė nurodo, kad asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis įvertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Atsakovo neteisėti veiksmai nutraukiant darbo santykius dėl darbo drausmės pažeidimų sąlygojo ieškovės reputacijos pablogėjimą, nestabilumo jausmą. Be to, neteisėtas atleidimas iš darbo be įspėjimo sukėlė stresą, įtampą ir neužtikrintumo savo ateitimi jausmą. Todėl dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtą neturinę žalą vertina 5000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš D. B. 1800 Lt (521,32 EUR) bylinėjimosi išlaidų atsakovui kooperatinei bendrovei “Žalioji lanka”, taip pat 48,15 Lt (13,95 EUR) pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad 2013 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 8 ieškovei paskirta drausminė nuobauda griežtas papeikimas už abejingą buhalterinių dokumentų tvarkymą, nusikalstamą piniginių operacijų vykdymą, savo klaidų nepripažinimą ir perspėjimų ignoravimą (tomas 1, b.l. 21). Drausminė nuobauda ieškovei paskirta vadovaujantis buhalterinės dokumentacijos patikrinimu ir jo metu nustatytais neatitikimais, kurie buvo suformuluoti 2013 m. vasario 26 d. įsakyme Nr. 6, kuriuo ieškovė buvo paprašyta pateikti paaiškinimus į nustatytus neatitikimus (tomas 1, b.l. 18). Minėtame įsakyme ieškovės buvo klausiama, kodėl laiku neapmokėta PVM sąskaita faktūra JSA Nr. 0044310, išrašyta 2012-01-27; kodėl sąskaitose – faktūrose apmokamos sumos pervestos ne į nurodytas banko sąskaitas, bet į visai kitas nenurodytas sąskaitas; kuo vadovaujantis buvo atliktas pinigų pavedimas UAB „Jaros sauga“ 2013-01-09; kuo vadovaujantis buvo atliktas ilgalaikio kredito grąžinimo pavedimas AB „Rokiškio sūris“; kodėl laiku neatsiskaitoma su nuomininkais; kodėl taisomi pinigų už pieną žiniaraščiai; kodėl atsiskaitant su VMI pasitaiko papildomų reikalingų damokų; kodėl darbuotojų atlyginimai tiek į DNB banką, tiek į Swedbank vedami ne sąrašiniu būdu, o pavieniais pavedimais. Nustatė, kad kooperatinės bendrovės „Žalioji lanka“ vyriausios buhalterės pareiginėje instrukcijoje, su kuria ieškovė D. B. susipažino pasirašytinai 2012-09-12, apibrėžiančioje įmonėje dirbančio vyriausiojo buhalterio teise, pareigas bei atsakomybes, 41 punkte nurodyta, kad vyriausioji buhalterė atsako už neteisėtai tvarkomą, ne laiku pateikiamą arba klaidingą finansinę ir buhalterinę apskaitą; ūkinę ir finansinę veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymą; dokumentų, susijusių su operacijomis, kurios pažeidžia įmonės veiklos funkcijas, lėšų, materialinių vertybių priėmimo, saugojimo, bei naudojimo tvarką, įforminimą; netikrinamas arba pavėluotai, neatidžiai tikrinamas atsiskaitomųjų, einamųjų ir kitų banko sąskaitų operacijas, vėluojančius atsiskaitymus su skolininkais, kontroliuojančiomis įstaigomis; pavėluotai pagal kontroliuojančių įstaigų ir teismų sprendimus išieškomas iš darbuotojų pinigines nuobaudas; komercinių paslapčių išdavimą; trūkumų, įsiskolinimų ir kitų nuostolių išieškojimo bei nurašymo tvarkos nesilaikymą. Pareiginės instrukcijos 42 punkte nurodyta, kad vyriausioji buhalterė tvarkydama finansinę ir buhalterinę apskaitą turi garantuoti įrašų teisingumą ir laiku parengti atsiskaitomuosius dokumentus (tomas 1, b.l. 44-46). Nors ieškovė iš esmės nepripažino padariusi nors vieną pažeidimą, tačiau iš jos raštu pateikto paaiškinimo, paaiškinimo žodžiu teisme pripažino, jog ieškovė savo kaip vyriausiosios buhalterės darbą vertino labai paprastai ir primityviai, nekeldama sau padidinto rūpestingumo, atidumo, kruopštumo reikalavimų. Teismas sutiko, kad pirmi du įsakyme nurodyti klausimai dėl ieškovės darbo yra susiję su 2012 metų laikotarpiu, todėl šiems galimiems darbo drausmės pažeidimams yra suėjęs įstatyme nustatytas senaties terminas drausminės nuobaudos skyrimui (DK 241 str. 2 d.). Dėl 2013-01-09 atlikto bankinio pavedimo UAB „Jaros sauga“ išklausius šalių paaiškinimų, liudytojų V. M., A. A. parodymų, mokėjimo dokumento, iš kurio matyti, kad 2013-01-09 UAB „Jaros sauga“ buvo atliktas mokėjimas 81,50 Lt sumai, mokėjimo paskirtis nurodyta JSA 0040389; PVM (skola) (tomas 1, b.l. 73), kitų UAB „Jaros sauga“ išrašytų sąskaitų įmonei (tomas 1, b.l. 68, 69, 71, 73, 127-131), pripažino, kad 2013-01-09 pavedimas UAB „Jaros sauga“ atliktas nepagrįstai, nes teisme nepasitvirtino ieškovės nurodyta aplinkybė, jog UAB „Jaros sauga“ būtų galėjusi atsiųsti įmonei tokias sąskaitas, kuriose nėra nurodytas PVM mokestis. Tokį įmonės vyriausiosios buhalterės veiksmą vertino kaip neteisėtą, pažeidžiantį vyriausiosios buhalterės darbui keliamus įprastinius atsakingo elgesio standartus bei atitinkamai pažeidžiantis darbo drausmę. Ketvirtuoju klausimu – dėl AB „Rokiškio sūris“ atlikto pavedimo – ieškovė raštu ir teisme paaiškino, kad ji neturėjo paskolos sutarties ir mokėjimo grafiko, todėl atliko mokėjimą pagal tuos duomenis, kuriuos tuo metu jai pavyko nustatyti iš kitos paskolos sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu (tomas 1, b.l. 74-76, 133-135), dėl ko teismas sprendė, kad ieškovė, būdama atsakinga už tai, kad įmonėje ūkinės operacijos darant atsiskaitymus su kreditoriais būtų vykdomos teisėtai ir tinkamai, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, neišsiaiškino visų su šios sutarties vykdymu susijusių svarbių aplinkybių, t.y. nebendradarbiavo su įmonės direktore, ir atliko įmonės vardu pavedimą, kurio paskirtyje nurodė, jog tai yra V. B. paskolos grąžinimas, nors ūkininkas V. B. su AB „Rokiškio sūris“ nebuvo sudaręs jokios paskolos sutarties. Pripažino, kad toks vyriausiosios buhalterės veiksmas pagrįstai įvertintas kaip šiurkščiai pažeidžiantis darbo drausmę ir vyriausiosios buhalterės pareigines instrukcijas. Pažymėjo, jog iš atsakovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog minėtame įsakyme užfiksuotos aplinkybės akivaizdžios, nes išmokėjimo už pieną žiniaraščiai taisyti (tomas 1, b.l. 77-78, 79-80), nuomos sutartis su A. K. sudaryta 2013 m. sausio 5 d., kurios 3 p. nurodyta, kad nuomos gavėjas (kooperatinė bendrovė „Žalioji lanka“ moka metinį (metams pasibaigus, per mėnesį) 1800 Lt nuomos mokestį (tomas 1, b.l. 136), tačiau mokėjimas už 2012 m. punkto nuomą atliktas tik 2013 m. vasario 21 d., t.y. mėnesiu vėliau nei nurodyta sutartyje (tomas 1, b.l. 137), kas patvirtina, jog ieškovė elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai ir pažeidė darbuotojo pareigas, nurodytas DK 228 str. (DK 234 str.). Konstatavo, kad ieškovei 2013-03-01 paskirta drausminė nuobauda – griežtas papeikimas – yra pagrįsta, taip pat tinkamai parinkta bei atitinka ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą. Pripažino, kad nors ieškovei paskirta drausminė nuobauda pavadinta ne „papeikimas“, o „griežtas papeikimas“, t.y. iš esmės nesilaikant įstatyme nurodyto lingvistiškai tikslaus nuobaudos pavadinimo, toks formalus drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas savaime nedaro nuobaudos negaliojančia. Taip pat teismas atsakovo prašymu taikė sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui ginčyti jai 2013-03-01 įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą. Atsižvelgė į tai, kad ieškovė dėl paskirtos nuobaudos į darbo ginčų komisiją nesikreipė, ją ginčija 2014-02-19 pateikdama ieškinį teismui (nors toks reikalavimais kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas nebuvo suformuluotas, tačiau kuris yra nagrinėtinas kaip sudėtinis ginčo dėl atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas), t.y. praleidusi DK 289 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuobaudai naikinti. Sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo atnaujinti šį praleistą terminą, kadangi teismui nebuvo nurodyta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas ir kurios sudarytų teisines prielaidas spręsti dėl jo atnaujinimo.
