Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-4100-815/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-10-24
Bylos Nr.: eI-4100-815/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02262-2019-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jovita Einikienė, Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas: A. R.
Atsakovas: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „All Media Lithuania“

Kategorijos

27.1pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI-4100-815/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02262-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjui A. R., jo atstovei advokatei I. K.,

atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei šios institucijos vyriausiajai specialistei J. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „All Media Lithuania“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokatės I. K. (2018 m. rugpjūčio 28 d. Teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartis), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų tenkintinas pilna apimtimi.

2. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (toliau – ir Tarnyba) su skundu dėl programoje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Programa) ir publikacijoje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Publikacija) paskelbtos informacijos. 2019 m. gegužės 20 d. Inspektorius priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu ir jį atmetė.

3. Paaiškina, jog 2018 m. gegužės 16 d. buvo parodyta laida, kurioje be asmens sutikimo buvo nufilmuotas ir parodytas pareiškėjas privačiame bute, kuriame veikė kaip privataus asmens atstovas, bei savo privačiame bute, į kurį be išankstinio suderinimo atvykę filmavimo grupės nariai (atvyko į teisinę konsultaciją apsimetę klientais) nufilmavo padriką klausimų ir atsakymų siužetą ir be asmens sutikimo nufilmuotą medžiagą parodė (duomenys neskelbtini) eteryje. Be to, (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje yra skelbiama Publikacija, kurioje tendencingai ir agresyviai publikuojamos tikrovės neatitinkančios žinios, siekiant ir turint tikslą atvirai pažeminti garbę ir orumą. Publikacijoje ir Programoje pateikiama informacija neatitinka tikrovės, žemina pareiškėjo garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją, todėl yra pažeidžiami Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.22 ir 2.24 straipsniai, taip pat Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 19 straipsnio 2 dalis bei žurnalistų etikos kodekso nuostatos. Pareiškėjas pažymi, jog Programoje ir Publikacijoje yra remiamasi O. L. R. nurodyta informacija, kuri, be kita ko, yra nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme, civilinėje byloje. Minėtas asmuo, pareiškėjo teigimu, ir paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, jog turi nuosavybės teisę į ½ buto, kuris priklauso I. A., kad su O. L. R. nebuvo atsiskaityta už ½ buto, nors jai priteistos lėšos ir šiuo metu yra deponuotos notaro depozitinėje sąskaitoje. Net ir po kelių notaro pranešimų, pareiškėjo teigimu, O. L. R. neatsiima šių pinigų ir skleidžia melagingą informaciją, kad buto dalis įgyta neatlygintinai ir apgaulės būdu. Programoje ir Publikacijoje buvo transliuojamas melagingas O. L. R. pareiškimas, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie įvykusį teismo posėdį ir teismo sprendimą. Akcentuojama, kad O. L. R., neapsikentusi terorizavimo (pareiškėjo), kreipėsi į advokatę, tačiau iš tikrųjų pareiškėjas ir I. A. susitikimo metu informavo O. L. R. apie priimtą teismo sprendimą ir galimas jo pasekmes ir rekomendavo susirasti advokatą. Neminima, kad su minėtu asmeniu bendraujama jau nuo 2017 m. gegužės mėn., kad iki kreipimosi į teismą buvo išnaudotos visos galimos derybinės pozicijos, kaip išspręsti susidariusią situaciją, nutylėta, kad vyko dešimtys susitikimų ir diskusijų, bei kad pati O. L. R. svarstė galimybę išsipirkti kitą ½ buto, ieškojo galimybių gauti pinigų, tačiau atsisakė, pripažinusi, kad finansiškai yra nepajėgi nupirkti kitą buto dalį.

3.1. Programos rengėjų elgesys yra itin neetiškas ir piktybiškas bei tyčinis, kadangi, pareiškėjo teigimu, visa informacija jiems buvo žinoma, nes filmavimo pareiškėjo biure metu šią informaciją interviu metu išsamiai išdėstė pareiškėjas, tačiau sumontavus laidą informacija buvo pašalinta, tendencingai paliekant tik O. L. R. ir jos advokatės pateikiamą melagingą informaciją ir nuomones bei pareiškėjo garbę ir orumą žeminančias žinias. Be to, visa pareiškėjo nurodyta informacija yra oficiali, todėl ją galima buvo paprastai patikrinti, tačiau to padaryta nebuvo.

3.2. Programoje yra sumontuoti 2-3 nufilmuoti agresyvūs momentai, kurie yra nuolat kartojami laidoje, siekiant sudaryti stiprų įspūdį. Pareiškėjas pripažįsta, kad konflikto metu pro balkoną buvo išmestas telefonas bei seifas, tačiau meluojama, kad buvo išmestas O. L. R. sugyventinio (duomenys neskelbtini) telefonas, nors tai buvo jos dukros (duomenys neskelbtini) telefonas. O sumontuotas su spec. efektais O. L. R. prašymas nemušti jos dukros – peržengia ne tik etikos, bet ir žmogiškos sąžinės ribas. Kadangi nei vieno konflikto metu O. L. R. dukra (duomenys neskelbtini) net nebuvo paliesta, nebuvo jokio kontakto, tuo labiau nebuvo „pakelta ranka prieš nepilnametę“. Be to, filmuotoje medžiagoje matosi, kad nebuvo jokio kontakto. Skunde taip pat teigiama, jog Publikacijos antraštė yra neproporcinga realiai buvusioms situacijoms apibūdinti.

3.3. Be to, pareiškėjo vertinimu, žurnalistai pažeidė ir nekaltumo prezumpcijos principą, kadangi metė kaltinimų šešėlį dėl rimtos nusikalstamos veikos pareiškėjo atžvilgiu, nors apkaltinamąjį nuosprendį gali priimti tik teismas. Programoje, pareiškėjo teigimu, rodomas baudžiamasis kodeksas su atverstu straipsniu (duomenys neskelbtini), įtarimus ir kaltinimus žarsto tiek kiti šeimos nariai, tiek advokatė apie nusikalstamas grupuotes ir nusikalstamas schemas, o tai gali būti vertinama kaip tiesioginis kaltinimas. Pareiškėjas pažymi, jog nėra ir nebuvo jokio ikiteisminio tyrimo pareiškėjo atžvilgiu dėl (duomenys neskelbtini), priešingai, buvo kreiptasi į prokuratūrą dėl O. L. R. ir jos šeimos narių savavaldžiavimo ir melagingų parodymų teikimo bei nepagrįsto specialių tarnybų nuolatinio kvietimo. Visa Programa, pareiškėjo vertinimu, sumontuota ir pateikta tokiu būdu, jog būtų pažeminta pareiškėjo garbė ir orumas bei dalykinė reputacija, Programa ir Publikacija yra naudojama kaip susidorojimo priemonė.

