Utenos apylinkės teismo sprendimas

2017-03-21 · Civilinė byla Nr. e2-116-356/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-21
Bylos Nr.
e2-116-356/2017
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-02398-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Ieškovas
Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-116-356/2017Teisminio proceso Nr.2-50-3-02398-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.1.6. (S)
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 21 d.Utena
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė,sekretoriaujant Elonai Mackutei,

dalyvaujant ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atstovei S. P., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atstovei N. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. K. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ieškiniu prašė neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei dukros K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atstovė, prašydama ieškinį tenkinti, paaiškino, kad 2009-09-24 teismo sprendimu atsakovei motinos valdžia buvo apribota 1 metams, tačiau atsakovė jokių išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, susigrąžinti dukrą nesiekia, jai kartu gyventi sąlygų nesudarė, nedirba, išlaikymo neteikia, bendrauja epizodiškai. Tokie faktai yra pagrindas atsakovei motinos valdžią apriboti neterminuotai.

Atsiliepimas

Atsakovė R. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2017-02-06 parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, nes šiuo metu dar neturi reikiamų sąlygų dukrai gyventi ir lėšų jai išlaikyti. Dukros neatsisako, su ja, pagal savo galimybes, bendrauja, aplanko.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, atstovė paaiškino, kad atsakovė vaiko nelanko jau daugiau kaip vieneri metai, nebendrauja ir nesidomi, išlaikymui lėšų neskiria, dukra nepageidauja grįžti pas motiną, bendrauja su savo pilnamete seserimi, kuri taip pat buvo globojama (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atsakovė yra K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti, Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-369-356/2009, atsakovei terminuotai 1 metams buvo apribota motinos valdžia ir sustabdytos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, dukros atžvilgiu, jai nustatyta nuolatinė globa, iš atsakovės priteistas išlaikymas periodinėmis 150,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis (3, 5-10 b.l.). Utenos rajono apylinkės teismo 2011-08-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2-1251-82/2011, K. K. nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirta (duomenys neskelbtini), ten pat nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta (11-12 b.l.).

2009 m. rugsėjo 24 d. teismo sprendimu atsakovei motinos valdžia buvo apribota dėl to, kad ji visiškai nesirūpino vaiku laikotarpiu iki ieškinio padavimo: vartojo alkoholį, vaikui sąlygų gyventi kartu nesudarė, kartu su vaiku negyveno, su ja bendravo nepakankamai, neaugino ir neauklėjo savo dukros, neteikė jai materialinio išlaikymo, vaiką apgyvendinus Centre, nepakeitė tik jai pačiai priimtino gyvenimo būdo. Motinos valdžia buvo apribota terminuotai 1 metų laikotarpiui todėl, kad atsakovė nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, buvo pakankamai jauno amžiaus, neatsisakė vaikų, po ieškinio pareiškimo rodė pastangas keisti savo gyvenimo būdą, savanoriškai gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, buvo išreiškusi ketinimus sudaryti tinkamas sąlygas ateityje kartu vaikams gyventi, dirbo, kad turėtų lėšų, tai leido manyti, kad padėtis ateityje gali pasikeisti.

Tačiau neilgai trukus po teismo sprendimo priėmimo, kaip patvirtina Utenos rajono socialinių paslaugų centro raštas (4 b.l.) ir socialinės darbuotojos I. B. parodymai, ji nebesinaudojo jai teikiama socialine pagalba, atsisakė kitokios kvalifikuotos pagalbos, nebeatsiliepdavo telefonu, vaikų nebelankė, vis dažniau buvo pastebima asocialių asmenų aplinkoje, šiuo metu situacija nepasikeitusi.

Atsakovė parengiamojo teismo posėdžio metu neneigė to, kad ji su dukra bendrauja minimaliai, išlaikymo neteikia, nes nedirba ir neturi lėšų, sąlygų dukrai kartu gyventi nesudarė, vaiką susigrąžinti nėra suinteresuota.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Byloje pateikti įrodymai patikimai patvirtina, jog atsakovė savo dukros teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamai savo tėvų šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, neužtikrino tiek iki priimant 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-369-356/2009, tiek ir iki šio laiko. Jos pripažinimas ieškinio priimtinas (CPK 42 straipsnio 2 dalis), nes atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės ir motyvai atitinka nurodytus ieškovo.

Atsakovės dukros K. K. nuomonė išklausyta betarpiškai ieškovo atsakingo darbuotojo: yra įpratusi gyventi pas globėją ir nori gyventi kartu su globėja ir kitais šeimynos vaikais (19 b.l.).

Šioje byloje ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, įvertinus kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos – ieškovo pateikta išvada (19 b.l.) dėl ginčo (CK 3.184 straipsnis), laikytina nustatyta, kad atsakovė yra kalta dėl netinkamo motinos pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpina dukra: nuo 2007 metų yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, neaugina ir neauklėja savo dukros, jai tinkamų sąlygų gyventi kartu nesudarė, kartu su dukra negyvena, su ja bendraudavo minimaliai, o pastaruosius metus nebendrauja, nedirba, neturi lėšų, vaikui neteikė ir neteikia materialinio išlaikymo, vaiką apgyvendinus Nijolės šeimynoje nepakeitė tik jai pačiai priimtino gyvenimo būdo, socialinių paslaugų atsisakė, vaiką susigrąžinti nesiekia. Tai yra pakankamas pagrindas atsakovei motinos valdžią, ieškinį tenkinant, dukros K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu apriboti neterminuotai, nes nėra pagrindo padaryti išvadą, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Atsakovei dukros atžvilgiu sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų ( CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Iš atsakovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 2,21 EUR ir 31 EUR žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą apriboti motinos valdžią (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo nuorašas nustatyta tvarka nusiųstinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CK 3.219 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros K. K., gimusios 2003-04-09, asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31 EUR žyminio mokesčio ir 2,21 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą nustatyta tvarka ir terminais nusiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vijolė Vitienė