Nustatė, kad D. B. atsakovo kooperatinės bendrovės „Žalioji lanka“ 2014 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1 buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (tomas 1, b.l. 36). Iš kooperatinės bendrovės „Žalioji lanka“ valdybai direktorės surašyto ir pateikto vyr. buhalterės darbo ir vedamų dokumentų patikrinimo protokolo matyti, kad buvo fiksuoti tam tikri konkretūs buhalterės darbo pažeidimai (protokolo 1 -7 punktai), bei atkreiptas dėmesys į tai, jog vyr. buhalterė ignoruoja visas pateiktas kritikas, kad jai už panašius pažeidimus 2013-03-01 jau buvo skirta drausminė nuobauda griežtas papeikimas, kad ji grubiai elgiasi su darbo partneriais, niekada nepripažįsta savo klaidų, į išsakytas pastabas reaguoja ironiškai, šaukimu, grasinimais (tomas 1, b.l. 24). Pripažino, kad iš buhalterinių dokumentų akivaizdu, jog kooperatinė bendrovė pinigus už supirktą pieną išmokėdavo ne pieno gamintojui, o jo šeimos nariui (tomas 1, b.l. 93-100), iš 2013 m. vasario mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio matyti, kad A. Ž. darbo užmokestis, kurio dydis 589,70 Lt buvo apskaičiuotas ir turėjo būti sumokėtas 2013 m. vasario mėn., tačiau šiam asmeniui darbo užmokestis tą mėnesį nebuvo sumokėtas, kas nulėmė vėlesnius darbo užmokesčio žiniaraščių neatitikimus, ir tik po to, kai įmonėje pradėjo dirbti kita buhalterė ši klaida buvo nustatyta, ir A. Ž. priklausantis 589,70 Lt dydžio darbo užmokestis, kuris turėjo būti išmokėtas vasario mėn, buvo sumokėtas 2013-12-19 (tomas 1, b.l. 101-102, 139, 140). Atsižvelgė į tai, kad N. E. darbo sutartis patvirtina, jog nuo 2012-08-01 šio darbuotojo darbu sutartis buvo pakeista ir atsirado papildoma sąlyga – priemoka prie atlyginimo 50 Lt už mašinos priežiūrą (tomas 2, b.l. 6-9), tačiau iš 2013 m. liepos mėn. darbo užmokesčio žiniaraščio matyti, kad N. E. už automobilio priežiūra jam priklausanti 50 Lt suma nėra priskaičiuota (tomas 1, b.l. 82). Taip pat pieno gamintojai L. A. sumokėta suma buvo nurodyta kaip darbo užmokestis, nors ji nėra kooperatinės bendrovės „Žalioji lanka“ darbuotoja (tomas 1, b.l. 92). Vertino, kad atsakovo nustatyti ieškovės darbo trūkumai yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas taikyti ieškovei drausminę atsakomybę, nes ieškovė buvo atsakinga už ūkio subjekto teisingą apskaitą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p., pareiginės instrukcijos 41.1 punktą, o jei apskaita vykdoma netinkamai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų - tai yra darbo drausmės pažeidimas. Įvertino vyriausiojo buhalterio darbo specifiką, jo atliekamų funkcijų svarbą, bei sprendė, jog darbdavys, nustatęs vyriausiosios buhalterės netinkamą pareigų vykdymą, turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą ieškove kaip darbuotoja. Atsižvelgė į tai, kad ieškovei buvo pareikšta drausminė nuobauda per paskutinius 12 mėnesių, ieškovė nei vienu atveju nepripažino savo kaltės, nepasitaisė ir toliau darė pažeidimus, todėl atsakovas, nesitikėdamas, kad ieškovė pasitaisys ir kad nereikės jos neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų ateityje, vadovaudamasis DK 238 straipsniu pagrįstai nutraukė darbo sutartį su ieškove nuo 2014 m. sausio 22 d. DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu. Sprendė, kad ieškovei 2014-01-22 paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo - yra pagrįsta, taip pat tinkamai parinkta bei atitinka ieškovės padarytų darbo drausmės pažeidimų sunkumą. Pripažino, kad atmetus pagrindinį ieškovės reikalavimą, nėra pagrindo tenkinti išvestinių ieškinio reikalavimų priteisti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, nes ieškovei gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinį atmestus iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovo naudai (tomas 1, b.l. 119-121) (CPK 98 str. 1 d.) bei pašto išlaidos - valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė D. B. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės 2014 m. rugsėjo 23 d. teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti prie bylos naują rašytinį įrodymą, kurį gavo tik po paskutinio teismo posėdžio. Teigia kad, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Nurodo, kad darbdavys už darbo drausmės pažeidimus gali skirti tik DK 237 str. numatytas drausmines nuobaudas, todėl kitokios pretenzijos darbuotojui nesukelia darbuotojui drausminės atsakomybės teisinių pasekmių. Nors ieškovė praleido 3 mėnesių terminą ginčyti drausminę nuobaudą, buvo svarbi priežastis šį terminą atstatyti, kadangi ieškovė buvo suklaidinta skiriant jai DK 237 straipsnyje nenumatytą drausminę nuobaudą, ji manė, kad nėra bausta drausmine tvarka. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė be pagrindo atliko mokėjimą UAB „Jaros sauga“ 81,50 Lt sumai mokėjimo paskirtyje nurodydama PVM skola, tačiau neįvertino, kad UAB „Jaros sauga“ direktorius E. B. parašė raštą, jog dėl techninės klaidos jie išsiuntė sąskaitą, kurioje nebuvo nurodytas PVM, neapklausęs šio asmens liudytoju, iš V. M. ir A. A. parodymų nepagrįstai sprendė dėl ieškovės padaryto pažeidimo. Įvertintina, kad V. M. nurodžiusi, jog negalėjo būti išsiųsta sąskaita be PVM, duodama priešingus parodymus pripažintų netinkamai atlikusi savo kaip buhalterės darbą ir už tai galimai jai grėstų atsakomybė, tuo tarpu A. A. paaiškino, kad kažkas susisiekė su juo ir paprašė parašyti tokį raštą, tačiau tai nepatvirtina, jog raštas surašytas būtent ieškovės prašymu. Ieškovė mokėjo įmokas AB „Rokiškio sūris“, bet atsakovo direktorė ieškovei liepė atlikti mokėjimus pagal atsakovo paskolos sutartį su jos sutuoktiniu V. B., pateikė tik atsakovo paskolos sutartį su savo sutuoktiniu, siekdama nuslėpti nuo atsakovo valdybos narių faktą, kad perskolino AB „Rokiškio sūris“ paskolą savo sutuoktiniui mažesnėmis įmokomis nei atsakovo įmokos AB „Rokiškio sūris“, kuris pretenzijų dėl paskolos grąžinimo nereiškė. Teismas nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė ieškovė taisydama pieno žiniaraščius, juolab, kad buvo sugedusi pieno žiniaraščių pildymo programa (ką patvirtino ir atsakovo direktorė teisme), o ją sutvarkius buvo atspausdinti ir nauji žiniaraščiai su atstatytais duomenimis, pasirašyti direktorės 2011 metais. Skiriant nuobaudą dėl šio pažeidimo buvo suėjęs senaties terminas. Iki 2013-01-01 su A. K. buvo sudaryta panaudos sutartis, jokie nuompinigiai nebuvo mokami. Atsakovo direktorė 2013-01-05 sudarė su A. K. nuomos sutartį, o ieškovė atliko pavedimą A. K. iš karto, kai buvo atsakovo direktorės informuota apie tokios sutarties sudarymą, t.y. 2013-02-21. Mano, kad tikroji priežastis skiriant jai nuobaudą yra atsakovo direktorės noras ją nubausti bei išvengti atsakomybės dėl savo pačios elgesio. Kadangi ieškovė jokių darbo drausmės pažeidimų nepadarė, jai nebuvo paskirta jokia DK 237 str. nustatyta nuobauda, o 2013-03-01 įsakymu skirtą griežtą papeikimą ieškovė suprato kaip pretenziją dėl darbo, todėl atsakovas negalėjo jos atleisti iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., be to, tokia nuobauda – atleidimas iš darbo – net ir esant tam tikriems juridiniams faktams būtų neadekvati, per griežta. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad be jokio pagrindo ieškovė pinigus už supirktą pieną išmokėdavo ne pieno gamintojui, o jo šeimos nariui, tačiau tokiais atvejais ieškovei buvo pateikti visų pieno gamintojų prašymai, kurie yra pas atsakovą, kitaip ieškovė nebūtų žinojusi pieno gamintojų šeimos narių sąskaitų numerių, pieno gamintojai, negavę apmokėjimo už pieną būtų pareiškę pretenzijas. Lingvistinė klaida nurodant apmokėjimą už supirktą pieną L. A. negali būti pagrindas skirti ieškovei griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, nes ši klaida atsirado dėl techninių kliūčių diegiant banko programą. Teismas nepagrįstai sprendime pasisakė dėl A. Ž. darbo užmokesčio mokėjimo klausimo, kuris teismo posėdžio metu nebuvo nagrinėjamas ir atsakovas tokio kaltinimo ieškovei prieš priimdamas sprendimą dėl jos atleidimo iš darbo nereiškė, šiam tariamam ieškovės pažeidimui buvo suėjęs nustatytas šešių mėnesių senaties terminas, nes 589,70 Lt darbo užmokestis, teismo teigimu, turėjo būti sumokėtas 2013 m. vasario mėnesį, o sprendimas dėl drausminės nuobaudos už šį pažeidimą buvo priimtas 2013-10-23. Iš byloje pateiktų darbo žiniaraščių matosi, kad 50 Lt priedas už automobilio priežiūrą niekada N. E. nebuvo mokamas, jis to ir neprašė, visus darbo užmokesčio žiniaraščius pasirašė atsakovo direktorė, kuri patvirtino, kad duomenys yra teisingi, o ieškovė nebuvo informuota apie jokį atsakovo direktorės susitarimą dėl minėto priedo. Todėl ieškovė skaičiuodavo atsakovo darbuotojų darbo užmokestį pagal atsakovo direktorės pateiktą darbuotojų darbo sutarčių redakciją. Nors ieškovė kaltinama, kad kai kurios sąskaitos - faktūros apmokamos praėjus kelioms savaitėms, bet jokių įrodymų nepateikta, atsakovo direktorė negalėjo nurodyti koks lokalinis teisės aktas reglamentuoja mėnesio ataskaitų pateikimą ir reikalavimus keliamus šioms ataskaitos, o buhalterė V. Š. patvirtino, kad ji po ieškovės atleidimo darbo jokių mėnesio ataskaitų neteikia. Todėl akivaizdu, kad ieškovė jokių jos buhalterinį darbą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė, o priešingai vykdė atsakovo direktorės žodinius nurodymus ir teikė bendrą mėnesio buhalterinę informaciją. Taip pat atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė ignoruoja pateiktą kritiką ir grubiai elgiasi su partneriais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo pateiktos 2013-10-31 AB „Audito namai“ atlikto finansinio atsakovo audito už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-08-31 išvadų, kuriose nenurodomas nei vienas atsakovo nustatytas tariamas ieškovės finansinis pažeidimas, tik pažymėta, kad pas atsakovą yra keletas nereikšmingų neatitikimų, kuriuos galbūt reikėtų koreguoti. Atsakovo atstovės paaiškinimas, kad buvo atliekamas visų finansinių dokumentų, išskyrus jau atsakovo nustatytus pažeidimus, tyrimas, niekaip pagrįstas, be to, UAB „Audito nauda“ auditorė nurodo, kad tikrino visus pirminius dokumentus. Teismas taip pat atsisakė vertinti 2013-10-17 atsakovo valdybos posėdžio protokolo duomenis, nors atsakovas atleisdamas ieškovę iš darbo kaip vieną iš kaltinimų pažeidus darbo drausmę nurodė ieškovės nesugebėjimą pristatyti buhalterinių klausimų valdybos posėdyje. Bylos nagrinėjimo metu liudytojai nurodė, kad ieškovė minėtame posėdyje nedalyvavo, nepasisakė dėl to, už ką jai skirta drausminė nuobauda, nors protokole nurodyta priešingai. Drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo paskirta be ieškovės paaiškinimo, kas yra esminis nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas, teismo liko neįvertintas atsakovo pateiktas protokolas dėl ieškovės tariamai padarytų darbo drausmės pažeidimų, nors neaiškus protokolo surašymo, pažeidimų padarymo laikas. Teismas nevertindamas buhalterinių dokumentų dėl specialiųjų žinių trūkumo galėjo kreiptis į specialistus.
Atsiliepimas
Atsakovė kooperatinė bendrovė „Žalioji lanka“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad apeliantei drausminė nuobauda buvo paskirta 2013 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 8 už abejingą buhalterinių dokumentų tvarkymą, nusikalstamą piniginių operacijų vykdymą, savo klaidų nepripažinimą ir perspėjimų ignoravimą. Atsakovas vadovaujantis buhalterinės dokumentacijos patikrinimu ir jo metu nustatytais neatitikimais, nurodytais 2013 m. vasario 26 d. įsakyme, ieškovės paprašė pateikti paaiškinimus ir ji į klausimus atsakė. Nagrinėjant bylą teisme ieškovė pripažino, jog buvo taikyta drausminė nuobauda, ji sąmoningai nesikreipė į ginčų komisiją dėl šios nuobaudos ginčijimo, nes galvojo dirbti toliau. Ieškovė, rašydama pasiaiškinimą dėl darbdavio nurodytų pažeidimų, su jais nesutiko, darbų neatlikimą, netinkamą atlikimą bandė pateisinti, savo darbą atliko aplaidžiai, nerūpestingai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad 2013-01-09 pervedimas UAB „Jaros sauga“ atliktas nepagrįstai, nes teisme nepasitvirtino ieškovės nurodyta aplinkybė, jog UAB „Jaros sauga“ būtų galėjusi atsiųsti įmonei tokias sąskaitas, kuriose nėra nurodytas PVM. Ieškovė nebendradarbiavo su įmonės direktore, ir atliko įmonės vardu pavedimą, kurio paskirtyje nurodė, jog tai V. B. paskolos grąžinimas, nors ūkininkas V. B. su AB „Rokiškio sūris“ nebuvo sudaręs jokios paskolos sutarties. Darbo sutartyje su N. E. aiškiai buvo nurodyta suma už automobilio priežiūra, tačiau ieškovė teigė, kad ji nieko nežinojo (nors dirbo ne vienerius metus ir tuo metu galiojo darbo sutartis), o pateikus į bylą darbo sutartį, pareiškė, kad nieko čia tokio neįvyko, nes N. E. jai pretenzijų nereiškė. Teismas teisingai sprendė, kad ieškovei 2013-03-01 paskirta drausminė nuobauda - griežtas papeikimas - yra pagrįsta, tinkamai parinkta bei atitinka ieškovės padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, lingvistiškai tikslaus nuobaudos pavadinimo nesilaikymas savaime nedaro jos negaliojančia. Teismas pagrįstai atsakovui prašant, taikė ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl drausminės nuobaudos - griežto papeikimo – skyrimo, nenustatė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas yra praleistas ir kurios sudarytų teisines prielaidas spręsti dėl jo atnaujinimo. Teismui buvo pateiktas kooperatinės bendrovės „Žalioji lanka" valdybai direktorės surašytas ir pateiktas vyriausiojo buhalterio darbo ir vedamų dokumentų patikrinimo protokolas, iš kurio matyti, kad buvo fiksuoti tam tikri konkretūs buhalterės darbo pažeidimai, kiti įrodymai, kurie patvirtino, jog pažeidimai atsispindi pateiktuose finansiniuose dokumentuose. Ieškovei buvo pareikšta drausminė nuobauda per paskutinius 12 mėnesių, ji nei vienu atveju nepripažino savo kaltės, nepasitaisė ir toliau darė pažeidimus. Atsakovė, nesitikėdama, kad ieškovė pasitaisys ir kad nereikės jos neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl neteisėtų veiksmų ateityje, vadovaudamasis DK 238 straipsniu pagrįstai nutraukė darbo sutartį su ieškove nuo 2014 m. sausio 22 d. DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu. Nurodo, kad prašomas prijungti prie bylos rašytinis įrodymas - 2011-12-07 protokolas - nėra susijęs su nagrinėjama byla. Valdybos posėdyje buvo aptartas ieškovės darbas bei konstatuoti darbo pažeidimai, tada buvo nueita į jos kabinetą tikslu ją pasikviesti, tačiau darbo metu ieškovės darbo vietoje nebuvo, nors prieš prasidedant valdybos posėdžiui ji buvo pakviesta ir įpareigota pristatyti buhalterinius dokumentus, kurių ji nepateikė. Nors ieškovei buvo aiškiai nurodyta konkreti data pasiaiškinimams pateikti, ji nustatytu terminu to nepadarė ir apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad ieškovei nepateikus pasiaiškinimo buvo padarytas drausminės nuobaudos skyrimo procedūros esminis pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Apeliantė su skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – Kooperatinės bendrovės „Žalioji lanka“ 2011-12-07 valdybos narių susirinkimo protokolą Nr. 5, nurodo, kad šio dokumento nepateikė anksčiau, nes jį gavo tik po paskutinio teismo posėdžio. CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į bylą nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujai pateikiamas rašytinis įrodymas nėra susijęs su nagrinėjama byla bei sprendžiamu ginču dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo, todėl šį naujai pateikiamą įrodymą vertinti atsisako.
