- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-03
- Bylos Nr.
- 2A-10/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- K. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo K. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, o reikalavimas dėl iškeldinimo paliktas nenagrinėtas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1877-258/2009 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui K. M. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir priverstinio iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas Vilniaus m. savivaldybė 2009 m. sausio 12 d. Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė: 1) nutraukti 2008 m. gegužės 7 d. sutartį Nr. A421-20(4.4-TR2) „Dėl privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo“ ir taikyti restituciją; 2) pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 21,01 m² bendro ploto negyvenamąsias patalpas su bendro naudojimo patalpa, pažymėta indeksu 7-1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo patalpos); 3) iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpų 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (2-4 b. l.). Nurodė, kad atsakovas dalyvavo ieškovo organizuojamame privatizavimo viešame aukcione (b. l. 70-71) ir jį laimėjo. Bylos šalys 2008 m. gegužės 7 d. pasirašė sutartį Nr. A421-20(4.4-TR2) „Dėl privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo“ (6-8 b. l.) (toliau - Sutartį), pagal kurią ieškovas už 102 000 Lt pardavė atsakovui ginčo patalpas, o atsakovas įsipareigojo iki 2010 m. balandžio 10 d. sumokėti visą privatizavimo objekto kainą ir palūkanas, nes mokėjimai išdėstyti dalimis. Iki 2008 m. spalio 10 d. atsakovas turėjo sumokėti, bet nesumokėjo tarpinės 10 929 Lt įmokos, kaip to reikalavo Sutarties 7.1 punktas. Sutarties 7.2 ir 7.3 punktuose numatyta, kad jeigu 10 929 Lt įnašas su palūkanomis ir po 0,1 % delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nesumokami per 30 d. nuo mokėjimo termino pabaigos, Sutartis teismine tvarka gali būti nutraukta, tačiau sumokėta suma negrąžinama. Tokias pasekmes (vienašalę restituciją) nustato Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas (1997 m. lapkričio 4 d. redakcija) bei LR Vyriausybės 1999 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtinti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatai, taikytini šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1596/2002).
Atsiliepimas
Atsakovas K. M. su ieškiniu nesutiko atsiliepimu į ieškinį ir prašė jį atmesti (38-40 b. l.). Pripažino, kad dėl pasikeitusios ekonominės situacijos Sutartyje nustatytu laiku (iki 2008 m. spalio 10 d.) tarpinės įmokos nesumokėjo, tačiau ją ir delspinigius bei likusią 74 500 Lt (102 000 Lt – 10 000 Lt – 15 500 Lt – 1 000 Lt – 1 000 Lt) privatizavimo objekto kainą sutinka sumokėti iki galutinio sutartyje numatyto termino – 2010 m. balandžio 10 d. Teismui nusprendus nutraukti sutartį, mano, jog turėtų būti taikoma abišalė restitucija. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 19 straipsnis numato galimybę negrąžinti įmokėtos sumos, jeigu skola už turto nuomą viršija pinigų sumą, kurią potencialus pirkėjas privalo mokėti už 6 mėn. ir skolos trukmė už nesumokėtą nuomos mokestį viršija 6 mėn. Tačiau minėta norma taikoma nuomos su išsipirkimu santykiams, o bylos šalis sieja pirkimo-pardavimo santykiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu (94-97 b. l.) ieškinį patenkino iš dalies - nutraukė Sutartį, taikė vienašalę restituciją ir grąžino patalpas ieškovo nuosavybėn; ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpų paliko nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas iš esmės pažeidė Sutartį, todėl ją nutraukė ir taikė vienašalę restituciją. Atsisakymą taikyti abišalę restituciją teismas motyvavo tuo, kad abišalės restitucijos atveju ieškovas patirtų nuostolių, nes tai reikštų, kad atsakovas nuo 2008 m. gegužės 16 d, kai tapo ginčo patalpų savininku, jomis naudojosi neatlygintai. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, privatizavimo lėšos naudojamos gyventojų santaupoms atkurti, smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti, kitoms reikmėms. Savivaldybės biudžetas planuojamas iš anksto, numatant atitinkamas lėšas skirtingiems asignavimų valdytojams, kurie įgyvendina skirtingas teisės aktais savivaldybei priskirtas funkcijas, kurių reikia įgyvendinant miesto poreikius. Jeigu ieškovui kiltų pareiga grąžinti atsakovo įmokėtą sumą, būtų pažeistas viešasis interesas, kadangi asignavimų valdytojai negautų suplanuotų lėšų ir negalėtų įgyvendinti priskirtų funkcijų bei prisiimtų įsipareigojimų.
Reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpų teismas paliko nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, kad nėra ginčo dėl atsakovo pareigos atlaisvinti patalpas, ieškovo valdymo ir naudojimosi teisės nepažeistos.
Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 132,33 Lt iš 202,99 Lt procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo spaudoje būdu išlaidų CPK 93 straipsnio 2 dalies pagrindu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (99-101 b. l.) prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria paliktas nenagrinėtas reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpų, panaikinti ir šį ieškinio reikalavimą patenkinti. Apeliacinį skundą ieškovas grindžia tuo, kad reikalavimas iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpų (actio negatoria) yra išvestinis iš reikalavimų nutraukti Sutartį ir taikyti vienašalę restituciją grąžinant ieškovui ginčo patalpas natūra. Jeigu atsakovas gera valia iš grąžintų patalpų neišsikels, ieškovas bus priverstas reikšti du naujus ieškinius dėl jo iškeldinimo ir nuostolių, atsakovui neatlygintinai naudojantis patalpomis, atlyginimo. Tokia padėtis prieštarautų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams.
Ieškovo įsitikinimu, yra pagrindas jam priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas: 202,99 Lt procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo spaudoje būdu išlaidas, taip pat 122 Lt bendrąsias vykdymo išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (32, 74-75 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas K. M. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą (121-122 b. l.) skundo nepripažįsta ir prašo ieškovo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Akcentuoja, kad teisę kreiptis į teismą turi asmuo, kurio teisė buvo pažeista ar yra ginčijama (CPK 5 str. 1 d.). Ieškovo reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpų per ankstyvas; grindžiamas prielaidomis, kad atsakovas galbūt neišsikels geruoju. Bet kol sprendimas nėra įsiteisėjęs, ieškovas dar nėra patalpų savininkas, atsakovas neprivalo atlaisvinti ginčo patalpų.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovui 122 Lt bendrųjų vykdymo išlaidų, nes ieškovas tokio prašymo pirmosios instancijos teisme nereiškė (64-67 b. l.). Be to, 122 Lt yra ne bylinėjimosi, o vykdymo išlaidos, kurių atlyginimą reglamentuoja CPK 610-611 straipsniai.
Šalies argumentai
Atsakovas K. M. apeliaciniu skundu (105-112 b. l.) prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar LR Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų (paskelbtas Žin, 1998, Nr. 3-55) 50.2 punktas (2007 m. rugpjūčio 29 d. redakcija, Žin, 2007, Nr. 97-3928), kuris numato, kad „jeigu eilinė įmoka su palūkanomis bei delspinigiais nesumokama per 30 dienų nuo mokėjimo termino pabaigos, privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis nutraukiama, o visa, kas perduota pirkėjui pagal šią sutartį iki jos nutraukimo, grąžinama Turto fondui. Pirkėjo įmokėta suma ir už privatizavimo objekto (statinio) pagerinimą sumokėtos lėšos negrąžinamos“ neprieštarauja LR Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams; taip pat Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 4 daliai ir CK 1.2 straipsniui, 6.73 straipsnio 1 daliai, 6.237 straipsnio 1 daliai, 6.242 straipsnio 1 daliai, 6.258 straipsniui ir 6.222 straipsniui. Atsakovas taip pat praši pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį dėl vienašalės restitucijos ir pritaikyti abišalę restituciją priteisiant atsakovui iš ieškovo 27 500 Lt, sprendimo dalį dėl 132,33 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovas nuslėpė nuo atsakovo patalpų avarinę būklę. Paaiškėjus šiai aplinkybei, atsakovas teisėtai sustabdė savo prievolių vykdymą (CK 6.46 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo nemotyvuota žodine nutartimi atmetė atsakovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (b. l. 89) ir priėmė skundžiamą sprendimo dalį, remdamasis Vyriausybės nutarimu Nr. 1503 patvirtintais nuostatais, prieštaraujančiais Konstitucijai ir kitiems įstatymams. Tokios sankcijos pirkėjui (įmokėtų lėšų negrąžinimo) nenumato šiuo metu galiojančio Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas. Atvirkščiai, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis nustato, kad privatizavimo sandoryje pirkėjui už įsipareigojimų nevykdymą turi būti numatytos adekvačios padarytai žalai sankcijos, o 6 dalis – kad privatizavimo sandoriui ir nuosavybės teisės į privatizavimo objektą atsiradimui taikomas CK, jei šiame įstatyme nenustatyta kitaip. Vadinasi, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalis nukreipia į CK 6.222 straipsnį, kuris numato abišalės restitucijos taikymą (lot. restitutio in integrum).
2. Pirmosios instancijos teismas abišalės restitucijos netaikė dar ir dėl to, kad nebūtų pažeistas viešasis interesas, t. y. savivaldybės biudžetas neprarastų suplanuotų gauti lėšų. Tačiau viešojo intereso ribos negali būti aiškinamos taip plačiai, kad visiškai ignoruotų privačius interesus. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė (92 b. l.), kad ieškovo turtinė žala pasireiškia tuo, jog jis, būdamas ginčo patalpų savininku, negali naudotis patalpomis, jų parduoti arba išnuomoti. Bet atsakovo veiksmų sąlygota žala neturėtų būti automatiškai prilyginama sumokėtos kainos daliai – 27 500 Lt. Pritaikius restituciją, ieškovas atgaus nuosavybės teisę į ginčo patalpas ir galės jas vėl privatizuoti.
3. 132,33 Lt procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo spaudoje būdu išlaidos neturėjo būti priteistos, kadangi jos nebūtinos ir nepagrįstos. Ieškinį atsakovas atsiėmė pats 2009 m. kovo 2 d. (37 b. l.), o 2009 m. kovo 10 d. ir 20 d. atsakovas jį jam įteikė viešo paskelbimo spaudoje būdu savo iniciatyva, teismui nepriėmus jokios nutarties šiuo klausimu. Atkreipia dėmesį, kad ieškovo pateiktas banko sąskaitos išrašas (69 b. l.) nepatvirtintas banko darbuotojų, o ieškovo darbuotojai neturi įgaliojimo tvirtinti tokio pobūdžio dokumentų.
Atsiliepimas
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (114-120 b. l.) su skundu nesutinka ir prašo atsakovo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas nereiškė priešieškinio, todėl teismas, taikydamas abišalę restituciją, būtų peržengęs pareikštų reikalavimų (t. y. ieškinio) ribas ir pažeidęs dispozityvumo principą. Savivaldybių turto privatizavimo teisės aktai yra specialūs CK atžvilgiu, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai CK nesivadovavo (lot. lex speciali derogat generali). Pastebi, kad nuostata, jog tarpinės įmokos su palūkanomis ir delspinigiais nesumokėjimo atveju Sutartis gali būti nutraukta, o pirkėjo sumokėta suma jam negrąžinama, yra įtraukta į Sutartį. Atsakovas šios Sutarties nuostatos neginčijo, tad, nepriklausomai nuo to, ar Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1503 50,2 punktas atitinka atitinkamus Konstitucijos principus bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo, CK normas, Sutarties sąlygos, kurios bylos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), galioja ir turi būti vykdomos.
2. Kadangi atsakovui siųstas ieškinys grįžo neįteiktas (b. l. 26, 30), pirmosios instancijos teismas 2009 m. vasario 3 d. raštu pasiteiravo ieškovo nuomonės, kokio procesinių dokumentų įteikimo būdo jis pageidauja (27 b. l.). 2009 m. vasario 11 d. raštu ieškovas pakartojo ieškinyje išdėstytą poziciją dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo spaudoje būdu (4, 34 b. l.) ir įteikė atsakovui ieškinį 2009 m. kovo 10 ir 20 d. paskelbdamas apie tai laikraščiuose „Lietuvos žinios“ ir „Kauno diena“ (45-46 b. l.). Ieškovas nežinojo, kad atsakovas tuo metu buvo atsiėmęs ieškinį asmeniškai. CPK 130 straipsnis nenumato, kad dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo spaudoje būdu teismas privalo priimti nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Pagal bylos šalių apeliaciniuose skunduose suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro sutarties nutraukimo teisinių padarinių taikymo klausimai.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų
Pirmosios instancijos teismas patenkino Vilniaus miesto savivaldybės ieškinio atsakovui K. M. reikalavimus dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, dėl ginčo nekilnojamojo turto grąžinimo savivaldybės nuosavybėn, tačiau iš pagrindinių reikalavimų kilusį išvestinį reikalavimą iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpų paliko nenagrinėtą, motyvuodamas aplinkybių, lemiančių ieškovo teisių pažeidimą, nebuvimu. Su tokiu vertinimu nesutinka ieškovas ir kvestionuoja teismo išvadas šiuo aspektu. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais.
Apeliaciniais skundais neginčijamos teismo sprendimo dalys, kuriomis privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis nutraukta ir ginčo nekilnojamasis turtas grąžintas savivaldybės nuosavybėn, todėl jos pagal nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos CPK 279 straipsnio 1 dalį yra įsiteisėjusios. Teismui nutraukus Sutartį ir privatizavimo objektą grąžinus savivaldybės nuosavybėn, savivaldybė turi teisę išreikalauti savo turtą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas jau tris metus realiai negali naudotis ginčo turtu ir be atsakovo žinios patekti į ginčo patalpas. Tuo tarpu atsakovo atstovas teigia, kad atsakovas ginčo patalpomis nesinaudoja. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo nuosavybėn grąžintas patalpas atsakovas perdavė ieškovui. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti apie pagrindo iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpų egzistavimą. Tokiu atveju ieškovo skundžiama sprendimo dalis naikintina ir reikalavimas dėl iškeldinimo tenkintinas.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų
Atsakovas apeliaciniu skundu prašė kreiptis į LR Konstitucinį Teismą šalių santykiams pirmosios instancijos teismo taikyto Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 50.2 punkto, nustatančio, jog, pažeidus privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartį, privatizavimo institucija turi teisę nutraukti sutartį ir susigrąžinti privatizavimo objektą, negrąžinant pirkėjui sumokėtos sumos, konstitucingo; pakeisti teismo sprendimo dalį ir priteisti iš ieškovo už privatizavimo objektą sumokėtus 27 500 Lt. Apelianto prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismas buvo patenkintas (136-139 b. l.).
LR Konstitucinis Teismas 2012 m. spalio 24 d. nutarimu išsprendė atitinkamų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų konstitucingumo klausimą. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 50.2 punktas, tiek, kiek jame nustatyta, kad, pirkėjui neįvykdžius privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtų mokėjimo įsipareigojimų ir dėl to nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį bei privatizavimo objektą grąžinus Turto fondui, pirkėjo įmokėta suma ir už privatizavimo objekto (statinio) pagerinimą sumokėtos lėšos pirkėjui negrąžinamos jokiais atvejais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatai „privatizavimo sandoryje turi būti numatytos adekvačios padarytai žalai sankcijos pirkėjui“. Nutarime pažymėta, kad atitinkamas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatuose įtvirtintas reguliavimas, tiek, kiek juo sudaromos prielaidos atsirasti situacijoms, kai valstybei (savivaldybei) grąžinto privatizavimo objekto vertės ir pirkėjo įmokų suma yra tokio dydžio, kad ja padengiami, bet neviršijami dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo valstybės (savivaldybės) patiriami praradimai, vertintinas kaip leidžiantis teisingai atlyginti pirkėjo valstybei (savivaldybei) padarytą žalą ir nevaržyti jo teisių labiau nei reikia teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, o šiuo teisiniu reguliavimu įtvirtinta poveikio priemonė, taikoma pirkėjui sutarties nevykdymo atveju, – kaip proporcinga ir adekvati pirkėjo padarytai valstybei (savivaldybei) žalai. Tačiau aptariamas teisinis reguliavimas tiek, kiek juo sudaromos prielaidos atsirasti situacijoms, kai valstybei (savivaldybei) grąžinto privatizavimo objekto vertės ir pirkėjo įmokų suma, atskaičius iš jos pirkėjo iš to objekto iki jo grąžinimo Turto fondui gautą naudą, yra didesnė nei dėl šio objekto grąžinimo valstybės (savivaldybės) patirti praradimai, vertintinas kaip suvaržantis pirkėjo teises labiau nei reikia teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, inter alia užtikrinti teisingą valstybei (savivaldybei) padarytos žalos atlyginimą, o šiuo teisiniu reguliavimu įtvirtinta poveikio priemonė, taikoma pirkėjui sutarties nevykdymo atveju, – kaip neproporcinga ir neadekvati pirkėjo padarytai valstybei (savivaldybei) žalai.
Taigi, nagrinėjamoje byloje siekiant tinkamai išspręsti atsakovo keliamą klausimą dėl jo sumokėtų įmokų grąžinimo, visų pirma būtina nustatyti, kokius praradimus dėl Sutarties nutraukimo patyrė ieškovas. Antra, reikia nustatyti, ar privatizuotų patalpų grąžinimas ir apelianto sumokėtų įmokų pasilikimas adekvačiai atlygina nurodytus ieškovo praradimus. Jeigu dėl tokių Sutarties nutraukimo pasekmių (sankcijų) taikymo ieškovo praradimai ne tik visiškai atlyginami, bet ir gaunama juos viršijanti nauda, šią naudą atitinkančios įmokos turėtų būti grąžintos apeliantui. Nustatant nurodytas aplinkybes, be kita ko, būtina įvertinti, ar pakito privatizavimo objekto vertė (jei taip, kaip pakito ir kas lėmė tokį pokytį), ar atsakovas iš objekto naudojimo gavo naudos (jei taip, kokio dydžio), taip pat atsakovo sumokėtas įmokas.
Nurodytos aplinkybės byloje faktiškai nebuvo tirtos, tai patvirtina neužilgo iki teismo posėdžio pradžios gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai (212-217 b. l.). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų naujai tirtinas ir ieškovo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes tinkamai nustatyti. Tą pripažįsta ir bylos šalių atstovai. Dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl bylos dalis dėl atsakovo sumokėtų įmokų grąžinimo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – už ieškinio nuorašo atsakovui įteikimą viešo paskelbimo būdu sumokėtus 202,99 Lt ir 122 Lt, sumokėtus antstoliui už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą (31-32, 64-67, 83, 92 b. l.). Šias išlaidas ieškovas pagrindė pateiktais leistinais rašytiniais įrodymais (45-50, 69, 74-75 b. l.).
Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 132,22 Lt bylinėjimosi išlaidų, motyvuodamas ieškinio iš dalies patenkinimu ir remdamasis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostata. Apeliantai ginčija sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir su bylos nagrinėjimu susijusios bylinėjimosi išlaidos, kurios apibrėžtos CPK 88 straipsnyje. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 ir 8 p.). Pagal nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančią CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkto redakciją prie su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų priskiriamos ir išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Bylos duomenys liudija, kad atsakovui gyvenamosios vietos adresu siųsti ieškinio ir jo priedų nuorašai grįžo neįteikti adresatui dėl jų neatsiėmimo (26 b. l.); 2009 m. vasario 3 d. raštu dėl atsakovo adreso patikslinimo teismas kreipėsi į ieškovą, prašydamas pranešti apie pageidavimą pasirinkti procesinių dokumentų įteikimo būdą (27 b. l.); ieškovas pareiškė prašymą leisti procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu ir savo lėšomis vietos laikraštyje ir dienraštyje 2009 m. kovo 12 ir 20 d. paskelbė pranešimą apie prieš atsakovą paduotą ieškinį (45-50, 69 b. l.). Tuo tarpu ieškinys atsakovui buvo įteiktas teisme 2009 m. kovo 2 d. (37 b. l.). Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdus galimas, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jeigu CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus (CPK 130 str. 1 d.). Iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo gyvenamoji vieta tapo nežinoma, kad ieškovas ėmėsi priemonių nustatyti atsakovo kitą gyvenamąją ir darbo vietas, įsitikinti teismo leidimo procesinius dokumentus skelbti viešai buvimu. Jeigu pareigą domėtis bylos eiga ieškovas būtų vykdęs tinkamai, tai būtų sužinojęs apie procesinių dokumentų atsakovui įteikimą teisme ir nepatyręs procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti dėl pagrindo priteisti iš atsakovo 202,99 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų nebuvimo. Tuo tarpu su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusios ieškovo patirtos 122 Lt išlaidos pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis, todėl priteistinos iš bylą iš esmės pralaimėjusio atsakovo (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria ieškinys dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų paliktas nenagrinėtas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – iškeldinti atsakovą K. M. iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių 21,01 bendro ploto negyvenamųjų patalpų su 4,41 kv. m. ploto bendro naudojimo patalpa, pažymėta 7-1, pažymėjimas plane: 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (pastatas, kuriame yra patalpa: (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini).
Bylos dalį dėl atsakovo K. M. sumokėtų įmokų grąžinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui Vilniaus miesto savivaldybei iš atsakovo K. M. priteisimo pakeisti ir priteistas 132,33 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 122 Lt (vieno šimto dvidešimt dviejų litų).
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.