Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, dalyvaujant ieškovui A. D., jo atstovui advokatui Virginijui Gžimailai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui VĮ Turo bankas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys G. D., A. D., Č. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pagal ieškovo ieškinį iškelta civilinė byla. Ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti, kad 0,0660 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklausė asmeninės nuosavybės teise J. D., mirusiai (duomenys neskelbtini). Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovo tėvas P. D. ir mama J. D. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką. Tėvas dirbo (duomenys neskelbtini) ir už gerą darbą buvo ne kartą skatinamas piniginėmis išmokomis, gavo diplomą, todėl (duomenys neskelbtini) valdyba suteikė 5 asmenų šeimai valdybos žinybiniame fonde esančius statinius - namą su ūkiniais pastatais nuomos teisėmis. (Duomenys neskelbtini) ieškovo tėvas P. D. mirė. Po tėvo mirties mama J. D. 14 metų rūpinosi pastatais kaip savo, darė remontus, mokėjo mokesčius. Ieškovo mama dirbo kultūros skyriuje, rūpinosi trimis vaikais, augino gyvulius, daržoves. (Duomenys neskelbtini) mama J. D. įregistravo santuoką su A. D. 1993-01-22 mama iš Akmenės valstybinės melioracijos valdybos už savo lėšas nupirko gyvenamąjį namą, 1993-03-03 nupirko tvartą ir viralinę. (Duomenys neskelbtini) A. D. mirė. A. D. savo lėšų neturėjo, nieku nedirbo, apie 10 metų sunkiai sirgo. A. D. laidotuvėse iš artimųjų niekas nedalyvavo, pretenzijų dėl turto nepareiškė. Ieškovo mama J. D. mirė (duomenys neskelbtini). J. D. 2004-10-11 surašė testamentą, pagal kurį visą savo turtą paliko ieškovui. Po mamos mirties ieškovas notarei pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, tačiau paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimui dar nėra išduotas. Po mamos mirties liko žemės sklypas, gyvenamas namas, tvartas, viralinė, esantys (duomenys neskelbtini). Kadangi A. D. neprisidėjo prie minėto turto įgijimo, išlaikymo ar pagerinimo, ieškovas prašo nustatyti, kad J. D. įgijo minėtą turtą asmeninės nuosavybės teise.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad 1967-1968 metais melioracija mamai su tėčiu skyrė gyvenamą namą, kuriame gyveno tėvas, mama, ieškovas ir ūdu jo broliai (vienas iš jų yra miręs, gyvas yra G. D.). (Duomenys neskelbtini) metais ieškovo tėvas P. D. mirė. Mama (duomenys neskelbtini) metais antrą kartą ištekėjo už A. D.. A. D. turėjo du sūnus, tačiau su savo vaikais niekada nebendravo, mama taip pat nėra mačiusi jų, po D. mirties niekas dėl palikimo nesikreipė. Gyvenant kartu su D. mama rūpinosi gyvenamo namo privatizavimu, ji dirbo ir pagrinde išlaikė šeimą, D. beveik nedirbo, dažnai vartojo alkoholį. Po D. mirties mama ir toliau gyveno name, jį prižiūrėjo, juo rūpinosi, o susirgus mamai, ieškovas apie 7 metus gyveno pas mamą, ją slaugė. Mirus mamai, ieškovas ir toliau liko gyventi name, namu ir jo priklausiniais rūpinasi ir prižiūri iki šiol, moka mokesčius, įsiskolinimų nėra.

Ieškovo atstovas advokatas Virginijus Gžimaila teismo posėdžio metu palaikė ieškovės poziciją, prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad tarp ieškovo A. D. tėvai P. D. ir J. D. (M.) santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Iš Akmenės melioracijos statybos montavimo administracijos pažymos matyti, kad 1974 metais ieškovo tėvas P. D. dirbo (duomenys neskelbtini), įvertintas kaip geras darbuotojas. Ieškovo tėvas P. D. mirė (duomenys neskelbtini). Iš santuokos liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota santuoka tarp ieškovo mamos J. D. ir A. D., ieškovo mamai buvo suteikta pavardė „D.“. A. D. mirė (duomenys neskelbtini). J. D. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, J. D. vardu įregistruotas šis nekilnojamas turtas: 0,0660 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2004-07-16 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamas namas, pastatas – tvartas, pastatas – viralinė, esantys (duomenys neskelbtini), pagal 1993-01-22 pirkimo-pardavimo sutartį ir 1993-03-03 pirkimo-pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-1162. Pateiktas Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2018-03-20 liudijimas patvirtina, kad po J. D. mirties paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimui gauti pareiškimą pateikė jos sūnus A. D., tačiau paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas dar nėra išduotas. Mirus A. D., pareiškimo dėl palikimo priėmimo notaro biurui niekas nepadavė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Notarės nurodytas aplinkybes patvirtina ir Testamentų registro išrašas. Teismo posėdžio metu ieškovo duoti paaiškinimai patvirtina, kad apie septynis metus iki ieškovo mamos mirties ieškovas kartu su mama gyveno mamos vardu registruotame name adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas slaugė sergančią mamą, po mamos mirties ieškovas liko gyventi minėtame name ir jame gyvena iki šios dienos, namą su priklausiniais prižiūri ir juo rūpinasi, moka mokesčius, šią aplinkybę patvirtina pateiktos sąskaitos bei kvitai už komunalines paslaugas.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi būti vadovaujamasi 2000 m. CK normomis.

Lietuvos Respublikos CK 3.87 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose buvo sprendžiamas ginčas dėl santuokoje įgyto, bet nutraukus santuoką nepadalinto turto nuosavybės teisės, taip pat buvo išaiškinęs, jog iki naujojo Civilinio kodekso priėmimo Santuokos ir šeimos kodekse ar galiojusiame Civiliniame kodekse įgyjamoji senatis nebuvo numatyta. Teisėje tai pripažintas ir legalus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, žinomas ir Lietuvos teisei. Galiojusiuose iki 1940 m. Lietuvos Respublikos įstatymuose jis buvo numatytas. Lietuvos teisės mokslas ją pripažįsta kaip nuosavybės atsiradimo pagrindą (Civilinė teisė. Vadovėlis. Vitkevičius P., Vėlyvis S. ir kt. Kaunas, 1997 m. Vijusta. 293-297 p). Vadinasi, įgyjamoji senatis gali būti laikoma kaip teisėtas, įstatymams neprieštaraujantis pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti, nors šalių santykių metu galiojusių įstatymų ir nenumatytas (Civilinio kodekso 5 straipsnio 1 dalis). Įgyjamosios senaties pagrindiniai požymiai yra: 1) daikto sąžiningas įgijimas; 2) jo nepertraukiamas valdymas, kuris tęsiasi ilgą laiką, dažnai tapatinamą su senaties terminu pažeistai nuosavybės teisei ginti; 3) tikrojo savininko teisinė galimybė pasinaudoti savo daiktu, bet laisvanoriškas šios teisės nerealizavimas per tą laiką; 4) įgyjamosios senaties fakto patvirtinimas teismine tvarka. Buvęs sutuoktinis, kuris neturi įformintos savo vardu bendrosios jungtinės nuosavybės, realiai ja ilgą laiką nesinaudodamas ir nesiekdamas naudotis, valdyti ar disponuoti, sudaro sąlygas kitam buvusiam sutuoktiniui faktiškai ir sąžiningai perimti visą buvusį bendrą turtą. Tokiu atveju keli reikšmingi juridiniai faktai gali tapti bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo ir nuosavybės teisės vienam iš sutuoktinių atsiradimo pagrindu. Tai buvusio sutuoktinio veiksmai, rodantys jo atsisakymą savo nuosavybės dalies, – nevaldymas jos savo vardu ir nesiekimas jos įsiforminti, nesinaudojimas ja, negavimas iš jos pajamų, nenoras ją valdyti kaip savo ir ja disponuoti, – bei sąžiningas kito sutuoktinio valdymas savos ir kito sutuoktinio dalies ilgą laiką, visu turtu naudojantis kaip savininkui – atvirai, nepertraukiamai, vienam darant būtinas jam išlaikyti išlaidas. Šie faktai gali tapti pagrindu pripažinti vieno sutuoktinio nuosavybės teisę visai buvusiai bendrajai jungtinei nuosavybei įgyjamąja senatimi (LAT 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1288/2001).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ginčo gyvenamas namas su priklausiniais ieškovo tėvams valdyti buvo perduotas 1967-1968 metais, ieškovo tėvas P. D. (duomenys neskelbtini) metais mirė, (duomenys neskelbtini) metais ieškovo mama sudarė santuoką su A. D. ir santuokos metu (duomenys neskelbtini) metais ginčo butas su priklausiniais buvo privatizuoti, įregistruoti ieškovo mamos J. D. vardu, A. D. mirė (duomenys neskelbtini) metais, ieškovo mama mirė (duomenys neskelbtini) metais. Kaip pats ieškovas paaiškino, daugiausiai šeima rūpinosi mama, ji visuomet dirbo, A. D. mažai prisidėjo prie namų ūkio išlaikymo, mėgo alkoholį. Be to, kaip ieškovas paaiškino, mirus A. D. ir ieškovo mamai susirgus, ieškovas apie 7 metus iki mamos mirties kartu gyveno ginčo name, slaugė sergančią mamą, padėjo prižiūrėti ir rūpintis namu, po mamos mirties ieškovas liko gyventi ir iki šiol gyvena ginčo name. Pažymėtina, kad po A. D. mirties niekas dėl jo palikimo nesikreipė, dėl turto pretenzijų nepareiškė. Taigi, ginčo namą ieškovo mama apie 48 metus nepertraukiamai valdė, juo naudojosi, jį prižiūrėjo. Nors minėtas namas buvo privatizuotas ieškovo mamai gyvenant santuokoje su A. D., tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad namas buvo perduotas ieškovo tėvams ir tėvai jame pragyveno apie 7-8 metus, į tai, kad ieškovo mama iš viso nepertraukiamai name pragyveno apie 48 metus, o jos antrasis sutuoktinis A. D. - tik apie 10 metų, tai, kad po A. D. mirties ieškovo mama name gyveno viena apie 13 metų, be to, apie 7 metu iki mamos mirties ieškovas kartu gyveno su savo mama ginčo name ir mamą slaugė, po mamos mirties ieškovas liko gyventi ginčo name ir iki šios dienos jame gyvena. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad po A. D. mirties praėjo 13 metų, tačiau dėl jo palikimo niekas nesikreipė, pretenzijų dėl ginčo namo nepareiškė. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovo mama ilgą laiką, t. y. nuo pat namo perdavimo šeimai iki mirties, nepertraukiamai ginčo name gyveno, sąžiningai jį valdė kaip savininkė, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, siekė jį privatizuoti ir įregistruoti savo vardu. A. D. su ieškovo mama ginčo name, atsižvelgiant į visą ieškovo mamos valdytą namo laikotarpį, santykinai gyveno neilgai, po A. D. mirties dėl likusio jo turto, įskaitant ir ginčo namo dalį, niekas pretenzijų nepareiškė, po mamos mirties ginčo name gyvena ir juo rūpinasi pats ieškovas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovo mama J. D. įgijo nuosavybės teisę į ginčo namą su priklausiniais įgyjamosios senaties būdu, todėl ginčo namas ieškovo mamai priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į tai, kad 0,0660 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), J. D. įgytas 2004-07-16 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, t.y. po sutuoktinio A. D. mirties (duomenys neskelbtini), yra pagrindas pripažinti, kad minėtas žemės sklypas J. D. priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Įvertinus nustatytas aplinkybes byloje ir remiantis išdėstytais motyvais, ieškinys tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad 0,0660 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – viralinė, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), priklausė J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.