Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), pensininkas, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. 2021 m. lapkričio 2 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo lengvąjį automobilį „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,43 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis T. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo išgėręs apie 200 g degtinės. Jo mašina buvo pastatyta taip, kad trukdė kitiems įvažiuoti, norėjo perstatyti ją į kitą vietą. Išėjo ir pervarė mašiną, kol išvažinėjo iš tos vietos, į jo vietą atvažiavo kita mašina, todėl mašiną pastatė krepšinio aikštelėje. Nežino, kodėl vairavo išgėręs, niekada taip nedarė. Alkoholio dažnai nevartoja. Žinojo, kad negalima vairuoti girtam, labai gailisi dėl savo poelgio. Pasimokė ir pažada, kad tai daugiau nepasikartos. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jam. Gyvena kartu su žmona, automobilis yra bendras šeimos turtas. Vairuoja nuo 1973 m., t. y. jau apie 50 metų. Dirba (duomenys neskelbtini), gauna 718 EUR pensiją, išlaikytinių neturi, žmona dirba. Prašė taikyti laidavimą, laiduotoju paskiriant jo brolį Z. S.. Su broliu daug bendrauja, dažnai susitinka šeimos švenčių metu, bendrauja ir darbo reikalais. Apie šį įvykį iš karto papasakojo broliui, kuris jo veiksmus vertino blogai. Prašė nekonfiskuoti mašinos, nes ji jam labai reikalinga ir skirti trumpesnį teisių atėmimo terminą, nes serga ir jam dažnai reikia nuvažiuoti į polikliniką. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. lapkričio 2 d., apie 15 val., jis grįžo prie savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Prie namų jis sutiko kaimyną J. B.. J. B., kuris gyvena toje pačioje laiptinėje kaip ir jis tik (duomenys neskelbtini) bute, pasikvietė jį į svečius. Būdamas svečiuose pas J. B. jis su juo išgėrė 0,5 litro butelį degtinės. Išgėrus butelį degtinės jis nuėjo namo į (duomenys neskelbtini) butą, bet prie buto durų pamatė, kad neturi raktų nuo namų. Juos buvo palikęs (duomenys neskelbtini) kaime. Tada jis nusprendė sėsti į savo automobilį ir nuvažiuoti pasiimti buto raktų. Jis nuėjo į savo automobilį „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į jį atsisėdo, užvedė automobilio variklį ir pavažiavo apie 200 metrų. Kol jį sustabdė policijos pareigūnai, kuriems jis į alkotesterį įpūtė 2,43 promilių. Kai sėdo į automobilį ir važiavo žinojo, kad yra neblaivus, jautėsi gerai, bet neturėjo kitos išeities, jam reikėjo nuvažiuoti pasiimti raktus nuo buto. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, daugiau apie įvykį nieko negali pasakyti. Sutinka, kad byla būtų pabaigta pagreitinto proceso tvarka (b. l. 67).

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėja, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. lapkričio 2 d., 20.56 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta, jog (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštele automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (visureigis), važinėja neblaivus vairuotojas kliudė, medį, gali kliudyti kitus automobilius. Pranešė namo gyventojas (b. l. 7).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 2 d., apie 20.56 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), krepšinio aikštele automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (visureigis), važinėja neblaivus vairuotojas, kliudė medį, gali kliudyti kitus automobilius. Pranešė namo gyventoja. Atvykus minėtu adresu, pastebėjo priešais namą ant žolės, šalia krepšinio aikštelės, stovintį pranešime nurodytą automobilį „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Juos (pareigūnus) iš karto pasitiko liudytoja, kaip vėliau paaiškėjo, A. J., kuri paaiškino, kad išėjusi į lauką pastebėjo, kaip juodas visureigis „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo senyvo amžiaus vyriškis, užvažiavęs ant žolės, kur užvažiuoti galima tik per bordiūrą, nuo medžio pajudėjo per žolę link krepšinio aikštelės, vėliau vairuotojas (kaip paaiškėjo T. S.) išlipo iš automobilio, labai stipriai svirduliuodamas, toliau pavažinėjo pirmyn ir atgal, po kurio laiko sustojo ant vejos ir stovėjo. Iki policijos atvykimo visą laiką stebėjo automobilį ir jame sėdintį asmenį - asmuo nejudėjo, galimai miegojo. Kita liudytoja, G. B., paaiškino beveik tą patį, ji, būdama namuose, išgirdo stiprų garsą, pažiūrėjusi pro langą pastebėjo, kaip juodos spalvos visureigis važinėją per veją, vairuotojas buvo išlipęs, stipriai svirduliavo. Jiems (pareigūnams) priėjus prie automobilio „Ford“, vairuotojo sėdynėje pastebėjo sėdintį vyriškį, automobilio savininką T. S., kuris miegojo. Prižadinus asmenį ir pradėjus bendrauti, asmuo aiškiai nesiorientavo aplinkoje, jo kalba buvo nerišli, sunkiai viską suprato. Asmuo paaiškino, kad alkoholį paskutinį kartą vartojo prieš 10 val., o kaip atsirado su automobiliu pievoje - nepamena. Asmenį 21.27 val. patikrino alkotesteriu ir nustatė 2,61 promilių neblaivumą. Antrą kartą, 21.43 val. patikrinus asmens girtumą, alkotesteris parodė 2,43 promiles. Paaiškėjo, kad automobilis „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus T. S., apgadino tame kieme stovėjusius du automobilius „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to į įvykio vietą buvo iškviestas Kelių policijos valdybos ekipažas, kurie įformino eismo įvykį. Filmuota BODY 1730 (b. l. 11).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 2 d., apie 21.10 val. iš budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), automobiliu „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važinėjo neblaivus vairuotojas, kuris sukėlė eismo įvykį. Vietoje jau yra policijos ekipažas VI719. Atvykus į įvykio vietą juos (pareigūnus) pasitiko VI719 ekipažo pareigūnai, kurie paaiškino, kad automobi­lio „Ford“ vairuotojas yra neblaivus, pirmu putimu jam buvo nustatytas 2,61 promilių girtumas, antru – 2,43 promilių girtumas, jis sukėlė eismo įvykį ir apgadino du automobilius – „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjus prie apgadintų automobilių, prie jų jau stovėjo savininkai. Automobilio „Toyota Prius“ vairuotoja D. K. paaiškino, kad jai apie 21.15 val. pranešė kaimynas, kad yra apgadintas jos automobilis, jai nusileidus ir apžiūrėjus automobili jį pastebėjo, kad yra apgadinta priekinė automobilio dalis. Pa­bendravus su „BMW“ automobilio vairuotoja I. S., ji paaiškino, kad pas ją taip pat atėjo kaimynas ir paklausė, ar „BMW automobilis yra ne jos, nes jis galimai apgadintas neblaivaus vairuotojo. Nusileidusi apžiūrėti savo automobilio pastebėjo, kad yra apgadintas galinio bamperio dešinys šonas. Asmenys pateikė paaiškinimus. Automobilis „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę. Dėl eismo įvykio buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: 21148809557 (b. l. 12).

Liudytojos G. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 2 d., apie 21 val., lauke išgirdo stiprų garsą. Priėjusi prie lango pamatė juodos spalvos visureigį, atsitrenkusį į medį. Po to, automobilis pavažiavo atbuline eiga ir pradėjo judėti į priekį, vairuotojas pavažiavęs į priekį sustojo, išlipo iš automobilio, susvyravo, tada ji paskambino tel. 112. Įlipęs atgal į automobilį vairuotojas važinėjo po krepšinio aikštelę (b. l. 13).

Liudytojos A. J. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 2 d., apie 21 val., įvažiavus į kiemą, (duomenys neskelbtini), pastebėjo kaip juodos spalvos automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pajudėjo nuo medžio, važinėjosi po žaidimų aikštelę. Matė, kaip senyvo amžiaus vyras išlipo iš automobilio stipriai svirduliuodamas, tada įlipo atgal, bandė apsisukti, važinėjo pirmyn atgal, junginėjo bėgius. Tada sustojo ant vejos ir užmigo. Visą laiką iki policijos atvykimo stebėjo asmenį ir automobilį. Jokie asmenys nebuvo įlipę ir neišlipo (b. l. 14).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad T. S. 2021 m. lapkričio 2 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 21.27 val. buvo nustatytas 2,61 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 21.43 val. nustatytas 2,43 promilių girtumas. Akte taip pat nurodyta, kad T. S. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 17).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. lapkričio 2 d., 21:27:22 val. kaltinamajam T. S. buvo nustatytas 2,61 promilių neblaivumas, o 21:43:35 val. – 2,43 promilių neblaivumas (b. l. 18, 19). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 20).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra T. S. (b. l. 36).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Ford“ (2007 m.) kaina Lietuvoje yra 2 420 EUR (su PVM) (b. l. 38).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis T. S. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo tarnybiniai pranešimai, liudytojų rašytiniai paaiškinimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas. Minėtais įrodymais nustatyta, kad T. S. vairavo automobilį „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,43 promilės etilo alkoholio), todėl T. S. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis T. S. ir jo brolis Z. S. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį Z. S. atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamojo laiduotoju prašantis būti Z. S. teismo posėdyje nurodė esantis kaltinamojo brolis. Paaiškino, kad su broliu dažnai bendrauja, bent kartą per dieną susiskambina telefonu, susitinka 2-3 kartus per mėnesį, taip pat per šventes. Brolis anksčiau niekada taip nesielgdavo, nesupranta, kodėl jis taip pasielgė, tam tikriausiai įtakos turėjo alkoholis. Jau miegojo, kai brolis įvykio dieną jam paskambino apie 24 val. Pats yra vairuotojas, todėl neigiamai vertina tokį brolio elgesį, yra įsitikinęs, kad tai bus jam gera pamoka, brolis gailisi dėl tokio poelgio. Brolis yra baustas administracine tvarka dėl konflikto su žmona, pats jam apie tai pasakojo, sakė pastarajam, kad galimai jis turi problemų su alkoholiu, jeigu santykiuose su žmona kažkas įvyksta ir kviečiama policija. Po to nusiskundimų iš žmonos daugiau nebuvo. T. S. išgeria per šventes, būna išgeria 3-4 kartus per metus. Žada daugiau su broliu bendrauti ir kalbėtis apie jo elgesį, pavežti jį, jeigu prireiktų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad T. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. Nurodė padaręs išvadas ir žadėjo, kad toks elgesys ateityje nepasikartos. Aplinkybę, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis išgyvena ir suprato padaręs klaidą teisme patvirtino ir jo brolis Z. S.. T. S. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 81), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą, už vairavimą esant neblaiviam nebaustas (b. l. 79-80), jo vairavimo stažas yra pakankamai didelis (iš kaltinamojo žodžių 50 metų) ir per teisių turėjimo laikotarpį nėra fiksuota šiurkščių KET pažeidimų, jis dirba (b. l. 78), yra garbaus amžiaus, gauna pensiją, byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, ką teisme patvirtino ir jo brolis, sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje T. S. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismo posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamojo brolio Z. S. prašymas perduoti T. S. jo atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Z. S. neteistas (b. l. 90), baustas administracine tvarka už KET pažeidimų padarymą, tačiau pakankamai seniai, nuobaudos šiuo metu negalioja, už vairavimą esant neblaiviam nebaustas (b. l. 91-92), dar nuo (duomenys neskelbtini) m. įsteigė bendrovę UAB „L“, yra šios bendrovės (duomenys neskelbtini), vadovauja nemažam žmonių kolektyvui, taigi užima svarbias pareigas ir atlieka atsakingą darbą. Teisiamojo posėdžio metu Z. S. nurodė, kad brolio poelgį vertina itin neigiamai, nesupranta, kaip jis galėjo taip pasielgti, kadangi toks elgesys jam visiškai nebūdingas. Kalbėjo su broliu apie įvykį, jis supranta padaręs klaidą, yra įsitikinęs, kad toks jo elgesys ateityje nepasikartos. Kaltinamasis ir jo brolis nurodė, kad juos sieja glaudus ryšys, jie labai dažnai bendrauja, tiek telefonu, tiek ir susitikę. Glaudų tarpusavio ryšį patvirtina tai, kad kaltinamasis iš karto po įvykio paskambino ir pasipasakojo broliui apie įvykį, be to, į teismo posėdį brolis atlydėjo kaltinamąjį, nors iš anksto prašymo dėl laidavimo jie neplanavo teikti, toks prašymas buvo pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu. Būtent dėl tokio artimo judviejų ryšio laiduotoju prašantis būti Z. S. mano galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, pastarasis taip pat nurodė juo pasitikintis, abu patvirtino, kad brolio nuomonė kaltinamajam yra svarbi ir jis jos klauso. Teismas, įvertinęs Z. S. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jo artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, darbo pobūdį, sprendžia, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas laiduotojas, galintis daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti T. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį Z. S. atsakomybei. Įvertinus laiduotoju prašančio būti Z. S. asmenybę bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad laidavimas nustatytinas be užstato.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, T. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojo asmenybę, tai, kad laiduotojas visgi du kartus baustas už KET pažeidimų padarymą, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, įskaitant ir uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju T. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumas, artimesnis maksimalios ribos (pirmu putimu buvo nustatytas sunkus girtumas). Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, būdamas tokios būklės pavartojęs stipraus alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo vakaro metu, gyvenamųjų namų rajone, kur bet kuriuo metu galėjo pasirodyti gretimų namų gyventojai, iš liudytojų rašytinių paaiškinimų matyti, kad jo būklė buvo visiškai netinkama vairuoti, išlipęs iš automobilio svirduliavo, vėliau nuo suvartoto alkoholio užmigo, o pareigūnams atvykus ir prižadinus nesiorientavo aplinkoje, be to, jo veiksmais buvo padaryta žala kitų asmenų nuosavybei. Kita vertus, T. S. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam ar kitų šiurkščių KET pažeidimų padarymą, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant T. S. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 2 metų laikotarpiui.

Kaltinamasis prašė skirti kuo trumpesnį teisių atėmimo terminą, atsižvelgiant į tai, kad jis serga ir jam dažnai reikia nuvažiuoti į polikliniką. Visgi pažymėtina, kad kaltinamojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų padarinių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-222/2018). Apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga nuvažiuoti į polikliniką, T. S. žinojo dar prieš sėsdamas neblaivus už vairo, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Į kaltinamojo nurodytas aplinkybes, susijusias su teisių reikalingumu, teismas atsižvelgė parinkdamas specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau jos nesudaro pagrindo neskirti teisių atėmimo. Parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, kaip teisme nurodė laiduotojas Z. S., esant būtinybei jis galės pavežti brolį, taip pat į polikliniką kaltinamasis visada gali nuvažiuoti viešuoju transportu arba taksi, taigi teisių atėmimas neužkerta jam kelio nuvykti į gydymo įstaigas.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2021 m. lapkričio 3 d.

Dėl turto konfiskavimo.

Bylos duomenimis automobilis „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam T. S.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal LAT formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (LAT nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. T. S. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs stipraus alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo tamsiu paros metu, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui. Pareigūnų buvo sustabdytas ne patikrinimo metu, o kitam asmeniui pranešus apie galimai neblaivų vairuotoją. Tiek iš tarnybinių pranešimų, tiek iš liudytojų rašytinių paaiškinimų matyti, kad jis visiškai nesiorientavo aplinkoje, išlipęs iš mašinos svirduliavo, prieš atvykstant pareigūnams netgi buvo užmigęs, atitinkamai jo būklė buvo visiškai netinkama vairuoti, savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitiems asmenims priklausančias transporto priemones. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kurias galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 39), taikytinas iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Dėl transporto priemonės saugojimo ir nuvežimo į aikštelę išlaidų.

Automobilis „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelėje buvo saugomas nuo 2021 m. lapkričio 2 d. iki 2021 m. lapkričio 3 d. (b. l. 29-31, 41, 60). Pagal transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą moka policijos įstaiga (b. l. 42-58). Iš byloje pateikto Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio rašto matyti, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos Komisariato išlaidos, patirtos dėl priverstinai nuvežto ir UAB „Tomadas“ aikštelėje saugoto automobilio „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro 164,80 EUR (b. l. 41). Byloje nėra duomenų, kad šios išlaidos būtų atlygintos, todėl minėtos išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo ir kitų klausimų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. lapkričio 8 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl 57 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo valstybės naudai (b. l. 85-86).

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas T. S., teisme gauta nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, advokato dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta tvarka. Procese kaltinamąjį gynė advokatė Elena Žilėnienė. Kaltinamasis savo teise į gynybą nepiktnaudžiavo, nagrinėta byla nėra didelės apimties, visos aplinkybės buvo aiškios, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismo posėdžio metu advokatė padėjo kaltinamajam parengti prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl prašomos priteisti valstybės garantuojamos išlaidos adekvačios bylos apimčiai, sudėtingumui ir advokato laiko sąnaudoms, kaltinamasis nors yra pensininkas, tačiau vis dar dirbantis ir gauna papildomas pajamas iš darbo užmokesčio, todėl prašomas priteisti išlaidų dydis nesudarys jam nepakeliamos finansinės naštos. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašymas priteisti 57 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas tenkintinas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 71) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus paimtas dokumentas perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“. Kitos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 74) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

T. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį Z. S. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti T. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti T. S. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Priteisti iš T. S. Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui procesines išlaidas – 164,80 EUR, patirtas už transporto priemonės – automobilio „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą, nurodant pinigus pervesti į AB „SEB bankas“ esančią sąskaitą Nr. LT327044060001188548.

Priteisti iš T. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai 57 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

T. S. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

T. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti T. S., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti Z. S., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.