4. Dėl garbės ir orumo pažeidimo ir dalykinės reputacijos pažeminimo.

Aplinkybę, ar paskleisti duomenys žemina orumą, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas. Žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens. Programoje ir šią laidą anonsuojančiame straipsnyje, atsižvelgiant į visą laidos ir straipsnio kontekstą ir naudojamas formuluotes, yra sąmoningai paskleistos būtent tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens. Naudojami sakinių tipai, formuluotės, tonas, kuriuo informacija yra pateikiama, implikuoja, kad jais pateikiama informacija atitinka tikrovę – šiomis priemonėmis yra siekiama tikrumo įspūdžio, kad pasakomas teiginys būtų traktuojamas kaip faktas, atitinkantis tikrovę. Programoje ir Publikacijoje nekviečiama diskusijai ar pamąstymui apie „neteisybę“ ar teisinės sistemos netobulumus, kurie leidžia susidaryti O. L. R. situacijai, tačiau yra konstatuojamas faktas, kad dėl visų minėto asmens bėdų yra kaltas pareiškėjas, kad jis yra aferistas, veikiantis kartu su bendrininke pagal du dešimtmečius sukurtas schemas, pagal kurias iš vargšų yra atiminėjami butai.

5. Dėl viešo ir privataus asmens, dėl asmens teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą pažeidimo.

Padarytų įrašų su asmens atvaizdu be asmens sutikimo negalima rodyti. Tačiau nuotraukos, padarytos privačiame bute, neteisėtai ir be pareiškėjo žinios ir sutikimo publikuotos (duomenys neskelbtini), kaip iliustracija tikrovės neatitinkančioms žinioms, žeminančioms asmens garbę ir orumą. Taip pat iš filmuotos medžiagos matyti, jog pareiškėjas prašo liautis jį neteisėtai filmavus. Laidos (duomenys neskelbtini) rengėjai, apsimetę klientais, atvyko į pareiškėjo privatų biurą ir ėmėsi filmuoti nesuderintą puldinėjimą įvairiais klausimais, į kuriuos nelaukiant atsakymo buvo uždavinėjami nauji klausimai. Ši filmuota medžiaga buvo parodyta be pareiškėjo sutikimo, jo neinformavus, bei sumontuota laidos rengėjus tenkinančiame kontekste, kuris neatitinka pareiškėjo išsakytų minčių ir pozicijos. Pažymi, jog visi vaizdai ir nuotraukos, kurie buvo neteisėtai paviešinti, filmuoti ir fotografuoti ne viešoje vietoje, o privačiose erdvėse – pareiškėjo klientės privačiame bute, bei jo paties privačiame biure, į kurį laidos rengėjai pateko apsimetę klientais. Pareiškėjas akcentuoja, jog kilus teisės į privatų gyvenimą ir informacijos laisvės kolizijai, pirmenybė turi būti teikiama privataus gyvenimo apsaugai. Pareiškėjui akivaizdu, jog jo nuolatinė veikla nėra vieša, visuomenė neturi pagrindo domėtis jo gyvenimu, o vieninteliai asmenys, suinteresuoti informacijos apie pareiškėją paskelbimu – tai O. L. R. ir jos advokatė. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog buvo pažeista pareiškėjo teisę į atvaizdą ir privataus gyvenimo ribos.

6. Skundžiamo Sprendimo neteisėtumas.

6.1. Inspektorius nepateisinamai ilgai vilkino pareiškėjo skundo nagrinėjimą ir Sprendimą, kurį priėmė tik praėjus daugiau nei 9 mėn. nuo kreipimosi dienos, nors skundas privalėjo būti išnagrinėtas per 3 mėn.

6.2. Be to, skundas išnagrinėtas neobjektyviai, tendencingai, ginant vien tik viešosios informacijos rengėjo interesą, paneigiant žmogaus teisę į privatumą, atvaizdą ir dalykinę reputaciją. Inspektorius, pareiškėjo teigimu, vertino tik viešosios informacijos rengėjo paaiškinimuose nurodytą faktų ir audiovizualinės produkcijos interpretaciją, neobjektyviai ir nemotyvuotai nesivadovaudamas pareiškėjo nurodytais teisės šaltiniais ir išaiškinimais, taip paneigdamas galimybę apsiginti nuo viešosios informacijos rengėjo neteisėtų veiksmų. Inspektorius, priimdamas Sprendimą, vadovavosi prielaida, jog galimai O. R. nuosavybės teisę į butą prarado neteisėtai, tačiau nesivadovavo faktu, jog iki pat skundo teismui pateikimo dienos jokių objektyvių tokias prielaidas patvirtinančių duomenų ir juridinių faktų nebuvo. Civilinė byla dėl ½ buto atidalinimo priteisiant O. R. rinkos vertę atitinkančią kompensaciją pinigais iki šiol yra nagrinėjama Vilniaus apylinkės teisme.

Žemesnės instancijos teismas

6.3. Sprendime Inspektorius nepagrindė, kokią visuomenės teisę žinoti apie privačius pareiškėjo, I. A. ir O. R. civilinius turtinius santykius ir jų aiškinimosi aplinkybes jis gina, kodėl visuomenė apie šiuos privačius santykius, vykstančius privačiose erdvėse tarp privačių asmenų turi žinoti, kodėl be asmens sutikimo trečiųjų asmenų daryti vaizdo įrašai, diskredituojantys asmenį ir neatskleidžiantys viso konteksto, o tik iš jų paimtos tendencingos ištraukos, gali būti viešai demonstruojami televizijos laidoje, ir kodėl vėliau, asmeniui pareiškus pretenzijas dėl teisės į atvaizdą ir dalykinės reputacijos pažeminimo, toks turinys turi būti neterminuotai saugomas viešai prieinamuose šaltiniuose. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamoje situacijoje neegzistavo viešasis interesas, o Sprendime nenurodoma, kokį būtent visuomenės interesą buvo siekiama apginti paviešinant pareiškėjo atvaizdą, nenurodoma, kokią informaciją visuomenė turi teisę žinoti ir kodėl būtent apie pareiškėją.

Šalies argumentai

6.4. Pareiškėjas nesutinka su Inspektoriaus išvada, jog pareiškėjo privačiame biure filmuotos medžiagos tendencingai parinkti fragmentai buvo rodomi neva turint jo sutikimą. Tai, jog jis, būdamas mandagiu žmogumi ir nesugebėdamas išprašyti nekviestų žurnalistų, sutiko su jais kalbėtis ir fiziškai negalėdamas uždrausti filmuoti, buvo filmuojamas, yra prilyginama jo sutikimui publikuoti visą filmuotą medžiagą. Pažymi, jog kita to pačios (duomenys neskelbtini) televizijos laida, o būtent (duomenys neskelbtini) kūrėjai taip pat domėjosi O. R. L. istorija, ir publikavo šią istoriją televizijos laidoje, tačiau dėl šios laidos pareiškėjas neturi jokių pretenzijų, nes jo atvaizdas buvo retušuotas, o interviu ir filmuota medžiaga paskelbta jį informavus ir turint jo sutikimą. Skundžiamu Sprendimu Inspektorius siekia įteisinti dvigubų standartų egzistavimą, suteikiant laidos (duomenys neskelbtini) rengėjams, kurios autorė yra ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valdžią piktnaudžiauti, ir būnant viešosios informacijos rengėju, nebaudžiamai pažeidinėti privačių asmenų teisėtus interesus ir žmogaus teises. Pareiškėjas akcentuoja, kad niekada ir jokiomis aplinkybėmis, o juo labiau konkliudentiniais veiksmais, nedavė savo sutikimo Programos ir Publikacijos rengėjams paskelbti savo atvaizdą viešai.

