Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Ievai Jegorovaitei, dalyvaujant prokurorui Rimai Žaltauskaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-01-06 nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistojo J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. Šiaulių apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 104 str., galutinė bausmė - 7 m. laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia 2005-09-13, bausmės pabaiga 2012-04-11. Bausmę atlieka paprastojoje grupėje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Nuteistasis J. G. nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą - tyčinį nužudymą. Bausmės atlikimo metu už vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus baustas 1 kartą, nuobauda nebegaliojanti. Skatintas 2 kartus. Dirba. Socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai.

Kolegija pažymi, kad sprendžiant nuteistojo J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad J. G. bausmę atlieka už sunkų – tyčinį nužudymą nusikaltimą. Nusikaltimo pasekmės negrįžtamos ir ypatingai sunkios visai visuomenei, todėl būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingą nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Nors nuteistasis formaliai atitinka įstatymo numatytus keliamus reikalavimus pagal BVK 157 str. 3 d. 3 p., t.y. būtinas sąlygas, kurioms esant asmuo gali būti pristatomas teismui dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai teismui dar neduoda pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė. Įstatymas suteikia teismui teisę taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos tik tuomet, kai akivaizdžiai įsitikinama, kad asmuo savo elgesiu įrodė, jog ateityje nenusikals, juo yra pagrindas pasitikėti. Tokią išvadą galima padaryti atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, asmenybę, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį bei kitas aplinkybes. Iš teismui pateiktos nuteistojo J. G. charakteristikos nustatyta, kad jis dalyvavo vienkartinėje masinėje nepaklusnumo akcijoje protestuodamas prieš teisėtus pataisos namų administracijos veiksmus. Nuteistasis kaltę pripažįsta tik iš dalies ir paviršutiniškai analizuoja nusikaltimo situaciją sąlygojusias aplinkybes. Be to, jis vieną kartą buvo baustas drausmine nuobauda, nors ji nebegaliojanti, tačiau vertintina visumoje nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo neatliktosios bausmės dalis yra dar labai didelė, daugiau nei 2 metai, bausmės pabaiga 2012-04-11 ir tai nėra adekvatu vertinant padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu. Vien tik nuteistojo pataisos namų teigiam charakteristika, paskatinimai, darbas, socialiniai ryšiai dar neduoda teismui pakankamo pagrindo manyti, kad jis atliko pakankamą bausmės dalį, kuri leistų daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai yra pasiekti.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir užtikrinti teisingumo principą, todėl, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį J. G. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta individualizuotos bausmės paskirtis.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas pagrįstai teikimą atmetė.

Rezoliucinė dalis

nutarė

nuteistojo J. G. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.