Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. RV-22-5008 taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka E. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. kovo 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis 2021 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2022 m. sausio 25 d. nusprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė - 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. spalio 19 d., bausmės pabaiga – 2025 m. balandžio 18 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 23 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-5008 taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip didelė. Komisijos nutarime nurodyta, kad stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Asmuo mokosi suvirintojo specialybės, baigė priklausomybių prevencijos grupę, dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose. Nuteistasis raštiškai kreipėsi dėl darbo, tačiau darbas nuteistajam nebuvo pasiūlytas, atsižvelgiant į jo darbingumo galimybes. Konstatuotina, kad asmuo vykdo Komisijos rekomendacijas, dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose, kurie nukreipti į nuteistojo kriminogeninių poreikių mažinimą. Stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, asmuo daugiau nei metus laiko elgiasi nepriekaištingai, stebimas teigiamas pokytis „Piktnaudžiavimo narkotikais“ srityje, nuteistasis išreiškė motyvaciją susidoroti su piktnaudžiavimo narkotikais problemomis ir baigė priklausomybių prevencijos užsiėmimus. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, kas suponuoja prielaidą jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis pagal galimybes vykdo nustatytas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į tai, Komisija sprendė, jog yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad E. B. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis mokosi, kreipėsi dėl darbo, tačiau nedirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, užsiėmimuose, baigė priklausomybių prevencijos grupę, vykdo Komisijos rekomendacijas, stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, kas bendrąja prasme teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik teismas šioms aplinkybėms išskirtinio prioriteto nesuteikia ir konstatuoja, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis ir jo elgesys nėra niekuo išskirtinis, ar leidžiantis spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Priešingai, teismas plačiau nei Komisija skundžiamame nutarime, įvertinęs visus bylos duomenis, konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas.

Iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo E. B. nusikalstamo elgesio rizika nustatyta kaip didelė. Tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip didelė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik, sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant prokuroro skundo argumentams, daryti išvadą, jog nuteistojo elgesys jau yra toks pozityvus, kad lygtinis paleidimas būtų efektyvus, nėra pagrindo, nes nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo ankstesnių jos įvertinimų (2022 m. vasario 2 d., 2023 m. kovo 3 d., 2023 m. lapkričio 16 d.) išliko nepakitusi, neatitinka žemo rizikos vertinimo kriterijaus ir nors stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita tam tikrose srityse, be to gausu dinaminių kriminogeninių veiksnių, apsauginių veiksnių nenustatyta. Bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistojo elgesyje vyrauja itin daug – net 16 dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; suicidinio ar save žalojančio elgesio istorija; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kurie pataisos procese ne tik, kad gali, bet dar ir privalo būti koreguojami. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

E. B. viso teistas 13 kartų, teismo pripažintas recidyvistu, atlieka trečią su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Teistas už įsibrovimą į patalpas, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą būtų galima priskirti nusikaltimo modeliui, minėtos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos ir anksčiau. Bylos duomenimis nuteistasis yra pažeidęs bausmės vykdymo visuomenėje sąlygas. Nusikalstamos veikos vykdytos tiek jam būnant vienam, tiek bendrininkų grupe, daugumą ankstesnių nuteistojo nusikalstamų veikų apima finansinio pobūdžio nusikaltimai. E. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, t. y., jis atlieka subendrintą bausmę už keletą nusikalstamų veikų, kurias padarė veikdamas tiesiogine tyčia, būdamas recidyvistu, apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje. Iš to galima spręsti, kad nuteistasis negebėjo tinkamai skirstyti finansų ir jo finansinė padėtis nebuvo stabili. Pirminio vertinimo metu savęs vertinimo formoje nuteistasis pažymi, kad susiduria su lošimo problemomis. Finansiškai šiuo metu padeda sesuo, nuteistasis nedirba. Pagal 2024 m. balandžio 11 d. gautus duomenis šiai dienai išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo išmokėti 4 896,76 Eur, išieškota suma 0 Eur, savanoriškai dengė skolas 0 Eur. Akivaizdu, kad asmuo linkęs rinktis situacijas ar susikurti aplinkybes, kurios skatina jį pakartotinai vykdyti nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Iš byloje esančios Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pažymos, apie nuteistojo E. B. pažeidimus ir paskatinimus, matyti, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis dvylika kartų pažeidė numatytą tvarką, tris kartus baustas, tačiau nė karto neskatintas. Įkalinimo įstaigoje buvo fiksuotas atvejis dėl asmens narkotinių medžiagų vartojimo (metadono), tačiau asmuo nenubaustas, nes paskirta metadono programa. Taip pat asmuo baustas už draudžiamų daiktų turėjimą (buvo rastos tabletės, nepriskiriamos narkotinėms medžiagoms), švirkšto turėjimą (nurodo turėjęs tikslą daryti tatuiruotes). Nuteistasis neigia turintis priklausomybę alkoholiui, tačiau savęs vertinimo formoje žymi, kad jam yra problema per didelis alkoholio vartojimas. Nuteistasis teigia, kad vartodavo tiek silpnuosius, tiek stipriuosius gėrimus savaitgaliais, būdamas su draugais. Nuteistasis dabartinę nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, teistas už grasinimą nužudyti, viešosios tvarkos pažeidimą. Nuteistasis pripažįsta vartojantis per daug alkoholio, tačiau motyvacija nutraukti vartojimą gan žema. Ankstesniu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis lankė AA užsiėmimus, tačiau vėliau vėl buvo nuteistas už nusikaltimą būnant apsvaigus nuo alkoholio. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vengia analizuoti priežastis, paskatinusias jį nusikalsti, nors jas ir atpažįsta, taip pat vengia kreiptis į specialistus siekiant jas išspręsti. Stebima, kad E. B. pasižymi menkais situacijos bei savianalizės įgūdžiais. Nuteistasis dažnai nesprendžia savo problemų tiesiogiai, stengiasi nuo jų atsiriboti ir vengia problemų vartodamas alkoholį, narkotines medžiagas arba bandydamas spręsti turimas problemas pasirenka netinkamus jų sprendimo būdus (pavyzdžiui, siekdamas įgyti lėšų - vykdo vagystes). Kalbėdamas apie savo nusikaltimus kaltę pripažįsta, tačiau kaltės jausmas negilus bei pokalbio metu stebimos asmens nuostatos palaikančios bei pateisinančios tokį jo elgesį (buvo išprovokuotas). Nuteistasis suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau negeba suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas į juos (t. y. nuolat vykdo įvairius pažeidimus, tarp jų ir administracinius, nevertina kitų visuomenės narių teisių, nuolat jas pažeidžia siekdamas asmeninės naudos). Apibendrinant galima teigti, kad asmens piktnaudžiavimas sietinas su jo nusikalstamumu, asmuo ne kartą teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šios aplinkybės atskleidžia, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis jam taikomų ribojimų net būdamas struktūruotoje, griežtos priežiūros aplinkoje, o tai rodo nuteisto nenorą savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme, ir tai nesudaro pagrindo tikėtis, kad nuteistasis laikysis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo E. B. neatliktos bausmės dalis – 10 mėnesių ir 25 dienos, kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Todėl sutiktina su prokurorės skunde nurodytu argumentu dėl bausmės trukmės, šiuo atveju įvertinus, kad nėra nustatyta BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti materialiojo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, spręstina, kad neatliktos bausmės dalis dar turi tiesioginės įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčiui, tai yra, atlikdamas jam paskirtą bausmę jis dar turi dėti maksimalias pastangas mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad tai būtų pagrindas spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis E. B. nors ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios, jog leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. RV-22-5008 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam E. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.