Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2026-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1463-1220/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-04-07
Bylos Nr.
1-1463-1220/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07946-2026-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė
Kaltinamasis
R. D.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1463-1220/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07946-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė,sekretoriaujant Gabijai Volodzkaitei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Tomai Laurinaitienei,

kaltinamajam R. D., jo gynėjui advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaunas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. D. 2026 m. kovo 14 d. apie 23 val. 14 min Kaune, (duomenys neskelbtini), Kaune, pastatu, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0348, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais R. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis R. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad šventė savo (duomenys neskelbtini) gimtadienį ir (duomenys neskelbtini). Turėjo nevažiuoti, miegoti ten, kur šventė, bet gavosi, kad apsipyko su sūnumi, žmona. Nurodė, kad pagriebė raktelį, susisuko galva. Paaiškino, kad turi cukraligę, išrašė stipresnius vaistus, sakė, kad jie reaguoja su alkoholiu. Pripažįsta, kad padarė nusikaltimą. Tai buvo kovo 14 d. apie 12 val. nakties. Gėrė degtinę. Nežino, kiek išgėrė. Prieš vairuojant jautėsi išgėręs, neblaivus. Vairavo jam priklausantį „Skoda“ automobilį. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Kaltę pripažįsta. Neturi problemų dėl alkoholio. Per šventes tik išgeria. Labai gailisi, darbo neteks. Šiuo metu turi nedarbingumą, buvo šaknelių uždegimas. Nesakė darbe, kad atims teises. Pajamos apie 1 000 -1 200 Eur į rankas. Išmokų kitų negauna. Pensiją gauna, bet dar neapskaičiuotas jos dydis. Išlaikytinių neturi. Skolų turi iš banko, viename moka po 170 Eur kas mėnesį, kitame moka 40 Eur per mėnesį, dar viename moka 118 Eur kas mėnesį. Jei teisę vairuoti atims, tai vairuoti negalės, ieškos kažkur šalia namų dirbo. Artimieji bandė sulaikyti nuo važiavimo, bandė atsiprašyti, vėl susipyko. Mašinos padanga nuleista buvo, gal sūnūs išleido tą padangą. Nurodė, kad neteistas, už kelių eismo taisykles baustas. Nepamena kada, bet (duomenys neskelbtini) kovo mėnesį, laukė kliento stotelėje, 30 Eur baudą sumokėjo. Visos baudos sumokėtos.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Iš 2026 m. kovo 14 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2026 m. kovo 14 d. apie 23.14 val. vykdant policinę priemonę, gavus pranešimą apie galimai vairuojantį neblaivų asmenų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sustabdytas automobilis „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. D. neblaivus, kai pirmu tikrinimu alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARBK – 0348“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) 2026 m. kovo 14 d 23.16 val. nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, antru tikrinimu tuo pačiu alkotesteriu 23.33 val. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. Transporto priemonė „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nutransportuota į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas. R. D. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas (b. l. 6 – 11).

Iš 2026 m. kovo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, automobilių stovėjimo aikštelė, šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas ir automobilis „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 12 –28).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo „Dėl aplinkybių“ nustatyta, kad pareigūnui, dirbant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniąją tyrėja M. R. apie 23.04 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kuriame nurodoma, ties „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu „Skoda Fabia“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, automobilis apdaužytas, nuleista padanga. Pranešėjas seka iš paskos. Važiuojant tarnybiniu automobiliu adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas buvo pastebėtas į stovėjimo vietą įvažiuojantis automobilis. Nustatyta, kad tai yra pranešime nurodyta priemonė „Skoda Fabia“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Priėjus prie automobilio vairuotojo iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, nerišli kalba, paklausus ar šis yra neblaivus, šis iš pradžių teigė, kad yra blaivus, vėliau nurodė, kad prieš dvi valandas vartojo alkoholinius gėrimus. Nustatyta, kad automobilio vairuotojas yra R. D.. Patikrinus alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARBK - 0348, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) 2026 m. kovo 14 d. 23 val. 16 min. pirmu tikrinimu nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, antru tikrinimu tuo pačiu alkotesteriu 23 val. 33 min. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. Vairavimo faktą liudija V. Š.. Šis nurodė, kad šiuo metu apklaustas negali būti, kadangi turi parvežti šeimą namo, šis nurodė, kad bus darbo dieną pasiekiamas telefonu (b. l. 29 – 30).

Iš 2026 m. kovo 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą ir lipa iš tarnybinio automobilio. Priėjusi policijos pareigūnė paklausia „blaivas esat?“. Asmuo atsako, kad „atvažiavo į darbą“, tačiau tikslaus atsakymo nepateikia. Asmuo pasako, kad jo vardas yra R.. Pareigūnė paklausia, kada asmuo vartojo alkoholį, o šis atsako, kad „maždaug prieš dvi valandas ir atvažiavau čia“. Pareigūnui patikrinus asmens neblaivumą turimu alkotesteriu pirmuoju tikrinimu asmeniui, buvo nustatytas 1,75 promilių neblaivumas. Asmuo yra patalpinamas į tarnybinio automobilio, sulaikymo patalpą. Antruoju pūtimu, asmeniui buvo nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. Po antrojo neblaivumo patikrinimo, asmeniui buvo atliekamas neblaivumo nustatymo testas. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kaip pareigūnas bendrauja su asmeniu, kuris pastebėjo neblaivų vairuotoją ir paklausė, kur jis šį pastebėjo. Asmens teigimu, pastebėjo prie „(duomenys neskelbtini)“. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 31 – 33).

Iš 2026 m. kovo 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo aprašytas Bendrojo pagalbos centro (toliau BPC) garso įrašas „(duomenys neskelbtini)“, kuriame užfiksuota: BPC: „112, klausom“. Pranešėjas: „Laba vakara, čia Kaune prie (duomenys neskelbtini), girtas važinėja su sudaužyta mašina“. BPC: „Kokioje gatvėje?“. Pranešėjas: „Prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvė“. BPC: „Koks automobilis?“. Pranešėjas: „Skoda Fabia“. BPC: „Valstybinį matėt?“. Pranešėjas: „(duomenys neskelbtini)“.BPC: „Automobilio priekis sudaužytas?“. Pranešėjas: „Padanga prakiurusi ir viena lempa silpniau šviečia“. BPC: „Į kurią pusę jis važiuoja?“. Pranešėjas: „Dabar kažkur suka į kiemus, rodo posūkį bet važiuos link (duomenys neskelbtini). Sustojom prie žiedo po biški juda“. BCP: „Jūs iš paskos važiuosit?“. Pranešėjas: „Taip“. BPC: „Jūsų vardas?“. Pranešėjas: „V., suka jis į kiemus čia prie „(duomenys neskelbtini)“.“. BPC:“ Prie „(duomenys neskelbtini)“?“. Pranešėjas: „jo, suka į kiemus iš (duomenys neskelbtini)“. BPC: „Tai jūs jau nuvažiavot?“. Pranešėjas: „Ne, mes jį sekam“. BCP: „Prie, kurio jis čia namo atvažiavo?“. Pranešėjas : „Lygiai už (duomenys neskelbtini)“. BPC: „Jūsų pavardė?“. Pranešėjas: „Š.. O jei išvis jį man gaudyt, stabdyt?“. BPC: „Stebėkit, gal jis išlips, jei pamatys, kad jūs sekat iš paskos. Jeigu pageidaujat galiu sujungti su policija“. Pranešėjas: „Jeigu galit, jo“. BPC: „Tai jūs jį matot?“. Pranešėjas: „Jo, jo, prie (duomenys neskelbtini) sustojęs“. BPC: „Bet neaišku ar jis neblaivus?“. Pranešėjas : „Neaišku, bet nemanau, kad blaivus važiuotų tokioj stadijoje, o mašina apdaužyta“. BPC: „Gerai, nepadėkit ragelio“. Policija: „Laba vakarą, klauso policija, kur dabar?“. Pranešėjas: „Laba vakarą, prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) sienos, prie rampos stovi“. Policija : „Tuoj ekipažas, atlekia nuo „(duomenys neskelbtini)““. Pranešėjas: „Matėm jau, mačiau, kad nusuko link čia“. Policija: „Pas jus ir atvažiavo“. Pranešėjas: „Atvažiavo. Ačiū, jums viso gero“. Policija: „Jūs luktelkit, jeigu matėt kas vairavo, gali reikėti“. Pranešėjas: „Tai dar jis sėdi mašinoj“. Policija : „Gerai“. Pranešėjas: „Gerai“ (b. l. 34 – 36).

Iš 2026 m. kovo 15 d. Neblaivumo nustatymo akto ir elektroninio neblaivumų tikrinimo žurnalo duomenų nustatyta, kad R. D. 2026 m. kovo 14 d. pirmu pūtimu 23.16 val. nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, antru pūtimu 23.33 val. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. Nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (b. l. 37 – 39).