6.5. Pabrėžia, jog Inspektorius priimdamas skundžiamą Sprendimą visiškai neatsižvelgė į tai, jog tiek Programos, tiek Publikacijos pagrindinė herojė O. R. L. niekada nebuvo buto, apie kurį parengtas reportažas, teisėta savininkė – jai priklausė tik ½ buto dalis, o viešosios informacijos skleidėjas sąmoningai, siekdamas sensacingų tikslų ir komercinės sėkmės, nuslėpė nuo žiūrovo šią reikšmingą aplinkybę, nors privalėjo patikrinti surinktą informaciją prieinamuose šaltiniuose ir pateikti Programoje ir Publikacijoje objektyvią informaciją

6.6. Pareiškėjas nesutinka ir su Inspektoriaus teiginiais apie tai, jog, neva, nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į nekaltumo prezumpciją. Nagrinėjamu atveju tiek Publikacijoje, tiek Programoje visas viešosios informacijos rengėjo dėmesys ir visos audiovizualinės priemonės yra sąmoningai nukreiptos į tai, jog žiūrovui būtų sudarytas įspūdis, kad pareiškėjas yra įvykdęs nusikalstamas veikas, bei neteisėtas civilinės teisės prasme veikas, tuo siekiant sąmoningai pažeminti jo dalykinę reputaciją.

II

Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

1. Pareiškėjas skunde atkartoja atsakovei teikto skundo argumentus dėl ginčo Publikacijoje ir Programoje paskelbtos, anot pareiškėjo, tikrovės neatitinkančios, garbę ir orumą žeminančios bei teisę į privatumą ir nekaltumo prezumpciją pažeidžiančios informacijos. Atsakovės vertinimu, dėl šių argumentų buvo išsamiai pasisakyta Sprendime, jais skunde teismui nekeliamas Sprendimo neteisėtumo klausimas. Atsakovė pažymi, kad nurodydamas Sprendimo neteisėtumo pagrindus pareiškėjas ginčija tik Sprendimo dalį dėl nenustatyto teisės į privatų gyvenimą ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimo ir nereiškia jokių pretenzijų dėl nenustatyto garbės ir orumo pažeidimo. Iš esmės pareiškėjas palaiko tik du trečdalius savo reikštų reikalavimų, tačiau teismo prašo panaikinti visą Sprendimą, todėl toks pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog neegzistavo joks viešas interesas skelbti ginčijamą informaciją. Tarnyba pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra apibrėžęs teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso sampratos, todėl sąvoka aiškinama plačiai. Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Tai toks visuomenės interesas, kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Šiuo atveju visuomenės interesas suprantamas kaip visuomenės teisė gauti informaciją apie asmens privatų gyvenimą tais atvejais, kai būtina nuo neigiamų padarinių apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves. Privačių faktų paviešinimas laikomas pagrįstu, kai egzistuoja akivaizdus siekis informuoti visuomenę apie jai aktualius dalykus, esant pagrįstam socialiniam poreikiui tokią informaciją žinoti.

3. Atsakovė Sprendime nurodė, kad nuotraukose ir vaizdo įrašuose užfiksuotų pareiškėjo veiksmų skelbimas nebuvo perteklinis, juo nesiekta patenkinti visuomenės smalsumo ar noro žinoti sensacijas. Programoje ir Publikacijoje nagrinėtas atvejis, kada O. L. R. (toliau – ir siužeto herojė) dėl teisinių žinių trūkumo, teismo dokumentų ignoravimo ir finansinių galimybių neturėjimo teisėtai prarado dalį savo buto. Siužete aptariamas esamas teisinis reguliavimas, dėl kurio tapo galima situacija, kuomet bankrutavus siužeto herojės broliui, jo buto dalis buvo perduota iš varžytinių, o naujieji savininkai kreipėsi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės, siekiant perimti visą butą ir siužeto herojei sumokėti kompensaciją. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pateiktų duomenų matyti, jog buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo buto dalis atiteko naujajai savininkei, o siužeto herojei turėjo būti išmokėta kompensacija. Teismas taip pat nurodė, kad buvo priimtas sprendimas peržiūrėti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą ją sujungiant su byla, kurioje ginčijamas aptariamo buto perleidimo naujosios įgijėjos dukrai sandorio teisėtumas. Iš pareiškėjo pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog ½ buto Vilniaus miesto apylinkės teismas pritaikė areštą, kuriuo apribota naujosios savininkės I. A. (atstovaujamos pareiškėjo) disponavimo teisė. Tačiau nesant galutiniam teismo sprendimui dėl ½ buto nuosavybės teisės, pareiškėjas vertė siužeto heroję išsikraustyti, mėtė jos ir jos šeimos narių daiktus per balkoną, bute elgėsi įžūliai, rūkė, užsimojo prieš siužeto herojės dukrą. Atsakovė pabrėžia, jog, skirtingai nei teigia pareiškėjas, atsakovė Sprendime nenurodė ir nepadarė išvados, kad buto dalis buvo prarasta neteisėtai. Atsakovė atkreipė dėmesį į teisinio reguliavimo ydingumą, tam tikro teisinio išprusimo svarbą, tačiau neteigė apie tariamai neteisėtus pareiškėjo veiksmus pasinaudojant tokia situacija. Pasisakydama apie pareiškėjo teisės į privatumą ribojimo pateisinimą viešuoju interesu, atsakovė vertino būtent vaizdo įrašuose ir nuotraukose užfiksuotą teisei priešingą pareiškėjo elgesį (svetimų daiktų mėtymą per balkoną, užsimojimą prieš nepilnametę, daromą spaudimą išsikraustyti). Atsakovė pažymi, jog Generalinės prokuratūros suteiktais duomenimis, ginčo Programos ir Publikacijos paskelbimo metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu dėl sugadinto svetimo turto ir prieš siužeto herojės nepilnametę dukterį atliktų fizinių veiksmų, kurie sukėlė jai fizinį skausmą. Dėl šių veiksmų teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje pareiškėjas yra kaltinamasis. Sprendime pažymėta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) praktikoje pabrėžiama, jog žiniasklaida turi esminį vaidmenį demokratinėje visuomenėje. Nors ji turi neperžengti tam tikrų ribų, konkrečiai – susijusių su kitų asmenų reputacijos ir teisių apsauga, žiniasklaidos užduotis yra jos pareigas ir atsakomybę atitinkančius būdu skleisti informaciją bei idėjas visais viešojo intereso klausimais, įskaitant tuos, kurie yra susiję su teisingumu. Sprendime pabrėžiama, jog ginčo vaizdo įrašuose ir nuotraukose demonstruojami išskirtinai su teisei priešingais veiksmais susiję vaizdai, neatskleidžiamos išimtinai su pareiškėjo privačiu gyvenimu susijusios aplinkybės. Atsakovės manymu, visuomenė turi teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti apie galimai daromas nusikalstamas veikas, o visuomenės informavimo priemonės turi teisę ir pareigą informuoti visuomenę apie tokio elgesio netoleravimą.

4. Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjo argumentu, jog atsakovė padarė nepagrįstą išvadą, nustatydama, kad pareiškėjas konkliudentiniais veiksmais išreiškė sutikimą filmuotis ir skelbti jo atvaizdą. Sprendime pažymėta, jog, vadovaujantis teismų praktika, asmuo savo sutikimą gali išreikšti žodžiu, raštu, toks sutikimas gali būti nuspėjamas ir iš konkliudentinių veiksmų. Skunde teismui pareiškėjas interviu davimą vadina mandagiu elgesiu ir nesugebėjimu fiziškai uždrausti žurnalistams filmuoti, tačiau tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas yra teisininkas, jis yra ne kartą bendravęs su žiniasklaida, teikęs komentarus kaip ekspertas. Todėl atsakovė neabejoja, jog pareiškėjas, duodamas interviu žurnalistei, lydimai operatoriaus su kamera, tiesiogiai ir nedviprasmiškai suprato, kokiu tikslu yra filmuojamas ir kad toks įrašas bus skelbiamas viešai. Nors pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad yra mandagus žmogus ir tik dėl to davė interviu žurnalistams, atsakovė pažymi, jog pareiškėjas bet kuriuo metu turėjo galimybę mandagiai nesutikti kalbėtis su žurnaliste ir būti filmuojamas. Tarnyba pabrėžia, jog nei interviu metu, nei prieš paskelbiant įrašą, pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu ar kitokiais veiksmais neišreiškė prieštaravimo būti filmuojamam ir vaizdo įrašo skelbimui.

5. Pareiškėjas ginčija Sprendimo dalį, kuria nenustatytas nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, tačiau nepateikti jokie objektyvūs argumentai, kodėl turėjo būti nustatyta kitaip. Sprendime pabrėžiama, jog turi būti daromas esminis skirtumas tarp konstatavimo, jog kažkas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą ir aiškaus bei kategoriško paskelbimo, nesant galutinio apkaltinamojo nuosprendžio, jog asmuo yra padaręs nusikaltimą ar pažeidęs teisės aktų nuostatas. Be to, tvirtinimai (kaltinimai) spaudoje negali būti lygiaverčiai prilyginami kaltinimams baudžiamajame procese. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog nei skunde Tarnybai, nei skunde teismui pareiškėjas nenurodė jokių teiginių, kuriuose būtų išreikštas kategoriškas kaltinimas padarius konkrečią nusikalstamą veiką. Vien subjektyvus pareiškėjo suvokimas, įsivaizdavimas ar Baudžiamojo kodekso demonstravimas negali būti prilyginamas tiesioginio kaltinimo paskelbimui. Šiuo atveju atsakovė, įvertinusi visos ginčo Programos ir Publikacijos kontekstą, padarė pagrįstą išvadą, jog nebuvo paskelbti jokie kategoriški ar neabejotini kaltinimai pareiškėjui dėl kokios nors nusikalstamos veikos padarymo, todėl buvo pagrįstai konstatuota, jog nekaltumo prezumpcija pažeista nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

6. Dėl pareiškėjo argumento, kad buvo praleistas VIĮ 50 straipsnio 13 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nurodė, jog, pagal teismų praktiką, trijų mėnesių termino praleidimas nėra pakankamas pagrindas naikinti atsakovės priimtą sprendimą. Be to, nurodytas terminas yra procedūrinio pobūdžio skundo nagrinėjimo terminas, jo trukmę sąlygoja būtinybė atsakovei patikrinti visus skunde nurodytus pažeidimus, surinkti reikiamus duomenis, taip pat dėl objektyvių priežasčių gali būti situacijų, kai sprendimas priimamas jau pasibaigus terminui. Tačiau toks išimtinai procedūrinio pobūdžio įstatymo pažeidimas, kai pareiškėjas nepateikia objektyvių argumentų dėl tokio pažeidimo įtakos paties Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, laikytinas formaliu ir negali būti pagrindu naikinti Sprendimą, nes tai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

III

1. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „All Media Lithuania“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

2. Nurodo, jog Tarnyba išsamiai pasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių tiek dėl Programos, tiek dėl Publikacijos, jose paskelbtus ginčo objektu buvusius teiginius vertino įstatymų nustatyta tvarka, o išvados yra pagrįstos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pažymi, jog Programos (o jos pagrindu ir Publikacijos) tikslas, priešingai nei teigia pareiškėjas, buvo ne siekis sumenkinti pareiškėją ar paskleisti jo garbę ir orumą žeminančias žinias, o atskleisti galimai neteisėtus pareiškėjo veiksmus sprendžiant buto nuosavybės, naudojimosi juo klausimus. Skundas, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

IV

1. Teismo posėdyje pareiškėjas A. R., jo atstovė advokatė I. K. prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovė šios institucijos vyriausioji specialistė J. B. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Pareiškėjas Tarnybai 2018 m. rugpjūčio 28 d. pateikė skundą, kuriuo prašė: 1) pripažinti pareiškėjo skundą dėl Programoje, jos anonse ir Publikacijoje paskleistos informacijos; 2) įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją apie pastebėtus VIĮ ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir pareikalauti nedelsiant juos pašalinti; 3) pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas nedelsiant pašalintų laidos turinį iš visų šaltinių, bei nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią pareiškėjo asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai ir teisėtiems interesams.

2. Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paaiškinimų pateikimo“ kreipėsi į trečiąjį suinteresuotą asmenį, prašydama pateikti paaiškinimus dėl pareiškėjo skundo. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškinimus pateikė 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 118. Paaiškinimuose nurodyta, jog, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo nėra laidos rengėju, buvo pasikreipta į laidos rengėją, prašant paaiškinti pareiškėjo skunde Tarnybai išdėstytas aplinkybes. Pažymima, jog laidos rengėja nusprendė parengti Programą bei atlikti žurnalistinį tyrimą, iš savo šaltinių gavusi informaciją, kad galimai siužeto herojė nuosavybės teises į butą prarado neteisėtai, kad pareiškėjas galimai atlieka neteisėtus veiksmus. Pačiame pareiškėjo skunde Tarnybai pažymima, kad Programoje buvo rodomi 2-3 nufilmuoti agresyvūs momentai ir pripažinta, kad konflikto metu buvo išmestas pro balkoną telefonas bei seifas. Tai, kad, pasak pareiškėjo, Programoje buvo melagingai teigiama, jog buvo išmestas siužeto herojės sugyventinio telefonas, nors tai buvo jos dukros telefonas, nekeičia fakto, kad pareiškėjas elgėsi agresyviai, niokojo svetimą turtą ir kėlė grėsmę buto gyventojų turtui. Dar daugiau, pareiškėjo skunde teigiama, kad „sumontuotas su spec. efektais O. prašymas nemušti jos dukros – peržengia visas galimas ir įsivaizduojamas ne tik etikos, bet ir elementarios sąžinės ribas“. Visgi pareiškėjo skunde nėra niekaip kvestionuojamas paties pareiškėjo poelgis, įtūžis pastebėjus, kad jis yra filmuojamas nepilnametės siužeto herojės dukters. Paaiškinimuose atkreipiamas dėmesys, kad, kaip pažymėta Programos reportažo pabaigoje, pareiškėjui teismas apribojo teisę artintis prie siužeto herojės. Programos rengėjų žiniomis, pareiškėjo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo smurto prieš nepilnametę.

