- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-22
- Bylos Nr.
- 2K-417/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Vytautas Piesliakas, Lidija Liucija Žilienė (pran.)
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. D. (A. D.) kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Ū. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atleistas susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla prieš jį nutraukta; L. K. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 250 Lt (2 MGL dydžio) bauda, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnį bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams ir 250 Lt (2 MGL dydžio) bauda. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 14 d. nutartis, kuria nukentėjusiojo A. D. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio nukentėjusiojo kasacinį skundą atmesti, nuosprendį ir nutartį dėl L. K. pakeisti, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, paaiškinimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nukentėjusiojo A. D. kasacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinta, kad Ž. Ū. su L. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, o L. K. už tai ir nuteistas, kad jie 2006 m. gegužės 9 d., apie 00.10 val., Kaune, prie 36–ojo namo R. Kalantos g., būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų spardė nukentėjusįjį A. D. į įvairias kūno vietas bei sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiais į galvą, taip padarė jam muštines žaizdas kaktoje, kairiajame skruoste, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, dešinėje rankoje, krūtinėje, pilvo srityje, odos nubrozdinimus rankose, kairio kelio srityje, krūtinės ląstos dešinės pusės VIII–ojo šonkaulio lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis A. D. kasaciniu skundu prašo baudžiamąją bylą dėl L. K. grąžinti papildomam tyrimui ir teisminiam nagrinėjimui, nes ikiteisminis tyrimas buvo šališkas, su rimtais nukentėjusiojo teisių pažeidimais. Kasatorius nurodo, kad užpuolimas nebuvo be priežasties, kažkas iš bendrabučio, kuriame jis gyvena, savininkų, bando jį iškeldinti, tačiau įstatymiškai to padaryti nepavyksta. Dėl to, kasatoriaus nuomone, buvo pasamdyti vaikinai, kurie jį sumušė. Kad čia buvo neatsitiktinis užpuolimas, rodo tai, kad užpuolikai jo laukė ir vijosi apie vieną kilometrą, tačiau šios aplinkybės liko neįvertintos. Be to, liko nenustatyti užpuolimo užsakovai, neišsiaiškintas užsakovų tarpininkas, apie kurį užsiminė L. K.
Taip pat kasatorius nurodo, kad BK 38 straipsnis reikalauja susitaikymo iš kaltinamojo, o ne iš nukentėjusiojo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iškraipė jo pasisakymą, nurodydamas, kad nukentėjusysis su Ž. Ū. susitaikė, jam atleido ir prašė bylą prieš jį nutraukti, todėl prašo šiuos žodžius iš nuosprendžio pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo A. D. kasacinis skundas atmestinas, BPK 376 straipsnio 2 dalies pagrindu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai dėl nuteistojo L. K.
keistini dėl netinkamo BK 63 straipsnio pritaikymo.
Dėl nukentėjusiojo kasacinio skundo argumentų
Nukentėjusiojo A. D. kasacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas prašymas grąžinti bylą ikiteisminiam tyrimui ar naujam teisminiam nagrinėjimui, nepagrįsti.
Pagal BPK 234 straipsnio 1, 2 dalių, 254 straipsnio 3 dalies bei 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas byla perduodama prokurorui, kai nustatoma, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą, o pirmosios instancijos teismas taip pat ir tuo atveju, kai yra prokuroro prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą.
Teismo nuosprendis gali būti panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti teismui BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytais pagrindais – jei bylą išnagrinėjo šališkas teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles.
Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatė. Kasatoriaus argumentai dėl neišsamaus bylos aplinkybių ištyrimo pakartoti iš jo apeliacinio skundo, šios instancijos teismo patikrinti, apelianto argumentai, kad su L. K. ir Ž. Ū. padaryta nusikalstama veika gali būti susiję ir kiti asmenys, išsamiai analizuoti ir motyvuotai atmesti. Pagal pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolą L. K. ir Ž. Ū. savo poelgį paaiškino girtumo įtaka ir tai iš dalies patvirtina paties nukentėjusiojo A. D. parodymai, kad L. K. ne kartą girtas triukšmavo bendrabutyje, tarp jų abiejų kildavo konfliktai bendroje virtuvėje. Esant tokiems duomenims, nėra pagrindo spręsti, kad byloje būtų kilusi BPK 257 straipsnyje numatyta situacija (kad nusikalstamoje veikoje gali dalyvauti ir kiti asmenys), ir teismo pareiga pranešti apie tai prokurorui.
Kasatoriaus teiginys dėl teismo šališkumo nepagrįstas konkrečiais duomenimis ir byloje nėra objektyvių aplinkybių, leidžiančių abejoti teismo nešališkumu. Teismo posėdžio protokolo turinys rodo, kad teismas bylą nagrinėjo nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso taisyklių – proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam teisės buvo išaiškintos ir užtikrintas jų realizavimas. Nukentėjusysis įgyvendino teises pareikšti prašymus, nušalinimą, pateikti klausimus, išsakyti nuomonę visais svarstomais klausimais ir kt. (BPK 28 straipsnio 2 dalis). Kasatoriaus nesutikimas su kai kuriais teismo nuosprendžio motyvais nėra pagrindas laikyti, kad priimdamas nuosprendį teismas nesivadovavo įstatymu.
Kasatoriaus argumentai dėl BK 38 straipsnio taikymo kaltinamajam Ž. Ū. prieštarauja bylos duomenims. Teismo posėdžio protokole užfiksuotas kaltinamojo Ž. Ū. prisipažinimas ir atsiprašymas bei nukentėjusiojo pareiškimas, kad jis su Ž. Ū. sutinka taikytis ir kad byla būtų nutraukta. Taigi BK 38 straipsnyje numatyta esminė aplinkybė – Ž. Ū. susitaikymas su nukentėjusiuoju – yra procesiškai įtvirtinta.
Kasatorius iš esmės Ž. Ū. BK 38 straipsnio taikymo pagrįstumo neginčija, teismo nuosprendžio formuluotė neprieštarauja BK 38 straipsnio nuostatoms.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nukentėjusiojo kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo keisti ar naikinti teismų sprendimus.
Dėl BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto taikymo
Kasacinės instancijos teismo kolegija, vadovaudamasi BPK 376 straipsnio 2 dalimi, patikrina baudžiamojo įstatymo taikymą ir dėl skundo nepadavusio nuteistojo L. K. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šiam nuteistajam nepagrįstai nepritaikytos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos, tačiau, saistomas BPK 320 straipsnio, šios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos neištaisė.
L. K. nusikalstamos veikos padarytos tuo pat metu ir toje pačioje vietoje kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl nepagarbos pademonstravimo aplinkiniams įžūliais veiksmais) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam, panaudojant prieš jį fizinį smurtą dėl chuliganiškų paskatų), todėl šiuo atveju yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.
Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, teismas taiko paskirtų bausmių apėmimą. Kauno miesto apylinkės teismas, paskyręs L. K. bausmę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jas subendrino visiškai sudėdamas ir galutinę bausmę paskyrė šešis mėnesius laisvės atėmimo ir 250 Lt (2 MGL dydžio) baudą. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas ir tai yra pagrindas keisti teismų sprendimus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 14 d. nutartį dėl L. K. pakeisti.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.