Žemesnės instancijos teismas
Tiek D. B. ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl darbuotojos atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos) teisėtumo. Kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, reikalinga patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, bei anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Šalies argumentai
Apeliantė skunde nesutinka su tuo, kad jai 2013 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 8 buvo paskirta drausminė nuobauda, kadangi tokios nuobaudos kaip griežtas papeikimas nenumato LR Darbo kodeksas, darbdavio pretenzijos darbuotojui dėl jo atliekamo darbo, neišreikštos DK 237 straipsnyje numatytomis drausminėmis nuobaudomis, nesukelia darbuotojui drausminės atsakomybės teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovei paskirta drausminė nuobauda vien dėl to, jog ji pavadinta ne „papeikimas“, o „griežtas papeikimas“, t.y. iš esmės nesilaikant įstatyme nurodyto lingvistiškai tikslaus nuobaudos pavadinimo savaime nedaro jos negaliojančia, įvertinus bylos faktines aplinkybes nėra pagrindo abejoti tuo, kad ieškovės padaryti darbo drausmės pažeidimai buvo nustatyti, todėl vien iš esmės formalus, lingvistinis paskirto nuobaudos pavadinimo neatitikimas nurodytajam įstatyme nėra pakankamas tam, kad būtų galima laikyti, jog tokia nuobauda iš viso nebuvo paskirta. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kuria orientuojama į tai, kad, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai. Jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį.
Byloje nustatyta, kad ieškovei pagal 2013-03-01 įsakymą buvo paskirtas griežtas papeikimas už abejingą buhalterinių dokumentų tvarkymą, nusikalstamą piniginių operacijų vykdymą, savo klaidų nepripažinimą, perspėjimų ignoravimą. Įsakyta per 5 kalendorines dienas sutvarkyti ir pašalinti visus nustatytus neatitikimus tarp gautų išrašytų ir apmokėtų sąskaitų - faktūrų, apie neatitikimų pašalinimą informuoti raštu ir pagrįsti dokumentų kopijomis (t.1, b.l. 21). Prieš nuobaudos skyrimą 2013 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 6 ieškovė buvo paprašyta pateikti paaiškinimus į nustatytus neatitikimus (tomas 1, b.l. 18). Minėtame įsakyme ieškovės buvo klausiama 1) kodėl laiku neapmokėta PVM sąskaita faktūra JSA Nr. 0044310, išrašyta 2012-01-27; 2) kodėl sąskaitose – faktūrose, išrašytose 2012-02-24, 2012-03-21 ir 2012-04-27 apmokamos sumos pervestos ne į nurodytas banko sąskaitas, bet į visai kitas nenurodytas sąskaitas; 3) kuo vadovaujantis buvo atliktas pinigų pavedimas UAB „Jaros sauga“ 2013-01-09; 4) kuo vadovaujantis buvo atliktas ilgalaikio kredito grąžinimo pavedimas AB „Rokiškio sūris“; 5) kodėl laiku neatsiskaitoma su nuomininkais T. ir K.; 6) kodėl taisomi pinigų už pieną žiniaraščiai, pervedama pinigų suma pieno gamintojui sumažinama nesurašant jokio paaiškinamojo dokumento; 7) kodėl atsiskaitant su VMI pasitaiko papildomų reikalingų damokų; 8) kodėl darbuotojų atlyginimai tiek į DNB banką, tiek į Swedbank vedami ne sąrašiniu būdu, o pavieniais pavedimais.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad dalis klausimų dėl ieškovės darbo yra susiję su 2012 metų laikotarpiu, pirmiems 2 įsakyme nurodytiems galimiems darbo drausmės pažeidimams yra suėjęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas (DK 241 str. 1 d.). Tačiau teisėjų kolegija tuo pačiu įvertina, kad PVM sąskaita faktūra JSA Nr. 0044310, išrašyta 2012-01-27, buvo apmokėta iš dalies, UAB „Jaros sauga“ sumokėta 50 Lt (t.1, b.l. 68). Likusi suma sumokėta tik 2013-01-09 atlikus mokėjimą 81,50 Lt sumai, mokėjimo paskirtis nurodyta JSA 0040389; PVM (skola) (tomas 1, b.l. 73). Bylos nagrinėjimo metu ieškovė argumentavo tuo, kad buvo gauta sąskaita be PVM, tačiau iš atsakovo į bylą pateiktų UAB „Jaros sauga“ išrašytų sąskaitų įmonei matyti, kad atsakovas nepateikė nei vienos šios įmonės sąskaitos, kurioje nebūtų PVM mokesčio (tomas 1, b.l. 68, 69, 71, 73, 127-131). Liudytoja V. M. paaiškino, kad įmonėje buvo įdiegta tokia buhalterinė programa, kuria nėra galimybių išrašyti sąskaitos faktūros be PVM mokesčio, todėl įmonė negalėjo pateikti apmokėjimui sąskaitų be PVM. Liudytojas A. A. paaiškino, kad jis atsimena atvejį, kuomet su juo kažkas susisiekė iš kooperatinės bendrovės „Žalioji lanka“, bei nurodė, kad kooperatinę bendrovę „Žalioji lanka“ yra pasiekusi jų įmonės sąskaita be nurodyto PVM mokesčio, todėl prašo ištaisyti šią klaidą. Nors jis žinojo, kad taip būti tikrai negalėjo, bet atsižvelgdamas į prašymą, parašė raštą, kuriame nurodė, tas aplinkybes, kurių prašė skambinusi moteris iš kooperatinės bendrovės „Žalioji lanka“ bei davė nurodymą pakartotinai išsiųsti sąskaitą. Įsakymo 2 punktu ieškovė buvo įpareigota pasiaiškinti, kodėl sąskaitose – faktūrose, išrašytose 2012-02-24, 2012-03-21 ir 2012-04-27 apmokamos sumos pervestos ne į nurodytas banko sąskaitas, bet į visai kitas nenurodytas sąskaitas. Ieškovė teigė, kad UAB „Jaros sauga“ pateikdavo sąskaitas- faktūras, nurodydama vieną sąskaitos banke numerį, vėliau paskambindavo ir prašydavo atlikti mokėjimus į kitą sąskaitą. Ieškovė teikė sąskaitų-faktūrų kopijas, kur buvo tos pačios sąskaitos faktūros, tik su kitais banko sąskaitos rekvizitais (t.1, b.l. 116-118), nors UAB „Jaros sauga“ administratorius tokių sąskaitų neturi, jo pateiktose tose pačiose sąskaitose rekvizitai kiti (t.1, b.l. 158-162). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad savo paaiškinime ieškovė tos aplinkybės neminėjo, o nurodė, kad elektroniniu paštu UAB „Jaros sauga“ darbuotoja prašė, jog ieškovė pervestų pinigus į kitą sąskaitą, ieškovė kalbėjusi dėl sąskaitų perrašymo (t.1, b.l. 19). Liudytojai V. M., A. A. iš UAB „Jaros sauga“ taip pat šios aplinkybės nepatvirtino, nurodė, kad pasitaikydavo įmonėje praktika, kad reikėdavo gauti mokėjimus į kitą sąskaitą, tačiau tokiu atveju turėjo būti siunčiamas raštas su prašymu, o ne sąskaita, kuri jau suformuota buhalterinės programos, priešingu atveju būtų kilusi problema dėl finansinių dokumentų apskaitos. Atsakovas tokių raštų neturi. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė netinkamai apmokėjo PVM sąskaitas faktūras UAB „Jaros sauga“, todėl buvo padaryti darbo pažeidimai, numatyti 2013 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 6, 1 ir 2 p.
Šalies argumentai
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji be pagrindo atliko mokėjimą UAB „Jaros sauga“ 81,50 Lt sumai. Bylos nagrinėjimo metu dėl 2013-01-09 atlikto bankinio pavedimo UAB „Jaros sauga“ ieškovė paaiškino, kad ši įmonė jai atsiuntė sąskaitas be PVM, o po to atsiuntė geras sąskaitas ir prašė apmokėti susidariusį skirtumą. Teismui pateikė neoriginalią 2012-01-27 sąskaitą-faktūrą 0044310 be PVM (t.1, b.l. 114), nors atsakovo turimoje sąskaitoje pridėtinės vertės mokestis yra nurodytas (t.1, b.l. 68). Kaip jau minėta aukščiau, liudytojai V. M., dirbusi UAB „Jaros sauga“ buhaltere, A. A., dirbęs UAB „Jaros sauga“ komercijos direktoriumi, paaiškino, jog negalėjo būti išrašyta sąskaita be PVM bei kada, kokiomis aplinkybėmis buvo surašytas raštas kooperatinei bendrovei „Žalioji lanka“. Iš į bylą pateikto mokėjimo dokumento matyti, kad 2013-01-09 UAB „Jaros sauga“ buvo atliktas mokėjimas 81,50 Lt sumai, mokėjimo paskirtis nurodyta JSA 0040389; PVM (skola) (tomas 1, b.l. 73). Iš atsakovo į bylą pateiktų UAB „Jaros sauga“ išrašytų sąskaitų įmonei matyti, kad atsakovas nepateikė nei vienos šios įmonės sąskaitos, kurioje nebūtų PVM mokesčio (tomas 1, b.l. 68, 69, 71, 73, 127-131). Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog įmonėje nebuvo rasta nei viena UAB „Jaros sauga“ sąskaita, kuri būtų išrašyta be PVM mokesčio. Taigi, ne tik liudytojų parodymai, kuriais nėra pagrindo netikėti, bet ir į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad kooperatinės bendrovės „Žalioji lanka“ direktorė teisingai nustatė, jog 2013-01-09 pavedimas UAB „Jaros sauga“ atliktas nepagrįstai, nes teisme nepasitvirtino ieškovės nurodyta aplinkybė, kad UAB „Jaros sauga“ būtų galėjusi atsiųsti įmonei tokias sąskaitas, kuriose nėra nurodytas PVM mokestis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė teismui pateikė 2013-01-08 datuojamą raštą (t.1, b.l. 113), gautą iš UAB „Jaros sauga“, kuriame buvo nurodyta ne ta išrašymo data kaip dokumento originale – 2013-03-05 (t.1, b.l. 156), vėliau ji pripažino, kad pati įrašė tą datą ir numerį, teigė, kad galimai UAB „Jaros sauga“ buhalterė buvo šiuos duomenis nurodžiusi laiške. Liudytoja V. M. paaiškino, kad įmonėje trūkumas rastas vėliau nei sausio mėnesio 9 dieną, kadangi buvo tvarkomi finansiniai duomenys prieš bankroto bylos iškėlimą UAB „Jaros sauga“, pateiktini bankroto administratoriui. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad 2013-03-01, įsakymo dėl nuobaudos skyrimo surašymo dieną, UAB „Jaros sauga“ raštas dar nebuvo gautas, ieškovė be pagrindo 2013-01-09 UAB „Jaros sauga“ atliko mokėjimą 81,50 Lt sumai.
Dėl klausimo, kuo vadovaujantis buvo atliktas ilgalaikio kredito grąžinimo pavedimas AB „Rokiškio sūris“ ieškovė raštu ir teisme paaiškino, kad ji neturėjo paskolos sutarties ir mokėjimo grafiko, todėl atliko mokėjimą pagal tuos duomenis, kuriuos tuo metu jai pavyko nustatyti iš kitos paskolos sutarties, atsakovo sudarytos su trečiuoju asmeniu V. B. (t. 1, b.l. 74-76, 133-135), teigė, kad vėliau jai paskambino iš AB „Rokiškio sūris“ bei nurodė, kad reikia mokėti kitą sumą nei yra V. B. grafike, atliko sudengimą vėliau AB „Rokiškio sūris“ atsiuntus sąskaitą. Teigė, kad dėl mokėjimų AB „Rokiškio sūris“ naudai nuo sausio mėnesio buvo informuota žodžiu, todėl turėjo atlikti mokėjimą. Su tokiu teiginiu nesutiko atsakovo atstovė direktorė N. B., nurodžiusi, kad paskolos sutartis bei grafikas buvo dokumentų rinkinyje buhalterės kabinete, sutartyse skiriasi mokėtinų palūkanų dydžiai, todėl grafikuose nurodyta suma nesutapo, o neturėdama sutarties ieškovė pavedimo neturėjo pareigos daryti visai. Nors AB „Rokiškio sūris“ su V. B. nebuvo pasirašęs jokios sutarties, bet mokėjime ieškovė nurodė, kad atliekamas V. B. paskolos grąžinimas (t.1, b.l. 74). Pavedimas padarytas nesant išrašytos sąskaitos (t.1, b.l. 135), todėl ieškovė, neturėdama duomenų neturėjo teisės atlikti pavedimo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog ieškovė elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, neišsiaiškino visų su šios sutarties vykdymu susijusių svarbių aplinkybių, t.y. nebendradarbiavo su įmonės direktore, ir atliko įmonės vardu pavedimą, kurio paskirtyje nurodė, jog tai yra V. B. paskolos grąžinimas, nors ūkininkas V. B. su AB „Rokiškio sūris“ nebuvo sudaręs jokios paskolos sutarties (t.1, b.l. 133, 135). Ir nors, kaip teigiama apeliaciniame skunde, dėl to niekas jokių pretenzijų nereiškė, tačiau toks vyriausiosios buhalterės veiksmas pagrįstai įvertintas kaip šiurkščiai pažeidžiantis darbo drausmę ir vyriausiosios buhalterės pareigines instrukcijas.
Žemesnės instancijos teismas
Įsakymo penktuoju klausimu ieškovė buvo įpareigota pasiaiškinti, kodėl neatsiskaitoma su nuomininkais T. ir K. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė A. K. pagal 2013 m. sausio 5 d. nuomos sutartį sumokėjo už 2012 m mėnesiu vėliau nei nurodyta sutartyje. Su šiuo teiginiu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi nuomos sutartis su A. K., sudaryta 2013 m. sausio 5 d., kurios 3 p. nurodyta, kad nuomos gavėjas (kooperatinė bendrovė „Žalioji lanka“) moka metinį (metams pasibaigus, per mėnesį) 1800 Lt nuomos mokestį (tomas 1, b.l. 136), todėl vadovaujantis minėtu punktu metinis mokestis turėjo būti sumokėtas tik 2014-02 mėnesį, tuo tarpu ieškovė mokėjimą už punkto nuomą atliko 2013 m. vasario 21 d. (tomas 1, b.l. 137). Byloje nėra duomenų, kad kooperatinę bendrovę „Žalioji lanka“ su A. K. iki minėtos sutarties sudarymo būtų sieję nuomos santykiai, o jeigu tokie buvo, kad su A. K. tinkamai neatsiskaityta, atsakovas nepaneigė ieškovės teiginio, kad iki 2013 metų atsakovą su minėtu asmeniu siejo panaudos santykiai. Tuo tarpu dėl atsiskaitymo pareigos su T. ieškovė teigė, kad jam už nuomos punktą nesumokėjo už gruodį, sausį, nes buvo neaišku, kam mokėti, po to buvo sumokėta T. Teismo posėdžio metu atsakovo direktorė pripažino, kad ieškovė galėjo nežinoti visų aplinkybių, susijusių su mokėjimu. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė tinkamai neatliko atsiskaitymo su A. K., taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebūtų pagrindo konstatuoti netinkamo atsiskaitymo ir su kitu nuomininku.
