Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-04-19 · Civilinė byla Nr. 2-227/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-19
Bylos Nr.
2-227/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
Atsakovas
akcinės bendrovės ,,Tauras“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Laumė“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-227/2007 Procesinio sprendimo kategorija 110.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Konstantino Gurino (pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės ,,Tauras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 2 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-210-378/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Laumė“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Tauras“ dėl veiklos tyrimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Laumė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) AB „Tauras“ veiklos tyrimą; 2) nustatyti šalims terminą susitarti dėl konkrečių ekspertų; 3) pripažinus, kad AB „Tauras“ veikla yra netinkama, priimti sprendimą – likviduoti AB „Tauras“ ir paskirti likvidatorių.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2006 m. kovo 1 d. nutartimi nutarė atlikti AB „Tauras“ veiklos tyrimą. (t. 2, b. l. 51-54), o to paties teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsakovo veiklos tyrimą yra pavesta atlikti UAB „O. Armalienė ir partneriai“ (t. 2, b. l. 65-67).

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą, kadangi yra tikimybė, kad atsakovo administracijos vadovas šį turtą gali parduoti. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ankstesni turto perleidimo sandoriai buvo sudaryti nepalankiomis atsakovui sąlygomis (t. 2, b. l. 81). Taip pat nurodė, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina, nes, patenkinus ieškinį, atsakovo bendrovė galimai bus likviduota.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2007 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo AB „Tauras“ nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu atsakovas parduotų nekilnojamąjį turtą, būtų mažinamas įmonės turtas, kas gali sukelti įmonės mokumo problemų. Taip pat nurodė, kad tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad įmonės veikla nėra tinkama ir teismas tam pritartų, būtų galimas CK 2.131 straipsnyje numatytų priemonių taikymas, tame tarpe ir įmonės likvidavimo procedūra, dėl ko būtų pardavinėjamas įmonės turtas ir iš gautų lėšų tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas turimą turtą turi galimybę parduoti, padovanoti, įkeisti arba kitokiu būdu perleisti trečiųjų asmenų nuosavybėn, dėl ko kreditorių reikalavimų tenkinimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovo nekilnojamąjį turtą areštuoti (CPK 145 str. 1 d. 1 p.). Atsakovui uždraustina areštuotu turtu disponuoti (CPK 148 str. 4 d. 8 p.). Kadangi pareiškime nurodyta, jog pareiškėjui nėra žinoma apie konkretų turimą atsakovo turtą, jį surasti ir aprašyti pavestina antstoliui (CPK 148 str. 4 dalis).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo šią teismo nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia tokiais motyvais:

Šioje byloje nėra turtinio reikalavimo, tame tarpe kreditorių reikalavimų, todėl nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesusijęs su reikalavimu atlikti veiklos tyrimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo partneriams suformuoja neigiamą nuomonę apie atsakovą. Ieškovas įvairiais būdais siekia pakenkti atsakovui, tame tarpe ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Ieškovas nepateikė įrodymų, kad gali būti parduotas bendrovės turtas, o teismas nenurodė, kokia žala gali atsirasti ieškovui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, nurodo, kad laikinosios apsaugos pritaikytos pagrįstai. Taip pat nurodo, kad jei atsakovas neketina perleisti, tai arešto buvimas nekilnojamajam turtui nepažeis bendrovės teisių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškininiais reikalavimais (CPK 145 str. 2 d.). Teismui, taikančiam CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl juridinio asmens (atsakovo) veiklos tyrimo (CK 2.124-2.126 str.), vienu iš ieškinio pagrindų nurodė nepagrįstą atsakovo nekilnojamojo turto pardavimo sandorį, todėl uždraudimas atsakovui disponuoti areštuotu nekilnojamuoju įmonės turtu yra susijęs su pareikštu reikalavimu (CPK 145 str. 2 d.). Be to, iš ieškinio matyti, kad ieškovas ieškinyje reikalauja atlikti bendrovės veiklos tyrimą ir nustačius, kad bendrovės valdymo organo veiksmai buvo netinkami, priimti sprendimą - likviduoti juridinį asmenį ir paskirti likvidatorių (t. 1, b. l. 5-8). Pagal šį ieškovo ieškininį, galimo būsimo teismo sprendimo rezultatas gali būti sprendimas likviduoti atsakovą ir paskirti likvidatorių. Likviduojant įmonę būtų pardavinėjamas įmonės turtas ir iš gautų lėšų tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas turimą turtą turi galimybę perleisti įmonės turtą.

Apeliantų argumentas dėl neigiamos informacijos apie atsakovą galimo pasklidimo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti teismo nutartį.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2007 m. vasario 2 d. nutartį.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėAudronė JarackaitėKonstantinas Gurinas