Iš alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0348, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad alkotesterio metrologinė patikra galioja iki 2026 m. liepos 12 d. (1 t., b. l. 40).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės informacijos nustatyta, kad automobilis „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso R. D. (b. l. 45–46).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Skoda Fabia“, pasirinkti metai 2003 m., vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 924 Eur (b. l. 47).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Kaltinamasis R. D. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju R. D. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino, kad vartojo alkoholį, su tikrinimo rezultatais sutiko. Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamasis buvo supažindintas ir juo sutiko, matyti, kad pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, antru – 1,82 promilių neblaivumas, jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. R. D. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, galiojantis iki 2026 m. liepos 12 d. Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis nei 15 minučių laikas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. D. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, kad tą vakarą ne namuose, (duomenys neskelbtini), šventė savo gimtadienį ir (duomenys neskelbtini), gėrė degtinę, kiek išgėrė nepamena, bet nurodo, kad daug. Šventės metu įvykus konfliktui, pasiėmė savo automobilio raktelius ir išvažiavo namo. Jis tuo metu jautėsi neblaivus, manė, kad gali vairuoti. Jis su jam priklausančiu automobiliu „Skoda Fabia“ važiavo iš (duomenys neskelbtini) į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) Kaune. Su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka. Kaltinamojo vairavimo faktą bei tai, kad transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus, patvirtino pats kaltinamasis R. D.. Aptarti kaltinamojo parodymai atitinka tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir tarnybiniame pranešime „Dėl aplinkybių“ užfiksuotas aplinkybes, kad 2026 m. kovo 14 d. apie 23.14 val. pagal gautą pranešimą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, sustabdytas automobilis „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. D.. Asmuo iš išorinių požymių atrodė akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai, iš burnos jautėsi alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0348, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 23.16 val. R. D. nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 23.33 val. nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. Kaltinamojo parodymus ir jo vairavimo faktą taip pat patvirtina BPC garso įrašas, kuris aprašytas 2026 m. kovo 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu, ir, kuriame užfiksuota, kad pranešėjas informuoja apie neblaivų vairuotoją, nurodo jo buvimo vietą ir važiavimo maršrutą, jį seka. Policijos pareigūnų kūno kamerų įrašų medžiaga, kuri aprašyti 2026 m. kovo 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu, patvirtina, kad kaltinamasis buvo sustabdytas pareigūnų ir jam nustatytas neblaivumas alkoholio kiekio matuokliu bei neblaivumo požymiai, kas patvirtina, jog R. D. vairavo neblaivus.

Įvertinus kaltinamajam nustatytą neblaivumą ir jo pačio teisme duotus paaiškinimus dėl suvartoto alkoholio kiekio ir laiko, daroma išvada, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkusi tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, R. D. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad R. D. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, yra įrodyta, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis R. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam R. D. įvertintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama nesunkiam nusikaltimui. R. D. neteistas, administracine tvarka per paskutinius trejus metus baustas (b. l. 56–73), šiuo metu dirba (b. l. 74–79), yra senatvės pensijos sulaukęs asmuo, gauna senatvės pensiją, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpiu dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 83), Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė (b. l. 84), todėl pagrindo abejoti jo pakaltinamumu nėra.

Taigi parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad R. D., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus kaltinamojo atžvilgiu negauta, todėl kaltinamajam R. D. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina baudos bausmė, kurios dydis nustatytinas 51 MGL (2 550 Eur).

Manytina, kad būtent tokia bausmės rūšis yra adekvati ir būtina priemonė sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti R. D., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, ir galutinė bausmė nustatytina – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudos bausmė.

Byloje neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis R. D. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį, t. y. naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis R. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,75 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę miesto gatvėmis, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Uždraudimas naudotis specialia teise yra svarbus tuo, kad asmeniui nustatytam terminui bus užkirstas kelias įgyti šią specialią teisę, kuria konkrečiu atveju faktiškai neteisėtai naudodamasis R. D. padarė nusikaltimą. Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis R. D. neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau kaltinamasis nėra linkęs šiurkščiai pažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Kaltinamojo R. D. veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paties bei kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Paminėtų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise tikslai – užkirsti kelią kaltininkui daryti naujas nusikalstamas veikas, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam R. D. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2026 m. kovo 17 d., apie tai pranešant AB „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio valdytojas – savininkas yra R. D. (b. l. 45).

Kaip jau minėta, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra R. D. nuosavybė (b. l. 45). Esant šiai aplinkybei darytina išvada, jog R. D. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teisėtas automobilio „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), faktinis savininkas ir valdytojas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam R. D. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė – automobilis „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas, t. y. kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Teismo nuomone, būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.

VI. Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 99 – 112), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Tomos Laurinaitienės 2026 m. kovo 17 d. nutarimu automobiliui „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 113 – 115), paliktinas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo.

Byloje buvo gauta 2026 m. kovo 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 133,33 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, nes baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš R. D. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) transporto priemonė „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, kurie saugomi UAB ,,Augenas“, esančioje Technikos g. 18 A Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai; 2) R. D. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (vokas prie bylos viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus – perduotinas AB „Regitra“; 3) kompaktinis diskas su policijos pareigūnų kūno kamerų įrašais ir BPC įrašu, saugomi baudžiamojoje byloje (vokas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (2 550 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. D. sumažintą bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, jog bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „Baudžiamajame procese teismo skirtos baudos“. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Kaunas, Laisvės al. 103 arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) pateikti mokėjimo dokumentą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti kaltinamajam R. D. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2026 m. kovo 17 d., apie tai pranešant AB „Regitra“;

- konfiskuoti R. D. priklausančią transporto priemonę – „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A, Kaune.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Tomos Laurinaitienės 2026 m. kovo 17 d. nutarimu automobiliui „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo, o įvykdžius nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. D. valstybės naudai nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- transporto priemonę „Skoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, kurie saugomi UAB ,,Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai;

- R. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“;

- Kompaktinį diską, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė