Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Gintarės Meškauskienės 2016-06-13 pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bei susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje:

M. M., gimęs 1991-03-12, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r., 2012-09-26 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 38 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. padarymą,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. esant 2012-11-02 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimui, kuriuo iš M. M. priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams: K. M., gim. (duomenys neskelbtini), U. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 litų (86,88 eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-10-15 iki vaikų pilnametystės, laikotarpiais nuo 2012-10-16 iki 2012-11-29, nuo 2013-03-23 iki 2015-11-30 ir nuo 2015-12-29 iki 2016-03-07, būdamas darbingas niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, nuo 2012-11-30 iki 2013-03-22 dirbdamas Gintaro Urbšio įmonėje bei gaudamas pajamas nemokėjo periodinių išmokų vaikams išlaikyti bei neteikė vaikams kitos būtinos materialinės paramos, tuo vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, bei padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 164 str..

M. M., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 164 str., savo kaltę pripažino visiškai, bei parodė, kad jis apie teismo sprendimą, kuriuo nuo 2012 m. buvo priteisti alimentai dukrų U. M. ir K. M. išlaikymui žinojo. Nuo alimentų priteisimo dienos išlaikymo dukroms neteikė, alimentų į buvusios sugyventinės Ž. banko sąskaitą nepervedė, kitokio materialinio išlaikymo mergaitėms neteikė. Swedbanke buvo atidaręs sąskaitą savo vardu, kur kaupė pinigus dukroms po 100 litų kas mėnesį kiekvienai, tačiau antstoliui areštavus jo banko sąskaitas, šiuos pinigus išleido savo reikmėms. Nuo 2015 m. rudens gyvena Lietuvoje, prieš tai buvo Anglijoje ir Vokietijoje, dirbo atsitiktinius darbus. 2012 m. giminaitei davė 100 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų, kad mergaitėms nupirktų dovanų švenčių proga, K. M. buvo nupirkęs mobiliojo ryšio telefoną. 2015 m. rudenį užsiregistravo darbo biržoje, tačiau iš jos buvo pašalintas, kadangi atsisakė siūlomo darbo. Gailisi, kad neteikė išlaikymo savo dukroms. Šiuo metu ieško darbo, nori su dukromis bendrauti, įsipareigojo padarytą žalą atlyginti.(b.l. 85-87, 91-92, 94).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. M. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: liudytojos parodymais, kita bylos rašytine medžiaga:

Liudytojos Ž. L. parodymais, kad nuo 2008 m. iki 2012 m. gyveno kartu su M. M., vedė bendrą ūkį, gimė dukros U. ir K. M.. Kol gyveno kartu, M. M. rūpinosi šeima ir dukromis, jas aprūpindavo finansiškai. Po skyrybų M. M. pasakė, kad pinigų vaikų išlaikymui neduos. 2012 m. gruodžio mėnesį jis per giminaičius perdavė mergaitėms žaislų, tačiau pats dukrų nelankė, nepadėjo jų išlaikyti. Vilkaviškio rajono apylinkės teisme vykusiuose teismo posėdžiuose dėl išlaikymo priteisimo M. M. nedalyvavo, tačiau apie priimtą sprendimą žinojo, kadangi rašė prieštaravimą kaip atsiliepimą dėl vaikų išlaikymo. Iš karto po to, kai buvo priteistas išlaikymas, liudytoja kreipėsi į Vaiko išlaikymo fondą, iš kurio nuo 2013 m. gegužė mėnesio gauna išmokas vaikų išlaikymui. M. M. dukroms išlaikymo neteikia. Su juo dėl žalos atlyginimo susitarė (b.l. 31-32);

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta informacija, kad 2013 m. gegužės 27 d. į Vaikų išlaikymo fondo administraciją kreipėsi Ž. L. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo U. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Rašte nurodyta, kad iš M. M. vaikams išlaikyti nustatyta mokėti po 86,89 Eur kas mėnesį, pinigus pervedant Ž. L.. (b.l. 4-5).;

U. M. ir K. M. gimimo liudijimų kopijomis, pateiktomis Ž. L., iš kurių matyti, kad vaikų tėvas yra M. M. (b.l. 18-20, 21, 22).;

2013 m. vasario 8 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo nuspręsta priteisti iš M. M. išlaikymą jo vaikams - U. M. ir K. M. periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį po 300 litų (86,89 eurų) kiekvienam vaikui nuo 2012 m. spalio 15 d. iki vaikų pilnametystės (b.l. 48-50, 51-53);

Antstolio Algimanto Maliukevičiaus kontoros pateiktomis vykdomosios bylos dokumentų kopijomis, iš kurių gauti duomenys, kad pagal 2013-03-14 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, skolininkas M. M. privalo kas mėnesį mokėti po 300 litų (86,89 €), dukroms K. M. ir U. M. išlaikyti, išieškotojai Ž. L.. Išlaikymo vaikams skola 2016-05-25 dieną yra 3539,92 eurai, atėmus Vaikų išlaikymo fondo mokėtas pinigines lėšas. M. M. priteistų lėšų vaikui išlaikyti nemokėjo, išieškojimai nebuvo padaryti (b.l. 61-81);

Marijampolės teritorinės darbo biržos Vilkaviškio skyriaus pateikta informacija, kad M. M. Marijampolės teritorinės darbo biržos Vilkaviškio skyriuje nebuvo registruotas (b.l. 118);

Išrašu iš darbo biržos sistemos užfiksuota informacija, kad M. M. nuo 2015-12-01 iki 2015-12-28 buvo registruotas darbo biržoje (b.l. 109);

Valstybinio socialinio draudimo (SODROS) duomenimis, kad M. M. nuo 2012-11-30 iki 2013-03-22 dirbo Gintaro Urbšio įmonėje (b.l. 110).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

BK 164 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą, bet ne už išlaikymo nemokėjimą. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan.. Asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Kol teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės nešalina. Asmuo, turintis pareigą teikti teismo sprendimu nustatytos formos išlaikymą, savavališkai negali.

Baudžiamojoje byloje esančiais, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad M. M. teismo sprendimu nuo 2012-11-02 buvo įpareigotas mokėti išlaikymą savo dukrai K. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., bei U. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., mokėdamas po 86,88 eurų kas mėnesį jų motinai Ž. L., tačiau šias lėšas jis vengė mokėti, kadangi jų nemokėjo, oficialiai per darbo biržą darbo neieškojo, kai buvo darbo biržoje registruotas, atsisakė darbo biržos pasiūlytos darbo, dėl ko buvo išbrauktas iš sąrašų, nors ir dirbo vienu laikotarpiu, tačiau dirbdamas išlaikymo irgi nemokėjo. Todėl jo padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 164 str..

Ikiteisminio tyrimo įstaigos surinktų, teismo ištirtų ir įvertintų rašytinių įrodymų visuma, nustatyta, kad yra pakankamai įrodymų, leidžiančių neginčijamai konstatuoti, kad M. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 164 str., todėl jis pripažintinas kaltu ir jam skirtina bausmė.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.2 d.)

Prokurorės pareiškime siūloma M. M. skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, kurią vadovaujantis BK 164 str. sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę paskirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti 20 valandų visuomenės labui. Su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu M. M. sutiko.

Asmuo, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 164 str., baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str.1 d.2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis ankščiau neteistas, turi galiojančią administracinę nuobaudą, psichiatrinėje bei priklausomybės įskaitose neįrašytas. Teismas mano, kad prokurorės pasiūlyta kaltinamajam bausmės rūšis bei dydis atitinka kaltinamojo asmenybę, veikos pavojingumą, todėl ji ir skirtina. Viešųjų darbų bausmė gali būti skiriama tik tuo atveju, jei kaltinamasis sutinka. M. M. su šia bausme sutiko.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis virš paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 139 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 ir 422 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 str. ir skirti jam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 valandų, iš viso 120 valandų, jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64¹ str. bei paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę skirti 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti 20 valandų visuomenės labui, iš viso 80 valandų viešųjų darbų.

M. M. išaiškinti, kad viešųjų darbų bausmė pradedama vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą M. M. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

M. M. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Jonas Abraitis