Apeliantė pripažįsta, kad pinigų už pieną žiniaraščiai buvo taisomi (tomas 1, b.l. 77-78, 79-80), tačiau jie buvo sudaryti 2011-05-17 ir 2011-05-10, gavus VMI raštą dėl neteisingai taikytos PVM kompensacijos pieno pardavėjams. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad buvo reikalinga grąžinti VMI skolą, dėl to iš pieno pardavėjų buvo daromi atskaitymai, jiems prieš tai paskambinus ir informavus, be to, buvo programos gedimas, ką patvirtino ir direktorė, o gedimą pašalinus atspausdinti nauji žiniaraščiai. Atsakovo atstovė direktorė N. B. pažymėjo, kad buhalterė turėjo surašyti pateisinančius raštus dėl pieno pardavėjams pervedamų sumų skirtumų, taip pat, kad reikėjo kviesti programuotoją pataisyti programą siekiant pašalinti skirtumų tarp išrašytų sąskaitų-faktūrų ir pervestų sumų pieno pardavėjams. Įvertinus aplinkybę, kad pieno gamintojams buvo išrašytos sąskaitos-faktūros kitokioms sumoms nei buvo išmokėta, manytina, kad dėl tokio apsirikimo nesutapo įmonės buhalteriniai duomenys, todėl ieškovė turėjo pareigą pateisinti dokumentais susidariusius skirtumus. Tokia pareiga įtvirtinta kooperatinės bendrovės „Žalioji lanka“ vyriausios buhalterės pareiginėje instrukcijoje, su kuria ieškovė D. B. susipažino pasirašytinai 2012-09-12, apibrėžiančioje įmonėje dirbančio vyriausiojo buhalterio teises, pareigas bei atsakomybes bei kurios 41 punkte taip pat nurodyta, kad vyriausioji buhalterė atsako už neteisėtai tvarkomą, ne laiku pateikiamą arba klaidingą finansinę ir buhalterinę apskaitą. Pagal pareiginės instrukcijos 42 punktą vyriausioji buhalterė tvarkydama finansinę ir buhalterinę apskaitą turi garantuoti įrašų teisingumą (t.1, b.l. 44-46). Pripažinus, kad minėtus taisymus ieškovė atliko netinkamai, laikytina, jog ji pažeidė darbo tvarką. Tačiau sutiktina su apeliantės teiginiu, kad žiniaraščiai sudaryti 2011-05-17 ir 2011-05-10, t.y. daugiau nei prieš 6 mėnesius iki nuobaudos skyrimo dienos, todėl už šį pažeidimą nuobauda nebegalėjo būti skiriama (DK 241 str. 1 d.).
Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad be pagrindo atliktas mokėjimas UAB „Jaros sauga“ 81,50 Lt sumai, ilgalaikio kredito grąžinimo pavedimas AB „Rokiškio sūris“ naudai ne kaip atsakovo, o kaip V. B. skola, laikytini akivaizdžiais ieškovės darbo drausmės pažeidimais, įvertinant, kad ieškovė dirbo vyriausiąją buhaltere, kuriai yra keliami padidinti atsakingumo, rūpestingumo bei kiti šiai profesijai taikomi atitinkami elgesio ir įstatymų išmanymo standartai. Dėl padarytų pažeidimų galima konstatuoti, jog ieškovė elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai ir pažeidė darbuotojo pareigas, nurodytas DK 228 str. (DK 234 str.), dėl šių pažeidimų padarymo jai pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda.
Nesutiktina su apeliantės teiginiu, kad nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas atnaujinti sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, numatytą DK 289 straipsnyje, ieškovės reikalavimui ginčyti jai paskirtą drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą. Ieškovė dėl 2013-03-01 įsakymu paskirtos nuobaudos į darbo ginčų komisiją nesikreipė, 2013-03-01 įsakymu jai paskirtą nuobaudą ginčijo 2014-02-19 pateikdama ieškinį teismui, t.y. praleidusi DK 289 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuobaudai naikinti. DK 289 straipsnis yra specialioji DK 27 straipsnio, įtvirtinančio bendrąjį ieškinio senaties terminą DK reglamentuojamiems santykiams, norma. Įvertintina, kad ieškovės atstovas prašė teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą tuo atveju, jei teismas manytų, jog ieškinio senatis turėtų būti taikoma, tačiau nenurodė, dėl kokių priežasčių ieškinio senaties terminas buvo praleistas ir kodėl jis turėtų būti atnaujintas. Nors apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi pripažintinas ieškovės nesuvokimas, kad jai buvo skirta nuobauda, nes ji įvardinta kaip griežtas papeikimas, kurio kaip drausminės nuobaudos nenumato LR Darbo kodeksas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pati ieškovė pirmosios instancijos teisme posėdžio metu patvirtino, jog jai po nuobaudos paskyrimo buvo šokas, nuobaudos ji neskundusi, nes norėjo dirbti toliau. Įvertinus, kad ieškovė rašė paaiškinimą darbdaviui bei faktą, kad ieškovė pasirašė žiniaraštyje patvirtindama, jog gavo 2013-03-01 įsakymą dėl nuobaudos skyrimo (t.1, b.l. 23), tikėtina, kad ji turėjo suprasti ir suprato, jog jai yra paskirta drausminė nuobauda. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, asmuo, nesutinkantis su senaties taikymu, gali remtis tuo, kad teismas neprivalo taikyti senaties net ir tuo atveju, kai yra pagrindas ją taikyti, tačiau tada atsiranda jo pareiga įrodyti, kad senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ginčo šalis privalo įrodyti faktus, kurie svariai pateisintų ieškinio senaties termino praleidimą. Kadangi nagrinėjamu atveju teismui nebuvo nurodyta jokių svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas buvo praleistas ir kurios sudarytų teisines prielaidas spręsti dėl jo atnaujinimo, pagrįstai pirmosios instancijos teismas reikalavimui dėl nuobaudos skyrimo panaikinimo atsakovo prašymu taikė ieškinio senatį.
Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovei D. B. atsakovo kooperatinės bendrovės „Žalioji lanka“ 2014 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 1 buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (tomas 1, b.l. 36). Iš kooperatinės bendrovės „Žalioji lanka“ valdybai direktorės surašyto ir pateikto vyr. buhalterės darbo ir vedamų dokumentų patikrinimo protokolo matyti, kad buvo fiksuoti tam tikri konkretūs buhalterės darbo pažeidimai (protokolo 1 -7 punktai), bei atkreiptas dėmesys į tai, jog vyr. buhalterė ignoruoja visas pateiktas kritikas, kad jai už panašius pažeidimus 2013-03-01 jau buvo skirta drausminė nuobauda griežtas papeikimas, kad ji grubiai elgiasi su darbo partneriais, niekada nepripažįsta savo klaidų, į išsakytas pastabas reaguoja ironiškai, šaukimu, grasinimais (t. 1, b.l. 24). Nustatyta, kad kooperatinė bendrovė pinigus už supirktą pieną išmokėdavo ne pieno gamintojui, o jo šeimos nariui 2013 metų rugpjūčio mėnesį (t.1, b.l. 93-100), pieno gamintojai L. A. sumokėta suma buvo nurodyta kaip darbo užmokestis, nors ji nėra kooperatinės bendrovės „Žalioji lanka“ darbuotoja (t.1, b.l. 92). Ieškovė teigė, kad buvo šeimos narių prašymai pervesti pinigus, tačiau atsakovo direktorė paaiškino, kad tik po tokių pavedimų buvo pradėti rinkti šeimos narių prašymai, kas matyti iš pavedimų ir raštų datos (t.1, b.l. 93-100). Nors apeliantė teigia, kad pretenzijų pieno gamintojai nereiškė, tačiau akivaizdu, kad atlikdama pervedimus ne pieno gamintojams tiesiogiai, bei neturėdama jų prašymų pervesti į artimųjų šeimos narių sąskaitas, ieškovė elgėsi nepakankamai atidžiai, be jokio pagrindo, neturėdama rašytinių pieno gamintojų prašymų bendrovės pinigus pervedinėjo asmenims, su kuriais nebuvo sudaryti jokie susitarimai, tokiu būdu sudarydama situaciją, kad bendrovės pinigai gali būti prarasti ar bendrovė būtų ateityje priversta kreiptis dėl nepagrįstai išmokėtų pinigų susigrąžinimo, galėtų ateityje sulaukti pieno gamintojų reikalavimų dėl apmokėjimo už pieną. Be to, tokių pavedimų atlikimas asmenims, kuriems bendrovė neturi jokių skolinių įsipareigojimų, nesant rašytinių pieno gamintojų prašymų, sukeltų abejonių dėl tokių mokėjimų pagrįstumo, tuo pačiu reikštų, kad buhalteriniai dokumentai tvarkomi aplaidžiai. Dėl A. pavedimo 2013-08-05 ieškovė paaiškino, kad ji darė sąrašinį pavedimą, nors taip nebuvo galima pervesti už pieną, teigė, jog ji dar mokėsi, kaip tokį pavedimą atlikti, skambino A., ar nebus problemų dėl atlikto pavedimo. Atsakovo direktorė atkreipė dėmesį, kad pavedimas atliktas ne darbo užmokesčių išmokėjimo dieną, todėl neaišku, kaip pinigai buvo pervesti A. Kadangi ieškovė buvo atsakinga už ūkio subjekto teisingą apskaitą, nepagrįstai nurodžiusi pieno pardavėją kaip darbuotoją, nors darbuotojų užmokesčio mokėjimas yra specifinis, pripažintina, kad ji padarė pažeidimą, apskaitą vykdė netinkamai.
