Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-10-26 · Administracinė byla Nr. eAS-639-1047/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-26
Bylos Nr.
eAS-639-1047/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02847-2022-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
žemės ūkio kooperatinės bendrovės ,,EKO ūkis“, ŽŪKB EKO ūkis
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-639-1047/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02847-2022-0Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo žemės ūkio kooperatinės bendrovės ,,EKO ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo žemės ūkio kooperatinės bendrovės ,,EKO ūkis“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas žemės ūkio kooperatinė bendrovė ,,EKO ūkis“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. birželio mėn. sprendimą Nr. (21.222 Mr)FRO682-, kuriuo patvirtintas 2022 m. gegužės 5 d. patikrinimo aktas Nr. (21.222Mr)FRO680-151 ir jame papildomai apskaičiuotas 53 655 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM), 4 867,90 Eur PVM delspinigiai, skirta 21 462 Eur PVM bauda.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi pareiškėjas nepasinaudojo privaloma ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjamo procedūra.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 145 straipsnio 1 dalį mokestiniams ginčams šiame Įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija (toliau – ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos) ir teismas (Įstatymo 147 straipsnis). Pagal Įstatymo 151 straipsnį Mokestinių ginčų komisija nagrinėja: 1) mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus; 2) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų; 3) mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus, kai centrinis mokesčių administratorius per šio Įstatymo nustatytus terminus nepriėmė sprendimo dėl mokestinio ginčo.

Teismas iš pareiškėjo skundo reikalavimų sprendė, kad pareiškėjas nesutinka su VMI 2022 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. (21.222 Mr)FRO682-144 „Dėl ŽŪKB „EKO ūkis“ 2022 m. birželio 7 d. pastabų“, priimtu išnagrinėjus 2022 m. gegužės 5 d. patikrinimo aktą Nr. (21.222)FR0680-151, surašytą pareiškėjui, bei pareiškėjo dėl patikrinimo akto pateiktas 2022 m. birželio 7 d. pastabas.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka turėjo skųsti Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK). Tokia sprendimo apskundimo tvarka nurodyta ir pačiame sprendime. Kadangi pareiškėjas nepasinaudojo privaloma ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjamo procedūra, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjas pažymi, kad pateikė skundą dėl VMI 2022 m. birželio mėnesio sprendimo Nr. (21.222Mr)FR0682-, kuriuo buvo patvirtintas 2022 m. gegužės 5 d. patikrinimo aktas Nr. (21.222Mr)FR0680-151 ir jame papildomai apskaičiuota 53 655 Eur PVM, apskaičiuoti 4 867,90 Eur PVM delspinigių, skirta 21 462 Eur PVM baudą.

Pareiškėjas nurodo, kad Įstatymo 144 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Įstatymo 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestiniams ginčams šiame Įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kaip mokesčių mokėtojas pasinaudodamas jam suteikta teise, numatyta Įstatymo 145 straipsnio 1 dalyje, nesutikdamas su neteisėtu centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, pateikė skundą tiesiogiai teismui, kurį, jo nuomone, teismas privalėjo priimti ir skundą iš nagrinėti iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kai pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pažymėtina, kad pagal skundžiamų mokesčių administratoriaus sprendimų (veiksmų) pobūdį, tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus kilę ginčai yra skirstomi į mokestinius ginčus (Įstatymo 145 str.) bei ginčus dėl kitų mokesčių administratoriaus sprendimų (Įstatymo 146 str.). Mokestiniams ginčams yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą (Įstatymo 145 str. 1 d.). Įstatyme numatyta mokestinių ginčų nagrinėjimo procedūra taip pat taikoma nagrinėti mokesčių mokėtojo skundams dėl mokesčių administratoriaus sprendimo neatleisti nuo baudų bei (arba) delspinigių mokėjimo ir mokesčių administratoriaus atlikto mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymo (Įstatymo 145 str. 2 d.). Kiti ginčai tarp mokesčių mokėtojo (mokestį išskaičiuojančio asmens) ir mokesčių administratoriaus ar jo pareigūno, taip pat ginčai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka (Įstatymo 146 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-207/2008, 2009 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-621/2009 ir kt.). Mokestiniai ginčai – tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (Įstatymo 2 str. 22 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, prašė panaikinti VMI 2022 m. birželio mėn. sprendimą Nr. (21.222 Mr)FRO682-, kuriuo patvirtintas 2022 m. gegužės 5 d. patikrinimo aktas Nr. (21.222Mr)FRO680-151 ir jame papildomai apskaičiuotas 53 655 Eur PVM, 4 867,90 Eur PVM delspinigiai, skirta 21 462 Eur PVM bauda.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas sprendimas nėra centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas dėl mokestinio ginčo MAĮ 145 straipsnio 1 dalies ir 159 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. skundžiamas sprendimas nėra priimtas išnagrinėjus jau kilusį mokestinį ginčą. Pabrėžtina, jog pareiškėjos teismui skundžiamas VMI 2022 m. birželio mėn. sprendimas Nr. (21.222 Mr)FRO682- yra MAĮ 132 straipsnyje nustatyta tvarka priimtas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti pareiškėjo atžvilgiu surašytą Patikrinimo aktą ir juo apskaičiuotas mokesčių bei su jais susijusias sumas. Todėl nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas kyla tiesiogiai tarp mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) ir centrinio mokesčių administratoriaus (VMI), o pagal MAĮ 151 straipsnio 1 punktą mokestinius ginčus, kylančius tarp mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus nagrinėja Mokestinių ginčų komisija, kuri pagal MAĮ 147 straipsnio nuostatas yra ikiteisminė mokestinius ginčus nagrinėjanti institucija. Taigi, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, skųsdamas 2022 m. birželio mėn. sprendimą Nr. (21.222 Mr)FRO682- dėl Patikrinimo akto tvirtinimo, nesilaikė MAĮ nustatytos privalomos mokestinių ginčų išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Pačiame skundžiamame sprendime taip pat aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas MAĮ 152 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Todėl remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis ir byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų pasinaudojęs privaloma išankstine tokių ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Pažymėtina, kad tokios praktikos aiškinant minėtas teisės aktų nuostatas nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2021 m. gegužės 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS-346-438/2021, 2019 m. balandžio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-598-575/2019, 2017 m. vasario 22 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-253-575/2017 ir kt.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo žemės ūkio kooperatinės bendrovės ,,EKO ūkis“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis KrasauskasBeata MartišienėRičardas Piličiauskas