2.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškinimuose Tarnybai pažymėjo, jog yra siekiama dramatizuoti Programos siužete pristatytą situaciją pareiškėjo atžvilgiu. Programoje buvo pristatyta siužeto herojės situacija, išklausyta ir kita pusė – pats pareiškėjas, tačiau nebuvo konstatuota ar padaryta išvada, kad situacija yra išspręsta. Nors pačiame skunde Tarnybai pareiškėjo atstovė vis akcentuoja teisingumą, etiškumą, sąžiningumą, tik pagrįstų kaltinimų taikymą ir pan., tačiau ji visiškai nepagrįstai konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) ir jos transliuojama laida (duomenys neskelbtini) panašaus pobūdžio pažeidimus daro sistemiškai, jau ne kartą yra gavusi įspėjimus ir sankcijas, tačiau nežiūrint į nurodytą, teisei priešingą veiklą, toliau ją tęsia. Be to, žurnalistai, atvykę į pareiškėjo ofisą, prisistatė, pranešė, kokiu klausimu atvyko pasikalbėti, pareiškėjui buvo žinoma, kad bendrauja su Programos žurnaliste, kad yra filmuojamas, todėl jo skunde nurodyti teiginiai, kad jam nebuvo sudaryta galimybė tinkamai išreikšti savo poziciją yra neteisingi.

2.2. Programos rengėjai turėjo teisę naudoti siužeto herojės pateiktą vaizdo įrašą, nes siekė atskleisti pareiškėjo daromus galimai neteisėtus veiksmus. Filmuotoje medžiagoje yra užfiksuoti pareiškėjo daromi teisės pažeidimai – svetimo turto sugadinimas. Be šių priemonių būtų buvę sudėtinga ar iš viso neįmanoma užfiksuoti bei visuomenei atskleisti pareiškėjo veiksmų. Asmens sutikimo filmavimui ar garso ir vaizdo įrašų darymui nereikia, ir tai nelaikoma asmens garbės ir orumo ar privataus gyvenimo pažeidimu, kai tokie veiksmai atlikti fiksuojant teisės pažeidimus. Šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas skleisti informaciją bei visuomenės teisė būti informuotas apie tokių asmenų veiklą.

2.3. Programos tikslas buvo ne siekis sumenkinti pareiškėją ar paskleisti jo garbę ir orumą žeminančias žinias, o atskleisti galimai neteisėtus jo veiksmus sprendžiant buto nuosavybės naudojimosi klausimus. Programoje keltas klausimas, kokiu pagrindu naująja savininke tapo pareiškėjos bendrovės darbuotoja ekspertė I. A. (kuri, Programos rengėjų žiniomis, yra buto dalies (kuri anksčiau priklausė siužeto herojės broliui ir buvo parduota iš varžytinių) pradinės savininkės duktė). Pareiškėjas savo skunde Tarnybai apie tai nutyli, nepasisako taip pat dėl ginčo nagrinėjimo teisme dėl nuosavybės teisės į butą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 16 d. nutarė tenkinti siužeto herojės pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo su prašymu atnaujinti procesą. Akivaizdu, kad Programos parodymo metu nebuvo jokių aplinkybių konstatuoti, kad siužeto herojė neturi teisių į buto dalį ir (ar) kad pareiškėjas turi visus įgaliojimus reikalauti, kad siužeto herojė ir jos šeima išsikraustytų. Pareiškėjas yra žinomas visuomenės veikėjas, viešoje erdvėje yra nemažai informacijos apie jį, todėl Programos ir Publikacijos siekis buvo informuoti visuomenę apie jo pasitelkiamas priemones vykdant savo veiklą. Be to, pareiškėjas nėra pateikęs jokių prašymų nerodyti Programos, neviešinti Publikacijos. Publikacija, be kita ko, parengta pristatant Programos siužetą, yra parengta laikantis teisės aktų reikalavimų. Nurodyti kaltinimai dėl pareiškėjo veiksmų siužeto herojės šeimos gyvenamojoje vietoje yra pateikti siužeto herojės, o ne žurnalistės, aiškiai nurodant tiek jos vardą ir pavardę, taip pat pristatant kitus su ja susijusius asmenis, tiek nuotraukų autorystę, t. y. pilnai atskleidžiant informacijos šaltinį. Todėl transliuojant Programą bei viešinant Publikaciją nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą ar jo garbė ir orumas.

3. 2019 m. gegužės 20 d. buvo priimtas skundžiamas Sprendimas. Sprendime, be kita ko, nurodyta:

3.1. Pirmiausiai būtina nustatyti, skelbiama žinia, ar nuomonė. Pareiškėjas, cituodamas kai kuriuos teiginius, pateikia tik jų dalis ir taip iškraipo prasmę, todėl šiuo atveju atsižvelgtina į visą sakinio formuluotę. Teiginiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skelbiama kategoriška, konstatuojamojo pobūdžio, be abejonių informacija, kuriai gali būti pritaikytas tiesos kriterijus. Todėl vertinta, kad šiais teiginiais buvo skelbiamos žinios. Teiginiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patiekiamas subjektyvus vertinimas, suvokimas, požiūris, teiginiams nėra galimybės pritaikyti tiesos kriterijaus, todėl konstatuota, kad skelbiamos nuomonės.

3.2. Nors pareiškėjas skunde ginčijo Programoje paskelbtus teiginius, Tarnyba konstatavo, kad tokie teiginiai paskelbti nebuvo. Teiginiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo paskelbti interneto portale (duomenys neskelbtini) kaip Programos anonso ir ištraukos antraštės. Pareiškėjo skunde nesuformuluoti reikalavimai dėl šių įrašų. Atsižvelgusi į pareiškėjo skundo dalyką ir faktą, kad Programoje aptariami teiginiai nebuvo paskelbtini, Tarnyba jų nevertino.

3.3. Sprendime atkreipiamas dėmesys, jog cituojamas teiginys (duomenys neskelbtini) taip pat nebuvo paskelbtas Programoje. Savo prasme atitinkantis ginčijamą teiginį Programoje skelbiamas advokatės A. B. komentaras (duomenys neskelbtini). Todėl vertinamas buvo būtent tokios formuluotės teiginys. Atsižvelgiant į tai, kad teiginyje skelbiamas spėjimas, buvo laikoma, jog skelbiama nuomonė.

3.4. Vertinant teiginio (duomenys neskelbtini) atitiktį VIĮ nuostatoms, Tarnyba pažymėjo, jog svarbu atkreipti dėmesį, jog teiginys buvo paskelbtas Publikacijos antraštėje. Bendrine prasme Publikacijos antraštė yra įžanginė jos dalis, kuria siekiama anonsuoti visą straipsnį, sudominti skaitytoją ir perteikti straipsnio esmę. Tam tikrų pasakymų, kurie skirti visuomenės dėmesiui pritraukti, vartojimas savaime negali nulemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimo ir žiniasklaidos priemonei negali būti priekaištaujama dėl straipsnio „sustiprinimo“ ir siekio jį pristatyti patraukliai, vis dėlto tai neturi iškraipyti paviešintos informacijos ir klaidinti skaitytojo. Nagrinėjamu atveju antraštėje paskelbtu teiginiu pristatoma Publikacijoje aprašoma situacija ir kartu pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matoma, kaip pareiškėjas išmeta buto gyventojų telefoną bei seifą per balkoną, užsimoja link siužeto herojės dukters. Teiginio dalis, kad toks elgesys buvo užfiksuotas, atitinka tikrovę. Tarnyba, pasisakydama dėl teiginio dalies, kurioje šis elgesys įvardijamas žiauriu, nurodė, jog svarbu įvertinti visos Publikacijos kontekstą ir paskelbimo aplinkybes. Nors skunde teigiama, kad žodžio „žiaurus“ semantinė reikšmė yra susijusi su ribiniu žmogaus elgesiu, smurtu, mušimu, fizinės jėgos naudojimu, bei daroma analogija su terminu „žiaurus elgesys su gyvūnu“, su tokia pareiškėjo pozicija Sprendime nesutinkama. Įvertinus Publikacijoje skelbiamą informaciją matyti, kad aptariama situacija, kuomet bankrutavus siužeto herojės broliui, jo buto dalis buvo parduota iš varžytinių, o naujieji savininkai kreipėsi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės, siekiant perimti visą butą ir siužeto herojei sumokėti kompensaciją. Atsakovė pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas pateikė dokumentus, jog buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo buto dalis atitiko naujajai savininkei, o siužeto herojei turėjo būti išmokėta kompensacija. Teismas taip pat nurodė, kad buvo priimtas sprendimas peržiūrėti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, ją sujungiant su byla, kuria ginčijamas aptariamo buto perleidimo naujosios įgijėjos dukrai sandorio teisėtumas. ½ buto Vilniaus miesto apylinkės teismas pritaikė areštą, kuriuo apribota naujosios buto savininkės I. A. (atstovaujamos pareiškėjo) disponavimo teisė. Taigi pareiškėjas, atstovaudamas I. A. interesams, nesulaukęs teismo sprendimų vertė siužeto heroję išsikraustyti iš ginčo buto, mėtė jos ir šeimos narių daiktus per balkoną. Šiuo atveju pareiškėjo veikimas ne teisinėmis priemonėmis pagrįstai gali būti vadinamas žiauriu, negailestingu elgesiu. Pažymėjo, kad žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją bei hiperbolizavimą. Todėl Sprendime konstatuota, jog teiginys, paskelbtas Publikacijos antraštėje, atitinka tikrovę, VIĮ nuostatos pažeistos nebuvo.

3.5. Vertinant teiginio (duomenys neskelbtini) atitiktį tikrovei, svarbu atkreipti dėmesį į Generalinės prokuratūros suteiktą informaciją. Gautame rašte nurodyta, jog Publikacijos ir Programos paskelbimo metu Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalį ir (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalį dėl to, kad 2018 m. balandžio 22 d. kilusio konflikto metu pareiškėjas nepilnametės M. L. atžvilgiu atliko fizinius veiksmus, kurie sukėlė jai fizinį skausmą, bei sugadino svetimą, Ž. L. priklausantį, turtą. Generalinės prokuratūros duomenimis, Publikacijos ir Programos paskelbimo metu ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas, pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, todėl Programoje pareiškėjo išsakyti teiginiai, kad policija nenustatė jokių veiksmų, vertintini kaip netikslūs. Sprendime pažymima, jog Publikacijoje ir Programoje pateiktoje filmuotoje medžiagoje matoma, kaip rankoje laikydamas popieriaus lapus, pareiškėjas eina link siužeto herojės dukros, pakeltu tonu reikalauja nefilmuoti ir užsimoja ranka link merginos. Nors skunde ginčijama, kad nebuvo jokio fizinio kontakto, atsakovė atkreipia dėmesį, jog nei Programoje, nei Publikacijoje vienareikšmiškai neteigiama, kad pareiškėjas sumušė ar kitaip sukėlė skausmą siužeto herojės dukrai. Teiginyje pavartotas veiksmų apibūdinimas „pakėlė ranką“ akivaizdžiai matomas vaizdo įraše. Atsižvelgęs į faktą, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei įvertinęs vaizdo įraše matomus veiksmus, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pagrįstai paskelbė ginčijamame teiginyje skelbiamą informaciją, todėl teiginio neatitikties tikrovei nenustatyta. Nenustačius žinių neatitikties tikrovei, garbės ir orumo pažeidimas nebuvo konstatuojamas.

3.6. Ginčo teiginiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra paskelbti kaip siužeto herojės sūnaus draugės (duomenys neskelbtini) ir advokatės A. B. komentarai. Teiginiams, kurie pateikiami kaip minėtų asmenų komentarai, galėtų būti taikoma VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta išimtis, kad „viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo <...> pateikta kaip nuomonė, komentaras, vertinimas“. Tačiau minėtas straipsnis neįtvirtina absoliutaus, besąlyginio atleidimo nuo redakcinės atsakomybės pagrindo, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi bendrą pareigą užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą.

3.7. Sprendime teigiama, jog Programoje ir Publikacijoje nagrinėjama problema neabejotinai turi viešąjį interesą. Reportaže pristatoma situacija, kuomet dėl teisinių žinių trūkumo, teismo dokumentų ignoravimo ir finansinių galimybių įsigyti antrą buto dalį neturėjimo asmenys praranda vienintelį gyvenamą būstą. Programoje ir Publikacijoje aptariamas tiek tokiai situacijai leidžiantis susidaryti teisinis reguliavimas, tiek pasinaudojimas asmenų padėtimi. Reportaže taip pat pabrėžiamas ne teisinėmis priemonėmis daromas poveikis, siekiant priversti asmenis išsikraustyti iš buto. Šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turėtų galimybę efektyviai prisidėti prie viešosios diskusijos, skleisdami informaciją, o visuomenė būtų informuota apie teisinio reguliavimo netobulumą ir galimybę netekti turto dėl teisinio neišprusimo, taip pat visuomenė turi teisę būti informuota apie elgesio, kuriuo ne teisinėmis priemonėmis daromas tam tikras poveikis, netoleravimą. Sprendime pažymėta, jog reportaže buvo suteikta teisė pareiškėjui atsakyti į išreikštą kritiką, pateikti savo įvykių versiją ir poziciją dėl buto nuosavybės. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijami teiginiai pateikti kaip tikslios advokatės A. B. ir siužeto herojės sūnaus draugės (duomenys neskelbtini) interviu citatos, be to, nagrinėjama tema turi viešąjį interesą bei ginčijamais teiginiais buvo siekiama teisėto tikslo, t. y. informuoti visuomenę apie tam tikrais atvejais kvestionuotiną teisinį reguliavimą, dėl kurio netobulumo sudaromos sąlygos galimam piktnaudžiavimui, todėl šių teiginių atžvilgiu taikytina VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta redakcinės atsakomybės išimtis. Tokiu atveju už tikrovės neatitinkančios informaciją paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją, taigi šiuo atveju viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pašnekovės A. B. ir siužeto herojės sūnaus draugė (duomenys neskelbtini).

3.8. Vertinant nuomonės (duomenys neskelbtini) atitiktį VIĮ reikalavimams, būtina nustatyti, ar ginčijama nuomonė turi faktinį pagrindą. Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas iš tiesų yra gana gerai žinomas asmuo visuomenėje. Pareiškėjas yra buvęs (duomenys neskelbtini), kandidatas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neretai visuomenės informavimo priemonėse, kaip ekspertas, komentuojantis aktualijas. Todėl šiuo atveju užfiksuotas pareiškėjo elgesys gadinant svetimą turtą, elgiantis įžūliai ir netgi agresyviai, oponuoja politiko bei valstybės tarnautojo įvaizdžiui. Įvertinus šias aplinkybes, atsakovės vertinimu, matyti, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turėjo objektyvų faktinį pagrindą, yra skleidžiama sąžiningai ir etiškai, VIĮ nuostatų pažeidimas šio teiginio atžvilgiu nebuvo konstatuojamas.

3.9. Teiginyje (duomenys neskelbtini) pateikiamas subjektyvus pareiškėjo elgesio vertinimas. Pareiškėjas savo skunde patvirtina, jog ne kartą lankėsi pas siužeto heroję. Skunde nurodyta, kad su siužeto heroje bendraujama nuo 2017 m. gegužės, yra vykę dešimtys civilizuotų susitikimų ir diskusijų. Skunde taip pat pabrėžiama, jog siužeto herojė nuolat nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu iškviečia specialiąsias tarnybas. Iš paskelbtų vaizdo įrašų matoma, kad skirtingų apsilankymų metu pareiškėjas bute rūko ir demonstratyviai krato ant grindų pelenus, buto gyventojų daiktus išmeta per balkoną, dalį daiktų numeta ant grindų. Taigi pagrįstai daroma išvada, jog, skirtingai nei buvę civilizuoti susitikimai, šie apsilankymai yra įžūlūs. Sprendime laikoma, kad paskelbta nuomonė turi objektyvų faktinį pagrindą.

Apibendrinama tai, kas išdėstyta, atsakovė Sprendime konstatavo, jog ginčijamos žinios atitiko tikrovę, nuomonės turi objektyvų faktinį pagrindą, yra reiškiamos sąžiningai ir etiškai, nagrinėjama tema turi teisėtą ir pagrįstą interesą, todėl pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimas nekonstatuojamas.

3.10. Pasisakant dėl pareiškėjo atvaizdo paskelbimo Sprendime pažymima, jog svarstant, ar pažeistas asmens privatumas, neturi reikšmės, ar žinios yra teisingos, t. y. ar jos atitinka tikrovę, paprastai neturi reikšmės žinių pobūdis – ar jos neutralaus turinio, ar žemina garbę ar orumą. Ginčijamoje Programoje ir Publikacijoje pateikti vaizdo įrašai ir nuotraukos, kuriose užfiksuotas pareiškėjo atvaizdas. Atsakovė darė išvadą, jog pareiškėjo atvaizdas yra privati informacija. Tik pats asmuo turi teisę nuspręsti, kokią informaciją apie savo privatų gyvenimą ir kiek jos atskleisti viešai. Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nurodytas atvejus, tik jei tas žmogus sutinka. Sutikimas, atsakovės teigimu, yra fakto klausimas, ir, duotas jis ar ne, turi būti nustatoma atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas ginčija vaizdo įrašų ir nuotraukų, darytų ginčo bute ir pareiškėjo biure, teisėtumą. Pareiškėjo biure darytame įraše fiksuojamas pareiškėjo duotas interviu viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui). Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog žurnalistai į biurą atvyko apsimetę klientais, vis dėlto iš pateikto įrašo matyti, kad pareiškėjas žurnalistus su kameromis ir mikrofonu įsileidžia į patalpas, pakviečia prisėsti ir atsakinėja į žurnalistės užduodamus klausimus, neprieštarauja būti filmuojamas. Duodamas interviu žurnalistams, kurie pokalbį filmuoja, asmuo nedviprasmiškai suvokia, kad toks vaizdo įrašas bus skelbiamas viešai. Sutikdamas duoti interviu žurnalistui ir būti filmuojamas operatoriaus asmuo sutinka ir su tokios informacijos paskelbimu. Todėl Sprendime konstatuota, jog pareiškėjas konkliudentiniais veiksmais išreiškė sutikimą būti filmuojamas ir sutikimą šio įrašo skelbimui.

Tačiau atsakovė atkreipė dėmesį, jog ginčo bute darytų vaizdo įrašų ir nuotraukų skelbimui pareiškėjo sutikimas nebuvo gautas, įrašuose matoma, kad pareiškėjas akivaizdžiai išreiškia nesutikimą būti filmuojamas. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju įrašuose ir nuotraukose fiksuojami galimai pareiškėjo daromi teisės pažeidimai, dėl kurių Publikacijos ir Programos paskelbimo metu buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai. Tokio elgesio fiksavimui nebuvo reikalingas pareiškėjo sutikimas. Bet nėra pagrindo teigti, jog paskelbus minėtus įrašus ir nuotraukas viešai, paskelbta informacija padės atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas. Todėl Sprendime nustatyta, jog nėra teisinio pagrindo taikyti VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatytų išimčių, kuomet skelbiant informaciją apie asmens privatų gyvenimą jo sutikimo nereikia.

3.11. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo atvaizdo paviešinimas pateisinamas viešuoju interesu tokią informaciją žinoti. Publikacijoje ir Programoje pateikti duomenys nebuvo pertekliniai, jais nesiekta patenkinti visuomenės smalsumo. Taip pat pabrėžta, kad asmuo, savo veiksmais prisidėdamas prie veiklos, kuri daro žalą ar kitaip pažeidžia atskirų asmenų interesus, neturi ir negali tikėtis privatumo. Todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas nenustatytas.

Dėl nekaltumo prezumpcijos Sprendime nurodyta, jog nagrinėjamu atveju neišreiškiamas joks tiesioginis kaltinimas nusikaltimo padarymu, nei Publikacijoje, nei Programoje vienareikšmiškai neteigiama, kad pareiškėjas sukėlė fizinį skausmą siužeto herojės dukrai ar kad sukčiavo bei savavaldžiavo. Reportažo metu keliami klausimai, išsakomos abejonės, spėjimas, nurodoma, jog galimus įtarimus reikėtų patikrinti. Pareiškėjui taip pat buvo sutiekta teisė pasisakyti dėl savo elgesio. Vien Baudžiamojo kodekso demonstravimas su konkrečiu straipsniu neturėtų būti suprastas kaip tiesioginis kaltinimas straipsnyje nurodytos veikos pagrindu. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, Sprendime konstatuota, jog nėra pagrindo spręsti, kad buvo paskelbti vienareikšmiai tiesioginiai tvirtinimai padarius nusikaltimą.

II

1. Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą) teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Teismas pirmiausiai pažymi, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Nurodyta laisvė yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės principų, tačiau ši laisvė nėra absoliuti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, naudojimasis teise į saviraiškos laisvę dėl to, kad tai yra susiję ir su pareigomis bei atsakomybe, gali būti priklausomas nuo tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų, kurie nustatyti įstatymo ir kurie yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti, be kita ko, kitų asmenų garbę ar teises (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-787-2011, 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1309/2012).

Saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.) (žr., pvz., mutatis mutandis (lot. pakeitus tai, kas keistina) ir EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimą Constantinescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28871/95). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad ši laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Taigi saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai ,,informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010). EŽTT taip pat akcentuoja, kad Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos saviraiškos laisvei taikomos išimtys turi būti aiškinamos griežtai, apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai. Saviraiškos laisvės ribojimui taikant „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ kriterijų, turi būti nustatyta, ar asmens laisvės apribojimas atitiko „primygtinį socialinį poreikį“. Valstybės, spręsdamos, ar yra toks poreikis, turi tam tikras vertinimo laisvės ribas, tačiau negali pažeisti Konvencijos 10 straipsnyje užtikrintų saviraiškos laisvės standartų ir principų (žr., pvz., EŽTT sprendimus Hertel prieš Šveicariją, Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, Flux prieš Moldovą).

3. Teismas sutinka su skundžiamame sprendime pateikta argumentacija, kad Programoje ir Publikacijoje nagrinėjama problema neabejotinai turi viešąjį interesą. Reportaže pristatoma situacija, kuomet dėl teisinių žinių trūkumo, teismo dokumentų ignoravimo ir finansinių galimybių įsigyti antrą buto dalį neturėjimo asmenys praranda vienintelį gyvenamą būstą. Programoje ir Publikacijoje aptariamas tiek tokiai situacijai leidžiantis susidaryti teisinis reguliavimas, tiek pasinaudojimas asmenų padėtimi. Reportaže taip pat pabrėžiamas ne teisinėmis priemonėmis daromas poveikis, siekiant priversti asmenis išsikraustyti iš buto. Šiuo atveju egzistuoja viešasis interesas, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turėtų galimybę efektyviai prisidėti prie viešosios diskusijos, skleisdami informaciją, o visuomenė būtų informuota apie teisinio reguliavimo netobulumą ir galimybę netekti turto dėl teisinio neišprusimo, taip pat visuomenė turi teisę būti informuota apie elgesio, kuriuo ne teisinėmis priemonėmis daromas tam tikras poveikis, netoleravimą. Sprendime pažymėta, jog reportaže buvo suteikta teisė pareiškėjui atsakyti į išreikštą kritiką, pateikti savo įvykių versiją ir poziciją dėl buto nuosavybės. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijami teiginiai pateikti kaip tikslios advokatės A. B. ir siužeto herojės sūnaus draugės (duomenys neskelbtini) interviu citatos, be to, nagrinėjama tema turi viešąjį interesą bei ginčijamais teiginiais buvo siekiama teisėto tikslo, t. y. informuoti visuomenę apie tam tikrais atvejais kvestionuotiną teisinį reguliavimą, dėl kurio netobulumo sudaromos sąlygos galimam piktnaudžiavimui, todėl šių teiginių atžvilgiu taikytina VIĮ 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta redakcinės atsakomybės išimtis. Tokiu atveju už tikrovės neatitinkančios informaciją paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją, taigi šiuo atveju viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pašnekovės A. B. ir siužeto herojės sūnaus draugė (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjo reikalavimas, kad, esą, už tokią Programą bei Publikaciją atsakytų trečiasis asmuo, kai nagrinėjama problema neabejotinai turi viešąjį interesą, negali būti tenkinamas.

Dar daugiau, minėta teisinė problema yra pateikiama taip, kad jokiu būdu negalima teigti, jog pareiškėjas yra kaltinamas padaręs kokį nors nusikaltimą. Nagrinėjamu atveju neišreiškiamas joks tiesioginis kaltinimas nusikaltimo padarymu, nei Publikacijoje, nei Programoje vienareikšmiškai neteigiama, kad pareiškėjas sukėlė fizinį skausmą siužeto herojės dukrai ar kad sukčiavo bei savavaldžiavo. Reportažo metu keliami klausimai, išsakomos abejonės, spėjimas, nurodoma, jog galimus įtarimus reikėtų patikrinti. Pareiškėjui taip pat buvo sutiekta teisė pasisakyti dėl savo elgesio. Vien Baudžiamojo kodekso demonstravimas su konkrečiu straipsniu neturėtų būti suprastas kaip tiesioginis kaltinimas straipsnyje nurodytos veikos pagrindu. Nei skunde Tarnybai, nei skunde teismui pareiškėjas nenurodė jokių teiginių, kuriuose būtų išreikštas kategoriškas kaltinimas padarius konkrečią nusikalstamą veiką. Vien subjektyvus pareiškėjo suvokimas, įsivaizdavimas ar Baudžiamojo kodekso demonstravimas negali būti prilyginamas tiesioginio kaltinimo paskelbimui. Taigi, pareiškėjo skunde nurodomi nusiskundimai dėl, esą, pažeistos nekaltumo prezumpcijos, negali būti laikomi pagrįstais.

4. Pareiškėjas, be kita ko, teigia, kad buvo pažeista jo teisė į privatumą, nes be jo sutikimo buvo paskelbtas jo atvaizdas.

Pirmiausia, teismas pabrėžia, kad pareiškėjo biure darytame įraše fiksuojamas pareiškėjo duotas interviu viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui). Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog žurnalistai į biurą atvyko apsimetę klientais, vis dėlto nėra ginčo, kad pareiškėjas žurnalistus su kameromis ir mikrofonu įsileidžia į patalpas, pakviečia prisėsti ir atsakinėja į žurnalistės užduodamus klausimus, neprieštarauja būti filmuojamas. Duodamas interviu žurnalistams, kurie pokalbį filmuoja, asmuo nedviprasmiškai suvokia, kad toks vaizdo įrašas bus skelbiamas viešai. Sutikdamas duoti interviu žurnalistui ir būti filmuojamas operatoriaus asmuo sutinka ir su tokios informacijos paskelbimu. Todėl Sprendime konstatuota, jog pareiškėjas konkliudentiniais veiksmais išreiškė sutikimą būti filmuojamas ir sutikimą šio įrašo skelbimui. Teismas neturi jokio teisinio pagrindo pareiškėjo pateikto sutikimo vertinti kitaip, negu tai padarė atsakovė.

Antra, ginčo bute darytų vaizdo įrašų ir nuotraukų skelbimui pareiškėjo sutikimas nebuvo gautas. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju įrašuose ir nuotraukose fiksuojami galimai pareiškėjo daromi teisės pažeidimai, dėl kurių Publikacijos ir Programos paskelbimo metu buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai. Tokio elgesio fiksavimui nebuvo reikalingas pareiškėjo sutikimas, nes darydamas teisės pažeidimus (mėtydamas nuosavybės objektus ir pan.) pareiškėjas negalėjo tikėtis privatumo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista.

5. Pareiškėjo nusiskundimai, esą, per ilgu jo skundo nagrinėjimu, negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą sprendimą, nes tai tik formalus pažeidimas, kuris nekeičia sprendimo esmės.

6. Tai, kad skundžiamame sprendime nėra konstatuoti pareiškėjo orumo ir garbės pažeidimai, nėra pagrindas naikinti skundžiamo sprendimo, nes pareiškėjas nepagrindžia, kokias neteisėtas veikas padarė atsakovė, atsisakydama konstatuoti pareiškėjo orumo ir garbės pažeidimus.

7. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus 2019 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. ((duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų tenkintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis