Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl daikto valdymo pažeidimo pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Dėl daikto valdymo pažeidimo

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po ½ dalį priklauso J. S. ir V. S..

Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji turi galimybę patekti į namą, juo naudotis ir valdyti, bet antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad atsakovas 2016 m. spalio 17 d. neįleido į namą ieškovės, todėl reikalinga priimti sprendimą įpareigojantį atsakovą netrukdyti ieškovei patekti į namą, tokiu būdu pašalinant daikto valdymo pažeidimus.

Įstatyminis bendraturčių tarpusavio santykių reguliavimas nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus ketvirtajame skirsnyje. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, išdėstyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tais atvejais, kai tokio sutarimo nepasiekiama, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė nekalba apie bendraturčių nesutarimą dėl bendro daikto valdymo, tačiau nurodo patikslinto ieškinio pavadinimą „Dėl daikto valdymo pažeidimo pašalinimo“, nors tokio reikalavimo patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalyje nekelia, todėl ieškinio pavadinimas neatitinka keliamo reikalavimo, o keliamas reikalavimas neatitinka ieškinio pavadinimo ir ieškinio turinio, jie nėra susiję vienas su kitu. Kasacinis teismas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006, 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Byloje atsakovo pateiktos fotonuotraukos, vaizdo įrašai ir SMS žinutės paneigia ieškovės ieškinio faktinį pagrindą ir patvirtina ieškovės turimo turto naudojimąsi pagal paskirtį, patekimą į namą bet kuriuo paros metu, nes ieškovė turi raktus nuo šių namų ir jais naudojasi dienos ir nakties metu, anksčiau ir dabar.

Ieškovė ieškinyje nurodo, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra nedviprasmiškai užfiksuota, kad 2016 m. spalio 17 d. ji nebuvo įleista į namą ir tai yra valdymo pažeidimo faktas. Nustatyta, kad byloje pateiktas antstolio S. V. 2016 m. spalio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0127-16-034, reg. Nr. B-16-400, be protokolo sudėtinės dalies nufilmuotos medžiagos, įrašytos į DVD laikmeną. Iš protokolo turinio matyti, jog antstolis S. V., 2016 m. spalio mėn. 17 d. 10 val. 00 min. pradėjo vykdyti J. S. prašymą konstatuoti faktines aplinkybes apie jai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), esantį turtą ir konstatavo, kad atvykus į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), joje buvęs asmuo J. S. neleido įeiti į namą ir fiksuoti ten esantį turtą. Kadangi namas priklauso ieškovei ir atsakovui, todėl norint patekti į bendraturčiams priklausančią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, pirma reikia turėti abiejų bendrasavininkų sutikimą, leidžiantį pašaliniams asmenims patekti į patalpos vidų. Byloje nėra pateiktas atsakovo sutikimas antstoliui įeiti į šalims priklausantį namą, jį filmuoti ir fiksuoti turtą ar kitas dokumentas, išduotas teismo ar teisėsaugos institucijos, kas sudarytų pagrindą nedelsiant patekti į kitam asmeniui priklausančią gyvenamąją patalpą be jokios rimtos neatidėliotinos priežasties (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 615 str. 2 d.). Neturint teismo dokumentų, įpareigojančių atsakovą leisti antstoliui patekti į gyvenamąsias patalpas, atsakovas teisėtai atsisakė įleisti į namą antstolį ir filmuoti. Ieškovės galimybę patekti į namą tuo metu patvirtinta fotonuotraukos, vaizdo įrašai.

Ieškovė, pareiškusi reikalavimą ginti, jos teigimu, jai priklausančią ir galimai ateityje būsiančią pažeidimo objektu teisę, turi įrodyti ne tik, kad ji turi įvardytą teisę ir pagrindą reikalauti šios teisės gynimo, bet ir esminę aplinkybę - kad tokia teisė yra pažeista (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.136 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 str. 1 d.). Ji privalo įrodyti tiek ieškinio pagrindą, tiek pagrįsti ieškinio dalyką, įrodyti jų sąsajumą ir paneigti atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 str., 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos per procesą, išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra prejudicinių faktų, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis Nr. 3K-3-335/2009, 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-316/2010). Be to, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 str. 2 d.).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo, iš byloje pateiktų įrodymų visumos darytina išvada, jog nėra įrodytos visos būtinos sąlygos ieškinio reikalavimams patenkinti, daikto valdymo pažeidimų nėra, todėl ieškovės ieškinys atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str., 183 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

Atsakovas prašė priteisti 1660,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Iš 2017 m. gegužės 24 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 031 ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 040 matyti, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro 80,00 Eur už susipažinimą su faktinėmis aplinkybėmis, 320,00 Eur už konsultaciją, 160,00 Eur už teisinio reglamentavimo ir teisminės praktikos dėl ieškinio pagrindo ir dalyko analizę, 700,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 400,00 Eur už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio koeficiento, todėl jam iš ieškovės priteistinos 1660,00 Eur bylinėjimosi išlaidos. Taip pat iš ieškovės priteistinos 11,27 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 92 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. S. 1660,00 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui V. S..

Priteisti iš ieškovės J. S. 11,27 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.