Protokolo trečiu punktu ieškovei buvo nurodyta, kad darbo užmokesčio žiniaraštis nesutampa su faktiškai išmokama suma, ką patvirtina byloje esantys duomenys (t.1, b.l. 84, 86). Teismas nustatė, kad 2013 m. vasario mėn. darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio matyti, jog A. Ž. darbo užmokestis, kurio dydis 589,70 Lt buvo apskaičiuotas ir turėjo būti sumokėtas 2013 m. vasario mėn., tačiau šiam asmeniui darbo užmokestis tą mėnesį nebuvo sumokėtas, kas nulėmė vėlesnius darbo užmokesčio žiniaraščių neatitikimus (2013 metų liepos mėn.), ir tik po to, kai įmonėje pradėjo dirbti kita buhalterė ši klaida buvo nustatyta, ir A. Ž. priklausantis 589,70 Lt dydžio darbo užmokestis, kuris turėjo būti išmokėtas vasario mėn., buvo sumokėtas 2013-12-19 (t. 1, b.l. 101-102, 139, 140). Apeliantė skunde teigia, kad pats pažeidimas padarytas 2013-02 mėn., todėl dėl šio pažeidimo, padaryto daugiau nei prieš 6 mėnesius, drausminė nuobauda negalėjo būti skiriama. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priešingai nei teigia apeliantė, pažeidimu darbdavys laikė ne darbo užmokesčio neišmokėjimą darbuotojui, tačiau tai, kad darbo užmokesčio žiniaraštis nesutampa su faktiškai išmokama suma, o tokia aplinkybė ieškovei turėjo būti akivaizdi, ji, būdama atsakinga už tvarkingą buhalterinę apskaitą, turėjo pareigą pasidomėti, kodėl tokie neatitikimai egzistuoja bei spręsti trūkumų pašalinimo klausimą, tačiau to nepadarė. Nepagrįstai apeliantė nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pasisakyta dėl darbuotojui neišmokėtos algos, kadangi teismo posėdžio metu atsakovo direktorė paaiškino, jog patikrinus žiniaraštį neatitiko viena suma, vienam žmogui buvo neapmokėta alga. Tai, kad ieškovė dėl minėtos aplinkybės nieko nepasisakė, nereiškia, kad jai nebuvo suteikta galimybė dėl to pasiaiškinti bei atsikirsti į atsakovo argumentus, todėl rungimosi principas (CPK 12 str.) nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas. Ieškovė teigė, kad neatitikimai darbo užmokesčio žiniaraščiuose pasitaikydavo nesant aiškiam gauto pieno kiekiui, nuo kurio dalinai priklauso darbuotojų atlyginimai, vėliau gavus oficialius dokumentus dėl pieno, neatitikimai būdavo ištaisomi kitą mėnesį, tačiau šios aplinkybės įrodymais nepagrindė, taip pat atsakovo direktorė jos nepatvirtino, teigdama, kad pieno kiekiai būna aiškūs, kai mokami darbuotojų atlyginimai.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad į bylą pateikta N. E. darbo sutartis patvirtina, jog nuo 2012-08-01 šio darbuotojo darbu sutartis buvo pakeista ir atsirado papildoma sąlyga – priemoka prie atlyginimo 50 Lt už mašinos priežiūrą (t. 2, b.l. 6-9), tačiau iš 2013 m. liepos mėn. darbo užmokesčio žiniaraščio matyti, kad N. E. už automobilio priežiūra jam priklausanti 50 Lt suma nėra priskaičiuota (t. 1, b.l. 82). Aplinkybė, kad darbo užmokesčio žiniaraščius atsakovo direktorė pasirašydavo, nepaneigia ieškovės pareigos atsižvelgiant į darbuotojų darbo sutartis žiniaraščius koreguoti, apie pastebėtus suklydimus informuoti direktorę bei darbuotojui išmokėti visus jam priklausančius mokėjimus. Ieškovė teigė, kad jai nebuvo nurodyta pervesti 50 Lt, N. E. išmokėti šios sumos neprašė, tačiau įvertinus, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su darbo sutartimis, ji, būdama buhaltere bei atsakinga už teisingos buhalterinės apskaitos tvarkymą, turėjo pareigą domėtis, kokius mokėjimus turi atlikti darbuotojams.
Sutiktina su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų atsakovo nurodytų darbo drausmės pažeidimų, tačiau manytina, kad teismo konstatuoti ieškovės veiksmai laikytini akivaizdžiais ieškovės darbo drausmės pažeidimais, ieškovės darbo trūkumai buvo pakankamas pagrindas taikyti ieškovei drausminę atsakomybę, nes ieškovė, būdama atsakinga už ūkio subjekto teisingą apskaitą, ją vykdė netinkamai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Tuo pačiu teisėjų kolegija pasisako dėl kitų protokole nurodytų ieškovės pažeidimų padarymo. Protokolo pirmame punkte ieškovės darbo drausmės pažeidimu buvo nurodytas kai kurių sąskaitų-faktūrų pavėluotas apmokėjimas. Teismo posėdžio metu šalys pripažino, kad pasitaikė tokių vėlavimų, tačiau į bylą jokių įrodymų nebuvo pateikta. Todėl pripažintina, kad atsakovas neįrodė, jog toks pažeidimas ieškovės buvo padarytas (CPK 178 str.). Protokolo ketvirtuoju punktu nurodyta, kad mėnesio ataskaitos buvo pateikiamos surašant ne visus vykdomus piniginius judėjimus, kasoje esantis pinigų likutis nerodomas 2013 sausio-liepos mėnesiais, ką patvirtina byloje esantys įrodymai (t.1, b.l. 85), grąžinami pajai 2013 m. liepą nurodomi kaip kooperatyvo įplaukos, nurodyti banko išgryninimo pinigai surinkti iš pieno gamintojų prirašomi prie kooperatyvo įplaukų, jų nesuderinant su kitomis įplaukomis. Nustatyta, kad rugsėjį nurodyta išgryninimo pinigų suma neatitinka tikrovės, vietoje 631,55 Lt nurodyta 1242,07 Lt, įplaukos gautos per rugsėjo mėnesį už knyg. pardavimą, tyrimų padarymą, kt. prekes, nurodyta I ataskaitoje 0,00, II – 1130,92 Lt, III – 1340,11, nors faktiškai surinkta įplaukų 1613,98 Lt (t.1, b.l. 86-88). Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad ataskaitos nėra balansas, nereikalaujama, kad viskas idealiai atitiktų, tai kaip juodraštis dėl pagrindinių išlaidų, pristatomas valdybai. Atsakovo direktorė N. B. su tokiu teiginiu iš dalies sutiko nurodydama, kad ataskaita nėra griežtos atskaitomybės dokumentas, bet ji, žodžiu reikalaudama parengti tokią ataskaitą norėjo matyti tikrą padėtį, kad būtų aiški bendrovės finansinė situacija, tai vidaus dokumentas. Iš liudytojos V. Š. parodymų matyti, kad ji direktorės prašymu pateikia mėnesio ataskaitas, daro preliminarų balansą dėl atsiskaitymo su Sodra, VMI, dėl išlaidų, likučių pakalba su direktore žodžiu, paaiškino kad, jei nurodytos išlaidos neteisingai, tai neteisingai gali būti paskaičiuojami mokesčiai. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė, būdama atsakinga už teisingų finansinių ir buhalterinių ataskaitų pateikimą, net ir esant direktorės žodiniam, o ne rašytiniam nurodymui, turėjo pateikti tinkamas mėnesines ataskaitas, su kuriomis vėliau yra supažindinama valdyba. Protokolo šeštuoju punktu buvo nurodyta, kad 2013-10-17 vykusiam posėdžiui prašyta pateikti mėnesio ataskaita, pelno- nuostolio ataskaita spalio 1 dienai, pelno-nuostolių ataskaita raštu nepateikta, žodžiu pateikta netiksli, nepatiekti duomenys, mėnesio ataskaitoje netikslūs pinigų judėjimai. Teismo posėdžio metu ieškovė teigė, kad ji viską pateikė, duomenis vedė pagal žiniaraščius, ne pagal sąskaitas-faktūras, posėdyje nedalyvavo, o posėdžio protokolas yra suklastotas. Su tokia ieškovės pozicija atsakovas nesutiko, atsakovo direktorė nurodė, kad ieškovė posėdyje dalyvavo, sakiusi, jog dirbama nenuostolingai, posėdžio pabaigoje valdybai nuėjus pas ją į kabinetą jos darbo vietoje nerado, tada nutarta tikrinti ieškovės darbą. Iš 2013-10-17 posėdžio protokolo (t.1, b.l. 149) matyti, kad ieškovė minėjo, jog įmonės padėtis stabili, bet tikslių duomenų nepateikė, sakė, kad nesuvesti duomenys už praėjusį mėnesį, kai jai buvo papriekaištauta, kaltino kitus darbuotojus, direktorę, teigė neprivalanti pateikti finansinių ataskaitų, direktorė pati galinti atsidaryti dokumentus ir pasižiūrėti pati. Buhalterė buvo įpareigota pašalinti rastus neatitikimus, sutvarkyti laiku reikiamus dokumentus, pateikti direktorei laiku ir tikslias mėnesio ataskaitas, raštu informuoti apie klaidų ištaisymą ir jų atsiradimo priežastį. Tuo pagrindu priimtas 2013-10-21 direktorės įsakymas pateikti iki 2013-10-22 raštu pasiaiškinti dėl protokole nurodytų neatitikimų. Iš liudytojų K. Š., P. Š., M. Č., V. V. M., A. S. parodymų nustatyta, kad valdybos posėdyje buvo aptarinėjama dėl ieškovės darbo kokybės, nes direktorė turėjo nusiskundimų dėl vėluojančių ataskaitų, netvarkos dokumentuose, kad ieškovė negalėjo žodžiu pateikti tikslių duomenų už praėjusį mėnesį, iš pradžių pasiaiškino, vėliau išėjo ir kai valdyba norėjo ją vėl pasikviesti bei išsiaiškinti tam tikras aplinkybes dėl neatitikimų dokumentuose, jos darbo vietoje nebebuvo. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad liudytojai K. Š., N. E. patvirtino aplinkybę, kad ieškovė posėdžio metu nedalyvavo, kadangi abu liudytojai nurodė tiksliai šios aplinkybės neatsimenantys. Pripažintina, kad buhalterė, būdama atsakinga už tikslią buhalterinę apskaitą, turėjo pareigą pateikti jai žinomą informacija aiškiai, pati pasitikslinti dėl ataskaitos duomenų, o ne pasiūlyti tą padaryti atsakovo direktorei. Protokolo septintuoju punktu dėl ieškovės padarytų pažeidimų buvo nurodyta sekančiai: kritikos, įsakymų ignoravimas, po nuobaudos buvo įpareigota trūkumus ištaisyti ir raštu pateikti pasiaiškinimą, bet nepateiktas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad toks teiginys yra deklaratyvus, be to, ieškovė prieš pirmosios nuobaudos skyrimą buvo pateikusi pasiaiškinimą, taip pat buvo pašalinti kai kurie darbo trūkumai, todėl minėtu punktu įvardintų aplinkybių negalima pripažinti darbo drausmės pažeidimu. Protokolo aštuntuoju punktu kaip darbo drausmės pažeidimas įvardintas grubus elgesys su darbuotojais, klaidų nepripažinimas, reagavimas į pastabas isteriškai. Iš direktorės paaiškinimų nustatyta, kad nebėra pasitikėjimo ieškove kaip darbuotoja, ji klaidų nepripažįsta, problematiška, su darbuotojais elgėsi iššaukiančiai. Iš liudytojo A. R. parodymų nustatyta, kad ieškovė jam 2013 metų spalį siūlė sumokėti pusę kainos už detales, kurias jis užsakytų darbovietės vardu, bet jos naudai, užrašė jam ranka, kokių detalių reikia (t.1, b.l. 157), tokiu būdu jį skatino nusikalsti, tačiau jis apie įvykį informavo direktorę. Liudytojas teigė, kad po to buvo akistata prie kavos, ieškovė jį užsipuolė, kad jis ją išdavė, taip pat užsipuolė ir kitą buhalterę. Iš liudytojos V. Š. parodymų nustatyta, kad jai po 2013-10-28 turėjo būti perduoti buhalteriniai dokumentai, bet nieko jai ieškovė neperdavė, neatvyko į darbą, ataskaitos VMI perdavimui už rugsėjo mėnesį nebuvo suvestos, niekas nesutapo, nei turtas, nei likučiai, nei mokėjimai, balanse netvarka, gyventojų pajamų mokestis ne taip apskaitytas. Liudytojos manymu, ieškovė nesuprato, iš kur atsirado pinigų likučiai, galimai ji nemokėjo programa naudotis. Iš nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad įvertinant vyriausiojo buhalterio darbo specifiką, jo atliekamų funkcijų svarbą, akivaizdu, jog darbdavys, nustatęs vyriausiosios buhalterės netinkamą pareigų vykdymą, taip pat kilus įtarimų dėl jos bandymo įgyti turtą atsakovo sąskaitą, turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą ieškove kaip darbuotoja, ypač dėl to, kad ji savo klaidų nepripažįsta, pasitaisyti nesistengia, elgiasi nepagarbiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš protokole nurodytų aštuonių darbo drausmės pažeidimų net šeši buvo padaryti.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo pateiktos 2013-10-31 AB „Audito namai“ atlikto finansinio atsakovo audito už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-08-31 išvadų, kuriose nenurodomas nei vienas atsakovo nustatytas tariamas ieškovės finansinis pažeidimas, tik pažymėta, kad pas atsakovą yra keletas nereikšmingų neatitikimų, kuriuos galbūt reikėtų koreguoti. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu minėta aplinkybė nepaneigia to fakto, kad ieškovė buvo padariusi tam tikrus aukščiau nustatytus darbo drausmės pažeidimus.
Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apeliantės teiginį, kad jai drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – buvo paskirta be ieškovės pasiaiškinimo, kas yra drausminės nuobaudos skyrimo procedūros esminis pažeidimas. Iš 2013-10-21 kooperatinės bendrovės „Žalioji lanka“ direktorės N. B. įsakymo Nr. 72 nustatyta, kad ieškovei buvo įsakyta iki 2013-10-22 16 val. raštu paaiškinti visų patikrinimo protokole nurodytų neatitikimų priežastį, nurodyti tikslius duomenis, pagrįsti tai įrodančiais dokumentais. Ieškovei nurodyta paaiškinti, kodėl piktybiškai klaidinantys dokumentai pateikiami tik direktorės susipažinimui, kodėl stengiamasi, kad tikrieji duomenys direktorei būtų nežinomi arba tik pačiai pasidarius pilną mėnesio išklotinę, paaiškinti dabartinį požiūrį į darbą, tolimesnius planus, priežastį į nenorą nei klausyti, nei taisytis (t.1, b.l. 25). Pastebėtina, kad pati ieškovė, pasirašydama ant minėto įsakymo, yra patvirtinusi, jog su įsakymu yra susipažinusi. DK 240 str. 1 d. nurodoma, kad darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu paaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo, tačiau taip pat nurodoma, kad jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Todėl aplinkybė, kad ieškovė nepateikė pasiaiškinimo per darbdavio nustatytą terminą, netrukdė darbdaviui skirti ieškovei drausminę nuobaudą.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo pareikšta drausminė nuobauda per paskutinius 12 mėnesių, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, ieškovė nei vienu atveju nepripažino savo kaltės, nepasitaisė ir toliau darė pažeidimus, atsakovas, nesitikėdamas, kad ieškovė pasitaisys ir kad nereikės jos neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų ateityje, vadovaudamasis DK 238 straipsniu pagrįstai nutraukė darbo sutartį su ieškove nuo 2014 m. sausio 22 d. DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovei 2014-01-22 paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo - yra pagrįsta, taip pat tinkamai parinkta bei atitinka ieškovės padarytų darbo drausmės pažeidimų sunkumą.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Todėl apeliacinis skundas atmestinas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-09-23 sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovui kooperatinei bendrovei “Žalioji lanka” priteistina iš ieškovės D. B. 231,70 EUR (800 Lt) bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-09-23 sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti atsakovui kooperatinei bendrovei “Žalioji lanka”, į.k. 300041288, iš ieškovės D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 231,70 EUR (800 Lt) bylinėjimosi išlaidų.