Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal N. K., A. K. ir M. K. prevencinį ieškinį atsakovui Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovei „Gustoniai“, trečiajam asmeniui UAB „Admivita“ dėl uždraudimo atsakovui Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovei „Gustoniai“, veikiančiam per laikinąjį turto administratorių ar bet kokius pastarojo įgaliotus asmenis, bet kuriems asmenims perleisti atsakovui nuosavybės teise priklausantį atsakovo pajų ar jo bet kokią dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai prašė uždrausti atsakovui, veikiančiam per laikinąjį turto administratorių ar bet kokius pastorojo įgaliotus asmenis, bet kuriems asmenims perleisti atsakovui nuosavybės teise priklausantį atsakovo pajų ar bet kokią jo dalį, bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki prevencinio ieškinio išnagrinėjimo uždrausti atsakovui, veikiančiam per laikinąjį turto administratorių ar bet kokius pastarojo įgaliotus asmenis, bet kuriems asmenims perleisti atsakovui nuosavybės teise priklausantį atsakovo pajų ar bet kokią jo dalį.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų N. K., A. K., ir M. K. prevencinį ieškinį. Nurodė, kad prevenciniame ieškinyje ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu ieškovai sutapatino procesinio ir materialinio reikalavimų dalykus, t.y. ieškinyje ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių reiškia tą patį reikalavimą. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio dalykas negali sutapti, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, susijusius su šeimos teise. Pažymėjo, kad reikalavimą reiškia juridinio asmens dalyviai, o reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kurios gali būti kvalifikuojamos kaip turinčios netinkamo valdymo požymių, bet ne realiai keliančios grėsmę padaryti žalą. Prevenciniu ieškiniu reikalaujama nutraukti veiksmus ar veiklą ir taip išvengiama žalos ateityje, tačiau prevenciniu ieškiniu nereikalaujama taikyti kokių nors priemonių. Šiuo atveju siekiama suvaržyti, t.y. uždrausti atsakovui, veikiančiam per laikinąjį turto administratorių ar bet kokius pastarojo įgaliotus asmenis, bet kuriems asmenims perleisti atsakovui nuosavybės teise priklausantį pajų ar bet kokią jo dalį. Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus, tokius kaip sandorių, sutarčių sudarymą, kurių neigiami ekonominiai padariniai nėra akivaizdūs, nes prevencinio ieškinio tenkinimo viena iš sąlygų – realus pavojus padaryti žalą. Jis suprantamas kaip protinga ir pagrįsta tikimybė, kad žala atsiras. Teismas darė išvadą, kad realiai byloje pareikštas ne prevencinis ieškinys, o reikalavimas taikyti priemones, kurios gali būti taikomos po juridinio asmens veiklos ištyrimo (CK 2.124 – 2.131 str.).

Atskiruoju skundu ieškovės prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-19 nutartį ir prevencinio ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismo nutartyje išdėstyti motyvai yra dėl paties prevencinio ieškinio dalyko pagrįstumo, t.y. teismas jau ieškinio priėmimo stadijoje išsprendė ginčą iš esmės ir de fakto priėmė sprendimą – prevencinį ieškinį atmetė. Mano, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas nevertina ieškinio pagrįstumo, nes ieškovas savo ieškinio reikalavimus turi teisę įrodinėti viso proceso metu. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas tik patikrina, ar ieškinys atitinka formalius, procesiniam dokumentui taikomus reikalavimus ir ar nėra CPK 137 str. 2 d. nurodytų aplinkybių. Todėl prevencinio ieškinio priėmimo stadijoje teismas neteisėtai vertino, ar apeliantai faktiškai įrodė prevencinio ieškinio dalyką, kokio pobūdžio ieškiniu laikytinas apeliantų pareikštas ieškinys, kaip kvalifikuotinos ieškovų nurodytos aplinkybės ir pan. Teismas visiškai nesivadovavo ieškinyje išdėstytais apeliantų argumentais ir cituojama teismų praktika, kuri vienareikšmiškai patvirtina, kad prevencinio ieškinio atveju ieškinio reikalavimas gali sutapti su laikinųjų apsaugos priemonių prašymu ir tai niekaip nepažeidžia nei materialinės, nei procesinės teisės normų. Todėl teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Atskirasis skundas tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-19 nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Ieškovai Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė prevencinį ieškinį atsakovei ŽŪB „Gustoniai“, trečiajam asmeniui UAB „Admivita“ ir prašė uždrausti atsakovei, veikiančiai per laikinąjį turto administratorių ar bet kokius pastarojo įgaliotus asmenis, bet kuriems asmenims perleisti atsakovei ŽŪB „Gustoniai“ nuosavybės teise priklausantį pajų ar bet kokią jo dalį.

Reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki prevencinio ieškinio išnagrinėjimo uždrausti atsakovei ŽŪB „Gustoniai“, trečiajam asmeniui UAB „Admivita“ ir prašė uždrausti atsakovei, veikiančiai per laikinąjį turto administratorių ar bet kokius pastarojo įgaliotus asmenis, bet kuriems asmenims perleisti atsakovei ŽŪB „Gustoniai“ nuosavybės teise priklausantį pajų ar bet kokią jo dalį.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-05-19 nutartimi atsisakė priimti prevencinį ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kai ieškinys nenagrinėtinas teisme. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais nurodydami: teismas iš esmės pasisakė dėl ieškinio pagrįstumo, o to daryti ieškinio priėmimo stadijoje negali; reiškiant prevencinį ieškinį gali sutapti materialinis ir procesinis reikalavimai.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais.

Lietuvos Respublikos CPK 135 straipsnio pirma dalis reglamentuoja, kad pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ir išdėsto, kokie duomenys turi būti nurodyti. Šio straipsnio antra dalis nustato kokie dokumentai ir įrodymai turi būti pridėti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar pateiktas ieškinys atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus. Šioje stadijoje teismas nesvarsto ieškinio pagrįstumo, todėl negali spręsti ir pateiktų įrodymų pagrįstumo ar pakankamumo klausimų. Nagrinėdamas bylą teismas spręs apie įrodymų pakankamumą tenkinti ieškinį, ar jį atmesti.

Įstatymas reglamentuoja, kad prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 str. 1 d.). Ieškinio tikslas yra užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos. Įstatymas suteikia teisę pareikšti prevencinį ieškinį asmeniui, kuriam gresia žala, o reiškiant prevencinį ieškinį, žala gali būti jau padaryta ir gali būti dar nepadaryta. Taigi, prevenciniu ieškiniu siekiama uždrausti atsakovui veiksmus, kurie kelia realų pavojų žalai ar nuostoliams atsirasti. Ieškovai prevenciniu ieškiniu prašo uždrausti atsakovei atlikti tam tikrą veiksmą, perleisti ŽŪB „Gustoniai“ nuosavybės teise priklausantį pajų ar jo dalį ir nurodo aplinkybes (ieškinio pagrindą), kuriomis reikalavimą grindžia. Ar pagrįstas reikalavimas, ar ne, teismas gali spręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, o ne ieškinio priėmimo stadijoje.

Nepriimti ieškinio dėl to, kad sutampa materialinis ir procesinis reikalavimai taip pat nėra pagrindo. Civilinė bylą pradedama ieškiniu ir baigiama teismo sprendimu. Iki teismo sprendimo priėmimo praeina tam tikras laikas, todėl įstatyme ir numatytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios apsaugo ginčo objektą nuo atsakovo nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių visai neįmanomą realų jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ir nors laikinosios apsaugos priemonės nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynybos būdai, tačiau jos padeda geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynybą. Laikinosios apsaugos priemonės nėra nuolatinio pobūdžio ir galioja tik iki tam tikro įstatyme nustatyto momento.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.